Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-158-448/2025
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.12; 21.8.1; 21.11.1; 21.10.4; 21.10.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui A. Z.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovo advokato padėjėjo A. Z. pateiktą skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-4014-2025.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-4014-2025 (toliau ir – Nutarimas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 7 d. 9 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnių E. S. ir M. B. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, duoti rankas už nugaros, nesipriešinti, kai pareigūnės, einančios pavestas funkcijas bei vadovaudamosis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 22 straipsnio 1 punkto 4 papunkčiu, siekė sulaikyti asmenį, kuris kėlė pavojų sau bei padarė administracinį nusižengimą. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas A. Z. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 52-ANR_P-3478-2025 yra nurodyta, kad A. S. kaltinamas nevykdęs teisėtų pareigūnų reikalavimų ir priešinęsis pareigūnams, tačiau protokole nėra nurodyti (užfiksuoti) įrodymai, kuriais remiantis Institucija padarė tokią išvadą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. 52-ANR_P-3478-2025, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, yra su esminiais trūkumais (surašytas netinkamai), kadangi protokole nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis Institucija siekė inkriminuoti administracinį nusižengimą A. S.. Administracinio nusižengimo protokole nenurodant įrodymų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, buvo apribota (pažeista) asmens teisė į gynybą, todėl Institucijos priimtas Nutarimas turėtų būti laikomas neteisėtu vien dėl protokolo ydingumo. Nutarimas nemotyvuotas ir neparemtas įrodymais. Skundžiamame Nutarime tik abstrakčiai nurodyta, kad „nevykdė teisėtų pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų: E. S. ir M. B. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, duoti rankas už nugaros, nesipriešinti, kai pareigūnai, einantys pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 22 straipsnio 1 punkto 4 papunkčiu, siekė sulaikyti asmenį, kuris kėlė pavojų sau bei padarė administracinį nusižengimą“, tačiau Nutarime nenurodyta, kokie konkretūs įrodymai tai patvirtina. Skundžiamame Nutarime nepateikta jokių nuorodų į dokumentus ar įrodymus, kurių pagrindu padarytos išvados dėl konkretaus administracinio nusižengimo padarymo. Skundžiamame Nutarime nenurodyta, kas, kada ir kaip nustatė, kad A. S. kėlė pavojų sau, kad A. S. padarė kažkokį administracinį nusižengimą, kad nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, kad priešinosi policijos pareigūnams ir neleido būti teisėtai sulaikomas. Nutarimo motyvavimo ir įrodymų pagrindimo trūkumas pažeidžia ANK 618 straipsnio reikalavimus, prieštarauja teisės į sąžiningą procesą principui ir yra pakankamas pagrindas Nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ir priimtą su esminiais procedūriniais pažeidimais.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į A. S. atstovo pateiktą skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, jog, atsakant į pareiškėjo ir jo atstovo argumentus, kad priimtas Nutarimas nemotyvuotas ir neparemtas įrodymais ir prieštarauja teisės į sąžiningą procesą principui, Institucija pasikartoja, kad viename iš tarnybinių pranešimų buvo nurodyta, kad tyrėjui paskambinęs A. S. nurodė, kad nors šaukimą dėl atvykimo į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą administracinio nusižengimo protokolo surašymui jis gavo, tačiau neketina atvykti ir neatvyko jam paskirtu laiku. Taip pat iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios A. S. nepateikė prašymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka bei nepasinaudojo ANK 577 straipsnyje nurodytomis savo teisėmis ir pareigomis, tokiomis kaip susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Institucijos vertinimu, A. S. visiškai nesidomėjo atliekamu administracinio nusižengimo tyrimu ir nebuvo suinteresuotas administracinio nusižengimo bylos baigtimi bei jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Institucija pareiškėjo A. S. ir jo atstovo skunde nurodomus argumentus dėl surašytame administracinio nusižengimo protokole esančios fabulos ir Nutarime išdėstytų motyvų vertina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę poziciją dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai įrodyta, kad pagal gautą pirminį pranešimą, kad A. S. turi suicidinių minčių, tikrindamos šią informaciją, policijos pareigūnės davė A. S. teisėtus reikalavimus eiti su jomis iki tarnybinio automobilio. A. S. nevykdant šio teisėto reikalavimo ir pareigūnėms panaudojus spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą Taser, siekiant A. S. surakinti rankas spec. priemone – antrankiais, policijos pareigūnės vėlgi davė teisėtą reikalavimą nesipriešinti ir duoti rankas už nugaros, kad rankos būtų surakintos antrankiais, kadangi A. S. buvo agresyvus ir kėlė grėsmę tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams. Šiuos teiginius patvirtina ir policijos pareigūnių M. B. ir E. S. tarnybiniai pranešimai, tarnybinis pranešimas dėl panaudoto elektros impulsinio prietaiso Taser, vaizdo įrašas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, todėl, Institucijos vertinimu, A. S. teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Teismo
Atkreipė dėmesį, kad tą vakarą, kai buvo gautas iškvietimas, kad jis neva tai turi suicidinių minčių, jam tris kartus skambino budėtojas. Budėtojas buvo informuotas, kad jokių suicidinių minčių jis neturi, kad darbuojasi sode, yra blaivus, pagalbos nereikia. Jis žino, ką reiškia suicidinė mintis – noras nusižudyti. Nežino, iš kur gavo tokią informaciją, kad jis turi suicidinių minčių, gal sugyventinė norėjo paerzinti. Jis nežino, kas paskambino policijai, policija sakė, kad skambino G. Jis tikrai negrasino nusižudyti. Namo grįžo ryte. Kai grįžo, kalbėjo su G., su ja susisiekė pareigūnai ir ji pasakė, kad jokių suicidinių minčių neturi ir pagalbos nereikia. Atvykusios pareigūnės jam nesakė priežasties, kodėl reikia eiti prie automobilio. Pareigūnių jis nelietė. Jis tik pasakė, kad išeis pats, apsirengė, ėjo pro duris, pradėjo bėgti ir į jį šovė. Antro šovimo jis nejautė, po pirmo šovimo prarado sąmonę, nusiskėlė priekinius dantis ir susižalojo veidą. Sąmonę atgavo, kai atvyko greitoji pagalba. Jį nuvežė į ligoninę, nes buvo sutrikęs širdies ritmas, ten prabuvo 8 valandas. Policija budėjo. Tuomet vyko į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, kur daktaras nustatė, kad jokių suicidinių minčių jis neturi, su jo sveikata yra viskas gerai. Kol buvo ligoninėje, niekas neatvyko ir jo neapklausė. Girdėjo per pareigūnų raciją, kad liepė jį greičiau vežti iš ligoninės, niekur jie jo iš ligoninės nenuvežė, jie jį paleido. Paskui greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir ten paliko. Grįžo iš (duomenys neskelbtini) vakare, jį pasiėmė G.
Pareigūnių jis nekeikė, tik pasakė, kad eitų iš buto, kad pasišnekės vaikams nematant. Jis pabrėžė, kad neturi su jomis apie ką kalbėti. Pareigūnės jam nesakė, kad einam pakalbėti dėl to, kad jis turi suicidinių minčių, jos pasakė, kad reikia eiti iki policijos automobilio, jis nežino, kodėl. Antrankiai namuose jam nebuvo uždėti. Mano, kad „Body“ kameros pas pareigūnes buvo įjungtos, nes žibėjo raudonai. Neatsimena, kada jam buvo uždėti antrankiai. Buvo atvažiavęs dar kitas ekipažas. Jam antrankius nuėmė po 3-4 valandų, jis važiavo į ligoninę su antrankiais. Kai atvyko gydytojai, jie nesakė, kad jo psichika sutriko. Jis nėra gydytas dėl psichinių ligų, nėra buvęs pas gydytoją, vaistų nevartoja. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu jam teisė vairuoti atimta, nes jis pažeidė KET taisykles. Vairuoja 1 metus 7 mėnesius. Jis pasakė pareigūnėms, kad lauktų jo prie automobilio, kad jis pats ateis. Jis apsirengė ir pradėjo bėgti link automobilio ir tada jos šovė tazerio prietaisu.
Skundžiamą Nutarimą priėmusiai Institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant ir nurodė, jog palaiko argumentus bei motyvus, išsamiai išdėstytus atsiliepime į skundą.
Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. dirbo patruliavimo skyriuje vyr. patrule. Teko susitikti su asmeniu (A. S.), kurį mato ekrane. Patruliuojant iš policijos budėtojų gavo pranešimą, kad turi pristatyti asmenį į policijos komisariatą. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė jo sugyventinė, ji teigė, kad A. namuose nėra, tačiau jos kelis kartus paprašius, ji pareigūnes įsileido. A. S. buvo rastas besislepiantis balkone. Jis teigė, kad jam jokios pagalbos nereikia, norėjo, kad jos išvyktų, kalbėjo pakeltu tonu. Jo kelis kartus buvo paprašyta eiti su jomis iki automobilio, kol atvyks medikai. Jis apsirengė, jos kolegė laukė prie durų, ji kalbėjo su jo sugyventine. Tuomet A. pradėjo bėgti, jos pradėjo jį vytis, dar išgirdo, kaip kolegė pasakė, kad šaus, jeigu nesustos. Atidarius duris, ji pamatė, kad jos kolegė M. B. panaudojo tazerį, asmeniui buvo uždėti antrankiai ir iškviesta medikų pagalba. Paskui jį perėmė kitas ekipažas.
Nurodė, kad A. S. reikėjo pristatyti į policijos komisariatą todėl, kad naktį jo sugyventinė pranešė, kad jis turi suicidinių minčių. Ekipažas jo namuose nerado, todėl reikėjo joms tęsti jo paiešką. Negali tiksliai pasakyti, bet į A. S. namus nuvyko apie 8. 30 val. ryto. Jų ekipažas pradėjo dirbti nuo 6 val. Neatsimena, kada gavo budėtojo nurodymą. Antrankiai buvo uždėti už nugaros po tazerio panaudojimo dėl saugumo, nes jis priešinosi, įtempė savo raumenis, kėlė joms pavojų. Abi pareigūnės reikalavo, kad jis sudėtų rankas. Negali pasakyti, kada tazeris buvo panaudotas, nes ji nematė, ji tik girdėjo, kaip kolegė pasakė, kad panaudos tazerį, jei jis nesustos. Panaudojus tazerį, A. S. krito netoli namo. Jų (pareigūnių) užduotis buvo pristatyti asmenį, nes naktį buvo gautas sugyventinės pranešimas, kad A. turi suicidinių minčių, šią žinią pareigūnės sužinojo iš budėtojo. Liudytojai buvo pasakyta, kad reikia atvežti asmenį, kad medikai jį apžiūrėtų. Jį reikėjo nuvežti į policijos komisariatą, bet ten medikai dar nebuvo atvykę, nes buvo vykdoma asmens paieška. Neatsimena, ar bute buvo nepilnamečių vaikų ir ar budėtojas sakė, kad bute yra vaikų. A. S. buvo paieškomas, jo ieškojo naktinės pamainos pareigūnai, ji negali pasakyti, ar jie buvo atvykę į butą, tikriausiai buvo. Laiptinės durys buvo užrakintos, duris atidarė kito buto kaimynė. Buto duris atidarė mergina, ji pasakė, kad A. nėra. Pareigūnės kelis kartus klausė, ar A. yra namuose, paskui ji jas įsileido. Negali pasakyti, ar moteriai sakė, kad A. yra paieškomas. Jų „Body“ kameros veikė. Matė tazerį, kai jis buvo panaudotas. Buvo įšauta vieną kartą. Ji irgi turėjo tazerį, bet jo nepanaudojo. Neatsimena, ar tazeris buvo panaudotas gulinčiam asmeniui. Kolegė galėjo panaudoti tazerį antrą kartą, bet tik prirėmus jį prie kūno. Tazerį gali panaudoti dar kartą, bet jau ne strėlėmis, o elektra. Asmeniui iš nosies bėgo kraujas. Medikai buvo iškviesti todėl, kad jis susižalojo. Kiek pamena, A. S. visą laiką buvo sąmoningas. Nurodė, kad A. S. nevykdė teisėtų pareigūnių reikalavimų, nes jis nuo jų bėgo ir nėjo prie automobilio, tarnybinis automobilis stovėjo aikštelėje. A. S. bėgo nuo tarnybinio automobilio į priešingą pusę, jis bėgo prie takelio. Kai atvyko medikai, A. jie išsivežė. A. S. į (duomenys neskelbtini) vežė ne jų ekipažas.
Liudytoja M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tyrėja. Vykdant tarnybines pareigas, jai teko susidurti su asmeniu, sėdinčiu salėje (A. S.). Pamena, kad iš policijos budėtojo buvo gautas nurodymas, kad reikia surasti A. S., nes nakties metu buvo gautas pranešimas, kad jis turi suicidinių minčių, nori nusižudyti. Kiek jai buvo žinoma, nakties metu A. S. nebuvo rastas namuose. Pranešime buvo nurodyta, kad jis buvo išvykęs automobiliu. Budėtojas nurodė kelis adresus, kuriuos reikia patikrinti. Vienas iš jų – (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas butas. Nuvažiavo kartu su kolege į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad minėtas automobilis stovi kieme. Suprato, kad A. S. yra namuose. Skambino kelis kartus į laiptinę. Iš pradžių durų niekas neatidarė. Tuo metu iš daugiabučio išėjo namo gyventojas ir taip jos pateko į laiptinę. Buto duris atidarė A. S. sugyventinė G. Jos paklausė, ar yra A. S., ji nurodė, kad A. nėra. Paklausė apie automobilį, pasakė, kad matė A. automobilį, o sugyventinė nurodė, kad tą automobilį jai atvarė A. tėvai. Tada paklausė G., ar gali užeiti į vidų, ne iškarto, bet ji jas įsileido. Užėjus į butą, kolegė pamatė, kad A. S. slepiasi balkone. Ji paklausė, kodėl jis slepiasi. Jis pasakė, kad su jomis bendrauti nenori, jam nereikia pagalbos, asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo pakeltu tonu. A. S. pasakė, kad pareigūnės gąsdina jo vaikus. Liudytoja jam gražiai pasakė, kad jis apsirengtų ir eitų su ja iki tarnybinio automobilio. Kelis kartus pakartojus, A. S. apsirengė, išėjo iš daugiabučio ir tada nuo jos pradėjo bėgti. Kadangi nevykdė reikalavimų – sustoti, jį įspėjus, ji panaudojo tazerį. Prieš panaudojant tazerį, pasakė sustoti, nesipriešinti, nes naudos tazerį. Panaudojus tazerį, A. S. įsmigo dvi adatėles ir jis nugriuvo ant žemės. Su kolege prie jo priėjo, ištraukė adatėles ir norėjo surakinti antrankiais, bet jis buvo sustangrinęs rankas, priešinosi būti sulaikomas, todėl dar kartą jam panaudojo tazerį be adatėlių, priremiant tazerį į kūną. Po tazerio panaudojimo A. S. gulėjo ant žemės, atvyko dar vienas ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Jam gulinčiam uždėjo atrankius, rankas surakino nugaroje. Rankas surakino, nes jis buvo agresyvus, todėl jam buvo reikalinga uždėti antrankius. Kuri iš pareigūnių uždėjo antrankius, nepamena. Atvažiavo kitas ekipažas, kad A. perimtų ir palydėtų iki priėmimo skyriaus, nes viena greitoji nenorėjo jo vežti. Ji budėtojui per raciją pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą, bet kas iškvietė pagalbą, ji negali pasakyti. Iškvietė pagalbą, nes po tazerio panaudojimo visada kviečiama greitoji medicinos pagalba, taip pat todėl, kad buvo duomenų, jog asmuo naktį turėjo suicidinių minčių. Ji matė kraują ant A. S. kūno, kuris tikriausiai atsirado, kai jis susimušė krisdamas. Kraujas buvo ant veido. Jos „Body“ kamera buvo įjungta nuo pat pradžios iki pabaigos.
Nurodė, kad sugyventinei jos sakė, kad A. yra paieškomas, kadangi prieš atvykstant, jos pasitikrino per Polis2 sistemą, kad asmuo yra paieškomas. Norėjo nusivesti A. S. iki automobilio, kur jam būtų iškviesti medikai dėl jo sveikatos būklės ir būtų išsiaiškinę dėl jo paieškos. Budėtojas joms nurodė surasti A., jos neklausė, kodėl jis paieškomas. Medikai buvo iškviesti, A. buvo išvežtas į priėmimą. Šovė į galvą, nes ne nuo jos priklauso, kur pataikys, kadangi yra adatėlių sklaida. A. S. nuo jų slėpėsi, o jo sugyventinė melavo, kad jo nėra namuose. Jos nesidomėjo, ar bute buvo nepilnamečių. Įeinant į butą, joms buvo suteikta informacija, kad bute yra vaikų. Vaikų teisių nekvietė, nes tėvai buvo blaivūs, nebuvo smurtaujama. Jų siekis buvo padėti A. S. Liudytojos vertinimu, jų, kaip pareigūnių, veiksmai buvo teisėti, nes buvo pradėtas tyrimas dėl jų veiksmų, bet jis buvo nutrauktas, o tai reiškia, kad veiksmai buvo teisėti. Jos neturėjo užduoties sulaikyti A. S., jų užduotis buvo jį pristatyti į policijos komisariatą, jeigu medikai jo nesiveš. Jis vengė sulaikymo, nes bėgo nuo pareigūnių ir nevykdė reikalavimų. Jis pradėjo bėgti, vadinasi nenorėjo eiti iki automobilio. Kvietimas eiti iki automobilio, nenurodant pagrindo, yra teisėtas.
Liudytoja G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S. yra jos sugyventinis bei vaikų tėvas. Iš vakaro ji su A. buvo susipykusi, todėl paskambino pareigūnams ir pasakė, jog jai atrodo, kad A. gali sau kažką pasidaryti. Pareigūnai atvyko pas ją. Jie pasikalbėjo, pasitikslino A. telefono numerį, automobilio numerį ir išvyko. Kai susisiekė su A. žinute ir jis pasakė, kad jam viskas gerai, ji, susisiekusi tuo pačiu numeriu su pareigūnais pasakė, kad jokios pagalbos nereikia, nes ji jau susisiekė su A. Ryte rado praleistą skambutį, kaip suprato, kito ekipažo, bet ji nekėlė, nes buvo 3 val. nakties. A. grįžo namo, jie susitaikė, viskas buvo gerai, bet apie 8 val. ryto sulaukė policijos pareigūnių. Iš pradžių negirdėjo durų skambučio, nes jis buvo išjungtas. Iš pradžių nenorėjo įleisti pareigūnų į namus, nes nematė reikalo, vaikas sirgo, nenorėjo, kad prižadintų mažesnį vaiką. Kai pareigūnės pareiškė, kad A. yra paieškomas, ji leido joms užeiti į vidų, nes nežinojo, kad jis yra paieškomas. A. reikalavo, kad pareigūnės išeitų iš buto, nes yra mažamečių vaikų. Tuo metu A. rengėsi. Pareigūnės iš buto neišėjo. Jie visi kartu ruošėsi, ji buvo aprengusi vaikus, A. taip pat rengėsi. Laiptinėje kilo triukšmas. Ji išėjusi pamatė, kad A. gulėjo ir buvo kratomas elektros šoku. Tuo metu ji buvo su berniuku. A. buvo nesąmoningas. Ji pradėjo filmuoti, nes galvojo, kad taip reikia daryti. Liepė kviesti greitąją pagalbą, nes A. turėjo sveikatos problemų su širdimi. Paskui ji pasitraukė, nuvedė vaikus į darželį ir atvyko į priėmimą, kur buvo A. Ji nematė A. veiksmų, kai jis išėjo iš buto. Ji tuo momentu dar buvo bute. A. bute rengėsi, bet visą laiką reikalavo, kad pareigūnės išeitų iš buto, o jos teigė, kad reikia su juo pasikalbėti. Pareigūnės prašė A. greičiau rengtis ir eiti prie jų automobilio, o A. joms pasakė, kad išeitų iš namų ir apsirengęs išeis pats. Jis tuo momentu buvo tik su apatiniais. Savo sugyventinį kieme matė jau pargriuvusį. Pareigūnės panaudojo elektros šoką, pridėjusios jį prie kūno. Ji nematė šūvio, matė tik įstrigusias strėlytes, viena strėlytė buvo įstrigusi pakaušyje, kita – žemiau nugaros. Po visko, kas atsitiko, jis nesuprato, dėl kokių priežasčių pareigūnai buvo atvykę. Jis pats nesuprato, kodėl jo atžvilgiu buvo imtasi tokių veiksmų. A. žinutėje buvo parašyta, kad jeigu jis nepakels telefono arba neatrašys per pusvalandį, skambinti tėvams. Kai ji skambino pareigūnams, prašė pagalbos, kad padėtų susiekti su A., nes galvojo, kad jis nori kažką sau pasidaryti. Tuo momentu jai taip atrodė, nes jie buvo susipykę. Pareigūnams pranešė, kad A. nori sau kažką pasidaryti ir paskaitė jiems žinutę. Jie pasitikslino A. telefono ir automobilio numerį. Kai ji rado praleistą skambutį nuo pareigūnų, tuo metu ji jau buvo susisiekusi su A. ir pirmam ekipažui buvo paminėjusi, kad susisiekė su A., todėl nei jai, nei jam pagalbos nereikia. Jai A. pats paskambino ir paklausė, kodėl jam skambino policijos pareigūnai, ji viską jam paaiškino. A. sakė pasakyti policijos pareigūnams, jog viskas gerai, kad jis tuoj grįš namo.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 21 d. A. S. atžvilgiu priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 7 d. 9 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų (E. S. ir M. B.) reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, duoti rankas už nugaros, nesipriešinti, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 22 straipsnio 1 punkto 4 papunkčiu, siekė sulaikyti asmenį, kuris kėlė pavojų sau bei padarė administracinį nusižengimą. Už šį administracinį nusižengimą A. S. paskirta administracinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, neigia savo kaltę argumentuodamas tuo, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o jis patrauktas administracinėn atsakomybėn be pagrindo, kadangi iš Nutarimo nėra aišku, kokius priešingus teisei veiksmus jis atliko, kokių reikalavimų nevykdė, kritikuoja policijos pareigūnių veiksmus ir jų teisėtumą. Taigi, byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.
Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju – policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti – jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, o Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. neigia, jog jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ar jiems priešinosi, kadangi, jo vertinimu, Nutarime nėra nurodyta, ko konkrečiai jis nevykdė. Nurodo, jog policijos pareigūnių jam reiškiami reikalavimai nebuvo teisėti ir jos peržengė savo galimybių ribas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos rašytinius duomenis, vaizdo medžiagą (pareigūnės M. B. „Body“ kameros įrašą) nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. skundo argumentai yra nepagrįsti. Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismo vertinimu, šioje byloje A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais bei fiksuotu „Body“ kameros įrašu, pridėtu CD laikmenoje, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
2025 m. birželio 19 d. A. S. surašytas administracinių nusižengimų protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad 2025 m. gegužės 7 d. 9 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų E. S. ir M. B. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, duoti rankas už nugaros, nesipriešinti, kai pareigūnai, einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2 papunkčiu, 22 straipsnio 1 punkto 4 papunkčiu, siekė sulaikyti asmenį, kuris kėlė pavojų sau bei padarė administracinį nusižengimą. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo išsiųstas A. S. elektroniniu paštu.
Administraciniu nurodymu A. S. buvo siūloma iki 2025 m. liepos 19 d. sumokėti 45 Eur dydžio baudą. A. S. iki nurodytos datos baudos nesumokėjo, todėl 2025 m. liepos 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriuo A. S., įvertinus byloje esančius įrodymus, paskirta 115 Eur dydžio bauda. Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Nušalinimų, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Asmuo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.
Iš 2025 m gegužės 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) E. S., apie 8. 25 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 00. 48 val. pranešėjai buvęs sugyventinis A. S. parašė, kad nusižudys. Vyras blaivus. Iš nurodyto adreso išvažiavo automobiliu Nissan Quasqai baltos spalvos, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu yra, nežino, kai skambino per video skambutį, buvo galimai miške, už (duomenys neskelbtini). Su pranešėja galima susisiekti telefonu. Apie 8. 30 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bandant skambinti į telefonspynę, durų niekas neatidarė, tuomet po kiek laiko išėjo iš laiptinės namo gyventojas, kuris jas įleido į daugiabučio vidų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė G. D., kurios paklausus, ar namuose yra A. S., ji teigė, kad namuose jo nėra, jai ryte automobilį Nissan Quasqai, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvarė A. tėvai ir paliko stovėjimo aikštelėje. Taip pat G. nurodė, kad buvo susisiekusi su A., kuriuo paros metu buvo susisiekusi, nenurodė, tik teigė, kad jam viskas gerai. G. buvo paklausta, ar gali užeiti į buto vidų pažiūrėti, ar tikrai nėra A. Mergina atsakė, kad ji labai skuba ir vėluoja vaiką nuvesti į darželį, taip pat teigė, kad kitame kambaryje miega mažametis vaikas ir baiminosi, kad jos jį prikels. G. su jomis kalbėjo pakeltu balsu ir paklausė „kodėl jūs turit pas mane užeiti į butą ir tikrinti, jeigu tikrai jo čia nėra“, tačiau galiausiai mergina jas įsileido ir, apžiūrėjus butą, buvo rastas A. S., kuris slėpėsi balkone. Namuose taip pat buvo A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Paklausus asmens, kodėl jis slepiasi, asmuo teigė, kad nenori su jomis bendrauti, klausė, ko jos čia atvažiavo, jam viskas gerai, taip pat nurodė, kad vakar bendravo su policijos pareigūnais. Asmuo nuolat su jomis kalbėjo pakeltu balsu, nuolat bandė išvyti iš savo namų ir teigė, kad jos gąsdina jo vaikus, nors asmuo turi oficialų perspėjimą ir buvo gauta informacija, kad A. S. turi suicidines mintis (duomenys neskelbtini), todėl jos su juo norėjo pabendrauti. A. kelis kartus buvo pasakyta, kad jis nusiramintų, kad jos su juo nori tik pabendrauti dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. A. taip pat buvo paaiškinta, kad jis gali apsirengti ir kartu su jomis nueiti iki tarnybinio automobilio, ten viską paaiškins. A. su jomis visą laiką kalbėjo pakeltu balsu, nusiteikęs agresyviai ir nekreipė į jas dėmesio. Asmeniui kelis kartus buvo nurodyta, kad apsirengtų ir eitų su jomis iki tarnybinio automobilio, kur jam būtų iškviesti medikai, kadangi asmuo turėjo suicidinių minčių ir būtų įvertinta jo psichinė būklė. A. apsirengus ir išėjus iš buto, asmuo pradėjo bėgti, ketindamas pasišalinti, taip nevykdydamas jos anksčiau duotų reikalavimų, t. y. eiti iki tarnybinio automobilio, ji jį įspėjo apie specialiosios priemonės panaudojimą (elektros impulsinį prietaisą Taser), jeigu jis nevykdys reikalavimų. Kadangi asmuo į jos įspėjimą nereagavo, toliau aktyviais veiksmais nevykdė jam duotų reikalavimų, todėl elektros impulsinį prietaisą Taser paruošė naudoti ir jį panaudojo nusitaikiusi jam į nugarą. Panaudojus elektros impulsinį prietaisą Taser B1300075V, prietaiso užtaiso Nr. C410A7VN6, asmuo nukrito ant žemės priekiu (ant pilvo), pribėgus prie jo ir dedant jam antrankius, asmuo buvo sustangrinęs rankų raumenis ir jas laikė po savimi, asmeniui kelis kartus buvo pasakyta, kad nesipriešintų ir duotų rankas, nes kitaip vėl bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser. A. S. rankų joms vis tiek nedavė ir aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, todėl dar kartą buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas Taser priremiant prie kūno. Tuomet asmeniui buvo uždėti antrankiai ir iškviestas kolegų ekipažas pagalbai. Elektros impulsinio prietaiso Taser užtaiso adatos buvo įstrigusios galvoje (pakaušyje) ir kairėje nugarinės dalies pusėje, kurias pašalino iš kūno. A. surakinus antrankiais pamatė, kad asmeniui iš nosies bėga kraujas. Įvykio vietoje asmeniui buvo iškviesti medikai, kadangi asmuo turėjo suicidinių minčių ir buvo perduotas atvykusiam ekipažui.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė E. S. 2025 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir tyrėja M. B.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas N. B. 2025 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2025 m. birželio 16 d. A. S. elektroniniu paštu buvo išsiųstas šaukimas atvykti 2025 m. birželio 18 d. 13 val. į Alytaus apskrities VPK protokolo surašymui. 2025 m. birželio 16 d. apie 15.06 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A. S. ir paaiškino, kad į savo elektroninį paštą gavo šaukimą atvykti į Alytaus apskrities VPK protokolo surašymui bei paaiškino, kad atvykti protokolo surašymui į Alytaus apskrities VPK nesiruošia, nes nieko blogo nėra padaręs. Šiuo skambučiu A. S. patvirtino, kad šaukimą atvykti į Alytaus apskrities VPK protokolo surašymui yra gavęs. 2025 m. birželio 18 d. A. S. į Alytaus apskrities VPK protokolo surašymui neatvyko.
Institucijos pateiktas pareigūnės M. B. „Body“ kameros vaizdo ir garso patvirtina pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. A. S. su pareigūnėmis bendravo pakeltu tonu. Akivaizdu, jog jis suprato, kokiu pagrindu jos atvyko, nes rodė savo rankas ir kartojo, jog jis yra sveikas. Nors jis nurodė, kad pareigūnės, kai jis pradėjo rengtis, pradėjo jį tampyti, tačiau iš įrašo matyti, jog jokio vizinio kontakto bute su pareigūnėmis nebuvo. A. S. nurodė, jog apsirengęs jis pradėjo bėgti prie jų automobilio, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog jis bėgo iš buto ir, išbėgęs iš laiptinės, bėgo į priešingą pusę, o ne prie pareigūnių automobilio.
Teismas kritiškai vertina skundo argumentą, jog pareiškėjas iš Nutarimo nesuprato, kokių konkrečiai teisėtų ir pagrįstų policijos pareigūnių reikalavimų nevykdė, kadangi Nutarime aiškiai apibrėžtas pareigūnių reikalavimų teisėtumas, t. y. siekiant sulaikyti asmenį, kuris kėlė pavojų sau. Iš Nutarimo duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo aiškiai suprasti, kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų jis nevykdė, nes jie yra nurodyti (eiti prie tarnybinio automobilio, duoti rankas už nugaros, nesipriešinti). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareigūnės vyko tikrinti naktį gauto pranešimo apie galimas A. S. suicidines mintis. Kaip nurodė pareigūnė M. B., ji iš Polis2 sistemos matė duomenis, kad asmuo buvo ieškomas. Pareigūnių tarnybiniai pranešimai, liudytojų paaiškinimai bei „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad duris atidariusi sugyventinė iš pradžių nurodė, kad A. S. nėra, tačiau pareigūnės, įėjusios į butą, rado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį besislepiantį balkone. Jo buvo ne vieną kartą pareikalauta apsirengti ir eiti iki tarnybinio automobilio. A. S. akivaizdžiai demonstravo nenorą bendradarbiauti, buvo nusiteikęs priešiškai ir, išėjęs iš buto, pradėjo bėgti, todėl jam buvo panaudotas tazerio prietaisas. Teismo vertinimu, šie veiksmai atitinka Įstatymo 21 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktuose numatytas pareigūnų teises duoti teisėtus nurodymus, sulaikyti ir panaudoti prievartą. Deklaratyvūs teiginiai, jog pareigūnių veiksmai viršijo tarnybinius įgaliojimus pareigūnų veiksmų neteisėtumo savaime neįrodo. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareigūnių veiksmų A. S. atžvilgiu būtų nustatyta, kad pareigūnės, vykdydamos savo tarnybines pareigas, viršijo turimus įgaliojimus ar padarė kitokius pažeidimus. Priešingai, teismo posėdžio metu pareigūnė M. B. nurodė, jog dėl jų veiksmų buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas. Taigi, byloje nenustatyta, jog pareigūnių veiksmai buvo neteisėti. Nors, A. S. ir jo atstovo įsitikinimu, policijos pareigūnės elgėsi nederamai ir/ar neteisėtai, tačiau šiuo atveju pažymima, kad teismas policijos pareigūnių veiksmus vertina tik tiek, kiek jie susiję su teisėtų reikalavimų davimu ANK 506 straipsnio 4 dalies kontekste. Be to, A. S., nesutikdamas su policijos pareigūnių veiksmais ir manydamas, kad jie netinkami, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, A. S. ir jo atstovo argumentai dėl pareigūnių veiksmų neteisėtumo ir/ar įgaliojimų viršijimo yra subjektyvaus vertinimo pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Nors skunde nemažai dėmesio skiriama tiek Protokolo, tiek Nutarimo teisėtumui, nurodant, jog jie yra su esminiais trūkumais – nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, vis tik pažymima, jog vien ta aplinkybė, kad Protokole ir Nutarime nėra detaliai išvardyti visi įrodymai, kuriais grindžiamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, nesudaro pagrindo pripažinti Protokolo ar Nutarimo neteisėtu, kadangi visi reikšmingi įrodymai yra tinkamai įtraukti į administracinio nusižengimo bylą ir sudaro jos neatskiriamą dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat teigia, kad buvo apribota A. S. teisė į gynybą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad A. S. į protokolo surašymą neatvyko, nors šaukimą gavo. Jis neprašė nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka bei nepasinaudojo ANK 577 straipsnyje nustatytomis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga. Visa tai rodo, kad procesinės galimybės buvo suteiktos, o jų neįgyvendinimas sietinas su paties A. S. pasirinkimu, todėl formalaus protokolo motyvavimo trūkumo nepakanka Nutarimui panaikinti. Iš Nutarimo turinio matyti, kad jame priešingai, negu teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti konkretūs pareigūnių reikalavimai, nurodytas teisinis pagrindas (Policijos įstatymo nuostatos), nurodyta, kad pareigūnės veikė siekdamos sulaikyti asmenį, keliantį pavojų sau, bylos medžiaga buvo surinkta ir įtraukta į bylą, taigi Nutarimo motyvų glaustumas nepanaikina jo teisėtumo, kadangi, kaip minėta, visa medžiaga yra administracinio nusižengimo byloje.
A. S. atstovas taip pat nurodė, kad pareigūnės susiklosčiusioje situacijoje turėjo kviesti Vaiko teisių apsaugos specialistus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikai tuo metu buvo namuose, tačiau jokie duomenys nerodo realaus ir tiesioginio pavojaus jų saugumui. Nebuvo duomenų apie smurtą šeimoje ar prieš vaikus. Pareigūnės veikė vertindamos situaciją, susijusią su suaugusio asmens sveikatos ir galimos grėsmės prieš save aplinkybėmis. Praktikoje Vaiko teisių apsaugos specialistai dažniausiai kviečiami tuomet, kai įvykio vietoje yra tiesioginė grėsmė vaikų saugumui, kai atliekami veiksmai, susiję su vaiko paėmimu ar jo teisių ribojimu, kai yra smurto artimoje aplinkoje duomenų. Kaip matyti, šioje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Vien tai, kad vaikai galėjo matyti ar matė įvykį, savaime nesuponuoja pareigūnių pareigos kviesti papildomas tarnybas. Teismas atkreipia dėmesį, kad emocinės pasekmės vaikams, net jei jos galėjo kilti, nėra tiesioginis kriterijus ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymui/netaikymui, todėl šis argumentas neturi esminės reikšmės priimto Nutarimo teisėtumui.
Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas, policijos uždaviniai, be kita ko, yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Įgyvendindami šiuos uždavinius, pareigūnai turi Įstatymo 22–24 straipsniuose nurodytas teises, tarp jų – ir teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti asmenis į policijos ar institucijų tarnybines patalpas, be kita ko, kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareigūnės veikė gavusios nurodymą surasti asmenį ir įvertinti jo būklę po pranešimo apie suicidines mintis, todėl, teismo vertinimu, tokia situacija nesuponuoja būtinybės suteikti jam procesinį statusą (įtariamojo, liudytojo ir pan.), nes veiksmų tikslas yra užtikrinti asmens/asmenų saugumą. Teismas sprendžia, jog Įstatymo 21 straipsnis nedraudžia pareigūnams duoti teisėtų reikalavimų asmenims, kai jie vykdo funkcijas, susijusias su žmogaus gyvybės ir sveikatos apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimu, grėsmių prevencija. Taigi pranešimas apie suicidines mintis sudaro objektyvų pagrindą tikrinti asmens būklę, net jei jis pats teigia, kad pavojus nėra realus. Todėl pareigūnių reikalavimas eiti prie tarnybinio automobilio turėjo teisinį pagrindą, pareigūnės veikė Įstatymo suteiktų funkcijų ribose, turėdamos pagrindą aiškintis galimą grėsmę. Taigi konstatuoti policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą teismas neturi pagrindo.
Visų byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo, kadangi neabejotinai yra nustatytinos dvi teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos administracinei atsakomybei pagal minėtą teisės normą atsirasti: 1) pareigūno reikalavimai buvo teisėti, paremti teisiniu reguliavimu; 2) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokių reikalavimų/nurodymų nevykdė.
Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo ir už šį pažeidimą/nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU4LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-58-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-58-697/2017">2AT-58-697/2017</a>, 2AT-5-303/2017; (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTYxLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-61-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-61-485/2021">AN2-61-485/2021</a>; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTYwLTMxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-60-316/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-60-316/2021">AN2-60-316/2021</a>). Pažymima, jog Institucijos Nutarimu A. S. buvo paskirta 115 Eur bauda. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-4014-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-4014-2025 palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
