Civilinė byla Nr. 3K-3-506/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IDT Biologija GmbH kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo IDT Biologika GmbH ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl viešo konkurso sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, Bioveta a. s.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo konkurso sąlygų aiškinimą, taikymo.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdė atvirą viešojo pirkimo konkursą „Vakcinos laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pirkimas“; konkurse dalyvavo dvi įmonės: ieškovas IDT Biologika GmbH ir UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ kartu su Bioveta a. s. Vokų atplėšimo metu buvo paskelbta, kad mažiausią kainą pasiūlė IDT Biologika GmbH, tačiau Tarnyba 2008 m. liepos 18 d. raštu informavo ieškovą, kad buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė, kurioje nurodytas UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ ir Bioveta a. s., o ieškovo pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 1 punkto reikalavimų, kad tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo mažiau nei trejus metus) nebūtų nuostolinga. Ieškovas kreipėsi į Komisiją su pretenzija, tačiau gavo raštą, kuriuo ši buvo netenkinta, nurodžius, kad ieškovas neteisingai aiškino konkurso sąlygas. Jo teigimu, Tarnybos veiksmai prieštaravo Viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ), nes veikla buvo pelninga: 2005 m. pelnas buvo 13 489 eurai, 2006 m. nuostoliai – 2265 eurai, 2007 m. pelnas buvo 3528 eurai. Nors 2006 m. dėl investicinės veiklos metinis rezultatas ir buvo neigiamas, tačiau 2007 m. gautas pelnas rodo, kad 2006 m. nuostolis buvo susijęs ne su įmonės nestabilumu ar kitais sunkumais, o su investicijų vykdymu. Ieškovo teigimu, Konkurso sąlygų 2 lentelės 1 punkto kriterijus, reikalaujantis, kad įmonė kiekvienais metais turi dirbti pelningai, prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principams, taip pat pažeidžia šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei riboja konkurenciją. Atsakovas savaip išaiškino Konkurso sąlygas, apie tokį sąlygų vertinimą nebuvo pranešta tiekėjams, tokia interpretacija yra esminė, todėl Komisija turėjo taikyti Konkurso sąlygų 7.3 punkto nuostatas – jas paaiškinti ar patikslinti. Remiantis 2007 m. birželio 8 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymo Nr. 1S-23 „Dėl Tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 18.4 punktu, Konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 1 punkto kriterijus, reikalaujantis apibendrintų trejų metų pelningos veiklos rezultatų, turi būti vertinamas kaip bendras trejų metų veiklos rezultatas. Tokią išvadą patvirtina ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) 47 straipsnio 1 dalies c punktas. Ieškovas prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešojo pirkimo komisijos priimtus sprendimus dėl ieškovo konkurso pasiūlymo atmetimo bei preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo ir pripažinimo konkurso nugalėtoju UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“ kartu su Bioveta a. s.; pripažinti ieškovą atsakovo skelbto viešojo pirkimo konkurso laimėtoju ir įpareigoti atsakovą pradėti su ieškovu derybas dėl pirkimo sutarties sudarymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs bylos duomenis, nustatė, kad ieškovas 2006 metų dirbo nuostolingai, ir nors konkurse ieškovo pasiūlyta kaina iš tikrųjų buvo mažesnė negu trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina, tačiau ši aplinkybė pati savaime neleido daryti išvados, kad perkančioji organizacija, priimdama ginčijamus sprendimus, pažeidė racionalumo principą, nes, teismo teigimu, nė vienas principas (tarp jų ir racionalumo) negali būti absoliutinamas ir vertinamas atskirai nuo kitų principų bei aplinkybių visumos. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčijama konkurso sąlyga ar jos aiškinimas suteiktų nepagrįstą prioritetą vieniems prieš kitus pastaruosius trejus metus pelningai dirbantiems tiekėjams. Juolab kad reikalavimas dirbti pelningai kiekvienais metais, o ne skaičiuojant vidutinį kelerių metų veiklos rezultatą, teismų praktikoje pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-435/2007). Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo argumentą, kad konkurso sąlygos aiškinimas reiškė pernelyg aukštų arba specifinių reikalavimų nustatymą, nes didelė dalis pirkimų turi tam tikrą specifiką pagal apimtis, prekių, darbų ar paslaugų kokybės reikalavimus, interesus (privatus, viešasis) ir pan. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai tiekėjams gali priklausyti nuo šios specifikos, priešingu atveju galėtų būti unifikuojami visiems pirkimams. Nagrinėjamoje byloje pirkimas akivaizdžiai buvo susijęs su viešuoju interesu, todėl reikalavimai tiekėjo patikimumui užtikrinti buvo pateisinami. Teismas nustatė, kad konkurso sąlygose buvo nurodyta pateikti 2005–2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas kaip kvalifikacinius reikalavimus įrodančius dokumentus, t. y. ne apskritai apibendrintus už šį laikotarpį veiklos duomenis, o kiekvienų metų duomenis. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad iki pretenzijos pareiškimo, atsakovas būtų kitaip aiškinęs ginčijamą konkurso sąlygą, o ieškovo nurodytos Metodinės rekomendacijos, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja VPĮ nuostatoms, teismo teigimu, nėra imperatyvios visiems pirkimams. Teismas pripažino taip pat nepagrįstu ieškovo argumentą dėl Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 1 dalies c punkto, 2 straipsnio pažeidimų, nurodė, kad Direktyvos 2 straipsnyje nustatyti iš esmės tie patys principai, kaip ir VPĮ; Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos yra bendro pobūdžio nuorodos į iš tiekėjų reikalautinus dokumentus, nedetalizuojant tų dokumentų duomenų įtakos, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, iš esmės jos nuostatos taip pat perkeltos į nacionalinę teisę – VPĮ 35 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pagal ginčijamų konkurso sąlygų 2 lentelės 1 punktą minėtą kvalifikacinį reikalavimą įrodantys dokumentai buvo 2005, 2006, 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitų (jeigu tiekėjas veiklą vykdo trumpiau nei trejus metus, pateikiami duomenys nuo įmonės įregistravimo datos) kopijos, t. y. atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, nustatė kvalifikacijos reikalavimą, susijusį su tiekėjų ekonomine ir finansine būkle, ir tai, ar tiekėjo veikla buvo nenuostolinga, buvo vertinama pagal 2005, 2006, 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitas. Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. liepos 25 d. raštą dėl pretenzijos, nustatė, kad komisija, konkurso sąlygose nustatydama reikalavimą, kad tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos neturėjo būti nuostolinga, numatė reikalavimą, kad tiekėjas kiekvienais metais būtų dirbęs pelningai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje įmonės ekonominę ir finansinę būklę atspindintys duomenys yra jos veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. finansiniais metais. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija pateiktus pasiūlymus vertino ne pagal apibendrintus pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis. Be to, konkurso sąlygose nebuvo nurodytas reikalavimas pateikti ir trejų pastarųjų metų apibendrintus duomenis. Kolegija nurodė, kad ieškovo pateiktoje 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje atsispindėjo įprastinės veiklos ir grynojo pelno rodikliai, kurie abu buvo neigiami, t. y. ieškovas 2006 metais savo veikloje patyrė nuostolį, t. y. ieškovo kvalifikaciją – ekonominį ir finansinį pajėgumą – patvirtinantys duomenys buvo aiškūs, todėl pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas, nustačius, jog ieškovo kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kurį ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis gali būti įrodyta vienu arba keliais dokumentais, tarp jų pažyma apie įmonės bendrą apyvartą ir, jei reikia, esamą apyvartą srityje, kurią apima sutartis, daugiausia už paskutinius trejus finansinius metus, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą arba datą, kurią ūkio subjektas pradėjo savo veiklą, jei tik informacija apie nurodytas apyvartas yra prieinama. Kasatoriaus teigimu, lingvistiniu metodu aiškinant ginčijamą konkurso sąlygą, darytina išvada, kad tiekėjo veikla neturėjo būti nuostolinga per pastaruosius trejus metus bendrai. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymo „Dėl Tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 18.4 punkto matyti, kad tuo atveju, jei kvalifikaciniu kriterijumi pasirenkamas grynasis pelnas, rekomenduojamas vidutinio metinio grynojo pelno per pastaruosius trejus finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjų įregistravimo dienos (jeigu tiekėjai vykdė veiklą mažiau nei trejus finansinius metus) kriterijus. Taigi sąvoka „pastarieji treji metai“ turėjo būti aiškinama kaip trejų metų subendrintas rodiklis. Teismai, vertindami sąvoką „nenuostolinga“, turėjo atsižvelgti į pelningumo rodiklius, nurodytus VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“, grynojo pelno kriterijus. Atsakovas neįrodė, koks rodiklis buvo taikomas, nustatant, ar ieškovo veikla nebuvo nuostolinga. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, kad vien teismų praktikoje pripažintas reikalavimas, jog įmonė dirbtų pelningai kiekvienais metais, yra pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-435/2007). Kasatoriaus teigimu, teismo cituotoje nutartyje ginčas nagrinėtas kitu aspektu.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalis, nukrypo nuo teismų praktikos. VPĮ laikymasis yra imperatyvaus pobūdžio ir jo nuostatų pažeidimas turi esminę reikšmę pripažįstant viešojo pirkimo rezultatus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas VPĮ, yra konstatavęs, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005), todėl nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, pirkimo objektas gali būti perkamas didesne kaina, taip padarant žalos valstybės biudžetui. Be to, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi šio įstatymo nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, o atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė VPĮ nustatytus skaidrumo ir racionalumo principus. Viešojo pirkimo komisija, atplėšusi tiekėjų pasiūlymų vokus, nebegalėjo keisti ar savaip aiškinti konkurso sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009, konstatavo, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos; vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 24 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, nustatydamas reikalavimą, jog įmonė kiekvienais metais turėjo dirbti pelningai, nepažeidė proporcingumo principo. Kasatoriaus teigimu, atsakovo konkurso sąlygų aiškinimas prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principams, įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytiems bendriesiems pirkimo dokumentų reikalavimams, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, neturi pažeisti tiekėjų teisių. Atsakovo viešojo pirkimo komisija savaip išaiškino konkurso sąlygas, nors to nebuvo nustatyta konkurso sąlygose bei apie tokį konkurso sąlygų vertinimą nebuvo pranešta tiekėjams. Be to, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nurodyti klaidinančių ir netikslių reikalavimų, o tiekėjo pasiūlymas negali būti atmestas dėl klaidinančių ir netikslių reikalavimų nesilaikymo. Esant neaiškumams, remiantis CK 6.193 straipsniu, neaiškios, dviprasmiškos pirkimo dokumentų sąlygos turėjo būti aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies, t. y. perkančiosios organizacijos, nenaudai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį, pagal kurią perkančioji organizacija, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas ne tik neprašė patikslinti, tačiau ir, neargumentuotai bei neteisingai aiškindamas kvalifikacinius reikalavimus, atmetė ieškovo konkursui pateiktą pasiūlymą. Pagal teismų praktiką iš karto atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą galima tik tuo atveju, jeigu pateikti duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos kopija“ v. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-180/2005). Kasatoriaus teigimu, sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą pažeidė VPĮ nuostatas, nes perkančioji organizacija neįvertino pateiktų dalyvių pasiūlymų pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką, pažeidė lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus.
Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepasisakė dėl apelianto nurodytų argumentų, susijusių su viešojo pirkimo sutarties ekonomiškumu, racionaliu lėšų naudojimu. Kadangi ieškovas įrodinėjo faktą, kad atsakovas pažeidė imperatyviuosius VPĮ principus, apeliacinės instancijos teismas privalėjo dėl to pasisakyti. Teismai, vertindami įrodymus, nesirėmė logikos dėsniais, neanalizavo esminių prieštaravimų tarp byloje esančių dokumentų ir bylos faktinių aplinkybių, sistemiškai nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepagristai vieniems įrodymams teikė viršenybę prieš kitus, padarė netinkamas išvadas ir neteisingai išsprendė ginčą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Bioveta a. s. atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad pirmosios apeliacinės instancijų teismai nenustatė kitų aplinkybių, nei jas pagrindė byloje esantys įrodymai, kad atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, kitaip aiškino ginčijamą konkurso sąlygą. Teismai padarė teisingas išvadas, kad atsakovas nepažeidė skaidrumo, racionalumo principų, aiškindami šiuos principus pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus argumentai dėl VPĮ yra prieštaringi, nenuoseklūs. Teismai, aiškindami ginčijamą konkurso sąlygą dėl įmonės veiklos nuostolingumo per trejus metus, teisingai konstatavo, kad, atsižvelgiant į įprastą verslo praktiką, į įmonių finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus, įmonių veiklos rezultatai yra nustatomi atskiriems finansams metams, o ne kelerių metų laikotarpiui. Kasatoriaus nurodyta Direktyva 2004/18/EB nepagrindžia skundo argumentų, Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 1 dalies c punkte pateikiamas tik pavyzdinis dokumentų, kurių perkančioji organizacija gali pareikalauti, sąrašas.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatoriaus nurodyti argumentai dėl viešųjų pirkimų konkurencijos, diskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimų yra nepagrįsti, viešųjų pirkimų komisija, vykdžiusi pirkimą, buvo nustačiusi pakankamai ilgą laiko tarpą pateikti pasiūlymus ir taip sudarė lygias sąlygas ir galimybes visiems tiekėjams iš perkančiosios organizacijos gauti paaiškinimus dėl konkurso sąlygų, pateikti pasiūlymus, o ieškovo pateiktas pasiūlymas buvo atmestas aiškiai nurodant atmetimo pagrindą. Teismai, vertindami konkurso sąlygą dėl įmonei keliamų kvalifikacinių reikalavimų, nepažeidė teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai nustatė, kad konkurso sąlygoje nurodytas kvalifikacinis reikalavimas – pateikti kiekvienų metų įmonės pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas – atitiko teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, suteikiančias perkančiajai organizacijai teisę, o ne pareigą tikslinti konkurso sąlygas. Viešųjų pirkimų komisija to nedarė, nes konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus taikė visiems tiekėjams vienodai. Direktyvoje įtvirtinta bendroji taisyklė, kuri iš esmės perkelta į nacionalinę teisę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešųjų pirkimų principų taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, yra suformuota ir taikytina šioje byloje.
Remiantis VPĮ (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų laikymosi, būtent 3 straipsnio nuostatų, pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).
Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, taigi ir tų nuostatų, kuriose reglamentuojama tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo ir pasiūlymo vertinimo tvarka. Viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos. Viešųjų pirkimų principų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus, nes tam tikrais atvejais, pvz., kai viešojo pirkimo sutartis sudaroma iš anksto nepaskelbus apie viešąjį pirkimą (tais atvejais, kai tai draudžia VPĮ) ar netinkamai vykdoma viešojo pirkimo sutartis, gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą.
Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009).
Taigi kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei pasekmės perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus. Vis dėlto, atsižvelgiant į kasacinio teismo jurisprudenciją, ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius, t. y. reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tokį poreikį lemia VPĮ V skyriuje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo mechanizmas, ypač ikiteisminė jo dalis. Atsižvelgiant į tai, teismams konkrečioje byloje vertinant perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumą, reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų būti laikomas kaip prieštaraujantis teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).
Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimties
Viešųjų pirkimų principų pažeidimai galimi tiek nustatant konkurso sąlygas, tiek vykdant pirkimo procedūras (pvz., aiškinant sąlygų turinį), tiek vertinant tiekėjų pasiūlymus, tiek sudarant viešojo pirkimo sutartį bei ją vykdant.
Tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų pirkimų principais bei atitinkamomis VPĮ nuostatomis yra lemiamas VPĮ V skyriaus normų. Pagal VPĮ 120 straipsnį pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pagal VPĮ 121 straipsnį pretenzija turi būti pateikta raštu per penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Remiantis nurodytais VPĮ 120 ir 121 straipsniais, perkančioji organizacija nagrinėja visas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 122 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neišnagrinėja pagal VPĮ nustatytą tvarką ir terminus, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą.
Pagal bylos duomenis, atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdė atvirą viešojo pirkimo konkursą „Vakcinos laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pirkimas“; konkurso sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 1 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo mažiau nei trejus metus) nebūtų nuostolinga. Kasatoriaus pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis šio punkto reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovas į perkančiąją organizaciją kreipėsi 2008 m. liepos 23 d., po to, kai dalyviai 2008 m. liepos 18 d. perkančiosios organizacijos raštu buvo informuoti apie preliminarios eilės sudarymą, t. y. po perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūrų teisinį reguliavimą ir į ieškovo pateiktos pretenzijos padavimo laiką, manytina, kad jis ginčijo ne konkurso sąlygų turinį, bet jos taikymą dalyvių pasiūlymų vertinimo etape. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad ieškovas (kasatorius) po konkurso sąlygų paskelbimo neginčijo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo sąlygos, o pretenziją pateikė sulaukęs preliminarios eilės sudarymo. Taigi, trečiojo asmens teigimu, kasatorius, skųsdamas perkančiosios organizacijos veiksmus dalyvių pasiūlymų vertinimo procedūroje, iš tiesų siekia ginčyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo sąlygą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas visą laiką manė, jog perkančioji organizacija vertins visą tiekėjų ekonominę veiklą bendrai, o ne pamečiui, todėl tik po to, kai jo pasiūlymas buvo atmestas, jis kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija. Kita vertus, tik pretenzijos padavimo laikas nėra pakankamas tam, kad būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus penkioms dienoms po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35/2009).
Taigi sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra ieškovo 2008 m. liepos 23 d. pretenzijos (prieštaravimo), tačiau apie jos turinį galima spręsti iš perkančiosios organizacijos 2008 m. liepos 25 d. atsakymo į ją.
Iš perkančiosios organizacijos 2008 m. liepos 28 d. rašto ieškovui dėl jo pretenzijos matyti, kad tiek tiekėjo prieštaravimai, tiek perkančiosios organizacijos atsakymas į ją, kiek jie turi sąryšį su nagrinėjamu tiekėjų kvalifikaciniu reikalavimu, susiję su ieškovo kvalifikacijos vertinimu, o būtent jo pasiūlymo atmetimu neatitikus nagrinėjamo kvalifikacinio reikalavimo (ekonominio pajėgumo). Perkančiosios organizacijos rašte nurodytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu kvalifikaciniu reikalavimu, koks, jos nuomone, yra konkurso sąlygos turinys („Komisija, konkurso sąlygose nustatydama reikalavimą <...> numatė reikalavimą, kad tiekėjas kiekvienais metais būtų dirbęs pelningai“), pateiktos ne aiškinant reikalavimo turinį, kaip tokį, bet parodant, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami taip, kaip nurodyta sąlygose. Šiame paaiškinime vartojama sąvoka „kiekvienais“ per se nelaikytina kaip aiškinanti turinį ir jį pakeičianti, nes, minėta, tiek prieštaravimas, tiek atsakymas į jį (kiek susiję su tiekėjų kvalifikaciniu reikalavimu) pateikti tik dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant dalyvių kvalifikaciją.
Atsižvelgiant į tai, šioje byloje sprendžiant ieškovo ir atsakovo teisinį ginčą viešojo pirkimo procedūroje, reikia vertinti tik tai, ar perkančioji organizacija, vertindama dalyvių kvalifikaciją, nepažeidė atitinkamų VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų. Dėl to teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nereikšmingi nei ieškovo, nei atsakovo bei trečiojo asmens argumentai, kiek jie susiję ne su ieškovo kvalifikacijos vertinimu, o su kvalifikacinio reikalavimo turiniu ir jo pagrįstumo kvestionavimu a fortiori dėl reikalavimo neatitikties verslo logikai ir įprastai verslo praktikai, proporcingumui, dėl konkurencijos ribojimo, šio reikalavimo aiškumo, tikslumo, klaidinančio pobūdžio, sąvokos „nėra nuostolinga“ dviprasmiškumo, perkančiosios organizacijos sprendimo kitame panašaus pobūdžio pirkime nustatyti kitą ekonominio pajėgumo kriterijų ir prieštaravimo Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsniui.
Vertinant šį kasacinio skundo argumentą, darytina išvada, kad jis netaikytinas ne tik dėl jau nurodytos takoskyros tarp konkurso sąlygos turinio pagrįstumo VPĮ normoms bei principams ir kvalifikacijos vertinimo, bet ir nepagrįstas dėl galimybės remtis direktyva kaip netiesioginio taikymo ir veikimo Europos Bendrijos aktu, neparodžius tiesioginio veikimo sąlygų egzistavimo, dėl netinkamos Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio turinio interpretacijos. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), vertindamas perkančiųjų organizacijų teisę tiekėjams pirkimo dokumentuose nurodyti papildomus (šalia tų, kuriuos nustato viešųjų pirkimų teisės normos) dokumentus, reikalaujamus įrodyti tiekėjų ekonominę ir finansinę būklę, konstatavo, kad ekonominės ir finansinės būklę patvirtinančių dokumentų sąrašas nėra baigtinis (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1987 m. liepos 9 d. Sprendimas CEI / Association intercommunale pour les autoroutes des Ardennes, 27/86, 28/86 ir 29/86, Rink. 1987, p. 3347). Atsižvelgiant į tai, perkančiosios organizacijos reikalaujami dokumentai ir nėra nurodyti pavyzdiniame ekonominį ir finansinį pajėgumą įrodančių dokumentų sąraše. Be to, VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai Direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 4 dalis) nustatyta galimybė prašyti ir kitų dokumentų, nei nurodyta 35 straipsnio 1 dalyje.
Priešingas VPĮ nuostatų, ypač V skyriaus aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus (šiuo atveju – pirkimo sąlygas), kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Ieškovo laikomos dviprasmiškomis, nelogiškomis, netiksliomis konkurso sąlygos tokiomis turėjo būti nuo pat pradžių, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų 7.1 ir 7.2 punktuose, atitinkančiuose VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 15 punkto, 27 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, įtvirtinta dalyvių teisė kreiptis į kasatorių ir prašyti paaiškinti konkurso sąlygas, taip pat perkančiosios organizacijos pareiga pateikti atsakymą į kiekvieną paklausimą. Kasatorius tokia teise pirkimo procedūrų metu nepasinaudojo, ją nepagrįstai traktavo kaip atsakovo pareigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai bei į pateiktos pretenzijos ir atsakymo į ją apimtį, šioje byloje spręstina tik dėl to, ar tiekėjų kvalifikacijos vertinimas nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei racionalaus lėšų panaudojimo.
Toks aiškinimas grindžiamas ir Teisingumo Teismo jurisprudencija. Teisingumo Teismas, aiškindamas 1989 m. gruodžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 89/665/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, koordinavimo (toliau – Direktyvos 89/665/EEB) nuostatas, kurios yra perkeltos į VPĮ V skyrių, atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimas tiekėjui, kurio teisės spėjamai galėjo būti pažeistos dėl pirkimų dokumentų diskriminacinių sąlygų, pateikti pasiūlymą tik tam, kad jis galėtų dėl techninių specifikacijų pateikti ieškinį, nors ir iš anksto žinodamas apie negalėjimą laimėti viešojo pirkimo konkurso, būtų perteklinis, juolab kad Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 1 pastraipos b punkte yra įtvirtinta valstybių narių pareiga užtikrinti, jog peržiūros procedūromis būtų galima anuliuoti diskriminuojančias pirkimo sąlygas. Tačiau Teisingumo Teismas nurodė, kad subjektui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, jei jo teisių pažeidimą lėmė perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nustatytos diskriminuojančios pirkimo sąlygos ir taip neleidžiančios dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, o šis subjektas tik po to, kai buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju, tokį perkančiosios organizacijos sprendimą skundžia remdamasis diskriminuojančiomis pirkimo sąlygomis. Jei toks tiekėjo elgesys būtų leidžiamas, būtų pažeisti Direktyvos 89/665/EEB tikslai ir pakenkta efektyviam viešųjų pirkimų direktyvų taikymui (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. Sprendimas Grossmann Air Service, Rink. 2004, p. I-1829).
Dėl galimo racionalaus lėšų panaudojimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo ir netinkamo tiekėjų kvalifikacijos vertinimo
Ieškovas kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad kvalifikacijos vertinimas ir šios procedūros rezultatai pažeidė racionalumo bei lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Kasatorius teigia, kad, perkančiajai organizacijai atmetus jo pasiūlymą bei pasirinkus trečiojo asmens pasiūlymą, bus neracionaliai panaudotos lėšos. Galima būtų sutikti su tokiu argumentu, tačiau tik tokiu atveju, jei perkančioji organizacija, sudariusi preliminarią eilę, iš lygiaverčių pasiūlymų (išskyrus kainą) pasirinktų ne pirmoje vietoje esantį dalyvį. Tokiu atveju perkančioji organizacija pažeistų ne tik racionalumo principą, bet ir atitinkamas VPĮ nuostatas, įpareigojančias viešojo pirkimo sutartį sudaryti su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Pažymėtina tai, kad racionalumo principas reikalauja, kad būtų patikrinta tiekėjo kvalifikacija. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tiekėjo pajėgumui nustatyti skelbime apie pirkimą gali būti nustatomi minimalūs kandidatų ir dalyvių finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo reikalavimai. Finansinis įmonės pajėgumas asocijuojasi su stabiliu ir nuosekliu įmonės veikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūros metu, todėl tokiu atveju jo pasiūlymas apskritai negali būti priešpastatytas geriausio pasiūlymo vertinimui, nes tik kvalifikaciją atitinkantys tiekėjai gali toliau varžytis tarpusavyje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme) vertinimo procedūrų atribojimo ir šio reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009).
Vadinasi, spręsti dėl racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimo, kai perkančioji organizacija nusprendžia sutartį sudaryti su ne mažiausią kainą (nustačius tokį sutarties sudarymo kriterijų) pasiūliusiu tiekėju nevertinant kitų procedūrų teisėtumo, t. y. nesiaiškinant, kodėl mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis nebuvo pripažintas laimėtoju, nėra pagrindo. Priešingu atveju tiek VPĮ nuostatos, tiek konkurso sąlygos, reglamentuojančios viešojo pirkimo procedūras iki laimėtojo, pasiūliusio mažiausią kainą, išrinkimo, netektų prasmės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ įsakmius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Pažymėtina, kad VPĮ nustatytos nuostatos dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo priskirtinos imperatyviesiems VPĮ reikalavimams. Tiekėjų, neatitinkančių minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis) ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia.
Vertinant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų taikymą kvalifikacijos vertinimo etape, pažymėtina, kad būtina nustatyti, ar perkančioji organizacija abiem dalyviams taikė vienodus reikalavimus (lygiateisiškumas) ir ar tiekėjams taikytų reikalavimų esmė nesiskyrė nuo paskelbtųjų konkurso sąlygose (skaidrumas).
Lygiateisiškumo pažeidimas tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūroje, atsižvelgiant į bendrąją lygiateisiškumo sampratą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, galėtų pasireikšti nevienodų sąlygų sudarymu atskiriems tiekėjams, t. y. lygiateisiškumo pažeidimas būtų konstatuotas, jei trečiojo asmens kvalifikacija būtų vertinama kitaip nei ieškovo ir dėl to pirmajam tiekėjui būtų nepagrįstai suteikta pirmenybė. Iš tiesų, iš bylos medžiagos matyti, kad abu tiekėjai buvo vertinami vienodai, laikant, jog jų veikla per kiekvienus pastaruosius trejus metus turėjo būti nenuostolinga, tačiau šis vertinimas jiems abiem buvo skirtingas.
Lygiateisiškumo principas galėtų būti pažeistas ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo konkurso metu pakeistų jo sąlygas, įskaitant ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų aiškinimą, pakeičiantį sąlygų esmę, arba vertintų tiekėjų kvalifikaciją, nepaisant to, kad viešai paskelbtose konkurso sąlygose buvo nustatyta kitaip. Šiuo požiūriu lygiateisiškumo principo turinys būtų panašus į skaidrumo principo turinį, kurio vienas iš elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga laikytis viešųjų pirkimų teisės normų bei viešojo pirkimo dokumentų sąlygų, šiuo atveju reguliuojančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimą. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).
Taigi, skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo konkurso pirkimo sąlygų laikymosi kontekste. Analizuojant, ar perkančioji organizacija, vertindama ieškovo kvalifikaciją, nenukrypo nuo konkurso sąlygų, reikia nustatyti, ar ji tiekėjo kvalifikaciją įvertino pagal konkurso sąlygas, minėta, pastarųjų nekvestionuojant teisėtumo požiūriu. Kitaip tariant, reikia įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacijos reikalavimui „tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdo mažiau nei trejus metus) nėra nuostolinga“ tiekėjų vertinimo metu galėjo būti suteikta prasmė, kad veikla turėjo būti nenuostolinga pamečiui, o ne bendrai. Iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti ir pripažintina, kad byloje yra keliamas konkurso sąlygos suvokimo ir jos interpretavimo klausimas.
Iš tiesų, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą „veikla per pastaruosius trejus metus <...> nėra nuostolinga“ perkančioji organizacija nuo pat pradžių laikė kaip reiškiantį, kad kiekvienais metais tiekėjo veikla neturi būti nuostolinga, atitinkamai ieškovas – kad tiekėjo veikla neturi būti nuostolinga vertinant visų trejų metų bendrą rezultatą. Tai, kad perkančioji organizacija nepasinaudojo teise paaiškinti reikalavimą, o ieškovas – teise paprašyti paaiškinti kriterijų, nekeičia šio tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo turinio ir jo taikymo tinkamumo pasiūlymų vertinimo metu.
Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad iš konkurso sąlygų formuluotės negalima daryti išvados, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija pateiktus pasiūlymus vertintų subendrinus pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis. Vis dėlto negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nagrinėjamo ekonominio pajėgumo reikalavimo suvokimas priklauso nuo to, jog tiekėjams buvo nustatyta pareiga pateikti ne bendrą trejų metų finansinę ataskaitą, o tris atskiras. Paprastai atsižvelgiant į kvalifikaciją patvirtinančius ar įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, į tam tikros kokybinės atitikties sertifikatą, galima spręsti apie kvalifikacinį reikalavimą, tačiau ne visada ryšys tarp įrodančių dokumentų ir kvalifikacijos reikalavimo yra toks akivaizdus, kartais kvalifikaciją įrodančių dokumentų ryšys su kvalifikaciniu reikalavimu apskritai gali būti paneigtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Reikalavimas pateikti tris metines ataskaitas galėtų būti nurodytas ir reikalaujant tiekėjams būti nenuostolingiems per pastaruosius trejus metus bendrai, tačiau perkančiajai organizacijai pačiai norint įsitikinti bendro trejų metų duomenų skaičiavimo pagrįstumu.
Tačiau pripažintina, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikaciją, de facto nesuteikė šiam reikalavimui reikšmės, esmingai priešingos pradinei lingvistinei jo reikšmei. Dėl to negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad atsakovas neaiškiai, netiksliai ir neproporcingai interpretavo kvalifikacinį kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad iš žodinio konkurso taisyklių išdėstymo išplaukia, jog perkančioji organizacija negalėjo vertinti tiekėjų kvalifikacijos taip, kaip vertino, t. y. lingvistinė ekonominio (finansinio) pajėgumo kriterijaus formuluotė tuo atveju reikalavo vertinti tiekėjų kvalifikaciją atsižvelgiant į kiekvienų metų finansinę padėtį, o ne į bendrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-435/2009). Kasatoriaus teigimu, nurodyta kasacinio teismo nutartis netaikoma šioje byloje, nes joje buvo nagrinėjama kita ekonominio pajėgumo išraiška, t. y. grynasis pelnas, o ne nuostolis kaip šioje byloje. Kasacinis teismas pripažino, kad, nurodžius „metinio“ periodiškumo reikalavimą („rangovų metinis grynasis pelnas per 2003-2005 finansinius metus <...> turi būti teigiamas“), negalima spręsti apie tiekėjo kvalifikaciją vertinant bendrą trejų metų padėtį, t. y. faktinės aplinkybės tarp šios ir nurodytos bylų skiriasi. 2007 m. spalio 27 d. nutartyje buvo konstatuota, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikaciją, de facto nukrypo nuo jos pačios paskelbtų pirkimo sąlygų. Šioje byloje, minėta, tokios išvados daryti nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje kaip ši reikšminga, kokią sampratą nagrinėjamam reikalavimui buvo suteikusi perkančioji organizacija ir koks buvo jos tikrasis poreikis tiekėjų kvalifikacijos atžvilgiu. Jeigu perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kasatoriaus prašymu būtų išsamiau išaiškinusi konkurso sąlygos turinį, kasatoriui šios sąlygos turinio neginčijant, tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo rezultatas ir jo vertinimas nebūtų pakitęs.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pagal kasacinio skundo argumentus naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 45,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo IDT Biologika GmbH kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo IDT Biologika GmbH (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita: (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini) 45,10 Lt (keturiasdešimt penkis litus 10 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Juozas Šerkšnas
