Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-45-495/2019
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00187-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 16.9.7.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. atstovo advokato Antano Paulausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimu S. N. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo, 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
2. S. N. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 16 d. 00.01 val. Raseinių r. sav., rajoninio kelio Šiluva–Kaulakiai–Berteškiai 12,95 km, vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu,,Alcotest 6810 ARFL-0111“ Nr. 0848526 nustatytas 1,12 promilės girtumo laipsnis, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Renault Trafic“, priklausantis UAB,,Š.“, ir padaryta turtinė žala. S. N. vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 226 punktų reikalavimus.
3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimas ir netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. atstovo advokato Antano Paulausko apeliacinis skundas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto S. N. atstovo advokato Antano Paulausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. atstovas advokatas Antanas Paulauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria S. N. paskirta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo bei galutinė subendrinta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo, ir S. N. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusižengimą skirti 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams; galutinę subendrintą nuobaudą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje nustatytus nusižengimus skirti 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai iš esmės pažeidė ANK 2 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, kadangi S. N. padarytą teisės pažeidimą netinkamai kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nors nebuvo šio administracinio nusižengimo požymio – kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimo (apgadinimo). Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kadangi išvadas, jog S. N. padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o ne pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, grindė teisės aiškinimo taisyklėmis, nesuformuotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
5.2. Teismai nepagrįstai nustatė buvus ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytoms pasekmėms, t. y. dėl S. N. padarytų KET pažeidimų kilusiam kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimui (apgadinimui). Teismai, spręsdami dėl tokių pasekmių buvimo, neatsižvelgė į nustatytą aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik transporto priemonė, ir nors S. N. nebuvo šios transporto priemonės savininkas, jis buvo teisėtas jos valdytojas. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsakomybė nėra taikytina, kai ANK 423 straipsnio 3 dalyje apibrėžto asmens padarytas KET pažeidimas lemia tik tokio asmens teisėtai valdytos transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).
5.3. Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė“ yra aiškintina kaip kita nei pažeidėjo teisėtai valdyta transporto priemonė tame pačiame eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, priklausanti kitiems asmenims. Tokį šios ANK 423 straipsnio 3 dalies aiškinimą patvirtina ir teismų praktika, suformuota dėl iki ANK įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 ir 3 dalių, kurios savo turiniu iš esmės atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalį, taikymo.
5.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pažeidimų padarymo, ne kartą nurodė, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2, 3 dalis nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010). Atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtas automobilio valdytojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011). Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos laikytinos precedentinėmis nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai.
5.5. Teismai minėtą praktiką ignoravo, taip pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Be to, apeliacinės instancijos teismo padarytas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad išvadas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk2LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-96-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-96-222/2016">2AT-96-222/2016</a> ir administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a> suformuota teismų praktika, kuri negali būti laikoma precedentine nagrinėjamai bylai, kadangi nesutampa minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) – byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk2LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-96-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-96-222/2016">2AT-96-222/2016</a>, be transporto priemonės, buvo apgadintos ir pakeliamos parduotuvės durys, o byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a> – ir teritoriją juosianti metalinė tvora.
5.6. Teismai S. N. padarytą teisės pažeidimą turėjo kvalifikuoti ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, bet pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nustatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Perkvalifikavus veiką, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. N. skirtinos ANK 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse nustatytos minimalios nuobaudos, t. y. 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Jūratė Švagždienė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. atstovo advokato Antano Paulausko prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Teismai, nagrinėdami S. N. administracinio nusižengimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės, ir tinkamai kvalifikavo padarytą veiką. Nors prašyme nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu S. N. buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, tačiau iš tyrimo medžiagos matyti, kad transporto priemonė „Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Š.“. Duomenų apie tai, kad ši bendrovė, atstovaujama S. L., būtų įteisinusi S. N. kaip teisėtą minėtos transporto priemonės valdytoją, nėra. S. L. tik apklausos metu nurodė, kad S. N. leido naudotis bendrovei priklausančiu automobiliu.
6.2. Pareiškėjo teiginiai, kad asmens veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, jeigu eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jo vairuota, nors jam ir nuosavybės teise nepriklausanti, bet teisėtai valdyta transporto priemonė, nėra pagrįstai argumentuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnyje apibrėžta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Nagrinėjamu atveju teisėta transporto priemonės savininkė yra UAB „Š.“, kuriai ir padaryta turtinė žala, nepriklausomai nuo to, ar turtinė žala atlyginta.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. atstovo advokato Antano Paulausko prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Apylinkės teismas nubaudė S. N. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. spalio 16 d. vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas 1,12 promilės girtumo laipsnis), nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Renault Trafic“, priklausantis UAB,,Š.“, ir padarė bendrovei turtinę žalą. Šiais veiksmais S. N. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus. Šis teismas, kvalifikuodamas administracinį nusižengimą, konstatavo, kad S. N. padaryti KET pažeidimai nulėmė kitam – juridiniam – asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą, jis vairavo, būdamas lengvai neblaivus, tokios veiką kvalifikuojančios aplinkybės byloje nustatytos, atsakomybę už tokią veiką nustato specialioji norma – ANK 423 straipsnis, todėl taikyti bendrąją normą – ANK 422 straipsnį – nėra pagrindo.
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą, pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėdamas, kad S. N. eismo įvykio metu vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę, kuri buvo apgadinta. Teismas atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad S. N. turėtų būti pripažintas teisėtu transporto priemonės valdytoju, todėl jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismų padarytos išvados dėl S. N. veiksmų atitikties ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymiams yra nepagrįstos, neatitinkančios teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Pritartina pareiškėjo argumentui, kad bylą išnagrinėję teismai be pagrindo nustatė, jog buvo ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai – kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimas (apgadinimas).
11. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimais ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).
12. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
13. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi įvykio metu) atsakomybę, be kita ko, užtraukia neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.
14. Nagrinėjamoje byloje aktualus sąvokos „kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė“ aiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytų pažeidimų (2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 3 dalyje – už straipsnio antrojoje dalyje nurodytus veiksmus, padarytus, be kita ko, neblaivaus asmens), kurie atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo požymius, padarymo, yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2, 3 dalis nekyla (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010, N-62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-3550/2010, N-261-46/2011, N-575-435/2012, N-261-1024/2012). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad: įvykio metu S. N. vairuotas ir apgadintas automobilis „Renault Trafic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė UAB „Š.“; šios bendrovės direktorius S. L. paaiškinime nurodė, kad minėtu automobiliu leido naudotis S. N., juo šis naudojosi nuo spalio pradžios iki 2018 m. spalio 16 d.; automobilio savininkas S. L. neturi pretenzijų, kadangi S. N. pažadėjo suremontuoti automobilį; pagal 2018 m. lapkričio 9 d. susitarimą, S. N. įsipareigojo suremontuoti automobilį ir jį grąžinti savininkui tokios būklės, kokios jis buvo iki įvykio.
16. Iš šių aplinkybių matyti, kad S. N. UAB „Š,“ priklausantį automobilį valdė teisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Taigi įvykio metu S. N. buvo transporto priemonės valdytojas. Pirmiau minėta teismų praktika aktuali ir analogiškose bylose, kurios sprendžiamos pagal šiuo metu galiojantį ANK, nes pagal eismo įvykio metu galiojusias teisės normas, kai eismo įvykio metu apgadinama tik transporto priemonė, kurią vairuoja pats įvykį sukėlęs asmuo, ir nors jis nėra tos transporto priemonės savininkas, tačiau yra teisėtas valdytojas, administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nekyla. Byloje nenustatyta, kad šio įvykio metu, be minėtos transporto priemonės, būtų apgadinta (sugadinta) kita (kitos) transporto priemonė (-ės) arba kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai ar kitoks turtas. Taigi S. N. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto požymio – kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto apgadinimo (sugadinimo). Pagal teismų nustatytas aplinkybes S. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas neblaivumas), todėl jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo požymius.
17. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad apygardos teismas savo išvadas grindė teisės aiškinimo taisyklėmis, nesuformuluotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk2LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-96-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-96-222/2016">2AT-96-222/2016</a> ir <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a>, nes jose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių. Antai administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk2LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-96-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-96-222/2016">2AT-96-222/2016</a> nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, eismo įvykio metu vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į parduotuvės „Maxima“ pakeliamas duris, jas apgadino, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje; administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a> buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio metu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į Š. uosto teritoriją juosiančią metalinę tvorą, apgadino du tvoros metalinius segmentus, UAB Š. centrui padarė turtinę žalą, taip padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Taigi minėtose bylose, kitaip nei nagrinėjamoje byloje, buvo nustatytas kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimo (sugadinimo) faktas.
18. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
19. Apylinkės teismas, taikydamas S. N. ANK 423 straipsnio 3 dalį, o apygardos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai kvalifikuoto administracinio nusižengimo, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši teisės taikymo klaida taisytina keičiant procesinius teismų sprendimus ir perkvalifikuojant S. N. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į 422 straipsnio 5 dalį.
20. Atsižvelgiant į S. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pasekmes, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas asmenybę apibūdinančias aplinkybes (dirba, mokosi, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, turi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. N. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 2 dalis), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda – 300 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – vieneriems metams.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti.
S. N. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į 422 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) ir paskirti jam 300 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Panaikinti nutarimo ir nutarties dalį dėl nuobaudų, paskirtų pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, subendrinimo.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinus pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį paskirtas nuobaudas, galutinę subendrintą nuobaudą S. N. paskirti 300 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Kitą nutarimo ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
