Dėl ieškovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Nr. DOK-1500

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18456-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. balandžio 15 d. paduotu ieškovo L. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažino, jog ji iširo dėl ieškovo kaltės; priteisė atsakovei iš ieškovo 3000 Eur neturinės žalos atlyginimo, 15 900 Eur kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, kitus reikalavimus atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovės kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 21 958,25 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2025 m. sausio 9 d. nutartyje (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtNzgxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-781/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-781/2025">e3K-3-21-781/2025</a>) išaiškino, kad ne ieškovas turėjo įrodinėti atsakovės išleistų lėšų kilmę, o atsakovė, siekdama paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos gautos ir išleistos lėšos neatitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų, ir kad atsakovės banko sąskaitoje santuokos metu buvusios lėšos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol atsakovė neįrodė priešingai ir nepaneigė šios prezumpcijos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimams, nurodė, kad būtent ieškovas turėjo pateikti duomenis, iš kur ir kokiu pagrindu atsakovė gavo įvairiomis sumomis lėšas, kurias 2016-2019 m. laikotarpiu įnešė į savo sąskaitą, ir ieškovui taikė neigiamas tokių duomenų nepateikimo pasekmes.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nesivadovavo teismų praktika, kurioje pažymėta, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzU5LTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-359-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-359-701/2019">e3K-3-359-701/2019</a> 40 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą pateikti įrodymus, patvirtinančius savo nežinojimą apie atsakovės pinigų skolinimą užsieniečiams, iš esmės nustatė pareigą jam įrodyti tai, kas yra neįmanoma įrodyti, nes tiesiog neegzistuoja jokie nežinojimą patvirtinantys įrodymai.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl byloje esančių liudytojų raštu pateiktų parodymų, neįvertindamas šių įrodymų leistinumo ir įrodomosios galios aspektu, netinkamai vadovavosi teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą remtis raštu pateiktais liudytojų parodymais, buvimo, tokie parodymai yra laikytini neatitinkančiais įrodinėjimo priemonių leistinumo požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-365/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-365/2014">3K-3-365/2014</a>). Be to, teismas netinkamai taikė CPK 192 straipsnio 8 dalį ta apimtimi, kuri numato, jog rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Teismas savo išvadai pagrįsti rėmėsi rašytiniais liudytojų parodymais, duotais ne notaro akivaizdoje ir ne jo patvirtintais. Lingvistinis aiškinimas leidžia CPK 192 straipsnio 8 dalies normą aiškinti kaip draudžiančią teismui remtis liudytojų raštu pateiktais parodymais, jei jie nebuvo duoti notaro akivaizdoje ir šio patvirtinti, nepriklausomai nuo negalėjimo arba sudėtingumo apklausti liudytoją teismo posėdyje, ir leidžiančią teismui remtis liudytojų raštu pateiktais parodymais tik egzistuojant visom trims sąlygoms: 1) liudytojo parodymai turi būti duoti notaro akivaizdoje ir pastarojo patvirtinti; 2) liudytojo iš esmės neįmanoma apklausti teismo posėdyje; 3) liudytojo raštu pateiktų parodymų vertinimas turi nepakenkti esminių bylos aplinkybių atskleidimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 494 (keturių šimtų devyniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko AB Swedbank 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 350, kodas ZO21356.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė