Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-303/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30563-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.2.2; 2.1.16.2.6; 2.1.16.2.19; 2.2.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 18 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu: 2016 m. gegužės–birželio mėn., susitaręs su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis neteisėtai iš jų įgyti labai didelį narkotinės medžiagos heroino kiekį, 2016 m. birželio 29 d. SMS žinutėmis susitarė su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamu asmeniu dėl susitikimo vietos prie prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) restorano (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 29 d. 14.09 val. susitikę nurodytoje vietoje, G. K. ir tyrimo nustatinėjamas asmuo G. K. automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į automobilių aikštelę prie (duomenys neskelbtini), kur parko teritorijoje priešais (duomenys neskelbtini) sodą susitarė dėl labai didelio heroino kiekio, bendros 16 866,7 g masės, grynos heroino 9814,58 g masės, perdavimo. 2016 m. birželio 29 d. 20.32 val. ikiteisminio tyrimo nustatinėjamas asmuo nuomojamu automobiliu „Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno bagažinėje laikytą krepšį su labai dideliu heroino kiekiu į sutartą vietą – automobilių aikštelę prie (duomenys neskelbtini), po ko laukė G. K.. G. K., 2016 m. birželio 29 d. 20.46 val. atvykęs automobiliu „VW Passat“ į susitikimo vietą – minėtą automobilių aikštelę, kartu su tyrimo nustatinėjamu asmeniu nuvyko į parką priešais (duomenys neskelbtini) sodą, paėmė iš minėto asmens automobilio „Mazda 626“ raktelius, po to vienas priėjo prie automobilio, atrakino jį ir iš bagažinės paėmė krepšį, taip neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė 16 866,7 g, gryno heroino masė 9814,58 g. 2016 m. birželio 29 d. 21.03 val. G. K. krepšį su narkotine medžiaga įdėjo į automobilio „VW Passat“ saloną, po ko neteisėtai pergabeno labai didelį heroino kiekį iš automobilių aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), į garažą Nr. 26, esantį požeminių garažų masyve adresu: (duomenys neskelbtini), kurio viduje paliko krepšį su labai dideliu heroino kiekiu, taip neteisėtai nuo 2016 m. birželio 29 d. 21.06 val. iki 2016 m. birželio 30 d. 2.00 val. laikydamas labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendra masė 16 866,7 g, gryno heroino masė 9814,58 g, kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai sprendimus grindė kriminalinės žvalgybos duomenimis (slapto sekimo metu atliktais veiksmais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniu), kurie neatitiko įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalis). Visi netiesioginiai įrodymai, vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo paremti vienintelio pareigūno – R. J. subjektyviais tarnybiniais pranešimais.
2.2. Prokuroro nutarimas sankcionuoti slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą buvo priimtas anksčiau (2016 m. birželio 29 d. po 17.00 val.), negu šie veiksmai pradėti atlikti realiai, t. y. 2016 m. birželio 29 d. ryte. Dėl šių priežasčių atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30563-16 pradėjimo aplinkybes, neatsižvelgė į policijos pareigūno S. B. parodymus, iš kurių akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d. vadovaujantis pareigūno R. J. tarnybiniu pranešimu, tačiau ikiteisminio tyrimo numeris šio tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtam ikiteisminiam tyrimui buvo suteiktas vėliau, t. y. tik po to, kai 2016 m. birželio 29 d. buvo atlikti procesiniai veiksmai prieš nuteistąjį. Byloje nėra galimybės patikrinti, ar nuteistojo sekimas ir techninių priemonių panaudojimas buvo sankcionuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi.
2.3. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vėliau, t. y. 2016 m. birželio 30 d. 8.00 val., negu atliktos kratos automobiliuose „VW Passat“ ir „Mazda“, nuteistojo G. K. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), bei garaže Nr. 26, esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini), – 2016 m. birželio 30 d. 2.00 val. Esant šioms aplinkybėms, teismų nutartys, kuriomis kratos sankcionuotos, yra neteisėtos, o visi duomenys (taip pat ir kratos garaže metu rastas krepšys su narkotikais), gauti kratų metu, negali būti pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalį. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo paaiškinti, kaip G. K. tuo pačiu metu dalyvavo skirtingose vietose atliekamuose procesiniuose veiksmuose, nes kratų protokoluose nurodytos skirtingos jų atlikimo datos, o garažo apžiūra buvo atlikta anksčiau negu krata, nedalyvaujant G. K., todėl negalima atmesti tikimybės, jog į krepšį narkotikai buvo padėti specialiai. Teismai nepagrįstai kritiškai vertino nuteistojo G. K. parodymus apie tai, kad kratos garaže metu krepšys (kuriame pareigūnai rado narkotines medžiagas) su kompiuteriniais automobilių valdymo blokais, kurį jam perdavė kitas asmuo, buvo kitoje vietoje, negu jis paliko.
2.4. Ikiteisminio tyrimo metu neužtikrinta BPK 2 straipsnyje įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant nustatyti kartu su G. K. veikusius asmenis, kurių byla atskirta į atskirą tyrimą, prieš juos netaikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai – slaptas sekimas, nors tam buvo gauta sankcija. Nenustačius kartu su G. K. veikusių asmenų, nebuvo galimybės patikrinti jo parodymų apie inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes neužtikrino, kad byloje būtų pateikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje nurodyti dokumentai (nutartys, teikimai, nutarimai), nors to prašė nuteistojo gynėjas. Nuteistojo gynėjas taip pat prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl su nuteistuoju veikusių asmenų, tačiau prokuroras apeliacinės instancijos teisme pateikė tik Kirgizijos ir Tadžikijos teisėsaugos pareigūnams siųstus prašymus dėl teisinės pagalbos, kuriais prašoma apklausti tuos asmenis. Jokių duomenų apie tai, ar minėti asmenys buvo apklausti, ar jie patvirtino, ar paneigė nuteistojo G. K. parodymus, byloje nėra. Taigi proceso šalys turėjo nelygias teises tiriant įrodymus, be to, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes neįrodžius, su kokiais asmenimis veikė nuteistasis, liko nepašalinta abejonė, kad jis nežinojo, jog krepšyje buvo narkotinė medžiaga.
2.5. Nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, todėl jis nežinojo, kad jam perduotame krepšyje buvo narkotinės medžiagos (manė, kad ten automobilių detalės). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (liudytojų ar kitų įtariamųjų parodymų), kurie patvirtintų, kad nuteistasis suvokė darantis jam inkriminuotą nusikaltimą: tyrimo medžiagoje užfiksuotų nenustatytų užsienio valstybių piliečių ir nuteistojo siųstų SMS žinučių turinys neįrodo, kad G. K. turėjo tikslą įsigyti narkotines medžiagas; nustatyta, kad jis tarėsi susitikti, tačiau nei tiesiogiai, nei užšifruotai neužsiminė apie narkotines medžiagas. Kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, asmuo turi suvokti, kad gabena būtent narkotines medžiagas; priešingu atveju baudžiamoji atsakomybė negalima.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdzislavas Tuliševski (Zdzislav Tuliševski) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Kasatoriaus teiginiai dėl teismo objektyvaus šališkumo nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netenkino visų nuteistojo prašymų atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat įrodymus vertino bei jų pagrindu konstatavo nuteistajam nepriimtinas išvadas, nesuteikia pagrindo teigti, jog tokie teismų veiksmai pasižymėjo šališkumu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas – tai išimtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. K. kaltės klausimą nagrinėjo abiejų instancijų teismai, buvo panaudotos visos priemonės, būtinos reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Tai, kad teismas atsisakė tenkinti tam tikrus nuteistojo prašymus ar įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo kasatorius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.
3.2. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl neva šališkų ikiteisminio tyrimo pareigūno R. J. parodymų. BPK 79 ir 80 straipsniuose yra pateikti baigtiniai sąrašai aplinkybių, dėl kurių asmenys negali būti liudytojai arba negali būti apklausiami kaip liudytojai. Nė viename iš šių straipsnių nėra nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo įtvirtintuose veiksmuose dalyvavę ar pagal BPK ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę policijos pareigūnai negali būti kviečiami į teismo posėdį ir apie jiems žinomas bylos aplinkybes apklausiami pagal liudytojo apklausos taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog abiejų instancijų teismai, vertindami baudžiamojoje byloje apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno parodymus, vadovavosi ne tik pagrindinėmis BPK 20 straipsnyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bet ir anksčiau minėtu, teismų praktikoje suformuotu, išaiškinimu. Tai reiškia, kad tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismai ikiteisminio tyrimo pareigūno parodymams neteikė jokios išskirtinės įrodomosios reikšmės, juos vertino tiek atskirai, tiek kartu su visais baudžiamojoje byloje surinktais ir įrodymais pripažintais duomenimis. Juo labiau kasatoriaus apeliacinėje instancijoje iškeltos analogiškos kasacinio skundo turiniui abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno R. J. parodymų šališkumo teismo buvo išsamiai išnagrinėtos ir motyvuotai paneigtos.
3.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo fiksavimo, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai aptarė tiek teisės aktus, reglamentuojančius ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką, tiek kasatoriaus akcentuojamas faktines aplinkybes. Nenustatyta, kad procesiniai veiksmai – kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje ar automobilyje – buvo atlikti dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Priešingai, minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti tik po to, kai policijos pareigūnas R. J. 2016 m. birželio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą. Būtent šis procesinis dokumentas abiejų instancijų teismų buvo pripažintas kaip teisėta ir pagrįsta ikiteisminio tyrimo vada.
3.4. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl tyčios nebuvimo jo veikoje nepagrįsti. Abiejų instancijų teismai pripažino, kad G. K. versija dėl kaltės jo veiksmuose nebuvimo prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, todėl vertintina kaip gynybos versija. Kasatoriaus suvokimą apie krepšyje buvusias narkotines medžiagas patvirtina: kriminalinės žvalgybos, apžiūros, savanoriško daiktų, dokumentų perdavimo protokoluose bei jų prieduose, liudytojų parodymuose užfiksuoti duomenys, taip pat specialisto išvados, paties nuteistojo elgesys. Nuteistasis laikėsi itin didelės konspiracijos – įgijo naują SIM kortelę, stebėjo, ar nėra sekamas, atliko policijos pareigūnus turinčius suklaidinti veiksmus, su nenustatytu asmeniu bendravo itin atsargiai nuošalioje vietoje ir t. t.; tai patvirtina jo norą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir suvokimą apie disponuojamo objekto turinį. Taigi nuteistasis ne tik suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra sietini jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės, bet ir bendrais bruožais suprato, koks yra tų medžiagų kiekis. Teismai tinkamai atskleidė visus kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos požymius, taip pat ir suvokimą apie neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą ir norėjimą taip veikti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6. Nuteistojo kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie veiksmai, siekiant nustatyti kartu su G. K. veikusius asmenis, dėl ko nebuvo galimybės patikrinti jo parodymų apie inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia BPK 255 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla dėl G. K. į teismą buvo perduota jį kaltinant padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (kaltinimas buvo formuluojamas taip, kad šią veiką G. K. padarė veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis). Todėl tai, kokių priemonių buvo imtasi nustatant galimai kartu su G. K. veikusius asmenis, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai prieš juos buvo (ne)atlikti ir (ar) atliekami, kaip minėta, yra ne šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti.
Dėl įrodymų leistinumo (BPK 20 straipsnio 4 dalis)
7. Nuteistasis G. K. kasaciniame skunde teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, nes priimtus sprendimus grindė neleistinais įrodymais, gautais pažeidžiant jų rinkimo tvarką (taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kratos protokoluose užfiksuota informacija).
8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
9. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).
10. Kasatorius ginčija techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo teisėtumą teigdamas, kad prokuroro nutarimas sankcionuoti slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka buvo priimtas anksčiau (2016 m. birželio 29 d. po 17 val.), negu šie veiksmai pradėti atlikti realiai, t. y. 2016 m. birželio 29 d. rytą, todėl atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauti duomenys negalėjo būti pripažinti leistinais įrodymais procese. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
11. Techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimą ir taikymą, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, reglamentuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka <...> motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas (Įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžiama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus vadovaujantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras, priėmęs šį nutarimą, per 24 valandas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam teisėjui pateikia teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, teikimas pateikiamas kitą darbo dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teisėjas nepatvirtina minėtų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo motyvuota nutartimi, veiksmai nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
12. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, be kita ko, buvo gauta informacija apie grupės asmenų iš Kirgizijos, veikiančių kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais, artimiausiu laikotarpiu rengiamą labai sunkų nusikaltimą, t. y. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (heroino) kontrabandą iš Kirgizijos į Lietuvą, Kauno miestą (BK 199 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis); taip pat buvo nustatyta, kad narkotines medžiagas, atgabentas į Lietuvą, iš kurjerio turi paimti asmuo, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, laikantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo tvarkos, Vilniaus apygardos teismo įgaliotas teisėjas, vadovaudamasis prokuroro 2016 m. birželio 28 d. teikimu, priėmė 2016 m. birželio 28 d. nutartį sankcionuoti asmens, kuris naudojasi abonementiniu (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą bei šio asmens sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka keturiolikai dienų. Neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo metu nustačius, kad minėtu abonentiniu numeriu naudojasi nuteistasis G. K., Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2016 m. birželio 29 d. nutarimu, vadovaudamasis kriminalinės žvalgybos subjekto 2016 m. birželio 29 d. prašymu dėl neatidėliotino atvejo (daroma nusikalstama veika, nurodyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje) ir atsižvelgdamas, kad dėl darbo valandų pabaigos nėra galimybės kreiptis dėl sankcijos suteikimo į teismą, sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – G. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat per 24 val. nuo šio prokuroro nutarimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2016 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtino prokuroro 2016 m. birželio 29 d. nutarimu sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą (1 t., b. l. 24–56; 5 t., b. l. 160–161). Taigi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sankcionuojant prieš G. K. neviešo pobūdžio veiksmus, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pažeista nebuvo.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų instancijų teismai tikrino techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai pagrindė savo išvadas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, pasinaudojo BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise ir, atnaujinęs įrodymų tyrimą, kaip liudytojus apklausė pareigūnus S. B. (jis organizavo kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat dalyvavo atliekant tam tikrus procesinius veiksmus), T. G. (šis dalyvavo atliekant garažo apžiūrą, kaip liudytoją apklausė N. M.), ištyrė papildomai pateiktus dokumentus (tarnybinius pranešimus, teismo nutartis ir kt.), t. y. pašalino bet kurias abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir taikymo teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – buvo sankcionuoti teisėtai; daryti priešingas išvadas pagal kasacinio skundo teiginius nėra jokio pagrindo.
14. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus skundo argumentai, kad krata jo garaže atlikta neteisėtai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir dėl to šio procesinio veiksmo metu gauti duomenys yra neleistini įrodymai (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
15. BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (BPK 166 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. patvirtintos Rekomendacijos. Šių Rekomendacijų 5 punkto 5.2 papunktyje nurodyta, kad viena iš sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formų yra tarnybinis pranešimas, o 7 punkte nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas tarnybiniu pranešimu, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vykdydamas teisės aktų jam nustatytas funkcijas, pats nustato galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius. Tarnybiniame pranešime nurodomos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir išreiškiamas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas rašomas esamojo laiko pirmuoju asmeniu. Sprendime nurodomas tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.
16. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnas (liudytojas R. J.), nustatęs nusikalstamos veikos požymius, 2016 m. birželio 29 d. apie 21.25 val. surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jame nurodė galimai G. K. padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, faktines aplinkybes ir aiškiai išreiškė procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą; pranešimas buvo užregistruotas Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).
17. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pradžią, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, apibrėžė tarnybinio pranešimo surašymo data, nepaisant to, kad rezoliucija, kam pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo numeris bei pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Generalinei prokuratūrai buvo surašyti 2016 m. birželio 30 d. Kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d., matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo; šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. J. ir S. B., kartu atkreipdami dėmesį į tai, kad įvykio vietoje registruoti ikiteisminio tyrimo pradžią IBPS sistemoje galimybės nebuvo, todėl tai buvo padaryta, kai tik tokia galimybė atsirado (pagal metaduomenis, veiksmas registruojant pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo atliktas 2016 m. birželio 30 d. 1 val. 5 min. 34 sek.). Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-67/I-31 patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 14, 15 punktai nebuvo pažeisti, pažymint, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo numerį IBPS sistema suteikia automatiškai (Aprašo 16 punktas). Taigi kasatoriaus teiginiai, kad krata jo garaže atlikta neteisėtai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, yra nepagrįsti. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 m. birželio 29 d. apie 21.25 val., o krata kasatoriaus garaže atlikta 2016 m. birželio 30 d. (kratos pradžia – 2.00 val., pabaiga – 3.20 val.).
18. Kasatoriaus skundo teiginys dėl tikimybės, kad jo garaže atliktos apžiūros ir kratos metu pareigūnai galėjo pakeisti garaže rasto krepšio turinį, t. y. į jį įdėti narkotines medžiagas, argumentuojant tuo, jog garažo apžiūra buvo atlikta anksčiau negu krata ir jam nedalyvaujant, taip pat atmestinas. Taip teigdamas kasatorius remiasi ne konkrečiais bylos duomenimis, o jiems prieštaraujančia prielaida, siekdamas, kaip pažymėjo teismai, išvengti baudžiamosios atsakomybės.
19. Byloje nustatyta, kad garažo apžiūra buvo atlikta 2016 m. birželio 30 d. nuo 1.50 iki 2.00 val., krata – nuo 2.00 iki 3.20 val. Abu procesiniai veiksmai (garažo apžiūra ir krata) vyko vienas po kito (tai patvirtina apžiūros ir kratos protokoluose užfiksuotas laikas), dėl jų surašyti du atskiri protokolai, taip pat pažymėti ir šiuos procesinius veiksmus atliekant dalyvavę asmenys. Nors, kaip nustatyta byloje, garažo apžiūra, kaip ir krata, buvo atlikta kasatoriaus akivaizdoje (garažo durų apžiūros metu, imant nuo jų ir durų spynos biologinius pėdsakus, G. K. stovėjo to paties požeminio garažo koridoriuje ir laukė kratos; iki kratos atlikimo pareigūnai į garažą patekę nebuvo; garažo durys buvo atrakintos pas nuteistąjį rastu ir paimtu raktu, dalyvaujant G. K.; tik tuomet buvo apžiūrėtas garažo vidus), tačiau apie tai apžiūros protokole nebuvo pažymėta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad garažo apžiūros protokolas surašytas ydingai, tačiau šio trūkumo pagrįstai nelaikė esminiu, turinčiu įtakos garažo apžiūros bei kratos metu gautų duomenų patikimumui. Dėl šio procesinio veiksmo jokių pastabų, pasirašęs kratos protokolą, kaip tai įtvirtinta BPK 145 straipsnio 4 dalyje, nereiškė ir kasatorius.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visų procesinių veiksmų, taip pat ir garažo apžiūros, kratų, atliktų ir kitose vietose (automobiliuose, G. K. gyvenamojoje vietoje), teisėtumo klausimą ir nuteistojo apeliaciniame skunde keltus argumentus, kurie iš esmės yra analogiški kasacinio skundo argumentams, be kita ko, ir dėl galimybės pakeisti garaže rasto krepšio turinį, į jį įdedant narkotines medžiagas, surašytų kratų protokolų esminių trūkumų, kurie, anot kasatoriaus, suteikia pagrindo abejoti jų patikimu (kaip antai dėl jo dalyvavimo kratose, kurios buvo atliekamos skirtingose vietose tuo pačiu metu ir pan.), išsamiai išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, jis nerado pagrindo daryti kitokią išvadą dėl šių procesinių tyrimo veiksmų patikimumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien kasatoriaus nepritarimas teismų išvadoms dėl įrodymų, kuriais grįsta jo kaltė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo reikalavimas, nustatytas BPK 20 straipsnio 4 dalyje.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek kriminalinės žvalgybos (taikant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka), tiek ir ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys (garažo apžiūros, kratų protokolai, liudytojų, taip pat ir R. J., parodymai ir kt.) pagrįstai pripažinti įrodymais, patvirtinančiais G. K. kaltę padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį ir nutartį, nepadaryta.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir tiesioginės tyčios
22. Kasatorius skunde nepagrįstai tvirtina, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes jis nežinojo, jog perduotame krepšyje buvo narkotinės medžiagos, taigi jo veikoje nėra tiesioginės tyčios.
23. Kaip matyti iš teismų sprendimų, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai G. K. veikoje yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje įrodyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos (heroino).
24. Atlikus specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus, byloje nustatyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje yra bendros 16 866,7 g (grynos 9814,58 g) masės heroino. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), labai dideliu kiekiu heroino laikoma, kai šios narkotinės medžiagos kiekis sudaro 10 g. Taigi nuteistojo neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis teismų pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius.
25. Kasatoriaus argumentas, kad teismų sprendimuose neatskleistas jo tyčios padaryti BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką turinys, atmestinas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2009">2K-33/2009</a>, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015). Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016).
26. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad byloje neabejotinai įrodytos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybės, t. y. kad G. K., susitaręs SMS žinutėmis, labai didelį kiekį heroino įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamo asmens. Teismai neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis negalėjo žinoti apie jam perduoto krepšio turinį. Nuteistojo G. K. padarytų veiksmų pobūdis ir elgesys iki susitikimo su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamu asmeniu (įgytą SIM kortelę naudojo tik vieną dieną – 2016 m. birželio 29 d.; siekiant konspiracijos, bendrauta tik SMS žinutėmis), jo elgesys susitikimo metu (tikrino, ar nėra sekamas; provokavo jį galimai sekančius policijos pareigūnus, kad jį sulaikytų, kol jis dar nieko neleistino nėra įgijęs; elgėsi itin atsargiai, nuolat dairėsi, delsė paimti krepšį su narkotine medžiaga ir pan.) neleidžia abejoti tuo, kad kasatorius suvokė, jog 2016 m. birželio 29 d. narkotikų kurjerio jam perduotame krepšyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Įvertinę nuteistojo veiksmus kartu su kitais įrodymais byloje: specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusių ir koordinavusių pareigūnų R. J. ir S. B. parodymais, kurie nepažeidžiant rungimosi principo buvo apklausti viešame teisiamajame posėdyje (R. J. pirmosios instancijos, o S. B. – apeliacinės instancijos teisme; G. K. teisė užduoti šiems liudytojams klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta), teismai padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo tyčios padaryti BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos ir teisingai vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu, atskleidė G. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas byloje (BK 260 straipsnio 3 dalis) pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
