G. V. pagal ANK 423 str. 3 d.

Administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-44-976/2019

Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00169-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 21.11.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens UAB „M.“ įgaliotos atstovės Dianos Jankauskaitės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu G. V. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, konfiskuojant transporto priemonę (ANK 423 straipsnio 4, 5 dalys) ‒ A. N. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), už tai, kad 2018 m. spalio 23 d. 10.35 val. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilės girtumas, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Iveco 50C15“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su ja susidūrė; eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas; suinteresuoto asmens A. N. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartimi priimtas neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens UAB „M.“ įgaliotos atstovės Dianos Jankauskaitės prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą, panaikinant nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pareiškėja prašyme nurodo:

4.1. Teismai, taikydami neįtrauktam į administracinio nusižengimo teiseną asmeniui UAB „M.“ priklausančios transporto priemonės „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą, nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, t. y., visų pirma, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne A. N. (kurį teismai įvardijo transporto priemonės savininku), o UAB „M.“, ir, antra, transporto priemonė, kuria pažeidėjas G. V. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą, buvo paimta be transporto priemonės savininkės UAB „M.“ sutikimo ir naudota prieš jos valią.

4.2. Administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ir šiuo metu tebepriklauso UAB „M.“, tačiau teismai nesiaiškino transporto priemonės priklausomumo (nepatikrino VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos ir nenustatė tikrojo transporto priemonės savininko), nesirėmė surinktų įrodymų visuma, vadovavosi prielaidomis, nepašalino prieštaravimų, todėl, vertinant įrodymus, buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatos.

4.3. UAB „M.“ ir A. N. 2018 m. gegužės 25 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu UAB „M.“ nuosavybės teise įgijo transporto priemonę (tapo transporto priemonės savininke) ir suteikė klientui teisę laikinai valdyti ją ir naudotis nuomos pagrindu pagal Sutarties sąlygas su galimybe įsigyti bei išpirkti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o klientas priėmė transporto priemonę (tapo transporto priemonės valdytoju) ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 8.4.4 punkte nurodyta, kad klientas įsipareigoja „neperleisti transporto priemonės ir neleisti, kad ji būtų perleista, neįkeisti transporto priemonės ir kitaip jos neapsunkinti užtikrinant gavėjo ir/ar trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymą; be išankstinio raštiško davėjo sutikimo neperduoti panaudai arba kaip nors kitaip neperduoti transporto priemonės trečiajam asmeniui naudotis ir/ar turėti, išskyrus, kai transporto priemonė perduodama gavėjo šeimos nariams“. Atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, akivaizdu, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkas yra ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo – UAB „M.“, kuri ėmėsi visų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų neteisėtai pasinaudota, tačiau klientas, nors ir buvo įpareigotas Sutartimi, pažeidė pirmiau nurodytą Sutarties nuostatą ir neturėdamas transporto priemonės savininkės UAB „M.“ leidimo leido trečiajam asmeniui pažeidėjui G. V. valdyti transporto priemonę. Klientas pažeidimo metu valdė automobilį pasinaudojęs UAB „M.“ teikiamomis verslo paslaugomis, o tai, kaip konkrečiai buvo padarytas teisės pažeidimas, neturėtų sunkinti UAB „M.“, negalėjusios tam užkirsti kelio, teisinės padėties, todėl UAB „M.“ nėra ir negali būti atsakinga už trečiojo asmens, savavališkai pasinaudojusio transporto priemone, padarytus administracinius nusižengimus. UAB „M.“ negalėjo užkirsti kelio administracinio nusižengimo padarymui, nes niekaip negalėjo žinoti, kad klientas netinkamai vykdo sutarties sąlygas ir kad transporto priemone naudojasi trečiasis asmuo, todėl nutarimas konfiskuoti transporto priemonę buvo priimtas netinkamai pritaikius ANK 29 straipsnio nuostatas. Taigi šiuo atveju ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė negalėjo būti konfiskuota.

4.4. Teismai neįtraukė į procesą suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininkės UAB „M.“ bei nepranešė jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip nesudarė galimybės ginti savo nuosavybės teisės bei teisėtų interesų (įrodyti, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu). Tai yra esminis proceso teisės pažeidimas, nulėmęs UAB „M.“, kaip konfiskuoto daikto savininkės, teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1/2012, 2AT-18-2012, 2AT-1-2012, 2AT-100-648/2015). UAB „M.“ nedalyvavimas bylos nagrinėjimo metu turėjo įtakos neteisingos nuobaudos pritaikymui asmeniui, kuris jokio teisės pažeidimo nepadarė.

4.5. Transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, konfiskavimas de facto (faktiškai) reiškia atsakomybės taikymą asmeniui, nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas, priėmęs sprendimą konfiskuoti daiktą, priklausantį asmeniui, kuris nėra padaręs teisės pažeidimo, tokiu sprendimu panaikina daikto savininko prigimtinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Priimant sprendimą, kuriuo yra panaikinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginama prigimtinė teisė į nuosavybę, būtina nustatyti, ar konfiskuojamo daikto savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, būtina tokiam asmeniui suteikti teisę įrodyti, kad su inkriminuojamu pažeidimu jis nėra susijęs. Konstitucinėje jurisprudencijoje nuosekliai nurodoma, kad kiekvienas žmogus negali patirti jokių kitokių apribojimų, kaip tik įstatymo nustatytųjų. Visuotinai pripažinta, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ribojamos esant būtinybei ir tik įstatymu nustačius tvarką bei ribas. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Taigi toks asmens nuosavybės teisių ribojimas, kuris nenustatytas įstatyme, yra negalimas. Todėl tik atsižvelgdamas į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas turėtų svarstyti, ar ANK 423 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos papildomos nuobaudos taikymas yra būtinas, ar pritaikyta nuobauda bus proporcinga padarytam pažeidimui.

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ginas Pocevičius atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. Teismai teisingai taikė ANK 29 straipsnio nuostatas ir paskyrė administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Administracinio poveikio priemonė buvo paskirta nusižengimą padariusiam asmeniui, įvertinus nusižengimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, automobilio tiesioginį panaudojimą nusižengimui daryti ir kitas aplinkybes, siekiant ANK įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų. Toks teisinių santykių reguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konfiskuotos transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš nusižengimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens UAB „M.“ įgaliotos atstovės D. Jankauskaitės prašymas tenkintinas.

Dėl proceso teisės pažeidimo

7. Nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pažeidėjo G. V. kaltės, veikos kvalifikavimo nėra. Iš pareiškėjos UAB „M.“ įgaliotos atstovės D. Jankauskaitės prašymo matyti, kad keliami klausimai dėl šio juridinio asmens proceso teisių pažeidimo, neįtraukus jo į administracinio nusižengimo teiseną, neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, netinkamo įrodymų vertinimo bei su tuo siejamas neteisingas turto konfiskavimo taikymas. Pareiškėjos teigimu, dėl to buvo padaryti esminiai proceso ir materialiosios teisės – ANK 29 straipsnio 4 dalies ir 567 straipsnio 1 dalies – pažeidimai.

8. Teismų sprendimais G. V. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta 1300 Eur bauda

9. Pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti) teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, jų atstovai. Sistemiškai aiškinant ANK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje bylose, kur taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, laikomi turto savininkai, kai jie nebuvo įtraukti į procesą. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019).

10. Kaip matyti iš teismų sprendimų, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, transporto priemonės konfiskavimas G. V. paskirtas ir ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos nustatytos teismams konfiskuotinos transporto priemonės savininku pripažinus A. N. Administracinio nusižengimo bylos dokumentuose (pvz., 2018 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, 2018 m. spalio 23 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas Nr. 0118000579195, 2018 m. spalio 23 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktas Nr. 0118000579195, kt.), taip pat teismų sprendimuose transporto priemonės „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku nurodytas A. N., tačiau iš prie pareiškėjos prašymo pridėtų dokumentų – 2018 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 25 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 25 d. automobilio nuomos paraiškos, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) – galima manyti, kad G. V. pažeidimo padarymo metu A. N. konfiskuotą transporto priemonę tik laikinai valdė ir naudojosi nuomos pagrindu, o jos savininkė buvo UAB „M.“.

11. Taigi byloje yra nepašalintų abejonių dėl to, kas yra tikrasis konfiskuotos transporto priemonės savininkas: byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise galėjo priklausyti ne suinteresuotam asmeniui A. N., bet kitam asmeniui – šiuo atveju UAB „M.“, o tai patvirtinantys svarbūs bylos duomenys teismų neišanalizuoti ir neįvertinti kitų įrodymų kontekste. Be to, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nepranešus UAB „M.“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

12. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną asmens teisę būti išklausytam, teikti įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su šioje byloje nutartu konfiskuoti turtu, ir tai galėjo turėti įtakos neteisėtam apygardos teismo sprendimui priimti. Šis pažeidimas yra pagrindas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal suinteresuoto asmens A. N. apeliacinį skundą, be kita ko, įvertinęs įrodymų visumą, privalo nustatyti, kokiam asmeniui priklausė transporto priemonė „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir spręsti klausimą dėl UAB „M.“ įtraukimo į procesą. Teisėjų kolegija kitų pareiškėjos prašymo argumentų dėl ANK 29 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą, taikymo nenagrinėja, t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir išsprendęs, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė