Civilinė byla Nr. e2S-82-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01269-2023-2.
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.5.; 3.4.5.20.; 3.5.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9021-420/2023, kuria atmestas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2001-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose buvo gautas pareiškėjo J. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2001-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2001-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 iš skolininkės Z. B. priteisė 14,48 Eur (50 Lt) vykdymo išlaidų jo naudai. Ši nutartis pateikta vykdyti antstolio L. J. kontorai ir antstolis ją vykdė, tačiau pateikus minėtą teismo nutartį pakartotiniam vykdymui antstolės A. M. kontorai, antstolė atsisakė priimti šią nutartį vykdymui, patvarkyme nurodydama, jog tai nėra vykdomasis dokumentas. Taip pat nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2023-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-581-544/2023 nustatė, kad pagal civilinėje byloje Nr. P-836-04/2001 priimtą 2001-11-09 nutartį Utenos apylinkės teismas turi išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo J. V. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 teismui pateikė 2023-11-10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).
5. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 pareiškėjui kada nors buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra. Teismo nutartis savaime nėra vykdomasis dokumentas, vykdomuoju dokumentu yra nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Išdėstyto pagrindu teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 buvo 2011-10-03 pateikta antstoliui kaip priedas prie 2001-02-28 ir 2001-04-20 vykdomųjų raštų, nenutraukė senaties termino vykdomajam dokumentui (pagal 2001-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001) pateikti vykdyti. Atitinkamai vykdomąjį dokumentą Nr. 2-89-02/2001 grąžinus išieškotojui, naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą pagal teismo 2001-11-09 nutartį vykdyti neprasidėjo.
6. Pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, jog Panevėžio apygardos teismas 2023-11-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-581-544/2023 nustatė, kad pagal civilinėje byloje Nr. P-836-04/2001 priimtą 2001-11-09 nutartį Utenos apylinkės teismas turi išduoti vykdomąjį raštą, atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas nurodytoje nutartyje, kuria atmestas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5476-1005/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, kaip tik konstatavo, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis), o kadangi apeliantas antstolei pateikė ne tik vykdomąjį raštą, bet ir dvi teismo nutartis, kurios savaime nėra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, o ne nutarčių pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, antstolė pagrįstai atsisakė juos priimti ir vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, tačiau nutartyje niekur nenustatyta, kad Utenos apylinkės teismas pagal J. V. prašymą turi išduoti jam vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas J. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba atstatyti praleistą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, civilinės bylos Nr. P-683-04/2001 vykdomajam raštui išduoti.
7.1. Nurodo, kad 2001-11-09 nutartis antstolės A. M. kontorai apelianto buvo pateikta vykdymui jau 3-čią kartą, o ne pakartotinai, kaip neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.
7.2. Apeliantas paaiškina, kad Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-581-544/2023 priėmus 2023-11-08 nutartį, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 3 analogiškus prašymus dėl vykdomųjų raštų civilinėse bylose Nr. P-683-04/2001 (nutartis 2001-11-09), Nr. P-624-04/2001 (nutartis 2001-10-30) bei Nr. P-773-02/2002 (nutartis 2002-07-10) išdavimo.
7.3. Apeliantas antstolio L. J. kontorai civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 priimtą 2001-11-09 nutartį savo 2011-11-02 prašymu buvo pateikęs priverstiniam išieškojimo vykdymui, tačiau antstolis šią neįvykdytą nutartį apeliantui grąžino atgal 2020-05-21. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantas vertina, kad nuo 2020-05-21 dienos pagrįstai yra skaičiuojamas 5 metų senaties terminas nutarčiai pateikti vykdymui.
7.4. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2001-11-09 teismo nutartis antstoliui vykdyti buvo pateikta tik kaip priedas prie 2001-02-28 ir 2001-04-20 vykdomųjų raštų ir kad tai nenutraukė senaties termino vykdomajam dokumentui (pagal 2001-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001) pateikti vykdyti. Apelianto vertinimu, yra priešingai – aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2001-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 jau buvo pateikta vykdyti antstoliui.
7.5. Apeliantas paaiškina, kad jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik gavęs Panevėžio apygardos teismo 2023-11-08 nutartį, nes iki tol pareiškėjas, atsižvelgdamas į L. J. priimtas vykdyti nutartis, vertino, jog pastarosios nutartys buvo vykdomieji dokumentai. Tokia situacija, kai antstolis priima vykdyti teismo nutartis ir neatsisako jų vykdyti, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad apeliantas į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių.
7.6. Papildomai apeliantas pažymi, jog praktikoje yra susidūręs su atvejais, kai tokio dydžio ir pobūdžio išlaidas, kaip nagrinėjamoje byloje, antstoliai yra išieškoję apelianto naudai nesant išduotiems vykdomiesiems raštams, o teismo priimtų nutarčių pagrindu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2011-11-02 prašymą antstolio L. J. kontorai dėl išieškojimo iš Z. B., iš kurio turinio matyti, kad J. V. 2001-11-09 teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje P-683-04/2001, antstolio kontorai buvo teikęs ir kartu su 2011-11-02 prašymu, t. y. teikdamas prašymą dėl visiškai kito vykdomojo rašto vykdymo.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prie atskirojo skundo pateikti dokumentai, yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir byloje nėra pagrindo manyti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, todėl apelianto su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat apelianto pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimo.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas J. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal 2001-11-09 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001. Skundžiama nutartimi teismas vertino, kad yra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, o tai, kad pareiškėjas minėtą teismo nutartį kartu su vykdomuoju raštu buvo pateikęs antstoliui, nesudaro pagrindo spręsti, jog vykdomojo rašo pateikimo vykdyti senaties terminas buvo nutrūkęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka.
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Visagino miesto apylinkės teismas 2001-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001 sprendė tik vykdymo išlaidų klausimą, t. y. teismas nustatė, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-89-02 Z. B. privalo mokėti 275 Lt išieškotojo J. V. naudai. Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį raštą vykdymui, sumokėjo 50 Lt administravimo išlaidų už sprendimo vykdymą. Z. B. geruoju administravimo išlaidų negrąžino, todėl atsižvelgiant į proceso įstatymo nuostatas buvo tenkintas teismo antstolių kontoros prie Visagino miesto apylinkės teismo prašymas ir nutarta išieškoti iš Z. B. 50 Lt administravimo išlaidų J. V. naudai.
15. Taigi, apeliantas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties, kuria nutarta išieškoti tik vykdymo išlaidas. Kartu pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas J. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, aptariamos Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutarties nepateikė, taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl faktinio disponavimo šios nutarties originalu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas J. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą šioje byloje, siekia iš esmės pradėti savarankišką vykdymo procesą dėl 2001-11-09 nutartimi nutartų išieškoti vykdymo išlaidų, skirtų konkrečiam tuo metu vykusiam vykdymo procesui.
17. Nors pareiškėjas J. V. atskirajame skunde tvirtina, kad 2001-11-09 teismo nutarties metu galiojo kitoks teisinis reglamentavimas, nei jis galioja šiuo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą yra pagrindas vadovautis aktualiomis proceso įstatymo nuostatomis.
18. CPK 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-465-916/2017; 3K-3-216-1075/2018). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra imperatyvi; vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus; CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-27/2010; Nr. 3K-3-538/2014; 3K-3-216-1075/2018; Nr. e3K-3-5-916/2022).
19. Taigi, pirmiau išdėstytos teisės aktų nuostatos ir jų pagrindu formuojama teismų praktika, imperatyviai reglamentuoja, kad vykdymo procesas bei jo nuostatos yra taikomos proceso veiksmų atlikimo metu, nesudarant galimybės vykdymo proceso dalyviams ar teismui vykdymo proceso klausimus spręsti savo nuožiūra.
20. CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tokia įstatymo norma taip pat galiojo pareiškėjui J. V. kreipusis į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. P-683-04/2001. Atsižvelgiant į tai, kad aptariama Visagino miesto apylinkės teismo 2001-11-09 nutartis buvo priimta išimtinai dėl vykdymo išlaidų iš skolininkės išieškojimo, pareiškėjo reikalavimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali būti vykdomas savarankiškas vykdymo procesas, neatitinka galiojančių vykdymo proceso įstatymo nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo J. V. reikalavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
21. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 611 straipsnio 4 dalyje taip pat imperatyviai įtvirtinta, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui. Taigi šiuo atveju civilinio proceso įstatymas taip pat nustato ir konkretų vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminą.
22. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį ir į tai, jog CPK 312 straipsnyje įtvirtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirajame skunde naujai suformuluoto reikalavimo dėl senaties termino atnaujinimo, nenagrinėja ir jo nevertina.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
