Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-500/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

50.1, 50.11.4, 128.10

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų I. P. ir P. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Daiva Milevičienė, I. P., P. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2008 m. gruodžio 2 d. patvarkymą vykdomojoje byloje. Šiuo patvarkymu antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą, patvarkė įkeldinti suinteresuotus asmenis I. P. ir P. P. į patalpas, kurioms po pastato rekonstrukcijos, atlikus patalpų kadastrinius matavimus, yra suteikti indeksai, neatitinkantys teismo sprendime nurodytų indeksų, skiriasi patalpų plotai bei paskirtis – taip vykdydamas teismo sprendimą antstolis viršijo savo įgaliojimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi skundą patenkino – panaikino antstolės D. Milevičienės 2008 m. gruodžio 2 d. patvarkymą. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, tačiau antstolis vykdydamas teismo sprendimą negali jo keisti savo iniciatyva. Antstolės 2008 m. gruodžio 2 d. patvarkymas buvo priimtas pakeičiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą, nes patvarkyme ir teismo sprendime nurodytos patalpos, į kurias turi teisę būti įkeldintos P. P. ir I. P., nesutampa (neatitinka nei indeksai, nei plotas). Be to, antstolė priimdama tokį patvarkymą, apie minėtas patalpas neturėjo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar jos yra skirtos gyventi ir kokiais indeksais pažymėtas patalpas priskirti būtent suinteresuotiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimą įvykdyti nėra galimybės dėl pasikeitusios faktinės padėties, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 589 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ne pareiškėjas, bet suinteresuoti asmenys vengė vykdyti teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir papildomai nurodė, kad iš CPK 767 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte, darytina išvada, kad ir įkeldinama gali būti tik į teismo sprendimu imperatyviai nurodytas patalpas, atsižvelgiant į jų unikalius numerius, indeksus bei plotą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys I. P. ir P. P. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorės savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Antstolis, nustatęs, kad pagrindinės patalpos, į kurias įkeldintini suinteresuoti asmenys, nepakito, o bendrojo naudojimo patalpos rekonstruotos tokia apimtimi, kuri netrukdo įvykdyti teismo sprendimo, priėmęs ginčo patvarkymą, vykdė CPK 634 straipsnyje įtvirtintą pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat užtikrino šalių teisių ir interesų pusiausvyrą.

2. Teismai nurodė, kad, esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pagal CPK 589 straipsnį. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes antstolis turi užtikrinti greitą sprendimo vykdymą, ypač kai tai susiję su teise į būstą - viena pagrindinių žmogaus teisių. Kasatorės atkreipia dėmesį į tai, kad teisminiai ginčai dėl įkeldinimo į patalpas baigėsi 2007 m. lapkričio 13 d. Teismas, gavęs pareiškėjo skundą ir nustatęs, kad būtina išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, turėjo pats jį išaiškinti, o ne panaikinti priimtą patvarkymą. Teismas, dalyvaudamas vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobūdžio procesinius klausimus, privalo būti aktyvus ir imtis priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą grindžia taip:

Pagal CPK 634 straipsnį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, tačiau tos priemonės turi būti ne bet kokios, o teisėtos, neviršijančios antstoliui suteiktų įgaliojimų. Antstolis privalo vykdyti teismo sprendimą, bet neturi teisės jį laisvai interpretuoti ir savo patvarkymu pakeisti. Sprendimo vykdymo tvarką keičia tik teismas (CPK 589 straipsnis). Teismai nustatė, kad visų ginčo patalpų paskirtis yra negyvenamoji, taigi, nesant duomenų, kad jos atitinka sanitarinius, techninius reikalavimus, antstolis neturėjo teisės priimti patvarkymą įkeldinti į jas žmones.

k o n s t a t u o j a :

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus. Konkrečių faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų tyrimas ir vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kasacinis teismas gali spręsti tik klausimus, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus.

Dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo

Pagal atliekamos veiklos pobūdį antstoliu laikytinas privatus pareigūnas, turintis vykdomuosius valdingus įgaliojimus įgyvendinant teismo sprendimų vykdymą. Antstolio veiklos pobūdis lemia tai, kad antstolis yra tik teisingumo civiliniuose ginčuose procedūrinis įgyvendintojas, bet ne teisingumo vykdytojas. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata reikalauja, kad teismo kompetencijos pripažinimas sprendžiant civilinius ginčus būtų užtikrinamas kiekvienoje byloje. Kita vertus, praktikoje šią ribą ne visada lengva nustatyti, ypač dėl to, kad antstoliui suteikta teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 634 straipsnis). Procesiniai veiksmai – tai valiniai proceso teisės subjekto veiksmai, kuriais nustatomos, pakeičiamos ar pabaigiamos procesinės (tik atskirais atvejais ir materialinės) teisės ir pareigos. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį.

Pagal CPK 586 straipsnį, vykdydamas teismo sprendimus, antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu. Remiantis CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu, į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos. Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. Pagal įstatymą, kilus neaiškumų, jie vykdymo metu gali būti išsprendžiami teismo (CPK 589 straipsnis). Tačiau neaiškumų gali būti ir dėl nedidelių, visiškai smulkmeniškų neatitikimų, kurie nereikalauja teismo įsikišimo. Dėl to dalį neaiškumų gali pašalinti pats antstolis, nesinaudodamas CPK 589 ir 593 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau jeigu vykdymo tvarka yra neaiški dėl teismo sprendime esančių trūkumų (rašymo apsirikimai, aritmetinės klaidos, išspręsti ne visi reikalavimai, neaiškiai suformuluota rezoliucinė dalis ir pan.) antstolis neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti teismo sprendimą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir anksčiau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. VŠĮ „Lietuvos paštas”, bylos Nr. 3K-3-525/2003). Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvyko pakeitimų, dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas, tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Pirma, šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 straipsnis), savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol, kol nepakeičiama sprendimo esmė. Antra, jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Keliant naują bylą, jos sprendimas bus kur kas operatyvesnis nei įprastiniu atveju, nes teismas galės remtis prejudiciniais faktais ir bylos įrodinėjimo dalykas susiaurės.

Šioje byloje įrodyta, kad laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo vykdymo buvo iš esmės pertvarkytos ginčo patalpos, į kurias turi būti vykdomas įkeldinimas. Patalpos buvo iš dalies perstatytos, joms suteikti nauji indeksai, pakito jų plotas, patalpų paskirtis pakeista iš gyvenamųjų į negyvenamąsias. Tokiu atveju konstatuotina, kad būtina analizuoti naujus faktinius ir materialinius teisinius ginčo aspektus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nagrinėjamą procesinį ginčą, kilusį sprendimų vykdymo ar kitoje civilinio proceso stadijoje, būtina atkreipti dėmesį ir į materialinį teisinį ginčo kontekstą. Šioje byloje antstolis vykdė teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, ir įkeldinimą į gyvenamąsias patalpas. Be kita ko, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tarp šalių susiklostė faktiniai tarnybinės patalpos nuomos santykiai. Teismas pripažino atsakovių (šioje byloje suinteresuotų asmenų) teisę į nuomą, taip užtikrinant nuomos santykių tęstinumą. Nuomos santykių (lot. locatio-conductio - CK 6.477 straipsnis) esmė yra tai, kad savininkas atlygintinai suteikia teisę įgyvendinti jo, kaip savininko, turimas konkretaus daikto valdymo ir naudojimosi teises trečiajam asmeniui – nuomininkui. Taip nuomos sutartis nuomininkui sukuria prievolinės prigimties valdymo ir naudojimosi teises. Šios teisės praktine prasme gali būti įgyvendintos tik į konkretų, individualizuotą objektą (CK 6.477 straipsnio 3 dalis). Nuomos sutarties dalykas yra šalių veiksmai, susiję su konkrečiu nuomojamu daiktu. Nuomos sutartis negali egzistuoti be dalyko (CK 6.3 straipsnis), taigi ir be nuomojamo daikto. Jei sutarties dalykas keičiasi, vadinasi, keičiasi ir sutartis. Todėl pagal savo sukuriamus teisinius padarinius CK 6.616 straipsnio taikymas civiliniame procese teisiniu požiūriu reiškia nuomos sutarties pakeitimą teismo tvarka (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų, kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį, nustatytų ar pabaigtų ginčo šalių materialines teises ir pareigas. Kitaip tariant, antstolis negali išspręsti materialinio teisinio klausimo. Sutarties pakeitimas yra akivaizdus materialinės teisės klausimo išsprendimo atvejis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl teismo ir antstolio kompetencijos atribojimo, dėl teismo pareigų vykdymo procese pažeidimo, taigi nėra pagrindų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas