Civilinė byla Nr. e2-535-1150/2025
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02818-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.1.; 2.3.5.2.1.; 3.4.1.6.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 7 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams N. L.-U. ir J. U. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo byloje – Elektrėnų šeimos namai.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė ieškinį, kuriuo prašo laikinai apriboti 1) tėvo valdžią J. U. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečių vaikų M. U. ir E. U. atžvilgiu; 2) motinos valdžią N. L.-U.(toliau – ir atsakovė) nepilnamečių vaikų M. U. ir E. U. atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. U. ir E. U. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); priteisti 4) iš J. U. nepilnamečiams vaikams, kiekvienam vaikui po 200 Eur, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant globėjui Elektrėnų šeimos namams; 5) iš N. L.-U. nepilnamečiams vaikams, kiekvienam vaikui po 200 Eur, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas pervedant globėjui Elektrėnų šeimos namams. Nurodo, kad:
1.1. Tarnybos specialistai darbo metu su atsakovų šeima identifikavo šeimos problemos ir nustatė rizikos ir saugumo veiksnius: pagrindinė šeimos problema abiejų tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu bei motyvacijos spręsti alkoholio problemos stoka. Abudu sutuoktiniai alkoholio problemą pripažino, bet nesupranta jos sudėtingumo.
1.2. Atsakovų šeima nuo 2016 m. vasario 5 d. buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą. Atvejo vadybos procesas šeimai buvo inicijuotas 2018 m. rugpjūčio 20 d.
1.3. 2023 m. spalio 24 d. Tarnyba gavo pranešimą iš policijos pareigūnų, kad abu atsakovai akivaizdžiai neblaivūs, atsisako tikrintis blaivumą. Vaikams nesaugi aplinka. Pažymėtina, kad tai jau buvo ne pirmas kartas, kuomet Tarnyba gavo pranešimą dėl neblaivių tėvų.
1.4. 2023 m. spalio 24 d. nepilnamečiai vaikai K. U. (šiuo metu pilnametis), M. U. ir E. U. buvo laikinai apgyvendinti pas močiutę E. V., tačiau dėl sveikatos problemų ir amžiaus, vaikų toliau prižiūrėti nebegali.
1.5. 2023 m. spalio 27 d. vaikai buvo laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Taip pat 2023 m. spalio 27 d. buvo inicijuota Tarnybos Mobiliosios komandos (toliau – MK) pagalba šeimai.
1.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus K. U., M. U., ir E. U. iš jų tėvų – atsakovų.
1.7. 2023 m. lapkričio 21 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos mero potvarkiais M. U. ir E. U. buvo nustatyta laikinoji globa. Vaikų globėju tapo Elektrėnų šeimos namai. Vaikų globos (rūpybos) vietą nustatyta (duomenys neskelbtini).
1.8. 2024 m. rugpjūčio 16 d. Skyriuje buvo gautas pranešimas, kad vaikai atvyko pasisvečiuoti pas mamą, kuri neblaivi. Atsakovei alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas.
1.9. 2024 m. rugsėjo 14 d. Pagalbos plane nurodyta, kad situacija atsakovų šeimoje keičiasi labai nežymiai. Atsakovas lankė psichologo konsultacijas, atsakovė konsultacijose buvo kelis kartus. Tėvai lankė priklausomybių specialisto konsultacijas, tačiau ne kartą patyrė atkrytį, šeimoje kartojasi alkoholio vartojimas. Tėvai bendrauja su vaikais, vaikai svečiuojasi tėvų namuose.
1.10. Anot specialistų, tėvams trūksta noro ir rimto nusiteikimo iš esmės keisti savo elgesį, jie atsainiai reaguoja į problemas. Tėvams sudarytos galimybės spręsti šeimoje kylančias problemas, tačiau jų elgesyje nėra esminių teigiamų pokyčių, kurie leistų manyti, kad jie šiuo metu yra pasirengę užtikrinti vaikams tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai jų raidai, jų pasirengimui savarankiškam gyvenimui.
2. Atsakovų atstovas advokatas Eimantas Šriupša atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. Atsakovai iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, atsisakė žalingų įpročių ir priklausomybių, byloje nustatytas alkoholio vartojimo atvejis 2024 m., buvo išskirtinis, neįrodantis, kad atsakovė nuolat vartoja alkoholį.
2.2. Atsakovų ir vaikų labai glaudūs tarpusavio santykiai, vaikai dažnai būna pas tėvus, palaikomi šilti tarpusavio santykiai ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su globėju, vaikai tokiu būdu būtų neabejotinai traumuojami.
2.3. Šiuo metu alkoholio nevartoja, abu dirba, turi pajamas (abu uždirba maždaug po 800 Eur po mokesčių). Vaikai nori grįžti gyventi namo pas tėvus.
3. Atsakovai atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo byloje Elektrėnų šeimos namai atsiliepimu su ieškovės pateiktu ieškiniu sutinka.
5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sūnus pats ateina išgėręs. Pripažįsta, kad išvakarėse buvo išgėrusi, nes vaikų nebuvo. Vaikai gali grįžti, alkoholio problema išspręsta.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad vaikai nori namo. Jis bus blaivas, tinkamai elgsis su vaikais. Dėl vakarykščio įvykio perdėta, vaikas „pribūrė“. Stengiasi keistis kaip gali.
8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens byloje Elektrėnų šeimos namai atstovė prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Labiausiai bendradarbiaujama su tėvu, su motina mažiau. Buvo leista vaikams svečiuotis savaitgaliais bei atostogų laikotarpiu, tačiau, kai mama buvo rasta neblaivi, nebeleidžiama.
Ieškinys tenkinamas.
9. Byloje sprendžiama dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
10. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2005">3K-3-492/2005</a>).
11. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
12. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
13. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
14. Byloje nustatytos šios aplinkybės:
14.1. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad M. U., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra atsakovų sūnus.
14.2. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro gimimo liudijimo (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad E. U., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų dukra.
14.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-14062-920/2023 leido paimti nepilnamečius vaikus K. U., gimusį (duomenys neskelbtini)., M. U., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir E. U., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų – atsakovų.
14.4. MK 2023 m. lapkričio 20 d. plano duomenimis, šeimoje yra alkoholio vartojimo problema. Atsakovė nebendradarbiauja su specialistais. Abu atsakovai priešinasi gydimuisi.
14.5. 2023 m. lapkričio mėnesio vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, atsakovų dukra E. U. nurodė, kad jai patinka gyventi (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygomis patenkinta.
14.6. 2023 m. lapkričio mėnesio vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, atsakovų sūnus M. U. nurodė, kad jam patinka gyventi (duomenys neskelbtini), čia ir norėtų likti. Gyvenimo sąlygos normalios.
14.7. 2023 m. lapkričio mėnesio Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 01V-E E. U. ir M. U. nustatyta laikina globa, globėju paskirta Elektrėnų šeimos namai.
14.8. 2023 m. lapkričio 24 d. MK duomenimis apie šeimą, nustatyta, kad šeimos problema yra sutuoktinių galima priklausomybė alkoholiui. Nustatyti rizikos veiksniai – motina nedirbanti, sūnų elgesio problemos mokykloje (rūkymas, mokyklos nelankymas), sutuoktinių konfliktiški santykiai, šalia gyvena vartojanti močiutė (atsakovės motina), motyvacijos spręsti alkoholio problemos stoka. Saugumo veiksniai – šeima turi nuosavą būstą (ten negyvena), neturi sveikatos problemų. Pokyčių šeimoje nepastebėta. Šeimos motyvacija priimti MK pagalbą keitėsi. Iš pradžių atsisakė pagalbos, vėliau priėmė. Panašu, kad motyvacija priimti MK pagalbą buvo labiau išorinė. Šeimos bendradarbiavimas su MK nebuvo sėkmingas, klientai laikėsi gynybiškos pozicijos, nerodė ryžto ir motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą.
14.9. 2024 m. sausio 4 d. vaiko aplankymo akto duomenimis, atsakovų vaikai nurodė, kad su tėvais bendrauja, t. y. susirašo per „Messenger“ programėlę, kartais susitinka gyvai. Juos aplankyti buvo atėjusi mama, tėtis neatvyko. Dukra po susitikimų jaučiasi nuliūdusi. Sūnus norėtų grįžti namo.
14.10. 2024 m. rugpjūčio 16 d. vaikams apsilankius pas tėvus, atsakovei nustatytas 2,26 prom. girtumas.
14.11. 2024 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, atsakovų sūnus nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) per daug kontrolės, jam čia nuobodu. Su tėvu sutaria gerai, su mama palaiko ryšį, bet ne tokį artimą, kaip su tėvu. Nori grįžti pas tėvus.
14.12. 2024 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, atsakovų dukra nurodė kad su tėvais telefonu bendrauja kasdien, taip pat susitinka. Vaiko nuomone, tėvai keičiasi į gerą pusę – abu dirba, tvarkosi namuose, galimai nevartoja alkoholio. Nori grįžti pas tėvus.
14.13. 2024 m. rugsėjo 13 d. pagalbos plano duomenimis, atsakovai dirba, tačiau kartojasi alkoholio vartojimo problema. Tėvai neturi įtakos sūnaus elgesiui. Atsakovai gydytis nesutinka, nesidomi vaikų ugdymu, nebendrauja su pedagogais. Pozityvios tėvystės mokymų atsakovai nelankė, priklausomybių specialisto konsultacijas lankė nereguliariai, gydytis atsisakė, atsakovas baigė psichologo konsultacijas, tuo tarpu atsakovė, ne.
14.14. SoDra duomenimis, atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas – (duomenys neskelbtini).
14.15. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovas įmonėje dirba nuo 2024 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) pareigose. Charakterizuojamas teigiamai, tačiau yra gavęs drausminę nuobaudą, įspėjimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties). Gaunamas darbo užmokestis kintamas, apie 700 Eur.
14.16. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovė įmonėje dirba nuo 2024 m. birželio 11 d. Charakterizuojama teigiamai, nuobaudų ir papeikimų darbe neturėjo. Gaunamas darbo užmokestis kintamas, apie 900 Eur į mėnesį.
14.17. Iš priklausomybių konsultanto E. J. pateiktos pozicijos, nustatyta, jog atsakovų pastangos nėra pakankamos siekiant įveikti ligą. Trūksta noro ir rimto nusiteikimo, skiria tam mažai laiko, nenori gilintis į esamą situaciją ir pan. Neatsižvelgia į jiems teikiamus pasiūlymus ir pastabas. Nenustoja vartoti alkoholio, nuolat atkrenta.
14.18. Respublikinės priklausomybės ligų centro duomenimis, atsakovui išrašyti vaistai nuo priklausomybės alkoholiui.
14.19. 2025 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2024 m. sausio 21 d. 15.30 val. atsakovų sūnus nuvyko į tėvų namus pasimatyti su broliu. Tėvai vartojo alkoholį, po ko kilo konfliktas ir tėtis pirmas bandė trenkti jam, bet pasitraukė ir trenkė tėčiui pats. Dėl šio įvykio iškvietė policiją. Sūnus tokių tėvų nenori, nori jų atsisakyti. Jo nuomone, per metus laiko jie nieko nepadarė, kad vaikai grįžtu pas juos.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-548-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-548-915/2015">3K-3-548-915/2015</a>). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2014">3K-3-92/2014</a>).
16. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, iš dalies nusišalino nuo savo vaikų auklėjimo, nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais ir pakankamai nesistengia siekdama susigrąžinti vaikų į šeimą. Atsakovai nesidomi vaikų ugdymu, nebendrauja su pedagogais. Iš esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai iš esmės nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, ir toliau vartoja alkoholį. Nors atsakovai lankosi priklausomybės ligų konsultacijose, tačiau apsilankymai nereguliarūs. Atsakovai dažnai atkrenta ir vėl pradeda vartoti alkoholį. Kaip nurodė priklausomybių konsultantas, atsakovams trūksta nuoširdaus noro ir rimto nusiteikimo spręsti iškilusias priklausomybės ligas. Nors atsakovų atstovas nurodė, kad fiksuotas tik vienas atvejis, tačiau tai tik patvirtina, kad atsakovai kritiškai nevertina šios ligos, atkrenta bei iki šiol nesutiko gydytis nuo priklausomybės.
17. Pasisakant dėl vaikų išreikštos nuomonės grįžti į šeimą, teismas pastebi, jog atsakovų sūnui (duomenys neskelbtini) nepatinka dėl esamos kontrolės. Natūralu, jog vaikui (duomenys neskelbtini) m. amžiaus labiau norisi būti aplinkoje, kurioje bus nekontroliuojamas. Tad teismo vertinimu, sūnaus išreikštas noras grįžti pas tėvus labiau įtakojamas ne nuoširdaus noro būti su tėvais, o siekiant laisvės asmeniniame gyvenime. Tuo tarpu atsakovų dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, mergaitė bendrauja su mama, jai reikalingas jos palaikymas ir kt. Tačiau tokio amžiaus vaikas negali tinkamai įvertinti esamos situacijos, ir priimti teisingus sprendimus tėvų atžvilgiu.
18. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai negali grįžti gyventi į atsakovų šeimą.
19. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovai gailisi dėl padarytų klaidų, pripažįsta, kad esanti situacija yra dėl jų kaltės, o būtent polinkio vartoti alkoholinius gėrimus. Atsakovai ketina ir toliau dėti pastangas suartėti su vaikais. Atsakovai susitinka su vaikais, susiskambina telefonu, susirado darbą. Be to, atsakovas baigė psichologo konsultacijas.
21. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nėra visiškai nusišalinę nuo vaikų auklėjimo ir auginimo, tėvai su vaikais susitinka, kalbasi. Iš dalies vykdo pagalbos šeimai plane numatytų priemonių palaikyti emocinę būklę, spręsti alkoholio vartojimą.
22. Tad įvertinus aukščiau esančias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, domisi vaikų gyvenimu ir nori atkurti ryšį su vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, kadangi yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovų šeimoje pagerės ir nepilnamečiai vaikai galės grįžti į atsakovų šeimą. Dėl paminėto atsakovų tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribotina laikinai.
23. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. <...> taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-310-915/2015).
24. Vadovaujantis šiame sprendime aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, laikinai apribojus atsakovų tėvų valdžią, laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.
25. Atsakovams laikinai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
26. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
27. Apribojus tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-969/2018">e3K-3-70-969/2018</a>).
30. Teismas nustatė, kad abu atsakovai šiuo metu dirba, šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 600 Eur. Duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, nėra. Be to, kitų išlaikytinių atsakovai neturi.
31. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 200 Eur kiekvienam vaikui, atitinka vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė prašo priteisti mažesnį nei minimalų priteistiną išlaikymo dydį.
32. Atsižvelgiant į šios nutarties 30-31 punktuose esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams – po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovų tenkintini visiškai, priteisiant iš atsakovės N. L.-U. ir atsakovo J. U. po 200 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2024 m. spalio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų išlaikymo lėšas pervedant globėjui Elektrėnų šeimos namams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
34. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur.
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. už atsakovų atstovavimą – viso 558,34 Eur.
36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovės N. L.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečių vaikų M. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. U. ir E. U. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės N. L.-U., nepilnamečiams vaikams M. U. ir E. U. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2024 m. spalio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo J. U., nepilnamečiams vaikams M. U. ir E. U. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2024 m. spalio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka
Pavesti Elektrėnų šeimos namams uzufrukto teise tvarkyti M. U. ir E. U. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
