Nr. DOK-1529
Nr. DOK-1534
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01344-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 16 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Antico“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Antico“ bankroto byloje pagal nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-1529
Nr. DOK-1534
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01344-2022-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 16 d. paduotu pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Antico“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Antico“ bankroto byloje pagal nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 10 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio nuostatas, 2 straipsnio 7 punktą, netinkamai vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodyta, jog juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimų viršijimą jo turto vertei. Teismai, netinkamai vertindami konkrečius byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Antico“ nemokumo momentas yra ne 2020 m. o 2022 m., kai buvo nutraukta nuomos sutartis. Balansų duomenimis (taikant balanso testą), bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki dar 2020 m., nes jos turtas buvo mažesnės vertės nei turimi įsipareigojimai, ji nevykdė jokios pardavimų veiklos, negeneravo pajamų. Dėl to teismai turėjo konstatuoti, kad bendrovė nemoki buvo jau 2020 m.
2. Teismai netinkamai rėmėsi teismų praktika dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, kurioje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>, kt.). Teismai nepagrįstai nevertino pareiškime nurodytų suinteresuoto asmens vėlesnių sandorių (sandorių su nuomojamų patalpų savininke E. G., UAB „Maori holding“) kaip akivaizdžiai nenaudingų bendrovei ir jos kreditoriams, kurie iš esmės pablogino UAB „Antico“ finansinę padėtį. Bendrovės vadovas ne tik savo veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą, bet ir įmonei tokiu sandoriu padarė papildomą 19 536,35 Eur žalą, nes tikroji perleisto turto rinkos vertė buvo didesnė. Be to, bendrovės vadovas neatlygintinai perleido visas teises ir pareigas pagal 2020 m. kovo 19 d. patalpų nuomos sutartį, taip UAB „Maori Holding“ suteikdamas galimybę įsigyti patalpas su 50 proc. sumokėto nuomos mokesčio ir sumokėto 3 800 Eur užstato sumos nuolaida, neatlygintinai perleistos patalpos su įranga bei atliktais patalpų pagerinimais 103 541,99 Eur sumai (kuriuos atliko bankrutuojanti įmonė). Taigi bankrutuojanti įmonė neteko visų sumokėtų investicijų, atliktų į nuomojamas patalpas, sukurto turto, o bendrovės kreditoriai dėl to galėjo patirti žalos. Teismai nepagrįstai ignoravo tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais pareiškėjos pareiškime nurodomose civilinėse bylose iš buvusio įmonės vadovo S. B. įmonei buvo priteistas žalos atlyginimas; kad visi procesiniai sprendimai yra susiję su atitinkamų sankcijų ir teisinių padarinių taikymu įmonės vadovui S. B. už tam tikrų pareigų, kurios jam kilo ir atsirado jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo neįvykdymą, t. y. bankroto bylos įmonei iškėlimo metu buvusio įmonės turto neperdavimą teismo paskirtai nemokumo administratorei.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė