Nr. DOK-1508
Teisminio proceso Nr. 2-5500-3-01202-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 15 d.
n u s t a t ė :
Ieškovas V. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant ieškovui priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-1508
Teisminio proceso Nr. 2-5500-3-01202-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 15 d.
n u s t a t ė :
Ieškovas V. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant ieškovui priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) normas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 5 dalį, 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.283 straipsnį, dėl to nepagrįstai sumažino neturtinės ir turtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nustačius, jog pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba mažinamas jos dydis. Byloje nenustatyta ieškovo kaltė dėl lėtinės inkstų ligos turėjimo, nes ši liga nelėmė žarnos pažeidimų, o lėtinės inkstų ligos paūmėjimas įvyko būtent dėl nekokybiškų teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad iki operacijos buvusi ieškovo sveikatos būklė (lėtinė inkstų liga) galėjo turėti įtakos patirto sveikatos sužalojimo pasekmių sunkumui.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė PTŽSAĮ 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros įstaigų santykiai yra grindžiami šiais principais: draudimo varžyti paciento teises dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nepažeidžiant bendrųjų žmogaus teisių principų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo amžių (67 metai) laikė sąlyga, kuri galėjo turėti įtakos patirto sveikatos sužalojimo pasekmių sunkumui. Byloje neįrodyta, kad ieškovo amžius lėmė žarnos pažeidimus ir dėl to atsiradusias komplikacijas. Toks argumentas yra diskriminacinis, todėl negali būti taikomas kaip neturtinės žalos dydį mažinantis kriterijus.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes turtinės žalos priteisimo faktą laikė neturtinės žalos dydį mažinančiu kriterijumi, nors byloje nepaneigtas ieškovo neigiamų emocinių išgyvenimas dėl negalėjimo vykdyti individualios veiklos.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtintas prioritetas taikyti taisyklę, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo taikė kainas, buvusias žalos padarymo metu.
5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnį, kuriame nustatyta, kad už fizinio asmens sveikatos sužalojimą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam visus šio patirtus nuostolius (negautas pajamas). Apeliacinės instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui visą prašomą turtinės žalos atlyginimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
