Byla Nr. TS-31-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13095-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.15.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-867 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 metams.
Nuteistojo E. N. bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 16 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. balandžio 16 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą (toliau – Nutarimas). Komisija nutarime nurodė, kad nors nuteistasis įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo Komisijos rekomendacijas, nustatyta vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), dirba, galėtų tęsti darbą lygtinio paleidimo atveju, neturi priteistų ieškinių, administracinės baudos sumokėtos, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją (daug kartų teistas už nusikaltimus siekiant finansinės naudos), galima teigti, kad asmeniui yra susiformavęs nusikalstamos karjeros modelis, todėl ypač svarbu, kaip nuteistasis sprendžia aktualias nusikalstamam elgesiui problemas, susijusias su kvalifikacija ir darbine veikla, bei mąstymo, elgesio ir nuostatų problemas. Nuteistasis išsilavinimo ir darbinės veiklos problemas vykdydamas bausmę sprendė gana pasyviai – stebima ribota motyvacija darbinei veiklai (ne kartą atsisakė administracijos siūlomo darbo). Nuteistajam būdingas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos minimizavimas, taip pat pagal rizikos vertinimo rezultatus vis dar aktualios mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemos (pvz., būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Siekiant, jog asmens pažanga būtų vertinama kaip akivaizdi, svarbu jog nuteistasis siektų toliau aktyviai spręsti minėtas problemas. Priemonės, kuriose dalyvavo nuteistasis, nėra nukreiptos į aktualias mąstymo problemas, išskyrus motyvacinį interviu „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“, kuri vertinama tik kaip įžanginė priemonė į tęstines mąstymo ir elgesio korekcijos programas. Bausmę atlieka už disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tai jo 10 teistumas (9 kartus teistas užsienio valstybėse). Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra sunkesnis palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Iki bausmės atlikimo 27 kartus baustas administracine tvarka. Nuteistasis atrodo supratingas ir dėmesingas, teisingai vertina socialines situacijas, tačiau savo poreikius ir norus yra linkęs kartais prioretizuoti, o priimdamas sprendimus pasikliauja savo „sveiku protu“ ir gyvenimiška patirtimi. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis skurdi, jis teigiamą požiūrį į darbą demonstruoja tik nuo 2024 m. Į pusiaukelės namus perkeltas dar visai neseniai – šių metų rugpjūčio mėn., todėl nuteistojo teigiamus pokyčius būtina stebėti ilgesnį laikotarpį. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, ir sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis E. N. nesutikdamas su Komisijos nutarimu pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog Nutarimas prieštarauja oficialiai 2025 m. spalio 9 d. socialinio tyrimo išvadai (toliau – STI)), kurioje yra aiškiai konstatuota, kad nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai ir stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija šių faktų neįvertino (Nutarime apie tai nepasisakė), o sprendimą grindė tik ankstesniais nuteistojo teistumais ir praeities aplinkybėmis, kurios nėra susiję su dabartiniu nuteistojo elgesiu. Nutarime nepagrįstai ignoruota, kad nuteistasis dirba, laikosi drausmės, dalyvauja programose ir palaiko socialinius ryšius, kas atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Todėl skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis socialinio tyrimo išvados turinio bei BVK 82 straipsnio nuostatų. Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos aprašo 10 priede, kuris patvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu (2024 m. birželio 7 d. Nr. V-446), yra nustatyti „Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijai“. Tame pačiame priede apibrėžiama „Akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“. Akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibrėžiama kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, išryškėjusios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Ši pažanga nustatoma, kai nuteistasis atitinka šiuos kriterijus: dalyvavimas programose ir kriminogeninių poreikių mažinimas; rizikos rodiklių mažėjimas ir darbinė veikla; drausmingas elgesys: lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų vykdymas. STI 11 punkte aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. V-446 10 priede nurodytais akivaizdžios pažangos kriterijais, galima teigti, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tai reiškia, kad specialistas oficialiai konstatavo akivaizdžią pažangą, kuri atitinka BVK 82 straipsnio reikalavimus dėl resocializacijos rezultatų. 2025 m. spalio 6 d. atliktas nuteistojo rizikos vertinimas parodė vidutinę, bet mažėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teigiami pokyčiai fiksuojami šiose srityse: „Lėšų valdymas ir pajamos“ – nuteistasis dirba, gauna stabilias pajamas; „Mąstymas ir elgesys“ – geba atpažinti rizikos veiksnius ir jų vengti;,,Ryšiai“ – stiprūs socialiniai kontaktai su artimaisiais. Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys apie nuteistąjį pateikė teigiamą informaciją. Pažymėtina, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. Visi šie objektyvūs duomenys patvirtina realų nuteistojo siekį integruotis ir išlaikyti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Nuteistojo elgesys nepriekaištingas – drausminių nuobaudų nėra. Paskutinis fiksuotas vidaus tvarkos pažeidimas buvo 2024 m. birželio 17 d., kuris pasibaigė nuteistajam neskiriant nuobaudos, todėl specialisto išvadoje teigiama, kad nuteistasis geba gyventi laikantis taisyklių ir įstatymų o tai – akivaizdus resocializacijos sėkmės požymis. Nuteistojo anksčiau buvęs polinkis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis minimalizuotas – nuteistasis dalyvavo prevencijos ir psichologo konsultacijose, o bausmės metu nebuvo nė karto baustas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą pas motiną Alytuje, palaiko artimus santykius su šeima, naudojasi leidimais trumpalaikėms išvykoms be jokių pažeidimų. 2025 m. rugpjūčio 8 d. nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o tai rodo administracijos pasitikėjimą ir resocializacijos brandą. Grėsmės iš nuteistojo pusės kitiems asmenims nėra, turtinė žala nenustatyta, o laisvės atėmimo metu nuteistasis nebuvo baustas administracine tvarka. Komisijos Nutarimas buvo priimtas neatsižvelgiant į realią nuteistojo resocializacijos pažangą, todėl jis prieštarauja tiek faktiniams duomenims, tiek teisiniams kriterijams, nustatytiems pagal BVK 82 straipsnį ir LKT direktoriaus įsakymą Nr. V-446. Komisijos Nutarime yra nurodyta, kad nuteistasis <...> neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų kriterijų <...>, todėl negali būti paleistas lygtinai, tačiau socialinio tyrimo išvadoje aiškiai konstatuota, kad vadovaujantis LKT direktoriaus įsakymo Nr. V-446 10 priede nustatytais kriterijais, galima teigti, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tai yra akivaizdus prieštaravimas tarp socialinio tyrimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių ir Komisijos teiginio, pateikto skundžiamame Nutarime. Komisija, padariusi priešingą išvadą, nepateikė nei vieno konkretaus motyvo, kokio kriterijaus nuteistasis neįvykdė (pavyzdžiui, dėl darbo, drausmės ar socialinių ryšių). Nutarime apsiribota bendromis nuorodomis į praeities teistumus, nesusijusiomis su dabartiniu nuteistojo elgesiu. Tokia motyvacija neatitinka administracinių sprendimų motyvavimo reikalavimų ir prieštarauja socialinio tyrimo išvados faktams, kur nuteistojo elgesio pažanga tiesiogiai konstatuota. Nutarime Komisija ignoravo duomenis apie nuteistojo darbinę veiklą ir sureikšmino kažkada (praeityje) atsisakymą dirbti, Komisija teigia, kad nuteistasis <...> ne kartą atsisakė administracijos siūlomo darbo <...>, todėl esą ribota motyvacija darbui <...>. Komisija, darydama tokią išvadą, nepateikia jokių konkrečių duomenų apie nuteistojo neva <...> atsisakymą dirbti <...>. Tai yra akivaizdus prieštaravimas tarp socialinio tyrimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių ir Komisijos Nutarimo teiginių, nes Komisija ignoravo faktinę dabartinę situaciją – nuteistasis šiuo metu realiai dirba, gauna pajamas ir teigiamai vertinamas darbdavio. Vertinant resocializacijos procesą, esminė yra dabartinė būklė, o ne ankstesni nuteistojo veiksmai. T. K. faktų ignoravimas reiškia neobjektyvų ir neindividualizuotą sprendimo pagrindimą. Nuteistojo priklausomybių rizika teigiamai įvertinta STI, bet Komisijos nutarime nepagrįstai sureikšminta, nes Nutarime nurodyta, kad nuteistajam <....> būdinga problemų minimizacija <...> ir kad priklausomybių sritis <...> išlieka aktuali <.,.>, tačiau nepateikta jokių naujų faktų, kurie tai pagrįstų. Tai yra akivaizdus prieštaravimas tarp socialinio tyrimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių ir Komisijos teiginių, pateiktų skundžiamame Nutarime. Komisijos išvados yra abstrakčios, nepagrįstos konkrečiais duomenimis. Socialinio tyrimo metu nenustatyta jokių dabartinių nuteistojo priklausomybės požymių, o dalyvavimas prevencinėse veiklose rodo pozityvų pokytį, todėl toks argumentas prieštarauja STI turiniui ir pažeidžia objektyvumo principą. Nutarime nuteistojo elgesio rizikos vertinimas klaidingai suprastas ir neteisingai taikytas, taip pat rizikos vertinimas netinkamai interpretuojamas, nurodant, kad esant vidutinei rizikai būtinas <...> ilgesnis stebėjimo laikotarpis, todėl lygtinis paleidimas netaikomas. Pagal BVK 82 straipsnį ir LKT direktoriaus įsakymo Nr. V-446 10 priedo nuostatas, lygtiniam paleidimui nereikalaujama žemos rizikos lygio. Esminis kriterijus yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o būtent ši pažanga socialinio tyrimo išvadoje aiškiai konstatuota. Komisijos sprendime rizikos lygis vertinamas formaliai ir klaidingai, kaip absoliuti kliūtis, nors iš tiesų mažėjanti rizika ir teigiama elgesio dinamika yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. T. K. požiūris rodo teisės normų ir resocializacįjos tikslų neteisingą interpretavimą, nes rizikos vertinimas neturėtų būti naudojamas kaip pretekstas ignoruoti faktiškai pasiektą pažangą. Nuteistojo perkėlimas bausmę atlikti į atviro tipo įstaigą ir suteikimas leidimo trumpalaikėms išvykoms už įstaigos ribų – realūs resocializacijos pažangos įrodymai, o ne kliūtis lygtiniam paleidimui. Tai rodo, kad nuteistasis sėkmingai laikosi taisyklių ir geba savarankiškai kontroliuoti elgesį. Komisijos teiginys, kad reikalingas <...> ilgesnis stebėjimo laikotarpis <...>, neturi faktinio ir teisinio pagrindo ir prieštarauja pačios įstaigos administracijos sprendimams dėl režimo švelninimo, kurie jau savaime patvirtina, kad nuteistasis pasiekė reikiamą resocializacijos lygį. Komisija interpretavo nuteistojo elgesio pažangos faktus, pateikdama juos kaip kliūtis, nors nuteistojo elgesio akivaizdi pažanga pagal teisės aktus yra vienas iš svarbiausių argumentų siekiant lygtinio paleidimo. Komisija nevertino nuteistojo dabartinio elgesio ir drausmės, o rėmėsi tik senais duomenimis (kurie nuteistojo biografijoje bus visą laiką ir niekados nepasikeis). STI konstatuota, kad nuteistojo elgesys nepriekaištingas, drausminių nuobaudų nėra, o paskutinis fiksuotas vidaus tvarkos pažeidimas (2024 m. birželio 17 d.) pasibaigė be nuobaudos (t. y. nebuvo toks grubus, kad administracija skirtų nuobaudą). Tai reiškia, kad nuteistasis ilgą laiką laikosi nustatytų taisyklių ir rodo stabilų savikontrolės lygį. Nutarime šie aktualūs duomenys ignoruojami, vietoje to Komisija remiasi senais duomenimis, nurodydama, kad nuteistasis <...> 27 kartus baustas administracine tvarka iki bausmės atlikimo <...>. Pagal BVK 82 straipsnio esmę, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamas dabartinis nuteistojo elgesys ir resocializacijos pažanga, o ne praeities pažeidimai, kurie jau buvo įvertinti teismų ir paskirta bausmė. Komisija, pagrįsdama skundžiamą sprendimą senais duomenimis, pažeidė aktualumo ir individualizavimo principus, nes neįvertino fakto, kad nuteistasis jau ilgą laiką laikosi nepriekaištingos drausmės, aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose ir dirba. T. K. vertinimas iškreipia resocializacijos esmę – Komisija turėjo vertinti teigiamą (arba neigiamą) elgesio pokytį, o ne seną nuteistojo elgesio istoriją, neturinčią reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo šiuo metu. Komisija ignoravo svarbią faktinę aplinkybę (apie ją net nepasisakė), jog nuteistasis yra įvykdęs visas ankstesnes Komisijos rekomendacijas: jis dirba nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d., darbdavys suteikė teigiamą informaciją; nuteistojo elgesys nepriekaištingas, nuobaudų nėra; nuteistasis resocializacijos priemonėse dalyvavo, priklausomybių rizika sumažinta; individualaus resocializacijos plano priemonės įvykdytos; nuteistajam suteiktas režimo švelninimas iki atviro tipo įstaigos, išvykos vykdomos be pažeidimų. Toks objektyvių duomenų ignoravimas rodo Komisijos sprendimo neobjektyvumą, neišsamų aplinkybių vertinimą ir motyvavimo trūkumą. Apibendrindamas pažymėjo, kad STI vienareikšmiškai konstatuoja akivaizdžią nuteistojo pažangą, mažėjant nusikalstamo elgesio rizikai, gerėjant mąstymo, elgesio ir socialinių ryšių rodikliams bei fiksuojant stabilų darbą, nepriekaištingą drausmę ir aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse. Visos ankstesnės Komisijos rekomendacijos buvo visiškai ir laiku įvykdytos, o įstaiga pati tai pripažino, perkeldama nuteistąjį į atviro tipo įstaigą ir suteikdama išvykas, kurios vyko be pažeidimų. Komisijos skundžiamas Nutarimas nepagrįstai ignoruoja šiuos faktinius duomenis ir remiasi senais, su dabartine situacija nesusijusiais epizodais, taip prieštaraudamas socialinio tyrimo išvadoms. Sprendime trūksta objektyvaus ir individualizuoto vertinimo, o rizikos lygis interpretuotas priešingai, nei reikalauja BVK 82 straipsnis ir LKT įsakymo Nr. V-446 kriterijai. Komisija taip pat neįvertino reikšmingiausio teisinio elemento – kad rekomendacijų vykdymas yra privalomas kriterijus pakartotiniam svarstymui, o nuteistasis šį kriterijų įvykdė pilnai. Dėl to nutarimas laikytinas nepakankamai motyvuotu, nepagrįstu ir neatitinkančiu teisės principų, todėl turi būti panaikintas.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo E. N. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, ir stengėsi dirbti, stiprino socialinius ryšius, sulaukė paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė elgesio korekcijos programas, nebaustas drausmine tvarka, nereiškia diskriminacinių nuostatų, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, šiuo metu turi teigiamas nuostatas į jam paskirtą priežiūrą, apribojimus bei vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, geba apibūdinti jų tikslus, turinį ir naudą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, grėsmės kitiems požymių nenustatyta, nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos vertinamos teigiamai, nėra turtinės žalos nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į atliktų įvertinimų rezultatus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau skaitinė išraiška kai kuriose srityse mažėjo. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo E. N. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatoma labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių – nuteistasis turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, išlieka lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, nuteistasis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šie STI duomenys visiškai paneigia nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad Komisija nevertino nuteistojo dabartinio elgesio ir drausmės, o rėmėsi tik senais duomenimis, nes STI nurodyti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra aktualūs šiandien.
Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeninai veiksniai (laisvėje esanti gyvenamoji vieta (bus priimtas gyventi pasirinktu adresu), turės darbą; bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba; yra palaikomas artimųjų ir iš jų sulaukia pagalbos (vyks gyventi pas motiną); vyksta į trumpalaikes išvykas namo; asmuo priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) iš esmės yra susiję su turima gyvenamąja vieta bei palaikančiais socialiniais ryšiais su šeimos nariais ir artimaisiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzM3LTQ5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-737-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-737-493/2021">1S-737-493/2021</a>). Tuo labiau, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė – labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė savo gyvenamojoje vietoje, todėl apsauginio kriminogeninio veiksnio – socialinių ryšių su šeimos nariais ir artimaisiais bei turimos gyvenamosios vietos – laikyti tvirta atsvara visai eilei aktualių dinaminių kriminogeninių veiksnių nėra visiškai jokio pagrindo. Būtina pažymėti ir tai, kad nuteistajam nustatyti minėti apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų daugelio dinaminių, o taip pat ir statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. N. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis oficialiai yra dirbęs tik epizodiškai, iš viso apie 5 mėnesius. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime 2022 m. spalio mėn. kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti, tačiau nesant laisvų darbo vietų, įdarbintas nebuvo. 2023 metų sausio kovo mėn. dalyvavo muilų-žvakių gamybos ir mezgimo užimtume. 2023 m. rugsėjo mėn. nuteistajam buvo pasiūlytas tvarkinio darbas, tačiau nuteistasis šio darbo atsisakė, motyvuodamas, jog jo toks darbo pobūdis netenkina. 2024 m. kovo mėn. nuteistasis vėl kreipėsi dėl įdarbinimo baldų gamyboje, tačiau darbas nebuvo suteiktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. 2024 m. birželio mėnesį kreipėsi dėl įdarbinimo ir nuo rugsėjo mėnesio buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuo 2025 m. vasario 4 d. nuteistajam suteiktas leidimas išvykti be palydos iš bausmės atlikimo vietos. Kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. NĮ-18-214,,Dėl nuteistojo įtraukimo į darbinę veiklą“ nuteistasis buvo įdarbintas teritorijos valytojo pareigose. Nuteistasis nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. kalėjimo viršininko įsakymu Nr. NĮ-18-1231 perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nuteistasis įsidarbino ir dirba (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys patvirtina, jog nuteistojo darbinė patirtis yra minimali, ankstesnėse darbovietėse jis neišdirbdavo nei mėnesio, o E. N. teisės pažeidimų pobūdis rodo jo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Aplinkybė, jog nuteistasis anksčiau buvo atsisakęs jam siūlomo darbo ir dėl darbo kreipėsi tik artėjant galimo lygtinio paleidimo terminui, patvirtina nuteistojo siekį kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Todėl teismas visiškai sutinka su Komisijos Nutarimo teiginiais, jog nuteistasis išsilavinimo ir darbinės veiklos problemas vykdydamas bausmę sprendė gana pasyviai, jo oficiali darbinė patirtis skurdi, teigiamą požiūrį į darbą demonstruoja tik nuo 2024 m. Teismas nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, jog Komisija, darydama tokią išvadą, nepateikia jokių konkrečių įrodymų,,apie nuteistojo neva <...> atsisakymą dirbti“, nes Komisijos nutarimas yra pagrįstas socialinio tyrimo išvadoje nurodytasis duomenimis. Teismas pastebi, jog nuteistasis neginčija, nereikalauja įrodymų ir besąlygiškai sutinka su STI nurodytomis aplinkybėmis, kurios jį teigiamai charakterizuoja, tačiau reikalauja įrodymų pagrįsti neigiamai jį charakterizuojantiems duomenims.
Vertinant pastarąjį nuteistojo nusikaltimą, kriminogeninis veiksnys – darbinės patirties nebuvimas siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo nedarbas, neturėjimas apmokamo darbo paskatino teisės pažeidėją padaryti labai sunkų nusikaltimą – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. STI duomenys patvirtina, jog nuteistasis Lietuvoje neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, atsitiktiniai darbai neužtikrino finansinio stabilumo. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad užsienyje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Galima daryti išvadą, kad nuteistajam gaunamo atlyginimo nepakakdavo esamiems poreikiams patenkinti, todėl nuteistasis užsienyje vykdydavo vagystes. Nuteistasis pripažįsta, kad norėjosi greitų, lengvų pinigų, geresnių prekių ir daiktų, kuriems nepakakdavo lėšų. Kartais pavykdavo ir pasitaupyti, tačiau neturi finansinių išteklių, kurie padėtų susidoroti su laikinais nepritekliais. Iš turimų duomenų matyti, jog ankstesnė nuteistojo nestabili finansinė padėtis turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamai veiklai. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) dirba tik kiek daugiau nei trejetą mėnesių (b. l. 34) ir toks trumpas darbo laikotarpis neužtikrina jo finansinio stabilumo ir gebėjimo užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį, todėl tai negarantuos sėkmingos jo integracijos į visuomenę. Todėl teismas nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, jog Komisija ignoravo duomenis apie nuteistojo darbinę veiklą ir pernelyg sureikšmino jo atsisakymą dirbti praeityje, nes akivaizdu, jog norą dirbti nuteistasis pareiškė ir jį realizavo tik artėjant lygtinio paleidimo terminui.
Dabartinis nuteistojo teisės pažeidimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais, padarytais užsienyje. Nuteistasis užsienyje buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą, vagystes siekiant finansinės naudos, dabar todėl dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.
Akcentuotina ir tai, kad nors nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau jis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (paskutinis vidaus tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas 2024 m. birželio 17 d. dėl atsisakymo gyventi paskirtoje gyvenamojoje vietoje) ir tai jį charakterizuoja neigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis paskatintas nebuvo. Nuteistojo teistumų ir administracinių nusižengimų pobūdis rodo problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai, nemąstant apie neigiamas pasekmes. STI duomenimis nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau skirtų bausmių ir administracinių baudų nepadarė. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose) buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir vertinami kaip kriminogeninis veiksnys.
Ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu nuteistasis teigė, kad gyvendamas Anglijoje ir dalyvaudamas vakarėliuose, retkarčiais turėjo su savimi ir vartodavo,,ekstazi“, tačiau vartojimas daugiau buvo tik proginis, tačiau ir Anglijoje jis buvo teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu priklausomybę neigė ir teigė nemanantis, kad jam reikalinga pagalba dėl narkotikų vartojimo problemos, mano, kad narkotinių medžiagų vartojimo problemą yra išsprendęs, bet vis tik bausmės atlikimo metu nuteistasis kreipėsi į psichologą individualioms konsultacijoms, taip pat yra kreipęsis dėl anoniminių narkomanų susirinkimo lankymo.
Nuteistojo vertinimo metu buvo atkreiptas dėmesys, kad jo požiūris į save suformuotas pakankamai adekvačiai, nors kartais jam pristinga gebėjimo kritiškam savęs vertinimui, atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar charakterio savybes. Teisės pažeidėjas pasižymi pakankamu saviveiksmingumo lygiu, sudaro pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį, kartais situaciją vertina perdėtai optimistiškai. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimus padaro impulsyviai, tačiau nusikaltimai, susiję su narkotikų laikymu, buvo priimtų klaidingų asmeninių sprendimų pasekmė. Vagystės taip pat nėra savaime įvykstantis procesas ar reakcija į situaciją: nuteistasis sąmoningai priėmė sprendimus pasisavinti ne savo daiktus, turėdamas finansinius motyvus. Tai, kad asmuo ignoravo galimas neigiamas pasekmes, tikėdamasis sėkmės, taip pat pateisino savo elgesį kaip didelės žalos nesukeliantį, leido jam ir toliau tęsti tokius nusikaltimus ir neskatino keistis. Impulsyvumas labiau pasireikšdavo sprendimuose išgyvenant neigiamus jausmus ir yra labiau siejamas su negebėjimu tinkamai analizuoti situaciją ir efektyviai spręsti problemas. Nuteistasis nuo jų stengėsi atsiriboti, nesugebėjo suvokti poreikio imtis veiksmų jas sprendžiant ir kartojo tas pačias klaidas. Nuteistasis, darydamas nusikaltimus, dėmesį sutelkdavo tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, optimistiškai vertindamas sėkmės tikimybę ir dėl to rizikuodavo. Nepasisekus savo elgesį pateisindavo, siekė trumpalaikio, greito pasitenkinimo, o ne analizuodavo ilgalaikes problemas, įtakojančias visą jo gyvenimo eigą. Nuteistasis buvo linkęs gyventi šia diena, o ko nors pritrūkęs ar stokodamas griebdavosi greičiausio būdo poreikiams patenkinti, nebūtinai legalaus. Nuteistojo mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, vykdant nusikalstamą veiką ir siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais, polinkis rizikingai elgtis tiesiogiai siejosi su nusikalstama veika. Nuteistasis buvo orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. Šie socialinio tyrimo išvados teiginiai yra aktualūs ir šiandien, todėl teismas nesutinka su nuteistojo skundo teiginiais, kad Komisija vertino nuteistojo praeitį, o ne dabartį, nes tokie kriminogeniniai veiksniai, kaip tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturėjimas tikslų, polinkis gyventi šiandiena, nusikalstamo elgesio pateisinimas, yra aktualūs ir šiandien.
Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad E. N. elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Todėl šių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab rizikingas/pavojingas ir impulsyvus elgesys, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka, negebėjimas atpažinti problemų ir tinkamų jų sprendimo įgūdžių stoka, neturėjimas tikslų, polinkis gyventi šiandiena, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas išlieka aktyviais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, jog STI vienareikšmiškai konstatuoja akivaizdžią nuteistojo pažangą, mažėjant nusikalstamo elgesio rizikai, gerėjant mąstymo, elgesio ir socialinių ryšių rodikliams bei fiksuojant stabilų darbą, nepriekaištingą drausmę ir aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse, tačiau šis jo skundo teiginys nėra teisingas, nes socialinio tyrimo išvados duomenys duoda pagrindą priešingai išvadai, o STI 7.1 punkto teiginio,,,jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką“, vertinant visus kitus STI duomenis, negalima išskirtinai sureikšminti.
Nuteistasis atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą. Ši aplinkybė sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam teismo nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 2 metai 4 mėnesiai 11 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus E. N. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. LK-N-867 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. N. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo E. N. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
