Dėl nepilnamečio apribojimo savarankiškai disponuoti pajamomis ir turto administratoriaus paskyrimo

Civilinė byla Nr. e2YT-2503-541/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00353-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.9.3.2; 3.2.3.2; 3.2.7.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Č. prašymą dėl nepilnamečio apribojimo savarankiškai disponuoti pajamomis ir turto administratoriaus paskyrimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teismas

n u s t a t ė :

Teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo pareiškėja prašo apriboti L. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis iki (duomenys neskelbtini), tai yra iki jos pilnametystės, bei paskirti pareiškėją, E. Č., nepilnametės dukros L. Č. gaunamų pajamų turto administratore.

Pareiškėja nurodė, kad L. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos bei R. Č. dukra. Pareiškėja su R. Č. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, o (duomenys neskelbtini), R. Č. mirė. Po R. Č. mirties, L. Č. yra paskirta našlaitės pensija, kuri pervedama į jos asmeninę sąskaitą. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis L. Č. nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. L. Č. dėl sunkios negalios nevaikšto, nekalba. Pareiškėja yra nepilnametės motina, t. y. ji yra teisėta jos atstovė pagal įstatymą bei kuri kasdien rūpinasi vaiko priežiūra bei poreikiais, tačiau nuo 2024 m. gegužės 23 d. AB Swedbank bankas neleidžia pareiškėjai disponuoti dukters lėšomis, nurodydamas, kad nepilnametė pati turi atvykti į kredito įstaigą. Pažymėjo, kad nepilnametė dukra dėl sunkios negalios negali atvykti kredito įstaigą ir išreikšti savo valią.

Pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be CK 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. CK 2.8 straipsnio 3 dalis numato, kad esant pakankamam pagrindui, teismas gali vaikų globos (rūpybos) institucijos ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu apriboti ar atimti iš nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu.

Byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje pareiškėjos prašymui neprieštarauja. Nurodo, kad pareiškėjos prašymo patenkinimas atitiks geriausius nepilnametės interesus. Palaiko prašymą apriboti nepilnametės L. Č. teisę savarankiškai disponuoti pajamomis ir paskirti pareiškėją, jos motiną E. Č., nepilnametės turto administratore iki jai sukaks 18 metų.

Iš byloje esančių įrodymų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymų) nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametei dukrai L. Č. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki (duomenys neskelbtini). L. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir R. Č. dukra (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo su R. Č. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). R. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnametės motina E. Č. yra vienintelė įstatyminė atstovė. Po R. Č. mirties, L. Č. yra paskirta našlaitės pensija, kuri pervedama į jos asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad nuo 2024 m. gegužės 23 d. „Swedbank“ AB, neleidžia pareiškėjai disponuoti dukters lėšomis, nurodydamas, kad nepilnametė pati turi atvykti į kredito įstaigą. L. Č. dėl sunkios negalios negali atvykti kredito įstaigą ir išreikšti savo valią.

Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis taip pat numato vaiko turtines teises. Nepilnamečiai vaikai neturi pilno civilinio veiksnumo, todėl už juos yra atsakingi tėvai. Jie už vaikus turi spręsti su vaikų turto valdymu, disponavimu ir naudojimu susijusius klausimus (CK 2.7 str.) Tėvai privalo tinkamai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, laikantis įstatymų, uzufruktoriaus teisėmis tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė L. Č. dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai disponuoti savo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Teismo įsitikinimu, tai yra pakankamas pagrindas apriboti nepilnametės L. Č. teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) (CK 2.8 straipsnio 3 dalis).

Minėtų aplinkybių pagrindu, išspręstinas klausimas dėl turto administravimo. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad E. Č. skirtina nepilnametės dukros L. Č. gaunamų pajamų turto administratore (CK 4.236-4.252 straipsniai).

Turto administratorei išaiškintinos jos teisės ir pareigos, numatytos CK 4.237 straipsnio 2 dalyje, 4.242-4.244, 4.248–4.252 straipsniuose (CPK 493 straipsnio 2 dalis): administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius; administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių; prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi; administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu; administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus; naudos gavėjas atsako tretiesiems asmenims už administratoriaus kaltais veiksmais vykdant funkcijas padarytą žalą tik ta suma, kurią jis gavo iš administratoriaus; pripažįstama, kad administratorius viršijo savo įgaliojimus, jeigu jis vienas atliko tokius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti tik su kitu asmeniu, išskyrus atvejus, kai tokius veiksmus jis atliko naudingiau, nei iš jo buvo reikalaujama; administruojamas turtas investuojamas naudos gavėjo vardu, jeigu kitaip nenustato įstatymas ar administravimo nustatymo aktas; iš administruojamo turto gautų pajamų administratorius turi teisę: 1) sumokėti draudimo įmokas, susijusias su administruojamu turtu; 2) apmokėti turto remonto ir išlaikymo išlaidas; 3) sumokėti turto mokesčius; 4) panaudoti dalį turto amortizaciniams atskaitymams; 5) vykdyti kitas su turto administravimu susijusias prievoles; administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą; administratorius privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus ir pan.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 493, 496 straipsniais 463 straipsnio 6 dalimi,

n u t a r i a :

prašymą tenkinti.

Apriboti L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis iki jos pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administravimą.

Paskirti pareiškėją, E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų turto administratore.

Teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė