Dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-504/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.5; 52.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Statybų pasažas“ ieškinį atsakovui UAB,,Senamiesčio svečių namai“ dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas (rangovas) pagal sudarytą su atsakovu (užsakovas) statybos rangos sutartį atliko statybos darbus objekte, esančiame Palangoje, Uosių g. 2. Kadangi atsakovas į ieškovo raginimus priimti atliktus darbus nereagavo, tai ieškovas vienašališkai pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus ir pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras dėl apmokėjimo už juos, tačiau šis nesumokėjo už darbus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 33 425,30 Lt skolos už atliktus darbus ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Jis nurodė, kad ieškovas supainiojo dvi skirtingas statybos rangos sutartis. Ieškovas iš tikrųjų atliko objekte Palangoje, Uosių g. 2, darbus pagal su atsakovu sudarytą rangos sutartį, tačiau dėl darbų šiame objekte ieškovas yra sudaręs ir kitą statybos rangos sutartį – su UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Ieškovo 2008 m. balandžio 17 d. pranešimas atsakovui apie atliktus darbus ir 2008 m. kovo mėnesio pažyma apie jų vertę iš tikrųjų adresuoti ne atsakovui, o UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Pagal sudarytą su ieškovu rangos sutartį atsakovas yra atsiskaitęs ir visiškai nesusijęs su pareikštu ieškiniu. Ieškovo pranešimas apie atliktus darbus ir pažyma apie jų vertę nelaikytini tinkamais įrodymais, o pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl šiais įrodymais negali būti grindžiamas ieškinys.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: priteisė iš atsakovo ieškovui 33 425,30 Lt skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 20 d. atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir ieškovas UAB „Statybų pasažo“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 07-05-20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte Palangoje, Uosių g. 2. Abi šalys pripažįsta faktą, kad ši statybos rangos sutartis buvo sudaryta ir kad ieškovas atliko pagal šią sutartį darbus. Ieškovas teigia, kad atsakovas atsiskaitė tik už dalį atliktų darbų. Atsakovo pozicija byloje nėra aiški. Jis teigia, kad visus darbus pagal minėtą sutartį priėmė ir už juos atsiskaitė. Ieškinio nepagrįstumą jis iš esmės argumentuoja tuo, kad šis grindžiamas netinkamais rašytiniais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas į klausimą dėl galimybių sudaryti taikos sutartį paaiškino, kad šį klausimą būtų galima svarstyti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas patikslintų ieškinį ir reikalavimus reikštų ne tik jam, bet ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Be to, atsakovo atstovas pripažino, kad darbai objekte Palangoje, Uosių g. 2, buvo atlikti ir už juos iš dalies atsiskaityta. Iš šių paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš dalies pripažįsta ieškinio reikalavimus, tačiau nenurodo, kuri reikalavimų dalis yra pagrįsta, o kuri ne, taip pat nepateikė jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs dvi statybos rangos sutartis: 2007 m. gegužės 20 d. sutartį Nr. 07-05-20 su atsakovu dėl statybos darbų objekte Palangoje, Uosių g. 2, ir 2007 m. birželio 7 d. sutartį Nr. 07-06-07 su UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ dėl statybos darbų objekte Šventojoje, viešbutyje „Varduva“. Atliktų darbų vertė abiejuose objektuose yra skirtinga: Palangoje – 33 425,30 Lt, Šventojoje – 64 533,93 Lt. Pagal abi rangos sutartis atliktus darbus turėjo priimti abiejų įmonių įgaliotas atstovas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ būtų sudarę rangos sutartį dėl statybos darbų objekte Palangoje, Uosių g. 2. Teismo nuomone, dėl to, kad ieškovas tuo pačiu metu buvo sudaręs statybos rangos sutartis skirtinguose objektuose, taip pat dėl to, kad tiek vienos, tiek kitos įmonės užsakytus darbus turėjo priimti tas pats abiejų įmonių įgaliotas atstovas, taip pat dėl to, kad abi įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu, ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo dokumentuose atsirado formalių netikslumų: pažymoje apie atliktų darbų vertę užsakovu nurodyta UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, nors statybų objektas nurodytas Palangoje, t. y. toks, koks buvo sulygtas statybos rangos sutartyje, sudarytoje su atsakovu UAB „Senamiesčio svečių namai“. Atsakovas piktnaudžiauja atsiradusiais netikslumais ir aiškina juos savo naudai. Teismo nuomone, 2008 m. balandžio 17 d. pranešimas, adresuotas UAB „Senamiesčio vystymo grupės“ įgaliotam atstovui B. N., yra tinkamas rašytinis įrodymas, įrodantis, kad ieškovas tinkamai sudarė sąlygas atsakovui priimti darbus, atliktus pagal 2007 m. gegužės 20 d. rangos sutartį. 2008 m. kovo mėnesio pažyma apie atliktų darbų vertę taip pat laikytina tinkamu rašytinių įrodymu, nes darbų objektas joje nurodytas tas pats, kuris buvo sulygtas 2007 m. gegužės 20 d. statybos rangos sutartimi. Teismas nurodė, kad rangovas, atlikęs sutartus darbus, turi pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Jei, rangovo nuomone, užsakovo atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, tai jis turi teisę, akte pažymėjęs šį faktą, pasirašyti jį vienašališkai ir toks aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Užsakovas turi teisę ginčyti vienašališkai pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė jį pasirašyti. Užsakovui neatsiskaičius už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti už atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė prievolę perduoti atsakovui atliktus pagal 2007 m. gegužės 20 d. rangos sutartį darbus, o atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais, o ieškovas visiškai įrodė atliktų darbų apimtį ir vertę. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog dvi PVM sąskaitos-faktūros (serija SP, Nr. 0006, 2302,20 Lt ir 20 563,73 Lt sumoms) įformintos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, savaime nereiškia, jog jose nurodyti darbai neatlikti. Darbų atlikimo faktą įrodo atliktų darbų aktai. Dėl to PVM sąskaitoms-faktūroms įforminti nustatytų reikalavimų pažeidimas dėl klaidos ar kitų priežasčių negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. liepos 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo vienašalio darbų atlikimo akto surašymo būtinybės ir galimumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nesiekė įrodyti ieškovo reikalavimo nepagrįstumo. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį šalys įpareigojamos savo pareigas atlikti kuo ekonomiškiau, prievolės vykdymo procese tarpusavyje bendradarbiauti. Atsakovas neįrodė, kokią darbų apimtį ir už kokią sumą jis pripažino pagrįsta, neįrodinėjo ir neįrodė, kokioje prievolės vykdymo dalyje jis turėjo teisę atsisakyti nuo atliktų darbų priėmimo ir jų apmokėjimo. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad su ieškovu visiškai atsiskaityta. Jis neįrodė teismo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė CK 6.694 straipsnį, pažeidė CPK 176, 179, 180, 183, 185 straipsnius, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir prievolių vykdymo principais bei nepagrįstai teikė pirmenybę ieškovo interesams. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai neišsiaiškino, ar ieškovas tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tinkamą kasatoriaus informavimą dėl pasirengimo perduoti atliktus darbus, o tariamas kasatoriaus atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo aktus nebuvo įformintas jokiuose dokumentuose, kaip to reikalaujama įstatymo. Teismai nepagrįstai tinkamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo pasirengimą perduoti atliktus darbus, laikė 2008 m. balandžio 17 d. jo pranešimą kasatoriui. Šis pranešimas adresuotas kitai įmonei – UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Faktas, kad dvi įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu, nepaneigia įmonių, kaip atskirų ūkio subjektų, savarankiškumo, kiekvienas siunčiamas dokumentas turi būti adresuojamas atskirai konkrečiai įmonei. Aplinkybė, kad dvi įmonės įgaliojo tą patį asmenį atliktiems darbams priimti, nesudaro pagrindo siunčiamus pranešimus adresuoti tik šiam asmeniui ir tvirtinti, jog pranešimą gavo abi įmonės. Nieko neįrodo ir ta aplinkybė, kad pranešime objektas nurodytas Palangoje, nes darbus pagal skirtingas rangos sutartis šiame objekte užsakė tiek atsakovas, tiek UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Šio pranešimo turinys akivaizdžiai rodo, kad šis buvo skirtas būtent UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Teismai netinkamai įvertino šį dokumentą, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad vienintelis tinkamas pranešimas, kuriuo kasatorius raginamas sumokėti 33 425,30 Lt skolą, buvo 2008 m. liepos 1 d. ieškovo pranešimas. Kasatorius 2008 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 08 065 grąžino ieškovui prie šio pranešimo pridėtas PVM sąskaitas-faktūras, nurodydamas, kad rangos darbus jau priėmė ir už juos atsiskaitė, taip pat pareikalavo, kad ieškovas pateiktų statybos žurnalą, pagrįsdamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus. Į šį raštą ieškovas neatsakė. Teismai nepagrįstai ignoravo šį kasatoriaus raštą ir jo tinkamai neįvertino.

3. Teismai visiškai nepaisė to, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 12 punkto reikalavimų, nes jose nurodomas tas pats numeris ir serija. Teismai šį faktą laikė nereikšminga klaida, tačiau, kasatoriaus nuomone, tai rodo, kad visus byloje pateiktus įrodymus teismai vertino vien ieškovo naudai.

4. Teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis). Teismai, tenkindami ieškinį, rėmėsi ieškovo pranešimu, adresuotu ne kasatoriui, o kitai bendrovei, taip pat atliktų darbų aktais, kuriuose nebuvo žymos apie kasatoriaus atsisakymą juos pasirašyti, taip pat PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismai nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, nors teismo posėdžio metu buvo pareikšta, kad UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ turi svarbių šiam ginčui išspręsti dokumentų. Tai reiškia, kad teismai neišsiaiškino ir neištyrė visų bylos aplinkybių.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ yra tarpusavyje susijusios įmonės ir santykiams su ieškovu paskyrė tą patį įgaliotą asmenį, kuris turėjo priimti atliktus pagal rangos sutartis darbus. Ieškovas šiam įgaliotam asmeniui įteikė pranešimą apie atliktus darbus, jų priėmimo-perdavimo aktus ir pažymas, lydraštyje nurodydamas UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ pavadinimą, nes įgaliotas asmuo buvo įsikūręs šios bendrovės patalpose. 2008 m. balandžio 17 d. ieškovo pranešimas yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis pasirengimą perduoti atliktus darbus atsakovui, nepaisant to, kad formaliai jame įmonės duomenys nurodyti ne visiškai teisingai. Įgaliotas asmuo visus darbų perdavimo-priėmimo aktus gavo kartu su 2008 m. balandžio 17 d. pranešimu ir privalėjo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų kasatorius įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl jie yra galiojantys ir kasatorius privalo sumokėti už atliktus darbus. Formalūs PVM sąskaitų-faktūrų trūkumai negali būti pagrindas atsisakyti sumokėti už atliktus darbus, nes ieškinio reikalavimas grindžiamas ne PVM sąskaitomis-faktūromis, bet rangos sutartimi, atliktų darbų aktais ir pranešimu apie pasirengimą perduoti darbus. Kasatorius neprašė teismo išreikalauti iš UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ jokių papildomų dokumentų, kurie, anot jo, yra susiję su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat neįrodė, kad tokių dokumentų negalėjo gauti pats. Tai reiškia, kad pats kasatorius nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, nepasinaudojo visomis įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo-perdavimo aktų juridinės galios ir teisinių padarinių

Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) normose. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“; bylos Nr. 3K-3-413/2005, taip pat 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007)

Dėl ieškovo teisės reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovas, atlikęs rangos sutartyje sulygtus darbus, ne kartą bandė darbus perduoti užsakovui, tačiau šis vengė juos priimti ir pasirašyti darbų atlikimo aktus. Toks užsakovo elgesys vertintinas kaip atsisakymas priimti darbus, atliktus pagal 2007 m. gegužės 20 d. rangos sutartį, ir pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus be teisėto pagrindo, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Pažymėtina, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo atsakovas, aplinkybė, jog dvi įmonės įgaliojo tą patį asmenį atliktiems darbams priimti, nesudaro pagrindo siunčiamus pranešimus adresuoti tik šiam asmeniui ir tvirtinti, jog pranešimą gavo abi įmonės, yra reikšminga ir pagrįstai lėmė teismų išvadas apie tinkamą pranešimų įteikimą atsakovo įgaliotam atstovui. Pranešimo turinys, o ne vien adresatas, rodo, kam ir dėl kokių veiksmų, kylančių iš rangos teisinių santykių, atlikimo yra pranešama. Pranešimu atsakovo įgaliotam atstovui perduota išsami informacija apie tai, kad atlikti darbai pagal rangos sutartį su atsakovu objekte Palangoje, Uosių g. 2, pateikti priėmimo-perdavimo aktai, pažyma F3, nurodyta aktų pasirašymo vieta bei laikas. Todėl atsakovo įgaliotam atstovui neatvykus pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktų ir nepateikus duomenų apie atsisakymą juos pasirašyti, ieškovas pagrįstai aktus pasirašė vienašališkai ir įgijo teisę reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo.

Kasatorius nurodo, kad užsakovas (kasatorius) už pagal rangos sutartį atliktus darbus yra visiškai atsiskaitęs, o ieškovas statybos žurnalo duomenimis atsakovo prašymu nepagrindė atliktų darbų, kurie nurodyti atsakovui pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose.

Jau minėta, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuris yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas turi teisę jį ginčyti teisme ir tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, todėl atsakovo reikalavimas ieškovui pateikti statybos žurnalo duomenis po aktų pasirašymo vienašališkai rangovo tai daryti neįpareigoja, nes užsakovui atsiskaitymo prievolės kilo iš priėmimo-perdavimo sandorių, kurie įstatymų nustatyta tvarka teisme nebuvo ginčijami.

Dėl PVM sąskaitų-faktūrų

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Pažymėtina, kad PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir pirmiausia reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose rangos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus, todėl tai, kad kai kuriose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti tapatūs numeriai, niekaip nekeičia atsakovo prievolių mokėti už atliktus darbus pagal rangos sutartį.

Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ (kodas 125741691) į valstybės biudžetą 31,25 (trisdešimt vieną litą 25 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas