Civilinė byla Nr. e2A-59-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01263-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
(S)
2.6.11.6; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-1173/2023 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. V. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. V. 8 800 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad mirus sutuoktiniui paveldėjo ir reikalavimo teisę į atsakovą S. V., todėl jam reiškia reikalavimą. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovės miręs sutuoktinis Z. Ž. ir S. V. 2020 metais sudarė žodinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu Z. Ž. sumokėjo S. V. 8 800 Eur grynaisiais ir perdavė 200 Eur vertės baldus, o S. V. perleido Z. Ž. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba). Nors Z. Ž. S. V. už perkamą sodybą sumokėjo, o S. V. ją perdavė naudotis Z. Ž., tačiau S. V. vengė sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.
3. Aplinkybę, jog Z. Ž. už perkamą sodybą pilnai atsiskaitė, patvirtino pats S. V. pokalbio metu su Z. Ž. giminaičiu E. Z.. Pokalbio metu S. V. patvirtino, kad Z. Ž. už sodybą pilnai atsiskaitė (pokalbis Nr. 1, laikas nuo 1 min. 00 s.). Pokalbio metu taip pat patvirtino, kad pilnai atsiskaičius už sodybą perdavė ją gyventi Z. Ž.. Toliau pats nurodo, kad kalbėjo su Z. Ž., jog šis sumokėtų skolą už elektros energiją ir tada iškart perrašytų sodybą. Teigia, kad jis pats suinteresuotas kuo greičiau perrašyti sodybą (pokalbis Nr. 1, laikas nuo 7 min. 30 s.). Toliau pokalbio metu patvirtino, jog sutinka sodybą perrašyti kuo greičiau. S. V. patikino, jog išsiaiškins dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių ir susisieks su Z. Ž. artimaisiais. Kito telefoninio pokalbio tarp S. V. ir R. Ž. metu S. V. neneigė ir sutiko, kad už sodybą Z. Ž. jam sumokėjo 8800 Eur ir perdavė 200 Eur vertės baldus, viso sumokėta 9000 Eur (pokalbis Nr. 2, laikas nuo 2 min. 40 s.)
4. Šalys jau buvo sutarusios, jog sudarys notarinę pirkimo – pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto savininke bus įforminta Z. Ž. dukra K. R.. S. V. prašė jam atsiųsti Z. Ž. dukros asmens tapatybės kortelę ir pažadėjo, jog jis užregistruos sandorio laiką pas notarą. Z. Ž. giminaitis E. Z. S. V. el. paštu nusiuntė Z. Ž. dukros K. R. asmens tapatybės kortelės kopiją. S. V. el. paštu atrašė:,,Viskas OK gavau. Pranešiu kai viskas bus paruošta perrašymui“.
5. Tai, kad Z. Ž. nupirko sodybą iš S. V. patvirtino ir kaimynai, kurie buvo apklausti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūno, tikslinant aplinkybes pagal R. Ž. pareiškimą dėl vagystės iš sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
6. Taigi, Z. Ž. buvo pilnai atsiskaitęs už perkamą nekilnojamąjį turtą, sumokėjo S. V. 8 800 Eur grynaisiais ir atidavė 200 Eur vertės baldus, tačiau S. V. nevykdė savo prievolės ir atsisakė sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį.
7. 2022 m. spalio 19 pretenzija kreipėsi į S. V., reikalaudami organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą notarine tvarka arba grąžinti R. Ž. už nekilnojamąjį turtą sumokėtą pinigų sumą – 9000 Eur. 2022 m. lapkričio 11 d. S. V. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog su pretenzija nesutinka.
8. Kadangi Z. Z. už perkamą sodybą sumokėjo S. V. 8 800 Eur grynaisiais ir atidavė 200 Eur vertės baldus, tačiau S. V. atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl S. V. gautos piniginės lėšos – 8 800 Eur yra gautos be teisinio pagrindo ir turi būti grąžintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 44,94 Eur žyminį mokestį bei 315,87 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteisė 386,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 10,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Z. Ž. ir atsakovas S. V. 2020 metų liepos – rugpjūčio mėnesį žodžiu susitarė, kad Z. Ž. perka iš S. V. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl kainos, mokėjimo. Nustatyta ir tai, kad Z. Ž. atsakovui S. V. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje sumokėjo 2 000 Eur avansą už perkamą Sodybą. Nėra ginčo ir dėl to, kad po avanso sumokėjimo S. V. leido Z. Ž. gyventi ir naudotis Sodyba, ką Z. Ž. ir darė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Jokių rašytinių sutarčių Z. Ž. ir atsakovas S. V. nebuvo sudarę.
9. Nors ieškovė tvirtina, kad Z. Ž. atsakovui S. V. už Sodybą sumokėjo 8 800 Eur, tačiau teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas įrodytas iš dalies, t. y. teismas pripažino įrodyta, kad Z. Ž. sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą už perkamą sodybą.
10. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad byloje nustatyta, jog tarp Z. Ž. ir atsakovo S. V. nebuvo sudaryta jokių rašytinių sutarčių. Be to, ieškovė į bylą nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų (raštelių, banko sąskaitų išrašų, pavedimų, žinučių, el. laiškų ar pan.), kurie patvirtintų, kad Z. Ž. sumokėjo atsakovui S. V. 8 800 Eur už sodybą. Ieškovė nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nenurodė iš esmės jokių susitarimo dėl sodybos pirkimo – pardavimo aplinkybių: kada, kur, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis Z. Ž. ir S. V. susitarė dėl sodybos pirkimo. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokią pinigų sumą ir kada Z. Ž. perdavė atsakovui nurodydama, kad: gali būti, jog Z. Ž. už sodybą sumokėjo dalimis, tiksliai negali pasakyti; sakė, kad ne visus pinigus iš karto sumokėjo, kad kažkiek davė, tiksliai negali pasakyti; nežino, ar žodinio susitarimo metu dėl sodybos pirkimo buvo perduota kokia nors pinigų suma; žino, kad pradžioje kažkiek pinigų davė, o paskui likusius, gal apie 5 000 Eur, davė kai pardavė motinos žemę, praėjus apie pusei metų kai nusipirko sodybą.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, apklausta policijos komisariate po Z. Ž. mirties, nurodė, kad: „ar jos vyras pilnai atsiskaitė su sodybos savininku jai yra nežinoma“ (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Liudytojas E. Z. parodė, kad Z. Ž. ieškovei nelabai ką sako. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad ieškovei nėra žinoma, ar Z. Ž. atsiskaitė už sodybą. Liudytojas E. Z. taip pat negalėjo įvardinti nei susitarimo tarp Z. Ž. ir S. V. dėl sodybos pirkimo sąlygų, aplinkybių, nei pinigų mokėjimo aplinkybių. Taip pat ieškovė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Z. Ž. aktualiu laikotarpiu turėjo objektyvią galimybę sumokėti S. V. 8 800 Eur už sodybą, jog tokių lėšų turėjo, buvo gavęs ir pan. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir ieškovės pateikti pokalbių įrašai, kadangi iš jų turinio nėra galimybės spręsti, jog atsakovas pripažino iš Z. Ž. gavęs būtent 8 800 Eur.
12. Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovo paaiškinimai, liudytojos D. V. paaiškinimai, o taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Z. Ž. 2020 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo S. V. 2 000 Eur už perkamą sodybą. Byloje nėra ginčo, tą patvirtino ir atsakovas, kad 2 000 Eur jam buvo sumokėti kaip avansas, šie pinigai neatliko jokios kitokios paskirties. Kvalifikavus 2 000 Eur sumą kaip avansą, nesudarius sutarties, S. V. netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovas neįrodinėjo ir nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir pan., kaip nurodė atsakovo atstovas, tą galimai atsakovas inicijuos kitoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsilepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog su Z. Ž. buvo sutaręs dėl sodybos pardavimo už 10 000 Eur, tačiau tokios sumos Z. Ž. jam nebuvo sumokėjęs. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatyti Z. Ž. sumokėti 2 000 Eur nėra be teisinio pagrindo gauta pinigų suma. Šios piniginės lėšos buvo gautos teisėtai žodinio susitarimo dėl sodybos pirkimo pagrindu. Dėl to faktiškai gauti rankpinigiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip avansą, yra nepagrįstai priteisti iš jo ieškovei, kas taip pat prieštarauja ir šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.
11.2. Apeliantas pabrėžia, jog ginčo suma, t. y. jam Z. Ž. sumokėti 2 000 Eur, yra netesybos, kurios visiškai teisėtai buvo perduotos atsakovui bei kurios turi likti atsakovui, kadangi sodybos niekas nebeperka, o be to sodyba yra apgadinta, dėl ko rengiamas ieškinys.
11.3. Kartu apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad šiuo atveju atsakovas buvo silpnesnioji šalis, kadangi sodybos pardavimo iniciatorius buvo Z. Ž., kuris, atsižvelgiant į jo anksčiau užimtas atsakingas pareigas seniūnijoje, turėjo pakankamai patirties ir supratimo nekilnojamojo turto sutarčių sudarymo procesuose. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva peržengti ieškinio reikalavimo ribų ir pasisakyti dėl avanso priteisimo ieškovei, nors ieškiniu reiškiamas reikalavimas buvo tik dėl be pagrindo įgytų lėšų.
12. Atsiliepimu į atsakovo pareikštą apeliacinį skundą, ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad pareikštas ieškinys turėjo būti tenkintas visiškai, tačiau ieškovė, siekdama išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų, neteikė apeliacinio skundo.
12.2. Pažymi, kad atsakovo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi kvalifikavus 2 000 Eur sumą kaip avansą, nesudarius sutarties, S. V. netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią sumą priteisė ieškovei R. Ž. iš atsakovo S. V..
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės aplinkybės
14. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog Z. Ž. ir atsakovas S. V. 2020 metų liepos – rugpjūčio mėnesį žodžiu susitarė, kad Z. Ž. perka iš S. V. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
15. Z. Ž. atsakovui S. V. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje sumokėjo 2 000 Eur avansą už perkamą sodybą. Nėra ginčo ir dėl to, kad po šių lėšų sumokėjimo S. V. leido Z. Ž. gyventi ir naudotis sodyba, ką Z. Ž. ir darė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Jokių rašytinių sutarčių Z. Ž. ir atsakovas S. V. nebuvo sudarę.
16. Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės I. B. 2022 m. liepos 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės I. B. 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Ž. paveldėjo sutuoktinio Z. Ž. turtą, taigi tuo pačiu ir reikalavimo teisę į S. V..
17. Ieškovė į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu kreipėsi dėl jos vyro atsakovui sumokėtų piniginių lėšų priteisimo kaip pastarojo be pagrindo įgyto turto.
18. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, tvirtina, kad Z. Ž. jam perduotos 2 000 Eur lėšos yra netesybos/ rankpinigiai, todėl jie nebuvo gauti be teisinio pagrindo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
19. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog sodybos pirkimo – pardavimo sutartis tarp Z. Ž. ir S. V. sudaryta nebuvo, sprendė, kad yra pagrindas Z. Ž. atsakovui sumokėtas 2 000 Eur lėšas priteisti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka bei sprendžia, kad atsakovo keliami reikalavimai, susiję su neva šalių sutartomis netesybomis ar rankpinigiais, yra nepagrįsti.
20. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas, kadangi atsakovui 2 000 Eur suma buvo perduota kaip turtas, skirtas prievolei įvykdyti.
21. Išties, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Lietuvos teisėje laikomasi non cumul principo – jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistos teisės ginamos remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-200-1075/2023, Nr. e3K-3-239-1120/2023).
22. Tačiau, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020), todėl aplinkybė, jog ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, automatiškai nesuponuoja ieškinio nepagrįstumo, juo labiau kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.
23. Nagrinėdamas byloje kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs iš nekilnojamojo turto – pirkimo pardavimo sutarties, taip pat darė išvadą, kad Z. Ž. sumokėti 2 000 Eur atsakovui yra avansas. Kartu teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties sudarymo patvirtinimo.
24. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodomas argumentas dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo teismui viršijus ieškiniu reikštus reikalavimus, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.
25. Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovo argumentą dėl jam sumokėtų 2 000 Eur, kaip rankpinigių, dėl ko jie negali būti išreikalauti ir priteisti ieškovei. Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį. Nagrinėjamu atveju atsakovas neneigė, jog jokia rašytinė sutartis, įskaitant ir sutartį dėl rankpinigių, sudaryta nebuvo. Taigi, įstatyme esant įtvirtintai imperatyviai nuostatai dėl tokio susitarimo rašytinės formos bei jos nesilaikymo teisinių pasekmių, t. y. susitarimo negaliojimo, plačiau pasisakyti dėl šio apeliacinio skundo argumento nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
26. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog 2 000 Eur suma iš jo neturėtų būti priteisiama, kadangi tai yra netesybos.
27. Vertindamas pirmiau nurodytą argumentą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas S. V., tvirtindamas, kad Z. Ž. sumokėti 2 000 Eur, nesudarius pagrindinės sutarties, turėtų būti laikomi netesybomis, jokių įrodymų, patvirtinančių tokius argumentus, nepateikė. Byloje ne tik nėra jokio rašytinio susitarimo dėl avanso, kaip netesybų, nors CK 6.72 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, tačiau atsakovas taip pat neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog toks susitarimas išvis egzistavo. Vien tai, kad mirusysis Z. Ž., kaip nurodo apeliantas, siekė sodybą įsigyti mokėdamas dalimis, savaime nepatvirtinta susitarimo dėl netesybų sudarymo. Papildomai pastebėtina, jog CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šiuo atveju atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad rengia ieškinį dėl turto sugadinimo. Tai leidžia vertinti, kad atsakovas priėmė sprendimą įrodinėti turto sugadinimo klausimą savarankiškame civiliniame procese, o netesybų, kaip nuostolių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, argumento net nesiekė pagrįsti. Vien tai, kad Z. Ž. galimai turėjo administracinės patirties dėl atsakovo nurodytų užimtų pareigų, taip pat automatiškai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys buvo sudariusios aiškų susitarimą dėl 2 000 Eur avanso, kaip netesybų, pripažinimo tuo atveju jei Z. Ž. tinkamai nevykdys prievolės.
30. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo, kaip ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių, taip pat darė pagrįstą išvadą dėl to, jog Z. Ž. atsakovui sumokėta pinigų suma yra dalies kainos sumokėjimas, o taip pat iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Z. Ž. sumokėtos 2 000 Eur sumos priteisimo ieškovei. Viena tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neakcentavo nepagrįsto praturtėjimo ir turto įgijimo instituto atskyrimo nuo sutartinių teisinių santykių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėto ir nepagrįsto, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kaip jau minėta pirmiau, nors ir lakoniškai, tačiau iš esmės aptarė ir netesybų klausimą.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, patyrė 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos, neviršija maksimalių nustatytų tokių išlaidų dydžio bei nėra neproporcingos, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturių šimtų aštuonisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Laimantas Misiūnas
