Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Baudžiamoji byla Nr. M1-273-1143/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05904-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4;

1.1.14; 1.2.4.6.2.1; 2.10.1; 2.10.11

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei

gynėjui advokatui Ričardui Raliui,

nukentėjusiajai I. M.,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei Gretai Murauskienei,

viešame teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

J. M.

1) 2013 m. birželio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

2) 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu; per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti, per 10 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

3) 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 45 parų arešto bausme.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams buvo perduota baudžiamoji byla su nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuriame buvo nurodyta, kad J. M. 2024 m. vasario 14 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), prasidėjus psichikos priepuoliui be priežasties ranka suspaudė I. M. nosį ir dešinės pusės paakies sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą, t. y. savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. sūnui diagnozuota šizofrenija. Sūnus pastoviai vartoja vaistus. Būna paūmėjimai 2-3 kartus, žiūrint kokia mėnulio fazė. Kai paūmėja, nežino kur padėti rankas, žvilgsnis nenormalus. Pagrindinė įtaka buvo vyro mirtis, nes ant jo rankų mirė. Agresyvus tapo. Ji jau tiksliai neatsimena, nes seniai viskas buvo, pati sirgo, bet 2024 m. vasario 14 d., apie 11 val. jai būnant koridoriuje, sūnus J. M., prasidėjus pykčio priepuoliui ar tai pastūmė ją į duris, ar suspaudė jai nosį ir paakies sritį. Kai ji pargriuvo tai susitrenkia nosį, apalpo. Atėjo kaimynė iškvietė jos kitą sūnų I. M., paskui į ligoninę nuvežė. Ji prižiūri savo sūnų, žino kaip duoti vaistus. Mano, kad sūnus gali šiuo metu gydytis namuose.

Teisiamajame posėdyje patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena su sūnumi J. M., kuriam prieš 3 metus buvo diagnozuota šizofrenija. Jis kelis kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus miesto Psichiatrijos ligoninėje Parko g. 21. Jis ne visada vartoja vaistus, todėl jam pasireiškia pykčio priepuoliai. Paskutiniu metu pykčio priepuolių metu jis pradėdavo laužyti baldus, viską daužyti. 2024 m. vasario 14 d., apie 11 val. jai nusileidus iš antro aukšto į pirmąjį ir būnant koridoriuje ji norėjo išeiti iš namų. Pasiteiravus sūnaus ar jis valgė, sūnus J. M., prasidėjus pykčio priepuoliui be priežasties dešine ranka suspaudė jai nosį ir dešinės pusės paakies sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Ji jam sudavė į tarpukojį keliu ir išbėgo į kiemą. Kieme ji paskambino kitam sūnui I. M. ir paprašė, kad ateitų pas juos. Jis matydamas, kad J. M. tampa neadekvatus iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. J. M. taip pat ir anksčiau jos atžvilgiu smurtavo (t. 1, b. l. 49-52).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad sūnus J. M. po vyro mirties pasidarė labai jautrus. Tėvo mirtis jį labai paveikė, galimai tai iššaukė dažnesnius jo pykčius, be to visą gyvenimą jis jai priekaištauja dėl to, kad ji jį pagimdė sergantį. Alkoholio jis nevartoja, serga šizofrenija, jam patvirtinta ši diagnozė. Šia liga jis apie 7 metus serga, jam vaistai išrašyti, bet jis vaistų nevartoja nuolat. Ligos paūmėjimo laikotarpiu jis tampa labai agresyvus. Ji jo bijo. Jis gyvena savame pasaulyje, savo pyktį išlieja tada ant jos arba daužydamas ir laužydamas daiktus namuose. Įvykio metu jie buvo dviese namie. Apie 11 val. jai nusileidus iš antro aukšto ir būnant koridoriuje pravėrus namo įėjimo duris, nes norėjo išeiti iš namų, pasiteiravo sūnaus ar jis valgė, o jis prasidėjus pykčio priepuoliui be jokios priežasties ranka pastūmė ją į nugarą, po ko ji atsitrenkė veidu į durų staktą. Ji jo paklausė ką jis daro ir daugiau nepamena kas vyko, nes buvo šoke. Jis jai nesudavė smūgių, tik ją pastūmė vieną kartą, o ji nuo jo pastūmimo atsitrenkė veidu į staktą, po ko susižalojo veidą ir veide atsirado jai nustatyti sužalojimai. Jis ją stipriai pastūmė, ji nesitikėjo jo pastūmimo. Neprisimena, kad jis būtų ją mušęs kumščiais ar nosį jai suspaudęs, kaip anksčiau nurodė. Jai apsvaigo galva. Ji išsigando, stresas jai buvo. Dėl to neatsimena visų aplinkybių. Bet nugriuvusi ant grindų po jo pastūmimo ji tikrai nebuvo. Jis tyčia ją pastūmė, savo pyktį turėjo ant kažko išlieti. Kai atvažiavo jos kitas sūnus I. J. iškarto apsiramino. Jis išliejo savo pyktį ir jam viskas atslūgo. I. iškvietė greitąją ir policiją. Ją greitoji apžiūrėjo vietoje, o J. iškarto išvežė į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Tai antras kartas kai prasidėjus pykčio priepuoliui jis ją sužaloja. Jis nemuša, bet stumdosi, laužo daiktus namuose, taip išlieja savo pyktį. Po pastūmimo ir atsitrenkimo veidu į staktą ji iškarto nejautė skausmo, vėliau jai skaudėjo visą veidą. Ji nuvažiavo pas teismo medicinos ekspertus. Jai buvo patinęs veidas. Ji matyt nosimi į staktą atsitrenkė, nes nosis ir abu paakiai buvo pamėlę. Ji lankė sūnų ligoninėje, tai jis ją pamatęs paklausė kas jai atsitiko, nes jis nepamena kas įvyko ir dėl ko jis yra psichiatrijos ligoninėje jis taip pat nesupranta. Kai sūnui nėra pykčio priepuolių ir paūmėjimų, tai jis yra geras, padeda namuose atlikti visus darbus, ją saugo, bet esant paūmėjimui tai tiesiog „žvėris“ pasidaro. Pretenzijų savo sūnui ji neturi, nes jis yra ligonis ir nesupranta tiesiog ką daro įvykus priepuoliui. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos ji nereikš. Į ligoninę pristatyta nebuvo, nes nebuvo poreikio (t. 1, b. l. 53-56).

Liudytojas I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. M. yra jo brolis. Jis gyvena su jo motina I. M.. Jo santykiai su broliu nėra artimi, labai mažai bendrauja su juo. Brolis yra ligonis. 2024 m. vasario 14 d., apie 12.08 val. jam į telefono numerį paskambino motina ir prašė jo atvažiuoti, nes J. ją primušė. Dar būdamas savo namuose paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Jo konflikto metu jų namuose nebuvo, todėl jis nematė kas tarp motinos ir brolio įvyko. Mamos veidas buvo mėlynas. Ligos paūmėjimo metu brolis J. elgiasi agresyviai. Motiną jis išvedė į kiemą ir kartu laukė policijos. Motinai buvo ištinusi nosis. Ji buvo šoko būsenoje ir labai išsigandusi. Su broliu jis bendrauja mažai, mama rūpinosi jo. Gydosi, tai tikrai, nekelia pavojų. Su vaistais jis aprimęs, vaikšto į polikliniką. Mano, kad broliui nereikia gydymo ligoninėje

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos Violetos Markevičienės parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2024 m. vasario 14 d., apie 12.14 val. jai dirbant pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju Michailu Butylovu iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjui I. M. paskambino motina, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jo broliui J. M. sutriko psichika, kad jis yra agresyvus, muša motiną. Budėtojo nurodymu nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko I. M., kuri paaiškino, kad jos sūnui J. M. buvo pykčio priepuolis, kurio metu sūnus jos atžvilgiu smurtavo, be jokios priežasties ranka suspaudė jai nosį ir dešinės pusės paakies sritį, tuo sukeldamas I. M. fizinį skausmą. Ant I. M. veido buvo matyti sužalojimai, tai yra ant nosies buvo matomas paraudimas, po dešine akimi odos patamsėjimas panašus į kraujosruvą. Moteris nurodė, kad bijo būti kartu su sūnumi. Bendraujant su J. M. jis elgėsi neadekvačiai, bėgiojo aplink namą. Atvykusi GMP apžiūrėjo J. M. ir nusprendė jį vežti į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Buvo reikalinga pareigūnų palyda. Kadangi smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Buvo apžiūrėta įvykio vieta (t. 1, b. l. 79-81).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35-45).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G530/2024(01) matyti, kad I. M. padaryta poodinė kraujosruva veide ir gleivinė kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 73-74).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-153/2024 matyti, kad J. M. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas (paranoidinė šizofrenija). Siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 140-141).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone BODY užfiksuoti du garso ir vaizdo įrašai Nr. PSS-20240214-124545UTC+0200; PSS-20240214-122727UTC+0200.

Buvo apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20240214-122727UTC+0200, jo trukmė 00:13:34. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Kieme juos pasitinka vyresnio amžiaus moteris ir vyras. Moteris paaiškina, kad sūnus, su kuriuo ji gyvena yra šizofrenikas, primušė ją. Nurodo, kad jam „užeina“. Negeria jisai, turi sveikatos problemų. Jai nusileidus į apačią sūnus pradėjo priekaištauti, sudavė į akį (parodo prisidengdama ranka akį), sakė „aš tau parodysiu, ko tu taip negaluoji ir negaluoji“. Moters veidas patinęs (daugiausia prie akies ir nosies), paraudonavęs. Delnu sudavė be jokios priežasties bei paaiškino, kad pirštais veidą draskė (parodo kaip). Paskutinį kartą buvo gydytas prieš dvejus metus Naujoje Vilniuje, du kartus jau gydėsi. Vaistų jis nenori gerti. Vyras mirė, dabar gyvena su sūnumi dviese. Moteris nurodo, kad ji bijo sūnaus J., gyvena su juo, nes jam nėra kur dėtis. Vyras nurodo, kad su broliu J. nenori bendrauti. Kitas pareigūnas rusų kalba bendrauja su vyriškiu vardu J., kuris garsiai kalba pakeltu tonu. Jis paaiškina, kad jam niekas nenori padėti, „šita“ tik į parduotuvę nueina, ją tuomet turi pasitikti, o šitas turi keturis automobilius ir motinos pavežti negali. Jis motinos nemušė, ji pati atsitrenkė į sieną, prie jos prisilieti ir jinai krenta. Vyras paaiškina, kad du kartus gydėsi, pykčio priepuoliai jam būna. Sutinka su medikais vykti į ligoninę. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Buvo apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-20240214-124545UTC+0200, trukmė 00:02:14. Namo kieme pareigūnai bendrauja su pagyvenusia moterimi. Šalia yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir vyras. Moteris paaiškino, kad ji yra viena, kad ji turi mobilųjį telefoną, bet kai jai duoda per rankas telefonas iškrenta iš rankų, silpnos rankos yra jos po eismo įvykio. Moteris nurodo, kad nuo pat gimimo jis yra sergantis, psichinis ligonis. Felčerė nurodė, kad nuo paauglystės vyras turi problemų, bus reikalinga pareigūnų pagalba lydėti jį iki ligoninės. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (t. 1, b. l. 106-108).

Buvo apžiūrėtas PRĮR ataskaitų žiūryklėje esantis BPC įrašas (1 vnt.), susijęs su įvykiu BPCID92259067807, kurio pavadinimas „2024_02_14_12-10-07_37061037398“. Trukmė 00:01:42 min. Įrašo kairės pusės apačioje yra data ir laikas: 2024/02/14_12:10:07 ir užrašas 37061037398_112 Vilniaus BPC.

Sutartiniai ženklai:

1 - 112 darbuotojas;

2 - pranešėjas.

1 - 112

2 - Laba diena. Gal galima iškviesti policijos mašiną ir greitąją iškart, todėl kad ten psichiškai nesveikas žmogus

1 - Adresas?

2 - (duomenys neskelbtini)

1 - Čia nuosavas namas?

2 - Taip

1 - Jūs iš šio adreso skambinat?

2 - Ne, ten gyvena mano mama ir ten jis pastoviai ją terorizuoja, aš tuoj ten būsiu.

1 - Jums paskambino mama?

1 - Ir ką pasakė?

2 - Sumušė ją?

1 - O kas ją mušė?

2 - Sūnus.

1 - Čia Jūsų brolis?

1 - Tai jam psichika sutrikus ar kaip?

2 - Jis yra psichinių yra

1 - Tai jam psichika sutrikus?

2 - Taip, taip

1 - O motinai greitoji reikalinga?

2 - Ne, nežinau. Nu vieną mašiną tai tikrai, nes su juo reikė kažką daryt.

1 - Viskas tvarkoj, važiuos greitoji ir policija, tik klausimas greitoji reikalinga jam dėl psichikos sutrikimų ar motinai dėl sumušimo?

2 - Jam

1 - Kiek jam metų? Broliui?

2 - 54

1 - Ir jo vardas, pavardė?

2 - J. M.

1 - Gerai, supratau, mažų vaikų ten nėra? (t. 1, b. l. 100-102).

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną I. M., tai yra, prasidėjus psichikos priepuoliui be priežasties ranka suspaudė I. M. nosį ir dešinės pusės paakies sritį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti specialisto išvada, kurioje užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimų mastas, nukentėjusiosios parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Minėti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie įrodymai tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog J. M. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

III. Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA4LTc4OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-208-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-208-788/2020">2K-208-788/2020</a>).

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Iš byloje esančios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-197/2024 matyti, kad:

1. Praeityje J. M. nustatyti psichikos sutrikimai nurodyti ekspertizes akto aprašomojoje dalyje. Inkriminuojamos veikos metu 2024 m. vasario 14 d. J. M. konstatuojamas paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas.

2. Nėra duomenų, kad J. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

3. J. M. 2024 m. vasario 14 d. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl psichikos būklės negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

4. Šiuo metu J. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Šiuo metu J. M. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jis dėl psichikos būklės šiuo metu negali suvokti reikšmingų tyrimui faktinių aplinkybių ir apie jas duoti adekvačių parodymų, jam dėl psichikos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose.

5. J. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6. J. M. būdingi pažintinės veiklos ir asmenybes bruožų ypatumai aprašyti tiriamojoje akto dalyje.

7. Ekspertinio įvertinimo metu padidintas agresyvumas, kaip asmenybės bruožas J. M. nenustatytas, tačiau agresyvių jo reakcijų ir poelgių galimybė kategoriškai neatmetama (pavyzdžiui paūmėjus psichikos sutrikimui).

8. Nėra duomenų, kad J. M. elgesiui baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2024 m. vasario 14 d. esminę įtaką būtų darę psichologinės ypatybės (t. 1, b. l. 184-193).

Teismo posėdyje apklausta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė Greta Murauskienė parodė, kad ji atliko J. M. ambulatorinę ekspertizę. 2024 m. spalio 15 d. J. M. buvo atvykęs į skyrių. Išanalizavus visą medžiagą buvo nustatyta paranoidinė šizofrenija, kuri pasireiškė nuo 40 metų. Buvo įvertinta būklė, vėliau nustatytas nedarbingumo lygis. Buvo žinoma, kad maždaug mėnesį nevartoja medikamentų, nustatytas paranoidinės šizofrenijos sindromas, ambulatoriškai tęsė vaistų vartojimą. Buvo būdingi simptomai, mąstymo sutrukimai, klausomasi pseudo haliucinacijos, todėl buvo rekomendacijų nekviesti į posėdžius. Jam buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė psichikos sveikatos centre. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė būdamas nepakaltinamas. Rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kas mėnesį turi lankytis pas psichiatrą, vis tiek gali pasireikšti šizofrenija.

Prokurorė, sakydama baigiamąją, kalbą prašė teismo taikyti J. M. priverčiamąsias medicinos prievartos priemones, būtent ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Asmens, įtariamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, J. M. gynėjas advokatas prašė teismo J. M. taikyti priverčiamąsias medicinos prievartos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas, įvertinęs visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog darydamas BK uždraustą veiką negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų (veiksmų) valdyti, todėl jis (J. M.) buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo (asmens) psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo (asmens) psichikos būklė pagerėja. Remiantis VTPT Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis ir teismo psichiatro eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į J. M. diagnozuotą lėtinį psichikos sutrikimą (paranoidinė šizofrenija) bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. M. skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo (asmens) psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu; 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Pripažinti, kad J. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti J. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė