L. Č. pagal BK 229 str., 24 str. 6 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-169-895/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00055-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

asmens, kuriam byla nutraukta, L. Č. gynėjui advokatui Valdui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jūratės Radišauskienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas:

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – L. Č. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. L. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 1 dalies į 229 straipsnį. Pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, L. Č. pagal BK 229 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas R. Č. atsakomybėn be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir L. Č. baudžiamoji byla nutraukta. Pakeista nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo: vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsnio 1, 2 dalimis, L. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams.

Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis pašalinant iš jos kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad S. B. (S. B.) nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir kad šią nusikalstamą veiką padarė padedant L. Č. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistojo S. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Pakeista nuosprendžio dalis dėl nuteistajam S. B. paskirtos bausmės – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 6 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė S. B. paskirta 184 MGL (6929,44 Eur) dydžio bauda, nustatant dvylikos mėnesių šios baudos sumokėjimo terminą.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria išspręstas vilkiko „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo klausimas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti vilkiką „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); vilkikas „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintas ribotos atsakomybės bendrovei (RAB) „E.“; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo S. B. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7500 Eur valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu L. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, BK 228 straipsnio 1 dalį – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė L. Č. paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, nustatant dvylikos mėnesių šios baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68² straipsnio 1, 2 dalimis, L. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. S. B. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda, nustatant dvylikos mėnesių šios baudos sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas vilkikas „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabė-šaldytuvas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu: L. Č. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą, būtent: būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) inspektorius, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2016 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad jis padės padalyti kontrabandą, mobiliąja rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS) patikrinęs puspriekabę-šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatęs, kad puspriekabėje-šaldytuve įrengtose slėptuvėse yra gabenamos paslėptos cigaretės, muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje (EŽIS) pažymės, kad neatitikimų nerasta, t. y. sudarys galimybę vykti transporto priemonei iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), su joje gabenamomis paslėptomis cigaretėmis, žinodamas, kad minėtomis prekėmis bus neteisėtai disponuojama Lietuvos Respublikoje teritorijoje, išvengiant muitinės kontrolės. Po to 2016 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 1 val. 36 min. 21 sek. iki 1 val. 39 min. 27 sek., veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal susitarimą vairuotojui S. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) kelio postą, (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vilkiko „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) puspriekabėje-šaldytuve (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančioje ribotos atsakomybės bendrovei „E.“, specialiai grindyse ir lubose įrengtose slėptuvėse gabenant paslėptas cigaretes – 57 061 cigarečių pakelį „Jin Ling“, paženklintą Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 163 497,62 Eur, ir 7000 cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 057 Eur, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 183 554,62 Eur ir viršija 250 MGL sumą, jis puspriekabę-šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuskenavo mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, skenavimo rentgenografiniame vaizde matydamas, kad puspriekabės-šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų, tyčia neišsaugojo puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje neteisingai nurodė, kad neatitikimų nenustatyta. Taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir S. B. padėjo padaryti nusikalstamą veiką, t. y. gabenti kontrabandą, ir pažeidė 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 4 dalies 2 punkto reikalavimus, nustatančius, kad (duomenys neskelbtini) inspektorius privalo vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas <...> kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2183, įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d., redakcija), ir 2016 m. balandžio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-305 patvirtinto (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 2 7 dalies 4, 5 punktų reikalavimus, nustatančius, kad (duomenys neskelbtini) inspektorius privalo užtikrinti (duomenys neskelbtini) pareigūnų kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, pagal nustatytus rizikos požymius naudojantis (duomenys neskelbtini) <...> atlikti muitinį tikrinimą teritorinės muitinės veiklos zonoje <...> ir nustatyta tvarka fiksuoti tikrinimo rezultatus. Taip L. Č. savo neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos muitinės – prestižą, valstybei padarydamas didelę žalą. Be to, jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, padėjo padaryti kontrabandą, būtent: būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) inspektorius, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir S. B., 2016 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 1 val. 36 min. 21 sek. iki 1 val. 39 min. 27 sek., veikdamas priešingais tarnybai interesais, pagal susitarimą vairuotojui S. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) kelio postą, (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vilkiko „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) puspriekabėje-šaldytuve (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančioje ribotos atsakomybės bendrovei „E.“, specialiai grindyse ir lubose įrengtose slėptuvėse gabenant paslėptas cigaretes – 57 061 cigarečių pakelį „Jin Ling“, paženklintą Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 163 497,62 Eur, ir 7000 cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 057 Eur, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 183 554,62 Eur ir viršija 250 MGL sumą, puspriekabę-šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuskenavo mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, skenavimo rentgenografiniame vaizde matydamas, kad puspriekabės-šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų, tyčia neišsaugojo puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje neteisingai nurodė, kad neatitikimų nenustatyta. Taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir S. B. padėjo padaryti nusikalstamą veiką, t. y. gabenti kontrabandą.

2. S. B. nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, būtent: veikdamas bendrininkų grupe su L. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 0.33 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini), kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, žinodamas, kad vilkiko „Renault Magnum“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) puspriekabėje-šaldytuve (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančioje ribotos atsakomybės bendrovei „E.“, specialiai grindyse ir lubose įrengtose slėptuvėse yra paslėptos cigaretės, gabeno 57 061 cigarečių pakelį „Jin Ling“, paženklintą Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 163 497,62 Eur, ir 7000 cigarečių pakelių „NZ Gold Super Slims“, nepaženklintų banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 057 Eur, t. y. nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 183 554,62 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą. Valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) inspektoriui L. Č., piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, veikiant priešingai valstybės interesams, vykdant išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2016 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 1 val. 36 min. 21 sek. iki 1 val. 39 min. 27 sek. puspriekabę-šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuskenavus mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, skenavimo rentgenografiniame vaizde matant, kad puspriekabės-šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų, tyčia neišsaugojus puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje neteisingai nurodžius, kad neatitikimų nenustatyta, ir taip jam padedant, krovinio nepateikė muitinės kontrolei.

3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu L. Č. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 229 straipsnį. Teismas nustatė šiuos L. Č. padarytos nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis) – požymius: kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. Č., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) inspektorius, pažeisdamas tų pačių kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. 2004 m. balandžio 7 d. Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, nurodančius, kad (duomenys neskelbtini) inspektorius privalo vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas <...> kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti, ir 2016 m. balandžio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-305 patvirtinto (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 2 7 dalies 4, 5 punktų reikalavimus, nustatančius, kad (duomenys neskelbtini) inspektorius privalo užtikrinti (duomenys neskelbtini) pareigūnų kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą pagal nustatytus rizikos požymius naudojantis (duomenys neskelbtini), <...> atlikti muitinį tikrinimą teritorinės muitinės veiklos zonoje <...> ir nustatyta tvarka fiksuoti tikrinimo rezultatus, dėl neatsargumo, t. y. veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko savo pareigas: mobiliąja rentgeno kontrolės sistema patikrinęs S. B. vairuojamo vilkiko „Renault Magnum“ puspriekabę-šaldytuvą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), rentgenografiniame vaizde nepastebėjo, kad puspriekabės-šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų, ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje nurodė, jog neatitikimų nenustatyta, taip pat neišsaugojo puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos. Dėl tokio netinkamo pareigų atlikimo buvo sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos muitinės prestižas ir valstybei padaryta didelė žala, nes dėl L. Č. veiksmų buvo sudarytos sąlygos tęsti nusikalstamą veiką S. B., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną puspriekabėje-šaldytuve įrengtose slėptuvėse gabenusiam paslėptas cigaretes, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 183 554,62 Eur, ir šią nusikalstamą veiką, t. y. kontrabandą, tik pakartotinio transporto priemonės patikrinimo metu nutraukė kiti muitinės posto pareigūnai.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Lietuvos apeliacinis teismas, išteisindamas L. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, o nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuodamas į BK 229 straipsnį, nuosprendyje padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes teismo išvados pagrįstos ne įrodymais, o prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo kaltinančiais pripažintus bylos duomenis (2016 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) muitinės raštas Nr. (12.1)11D-11277 ir jo priedai, 2017 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas, R. J. parodymai, kt.), padarė kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad kaltinimo dalis dėl tyčinių L. Č. veiksmų neatitinka nustatytų bylos aplinkybių, nes jokie įrodymai nepatvirtina L. Č. ryšių su S. B. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei susitarimo padėti padaryti kontrabandą. Kaip teigia teismas, pats S. B. parodė, kad cigarečių kontrabandą suorganizavo ir muitinės postą dėl cigarečių gabenimo nurodė jo pažįstamas, vardu Olegas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, ir nebuvo imtasi priemonių jam nustatyti. Nors L. Č. ir atliko transporto priemonės patikrinimą, nuskenavo ją mobiliąja rentgeno kontrolės sistema ir joje nurodė, kad neatitikimų nenustatyta, o rentgenografinio vaizdo nuotraukos neišsaugojo, nepaspaudęs atitinkamos ikonos, tačiau, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad L. Č. matė įrengtas slėptuves ir kad tyčia nurodė, jog neatitikimų nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad L. Č. buvo pervargęs, norėjo miego ir dėl neatsargumo (nerūpestingumo) neišsaugojo skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukų. Teismui nenustačius L. Č. tyčios, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. Č. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis, L. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 1 dalies į 229 straipsnį.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Radišauskienė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį: panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis ir L. Č. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, L. Č. nusikalstama veika iš BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 229 straipsnį, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį dėl L. Č. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, dėl L. Č. paskirtų bausmių (jų rūšies, dydžių, subendrinimo) ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – trukmės bei šiuo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog S. B. nusikalstamą veiką padarė padedant L. Č., su pakeitimu: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad L. Č. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir kad ši aplinkybė sunkina L. Č. baudžiamąją atsakomybę; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą. Kasatorė skunde nurodo:

5.1 Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

5.2 Teismas selektyviai vertino įrodymus, susijusius su L. Č. veikų subjektyviųjų požymių nustatymu, neišanalizavo visų tyčiai nustatyti reikšmingų įrodymų – nei atskirai, nei kaip visumos.

5.3 Teismas prioritetą suteikė L. Č. gynybinei pozicijai, kad jis dirbo vienas, buvo pavargęs ir veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau šių aplinkybių nepalygino su 2017 m. kovo 3 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29–30 d. pamainos metu nuo ryto L. Č. buvo patikrinęs tik 12 transporto priemonių, o nuo paskutinės transporto priemonės iki S. B. vairuojamos transporto priemonės tikrinimo susidarė 43 min. pertrauka (2 t., b. l. 159). Be to, teismas tinkamai neįvertino L. Č. rentgenologo darbo stažo, įgytos kvalifikacijos, duomenų, kad jis neatitiko (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, nebuvimo, muitinėje rentgenologais dirbusių liudytojų nurodytos aplinkybės, kad neįmanoma per 3 min. 6 sek. nuskenuoti krovininės transporto priemonės ir lubose esančioje slėptuvėje nepastebėti tokio didelio cigarečių kiekio (64 tūkst. pakelių). Be to, logiška, kad, padarius klaidą ir iš tiesų nepastebėjus paslėptų cigarečių, rentgenologinio vaizdo nuotrauka būtų buvusi išsaugota ir pateikta į sistemą kaip nekelianti įtarimo, tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai, baigus rentgenologinį patikrinimą, nuotrauka į sistemą įkelta nebuvo, o tai rodo buvus tyčinį veikimą nuslėpti, kad per postą 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo praleistas kontrabandinis krovinys.

5.4 Teismas, pasisakydamas dėl liudytojo R. J. nurodytų atvejų apie ankstesnius tos pačios transporto priemonės patikrinimus, kuriuos jis atsekė pagal elektroninį žurnalą, konstatavo, kad R. J. nurodyti atvejai kelia kai kurių abejonių, tačiau kokių, nenurodė. Deklaratyvus ir teismo teiginys, kad visi vienuolika atvejų, kai tikrinant tą pačią S. B. vairuotą transporto priemonę nebuvo rasti skenavimo vaizdai, detaliau nebuvo ištirti. Dėl skenavimo procedūros ir sistemos veikimo mechanizmo 2016 m. gruodžio 14 d. buvo atliktas parodymų patikrinimas, naudojant tą pačią mobiliąją rentgeno kontrolės sistemą (1 t., b. l. 134–137), prie bylos pridėtos transporto priemonių tikrinimo elektroninių žurnalų kopijos, dėl šių ir kitų klausimų apklausti liudytojai D. L., R. V., R. J., A. K. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu kitu būdu tie atvejai turėtų būti tiriami ir kokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Be to, kilus abejonių, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę vadovautis BPK 287 straipsnio nuostatomis ir pavesti atlikti veiksmus prokurorui, juos prieš tai įvardijus.

5.5 Pagal byloje nustatytas ir įrodymais pagrįstas faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas išdėstė ne vien objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius L. Č. padarytų nusikaltimų požymius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltininko tyčios ir L. Č. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, ne tik įvertino L. Č. parodymus, kad jis nepastebėjo kontrabandinio krovinio, bet ir lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais – rašytiniu L. Č. supažindinimu su pareiginėmis instrukcijomis, nuteistojo S. B. parodymais apie vykimo su kontrabandiniais kroviniais aplinkybes ne atsitiktiniu, o sutampančiu su L. Č. pamainomis laiku, t. y. taip, kaip jam nurodė nenustatytas asmuo, vardu Olegas, kuris užtikrino, kad „muitinėje reikalai sutvarkyti“, kad buvo dvi puspriekabės-šaldytuvai su tais pačiais valstybiniais numeriais – viena su slėptuvėmis, kita – be jų. S. B. parodymai taip pat buvo palyginti su transporto priemonių tikrinimo žurnalais ir nustatytomis aplinkybėmis apie L. Č. tos pačios puspriekabės nuotraukų neišsaugojimą dar vienuolika kartų, taip pat su liudytojų muitinės pareigūnų rentgenologų D. L., R. V., R. J., A. K. parodymais apie tinkamos rengenologinės patikros procedūrą apskritai ir įtarimą sukėlusį L. Č. elgesį prieš inkriminuoto nusikaltimo padarymą bei po jo. Vertindamas L. Č. padarytų veikų subjektyviuosius požymius, teismas išnagrinėjo ir skenavimo įrangos veikimo, duomenų išsaugojimo sistemoje principus, atidžiai įvertino tinkamos skenavimo procedūros eigą ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, o tai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepripažino įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatikimais ir nepaneigė šio teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių, iš kurių atsiskleidžia asmens tyčios turinys, padarė priešingas, bylos įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą dėl L. Č. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 228 straipsnio 1 dalies į 229 straipsnį, t. y. veikas kvalifikavo ne pagal tuos BK straipsnius.

5.6 Kadangi L. Č. padarė tyčinį nusikaltimą darbinės veiklos srityje, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68² straipsnyje (atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje), trukmės sumažinimo neatsargaus nusikaltimo kontekste netenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, atitinkančią vidurkį, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, todėl paliktinas galioti šio teismo nustatytas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminas trejiems metams.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokuroro kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo padarymo, argumentuojant tuo, kad teismas neišanalizavo visų L. Č. kaltės (tyčios) turiniui nustatyti reikšmingų įrodymų, įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą ir prioritetą teikė L. Č. gynybinei pozicijai. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

7. Pagal BPK 329 straipsnio 1 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad joje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos aplinkybės; 3) įrodymų vertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

10. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jame nurodytus įrodymų vertinimo motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi visų pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo išteisino L. Č. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pagrįstai perkvalifikavo pagal BK 229 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų netinkamo vertinimo bei esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė teismo nustatytas faktines aplinkybes, aiškius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertino kitaip (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

11. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies esminio pažeidimo ginčijamas ir įrodymų vertinimas kritikuojamas iš esmės tik keliais aspektais, t. y. kad teismas, darydamas išvadą, jog L. Č. ne tyčia, o dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, neįvertino jo įgytos kvalifikacijos, darbo stažo, 2017 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (dėl 2016 m. rugpjūčio 29–30 d. L. Č. patikrintų transporto priemonių kiekio, darbo trukmės ir pertraukų tarp tikrinimų), o suabejojęs liudytojo R. J. parodymais ir jo surašytame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, konkrečiai nenurodė, kokių abejonių teismui kilo, ir nesiėmė priemonių reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti (BPK 287 straipsnis). Kasaciniame skunde taip pat visiškai pritariama pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teismo nustatytoms aplinkybėms bei daroma bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė ir nepripažino nepatikimais tų įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas pripažindamas L. Č. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

12. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadų patikimumu. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atskirai pasisakyta dėl L. Č. įgytos muitinės inspektoriaus kvalifikacijos, nuosprendyje, išdėstant visus bylos įrodymus, be kita ko, nurodyti su tuo susiję duomenys: (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigybės aprašymai, L. Č. išduoti radiacinės saugos pažymėjimai, sertifikatai. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvados, kad L. Č. neatitiko (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų, bet pripažino, kad L. Č. jam inkriminuotų veikų padarymo metu skyrė per mažai laiko transporto priemonės patikrinimui ir dirbo atmestinai. Be to, iš 2017 m. kovo 3 d. tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 159), kuris aptariamas kasaciniame skunde, matyti ne tik tai, kiek 2016 m. rugpjūčio 29–30 d. darbo metu L. Č. patikrino transporto priemonių, koks laiko tarpas buvo nuo paskutinės transporto priemonės iki S. B. vairuotos transporto priemonės tikrinimo, bet ir tai, kad ne tik S. B. vilkiko su puspriekabe-šaldytuvu tikrinimas truko per trumpai (3 min. 6 sek.), kitų transporto priemonių tikrinimo rentgenu trukmė buvo panaši (3, 6, 7 min.), nors, pagal liudytojų, muitinėje dirbusių rentgenolais, R. J., R. V. parodymus, tiek laiko nepakanka išsamiam patikrinimui muitinės mobiliąja rentgeno kontrolės sistema atlikti, taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti apie aplaidžiai L. Č. atliktą darbą. Kitais bylos įrodymais kategoriškai nepaneigti ir L. Č. parodymai dėl jo blogos savijautos įvykio metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jų atmesti.

13. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat aišku, kodėl teismui kilo abejonių dėl kitų ankstesnių atvejų, kai buvo atliekamas tos pačios transporto priemonės muitinis tikrinimas ją skenuojant rentgenu, tačiau skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos nebuvo išsaugotos. Parodymus apie šias aplinkybes davė liudytojas R. J., kuris savo paties nustatytas aplinkybes aprašė 2016 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime, o šiuos bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip pavirtinančius kaltinimą L. Č. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje juos įvertino kritiškai, suabejojęs jų įrodomąja reikšme, atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais tą pačią transporto priemonę vairavo nuteistasis S. B.; liudytojas R. J. parodė, kad L. Č. skenuojant transporto priemones vienais atvejais nuotraukos buvo pridedamos, kitais – ne; tą pačią transporto priemonę skenavo ir kitas pareigūnas; apskritai visi nurodyti atvejai, kada nebuvo išsaugoti transporto priemonės skenavimo vaizdai, detaliau nebuvo ištirti, ir dėl kokių priežasčių nuotraukos nebuvo išsaugotos, nebuvo aiškinamasi. Nesutikti su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra – šie argumentai atitinka bylos medžiagą.

14. Nepritartina ir kasacinio skundo teiginiui, kad apeliacinės instancijos teismas nepripažino įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatikimais ir nepaneigė šio teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių, – priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl ir kuriuos įrodymus teismas vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas arba juos atmeta ir kokiais įrodymais remdamasis daro išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir šis teismas, dar kartą įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą (L. Č. ir nuteistojo S. B., liudytojų A. K., R. J., R. V., D. L. parodymus, apžiūros protokolus ir jų priedus, tarnybinius pranešimus ir jų priedus, raštus, liudytojos R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą), nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl šie duomenys nepatvirtina nei L. Č. susitarimo su kitais asmenimis padėti padaryti kontrabandą, nei kitos kaltinimo dalies – dėl jo tyčinių veiksmų dalyvaujant kontrabandoje ir piktnaudžiaujant tarnyba, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs ir kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta:,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

16. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais dėl bylos duomenų vertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad, išnaudojus visas procesines galimybes, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patikimai patvirtintų kaltinamojo kaltę padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (turinčią reikšmės ir veikos, perkvalifikuotos pagal BK 229 straipsnį, teisiniam vertinimui) ir būtų teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį (su kasaciniame skunde nurodytais pakeitimais).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jūratės Radišauskienės kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis

Armanas Abramavičius