Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-788/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00001-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, R. M. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu R. M. dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (perduodant laiduotojui T. P. vieneriems metams) ir jam baudžiamoji byla nutraukta.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 3,5 kubinio metro supjaustytų medienos kaladžių, 18,98 kietmetrio uosinių malkų (nesukapotų) ir 9,23 kietmetrio supjautos medienos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti R. M.. Taip pat išspręstas klausimas dėl nuosprendyje nurodytų dokumentų ir daiktų perdavimo teisėtiems savininkams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 3,5 kubinio metro supjaustytų medienos kaladžių, 18,98 kietmetrio uosinių malkų (nesukapotų) ir 9,23 kietmetrio supjautos medienos, perduoti kaltinamajam R. M.. Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuota 18,98 kietmetrio uosinių malkų (nesukapotų) ir 1,06 kietmetrio supjaustytų uosio medienos kaladžių, o likusi mediena – 2,44 kietmetrio (surasta D. M. priklausančioje sodyboje) bei 9,23 kietmetrio mediena (surasta R. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose) palikta atitinkamai D. M. ir R. T., nurodant, jog kilę ginčai dėl šios medienos gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios prokuratūros kasacinį skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėjos advokatės, prašiusių prokuratūros kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, eidamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdamas 2001 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir pagrobdamas svetimą turtą, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų, 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybės teise priklausančio miško sklypuose Nr. 26, 29, VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) kvartale Nr. 427, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas raštiško sutikimo, suderinto su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriumi, vykdyti miško kirtimą valstybiniame miško plote, į pagalbą pasitelkęs VSAT (duomenys neskelbtini) pagalbinį darbininką R. Ti., neteisėtai, savanaudiškais, priešingais tarnybai tikslais benzininiu pjūklu išpjovė 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, 1 vnt. sausų juodalksnių, iš viso 20,04 kietmetrio medienos, ir sukrovęs į tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekabą (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į kitas ikiteisminio tyrimo nenustatytas transporto priemones šią medieną išveždamas pagrobė. Siekdamas nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. sausio 19 d. R. M. kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių, pateikdamas 2017 m. sausio 17 d. savo vardu surašytą prašymą leisti sutvarkyti ir išvalyti patrulių taką (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pasienio juostoje ir ribose. 2017 m. sausio 19 d. jam buvo išduota NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. 18PAŽ-53-(14.18.33) ir tą pačią dieną R. M. ją pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininko pavaduotojui R. T. ir, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, įkalbėjo jį minėto miško kvartale Nr. 427, sklype Nr. 26 ir 29, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo“ 7 punkte nurodytos stadijos tvarką, paženklinti nukirstų medžių kelmus žymekliu. R. T. sutiko ir paženklino nukirstus 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, vieno sauso juodalksnio kelmus žymekliu. Taip R. M., pažeisdamas valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkino VSAT autoritetą, pažemino pareigūno vardą, prisidėjo prie aplinkinių nuomonės, kad toleruojamas VSAT pareigūnų nebaudžiamumas, formavimo, diskreditavo pareigūno vardą, sulaužė priesaiką, padarė 118,19 Eur turtinę žalą VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai, 258,75 Eur žalą augalijai ir didelę žalą valstybei.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normą – BK 40 straipsnį – ir priėmė nepagrįstus sprendimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atleidžiantis R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.2. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo, jog asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomos svarbiausios šios veikos aplinkybės. Nors visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šios sąvokos nėra identiškos. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu; jį gali išreikšti tik asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-685/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-685/2012">2K-685/2012</a>, 2K-137/2015 ir kt.). Todėl, taikant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas laidavimo institutui taikyti, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri leistų konstatuoti esant minėtą sąlygą.
2.3. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nepagrįstai nustatė, kad R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi. Skundžiamuose teismų sprendimuose neįvertinta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus ir abu kartus jis savo kaltės nepripažino: vieną kartą parodė, kad jo tikslas buvo ne pagrobti iš valstybinio ar privataus miško medieną, ne pasipelnyti, o išvalyti patruliavimo taką, esantį užkardos aptarnavimo teritorijoje, o antrą kartą jis atsisakė duoti parodymus. Nors pirmosios instancijos teisme R. M. savo kaltę pripažino, tačiau nebuvo visiškai nuoširdus, bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį (teigė, kad pagrindinis tikslas buvo sutvarkyti tą pasienio dalį, palengvinti patruliams praėjimą, neturėjo jokių savanaudiškų tikslų, mediena neprekiavo, sau jos visiškai neėmė). Kasaciniame skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad R. M. teigė, kad nežinojo, ką daro, nors jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Apibendrindama prokurorė teigia, kad R. M., pripažindamas savo kaltę ir tvirtindamas, jog dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta ir labai gailisi, tiesiog dirbtinai sukūrė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieną iš imperatyvių sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir dėl tokių jo veiksmų negalima daryti išvados, jog jis kritiškai vertina savo elgesį ir išreiškia kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Savo pozicijai pagrįsti kasatorė taip pat nurodo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl
4. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis.
5. Kasaciniu skundu prokurorė iš esmės ginčija tik vienos būtinos sąlygos atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustatymą, t. y. kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šią savo poziciją prokurorė grindžia tuo, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės ir tai padarė tik teisminio nagrinėjimo metu, be to, nebuvo nuoširdus ir savikritiškas, nes net ir teisme bandė pateisinti savo poelgį. Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad teismas, atleidęs R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. M. pripažino savo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad darbus miške atliko neturėdamas leidimo, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, taip pat nurodė, kad dėl to labai gailisi. Konstatuodamas minėtos sąlygos buvimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis visiškai atlygino padarytą turtinę žalą. Tokią pat išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismų vertinimui pritartina.
7. Kasaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. vieną kartą atsisakė duoti parodymus, savaime nelaikytina kliūtimi konstatuoti, kad asmuo proceso metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Šis principas išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Vienokiu ar kitokiu būdu išreikštas įpareigojimas (vertimas) asmeniui atsakyti į klausimus apie aplinkybes, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas, yra nesuderinamas su jam garantuota konstitucine teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save. Todėl kaltinamojo teisinė padėtis negali būti bloginama vien dėl to, kad proceso metu jis vieną kartą pasinaudojo šia jam įstatymo garantuojama teise. Prokurorės pabrėžiama aplinkybė, kad, net ir formaliai teisme pripažinęs savo kaltę, kaltinamasis vis vien bandė teisintis ir švelninti savo nusikalstamos veikos vertinimą, taip pat nėra pagrindas paneigti kaltės pripažinimo ir gailėjimosi faktą.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokurorė savo baigiamojoje kalboje pati nurodė, jog R. M. „savo kaltę pripažino pilnai“, ir siūlė taikyti jam BK 64(1) straipsnio nuostatą dėl bausmės mažinimo trečdaliu (5 t., b. l. 61). Tačiau, priėmus teismo nuosprendį, prokuratūros pozicija pasikeitė ir apeliaciniame bei kasaciniame skunduose teigiama priešingai, t. y. kad teismas nepagrįstai konstatavo šią aplinkybę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks prokuratūros pozicijos nenuoseklumas nesiderina su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese.
9. Vertinant kasacinio skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad klausimą, ar nuoširdžiai kaltinamasis gailisi dėl savo veiksmų, ar kritiškai vertina savo elgesį, galutinai išsprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria, asmenų neapklausinėja ir kaltinamojo išreikšto gailėjimosi nuoširdumo ir savikritiškumo lygio nenustato.
10. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia ir bendresnio pobūdžio išvados, kad teismai nepagrįstai atleido R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai, darydami išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, išsamiai įvertino tiek R. M. padarytų neteisėtų veiksmų aplinkybes ir jų pavojingumą, tiek ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, būtent, kad jis anksčiau niekada nebuvo nusikaltęs, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirbdamas VSAT pareigūnu ne kartą buvo apdovanotas atminimo medaliais už nepriekaištingą pareigų atlikimą, yra teigiamai charakterizuojamas savo gyvenamosios vietos seniūno ir bendruomenės centro pirmininkės, vedęs, augina dvi dukteris, rūpinasi pagyvenusia ir ligota motina.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados dėl netinkamo BK 40 straipsnio taikymo R. M., todėl naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Olegas Fedosiukas
