1-16-922/2025
1-01-1-35712-2022-0
2025-05-23
Alytaus apylinkės teismas
baudžiamoji byla
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-922/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35712-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8;
2.1.10.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.1.; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 23 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,
kaltinamajam S. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
S. Š. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: 2022-09-12 apie 12 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, gyvenamajame name, tyčia, su alkūniniu ramentu sudavė savo sutuoktinei L. Š. kelis smūgius į kairę ranką ir kairę koją, taip dėl poodinių kraujosruvų kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje bei muštinės žaizdos kairiame dilbyje, nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlė fizinį skausmą;
2022-09-17 apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, taip dėl pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlėjai fizinį skausmą;
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-922/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35712-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8;
2.1.10.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.1.; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.2; 2.1.16; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 23 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,
kaltinamajam S. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
S. Š. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: 2022-09-12 apie 12 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, gyvenamajame name, tyčia, su alkūniniu ramentu sudavė savo sutuoktinei L. Š. kelis smūgius į kairę ranką ir kairę koją, taip dėl poodinių kraujosruvų kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje bei muštinės žaizdos kairiame dilbyje, nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlė fizinį skausmą;
2022-09-17 apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, taip dėl pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlėjai fizinį skausmą;
Mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, t. y. savo vaiką, o būtent: 2022-09-17 apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, savo dukrai G. J. su alkūniniu ramentu sudavė į krūtinę, spyrė į kairės kojos kelį, rankomis suėmęs už žastų spaudė, įkando į dešinės rankos nykštį, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodines kraujosruvas bei dešinės plaštakos nykščio kąstinę žaizdą, tuo sukeldamas G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. Š. savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš sutuoktinę L. Š. ir dukrą G. J. nesmurtavo. Jos jį kaltina nebūtais dalykais. Atsisako daugiau duoti parodymus. Tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas. (t.1., b. l. 186-188).
2022-09-28 papildomai apklaustas S. Š. parodė, kad kuo įtariamas supranta, kaltės nepripažįsta. Dėl įvykio aplinkybių gali papasakoti, kad su sutuoktine L. Š. gyvena santuokoje apie 60 metų. Susilaukę 4 dukrų, viena iš jų G. J.. Dukros gyvena atskirai, su L. gyvena sodyboje, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2022-09-16 pas juos į svečius atvažiavo dukra G. J. ir nakvojo. Kitą dieną 2022-09-17 vakare, jis buvo nuėjęs į parduotuvę. Grįžus jis supyko, kad L. su G. susidėję įvairių daiktų į krepšius, bulvių, pagalvojo, kad jos per daug visko paima. Jam L. sakė, kad važiuoja gyventi pas dukrą G. Sėdint ant lovos L. su G., jis joms aiškino, kad jos nepalieka kitiems daržovių. Stovėjo pasilenkęs prie jų ir aiškino. Vienu momentu L. sėdėdama paėmė ramentą ir dūrė į jį, norėdama jį atstumti, pataikė kažkur į veido sritį, bet tai jam nesukėlė fizinio skausmo ir jam neskaudėjo. Tuo momentu, dukra G. paėmė prie lovos stovėjusį kitą ramentą, atsistojo ir du ar daugiau kartų sudavė per galvą, tada jis sugavo abiem rankomis tą ramentą ir jį sukiojo, norėdamas iš jos atimti. Sukiojant ji jį stūmė ir jis dešinės pusės pečiu atsitrenkė į šaldytuvą, tada vėl sukiojant tą ramentą jį stūmė, jis užsikabino už slenksčio ir krito ant išbetonuotų grindų priemenėje. Krito nugara ir galva stipriai atsitrenkė į grindis. G. krito ant jo ir neprisimena ar abiejomis rankomis ar viena sugriebė jam už burnos. Kiek prisimena, jos dešinės rankos pirštas pateko jam į burną, jis stipriai jį sukando. Sukando, nes gynėsi nuo jos užpuolimo. Tada ji atsistojo ir pradėjo skambinti policijai. Tuo tarp jų konfliktas baigėsi. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, jį nuvežė pas pusseserę B. K. ir paliko. Naktį, jis nuėjo į savo sodybą, jo į vidų neįleido L. su G. ir jos vėl iškvietė policiją. Buvo atvykę pareigūnai, jam nurodė atvykti į policijos komisariatą. Jis sutuoktinei L. smūgių nesudavė nei rankomis nei kokiais nors daiktais, dukrai G. smūgių nesudavė. Kodėl L. su G. jį kaltina, kad jas mušė nežino. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi pas ekspertus, jam nustatė sužalojimus. Jam G. J. sukėlė fizinį skausmą sugriebusi už burnos, taip pat skaudėjo galvą nuo jos suduotų smūgių ramentu, bei nugarą kaip krito ant grindų ir galvą, kurią susitrenkė krisdamas ant grindų. Kad L. iki 2022-09-17 būtų buvusi sužalojusi ar ją kas sužalojo nieko apie tai nežino, jis jos kūne mėlynių nematė. (t.2., b.l. 3-6).
2023-02-13 apklaustas papildomai S. Š. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jam išaiškinta, kad įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, kurios surašytos 2023-02-13 pranešime apie įtarimą. Lieka prie duotų parodymų, kuriuos davė kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu. (t. 2., b.l. 13-15).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-06-05) kaltinamasis S. Š. parodė, kad tai buvo nukentėjusiųjų suplanuota, dėl ko jo telefone viskas buvo ištrinta prieš visą šį mušimą. Jis, kai įėjo į namus, tai jos abi sėdėjo ir ramentai buvo prie žmonos, o podukra sėdėjo prie mamos. Jis tik pasakė, kad „jūs nei dirbot nei nieko, o ką norit, tą darot“. Sakė, kad taip negalima, tai žmona ir dūrė lazda, o dukra jos lazda jam per galvą davė per vieną kartą, tada dar kartą. Jis stvėrė už lazdos ir ėmė ją traukti, o ji tuomet jį stūmė. Parodė, kad sutrankė jam labai galvą, kai kelis kartus trenkė per galvą tuo ramentu. Atsitrenkus į šaldytuvą jis atbulas nukrito per duris į verandą ant cemento ir labai galvą sudaužė. Jis iš karto neatsiminė, o ji ant viršaus jo užgriuvo ir jį trynė. Jis pajautė tada, kai jam labai krūtinę pradėjo skaudėti. Jis tada jautė, kad jį kažkas už burnos pradėjo dusinti ir pirštas paslydo ir pateko į jo burną. Tada jis suspaudė dantimis, tai tik sutraškėjo, tada ji atšoko ir jį paleido. Neprisimena kaip atsikėlė. Ji pradėjo rėkti, kad policiją reikia kviesti ir greitai atvažiavo policija. Iškvietė ir greitąją pagalbą, kuri atvažiavo. Viskas buvo suplanuota, nes kai policija jį išvežė, tai ir pakrovėjus, ir kamštukus, ir peilius – viską plytoj sudėjo, ir kojinės supjaustytos. Kaip jis su lazda pradėjo mušti per kojas ir rankas, jei jis lazdos neturėjo rankose. Jis įėjo ir pradėjo kalbėti, o jos tada jį pradėjo mušti, ir policija atvažiavo, rašė, jos aiškino. Jis pasakė, kad taip nerašytų, nes taip nebuvo. Vienas policininkas sėdėjo ir rašė, o kitas atsigrįžo ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) toks vyras ir jį mušė, tada liepė išeiti, nes jis jiems trukdė. Tada jis ir išėjo. Kai atvažiavo dukra, tai ji su juo nepasisveikino, iš karto nuėjo į kambarį. Anūkė, su kuria ji atvažiavo, tai pakalbėjo su juo, nuėjo su močiute pakalbėti. Vėliau prisirinko bulvių, iškrapštė, pridarė ten. Jam pačiam viską reikia daryti, tai jis nelabai buvo patenkintas, kad ten ištaškė po visur. Dėl pirmojo įvykio (2022-09-12) jis nieko nežino. Jis pasakoja apie įvykį, kai dukra atvyko pas jį ir, kai jį sumušė. Tada atvažiavo policija, jį išvežė, o ji paėmė ir pinigus, ir viską. Nurodo, kad kando į pirštą. Taip sukando, kad sutraškėjo. Paskui, kai jis pasikėlė, jos rankos buvo kruvinos. Kando, nes ji jį dusino. Jis neatsiminė iš karto, bet žiūri, kad jam kažkas burnoje ir tada jis kramstelėjo, tai tik sutraškėjo. Pripažįsta, kad kando, nes ji jį trynė, net guzas užaugo, kaip ji krūtinę sutrynę. Kai jis nugriuvo, ji ant jo užgriuvo ir nepaleido lazdos. Dešinės rankos pirštas, nykštys, buvo. Po įkandimo iš jos piršto bėgo kraujas, jis tai matė. Tada skambino policijai ir greitajai pagalbai. Jie susimušė ne kartu. Jis nesimušė, aš tik pradėjo pasakoti, o jos jau buvo susitarę, kad atvažiuos policija, kaip pirmą kartą buvo. Pirmą kartą buvo toks alermas, jį išvežė į (duomenys neskelbtini), nakvojo (duomenys neskelbtini), tai tada 900 dolerių pavogė, jie dingo, tai jos (dukros) tada buvo darbas, nes nieko nebuvo namuose ir ji ką norėjo, tą darė. Dabar tą patį padarė jau suplanavę su žmona, kad jį išveš, o jos padarys ką nori. Paskui atvažiavo žentas, jis viską sukrovė, sudėjo, per visą naktį dirbo, o jis lauke vaikščiojo ir matė viską. Kai jį išvežė, jis parėjo namo, norėjo atidaryti duris, tai ji ėmė rėkti: policija, policija, vėl braunasi pas mus, policija vėl atvažiavo. Tuomet rado pinigų degtinės pas jį ten irgi buvo. Policija stovėjo, o jis pabėgo šonan ir viską matė. Pripažįsta, kad kando. Jį sutrankė, čia jau antras kartas. Jam tada B. dar per sprandą kaip davė raktu, tai jis negyvas irgi buvo. Jį trankė ant cemento, tuomet labai sutrankė galvą, tuomet jį pradėjo kojomis grūsti, tai aiškus dalykas, kad skauda. Ji tikriausiai norėjo jį uždusinti ir jos pirštas papuolė jam į burną. Šitą dalyką aš pamena, nes viskas iš pradžių buvo. Jis norėjo lazdą atimti, bet ji nepaleido, jį stūmė, ir tada jis su tuo ramentu krito, o ji ant jo ir abu nukrito. Tada atsimena, kad jam labai krūtinę skaudėjo, taip pat, kad į jo burną kažkas pakliuvo ir tuomet jis kramstelėjo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad atvažiavo ir ką norėjo, tą darė. Išspardė, išmėtė, kas reikia, tai susikrovė ir paskui atvažiavo į rytą žentas su priekaba, sudėjo viską į priekabą ir į mašiną. Jis atėjo ir pasakė, kad viską susirinkote, net ir šuoltas. Jis supyko, kad viską paėmė. Ir rūbus susirinko, viską, kas jai patiko. Per naktį viską sutvarkė, atvažiavo ir viską susidėjo. Dar stovėjo jo vyriausios dukros atvežtas šampanas, tai jis pasakė, kad tai dovana, o jūs ir ją paėmėte. Tai žentas pasakė, kad jis neimtų, nes policija stovi. Tada jis jam sakė, kad jei ir jis kišasi į šį reikalą, tai nereikia. Vos įlindo į mašiną, kiek prigrūdo visko. Dukterys visos jam lygios. O ji daro, kad tik jai viskas. Viską jo sudegino. Konfliktas prasidėjo dėl to, nes viską kraunasi, ką nori, tą daro. Jis supyko, nes atvažiuos ir kiti anūkai, kitos dukros, ir jiems irgi reikia, o ji visus daiktus renka ir deda. Jis įėjo į kambarį ir pradėjo joms aiškinti, tai žmona dūrė lazda, o dukra iš viršaus kirto, kad smegenys susimaišė, ir ne vieną kartą, o kelis kartus. Jis nežinojo, kad žmona ketina išvažiuoti. Sakė, kad žiemai tegul ji važiuoja. Savo daiktus ji gali pasiimti, o ten tyčia viską darė. Jeigu padalintų ir imtų, tai jis neprieštarautų, o kai nepadalinta, tai ir kitiems vaikams turi likti. Pinigai ir vieni, ir kiti dingo. Podukra naktį sudegino jo daiktus. Tą dieną, kai buvo įvykis, po įvykio sudegino. Nerodė šių daiktų policijos pareigūnams. Tarp jo ir B. vyko konfliktas. Dėl to jis nebuvo nuteistas. Šio įvykio metu, jį podukra pargriovė. Ji jį stūmė, o kai jam sudaužė galvą, tai jis nelabai ir pamena. Atsimena, kad jos ranka jam buvo burnoj ir pirštas papuolė, o daugiau nieko neatsimena. Neatsimena, kaip dukra jį smaugė. Kai tik jos atvažiavo, iš pradžių rinko bulves. Vėliau anūkė išvažiavo namo, o ji liko. Jis tikriausi sakė, kad jam nereikia jokio advokato, turbūt pasirašė tokį dokumentą. Tardytojas jam davė rašyti, bet jis niekaip neparašė, todėl jam liepė pasirašyti. Buvo du kartai. Buvo du konfliktai. Nei karto nesudaviau dukrai ir žmonai. Nurodė, kad su B. senai buvo įvykis, kai B. jam galvą sudaužė. Dabar buvo konfliktas su žmona ir dukra. Konfliktas kilo tą patį vakarą, kai atvažiavo dukra, dienos nepamena. Su ja atvažiavo jo anūkė. Anūkė suaugusi, turi vyrą ir dukrą. Jos nebuvo to konflikto metu, ją išsiuntė greičiau namo. G. atvežė ta anūkė. G. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini) ir jos tada atvažiavo pas jį. Kiek ten bulvių padėjo jai prisirinkti, kiek sau prisirinko ir išvažiavo. Jos abi, anūkė ir G. J. rinko bulves iš rūsio. Jis leido rinkti bulves, jam negaila. Jos rinko sau tas bulves. Žmona sakė, kad važiuos žiemai pas dukterį G. Kai rinko bulves, jis jokio konflikto nekėlė. Jis nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti duonos. Parvažiavęs žiūri, kad jau pristatyta maišų, kad daiktai ant kiemo išnešti. Jis matė, kad maišuose bulvės, rūbai. Tuomet jis pasakė, kad „nei sėjot, nei sodinot, o tiek bulvių išrinkote, o kitas išvartėte, taip negalima“. Tada žmona jam ir dūrė lazda, o G. J. iš viršaus davė, iš visų jėgų vieną kartą ir kitą kartą. Paskui jis stvėrė už lazdos, kad ją ištrauktų. Kambaryje viskas buvo. Kai jis grįžo iš parduotuvės, tai anūkės jau nebuvo. Žmona nerinko bulvių. Kai jis grįžo iš parduotuvės, žmona su dukra, kurią jis vadina podukra, sėdėjo ant lovos. Jos sėdėjo ir laukė jo, telefonas buvo ištrintas. Jis telefoną buvo palikęs namuose ant šaldytuvo. Aš paskui paėmiau telefoną, bet žiūri, kad nei draugų, nei dukrų nėra, viskas ištrinta, M. vienos buvo paliktas. Pats negalėjo ištrinti. Tik šito ir laukė, kad užsiimti, kad alermą padaryti, tada atvažiuos policija, išveš, o ji ką norės, tą darys. Jis įėjo į kambarį ir pradėjo joms aiškinti. Jis leido bulves rinkti, bulvių užtenka, bet pačias didžiausias ir geriausias ji išrinko, o kai atvažiuos kita dukra ar anūkas, tai jiems nebus. Jį mušė, žmona dūrė lazda, o dukra iš viršaus trenkė per galvą kelis kartus. Pas G. J. buvo abi motinos lazdos. Jos kaip sėdėjo abi ant lovos, prie lovos ir buvo tos lazdos. Kai G. J. trenkė jam lazda per galvą, tai tik sužaibavo akyse. Tris kartus jam sudavė G. J.. Trečią kartą bandant suduoti, jis rankom pastvėrė tą lazdą, norėjo atimti lazdą, bet jis jau ten apkvaitęs buvo, tai nelabai atsimena. Tada ji (G. J.) jį stūmė į šaldytuvą, nuo šaldytuvo prie durų, durys atsidarė, o ten slenkstis ir kojos užsikabino ir jis griuvo, o ji jam ant viršaus su ta lazda užgriuvo. Stūmė ji jį. Jis nugara nugriuvo ant cementinių grindų ir sutrenkė galvą. Žmona man lazda dūrė į galvą, o dukra lazda trenkė iš viršaus, ir kaltina, kad jis kaltas. Žmona dūrė ramentu, ji sėdėjo ant lovos. Jis stovėjo. Ji dūrė į galvą jam. Jis buvo prisilenkęs, kai joms aiškino, tada žmona lazda jam dūrė, o dukra davė per galvą, tada jis pradėjo atimdinėti iš jos lazdą, o ji jį stūmė. Kai jis gulėjo ant žemės, atsimena tik tai, kad krūtinę pradėjo skaudėti, nes ji pati užvirtusi su ta lazda buvo ir nepaleido lazdos. Baigėsi, kai įkando į pirštą, tada ji jį paleido, atšoko ir jis tada pasikėlė. Pasikėlė, žiūri, kad kraujas. Jis neatsimena, kodėl jis jai kando, tik atsimena, kad kažkas burnoj buvo. Dukra jį dusino. Kai ji paėmė jam už burnos, jos pirštas paslydo ir pateko jam į burną. Ji lazdą turėjo abiem rankom ir jis abiem rankom laikė lazdą, taip jie abu virto. Kai įkando, tai ji atsistojo, tada jam pasidarė šviesiau ir jis atsisėdo. Pasikėlęs pamatė, kad rankos kruvinos, nes iš piršto bėgo kraujas. Tuomet ir baigėsi muštynės. Abi šaukė, kad reikia kviesti policiją. Jis neprisimena daugiau jokio įvykio. Du kartai buvo, bet neatsimena kuriais metais. Jam tada taip pat padarė. Prieš 5 dienas gal buvo kažkoks barnis, bet jis žmonos nemušė. Būna, kad susibari, nebuvo policija iškviesta. Kaltina jį, kad jis mušė, bet jis nemušė. Jis pasakė policijoje, kad jam nereikia advokato. Jam ir dukros sakė, kad čia nelabai gerai, sakė, kad jį apkaltins, tai taip ir yra. Atvažiavo policija ir rašė tai, ką jos pasakojo. Ryte G. J. išvažiavo iš jo sodybos. Per naktį ji ten dirbo, ugnies neužgesino. Ryte, kai jau atvažiavo žentas ir susidėjo viską, tai jis užmigo. Kai prabudo, tai pamatė, kad jau susikrovęs viską, priekaba prikrauta. Dar pasakė, kad šampanas stovi, bet jam liepė jo nejudinti. Ir žmona išvažiavo. Dar pasakė, kad pas jį neatvažiuos. Jis žinojo tik tai, kad G. J. nori paimti motiną pas save žiemai, tai žinojo, ko ji atvažiavo. Atvažiavo, jis išėjo į kiemą, tai ji pro jį praėjo sakydama, kad jis toks ir anoks ir nuėjo į kambarį, o anūkė priėjo prie jo, paklausė, kaip jis. Anksčiau G. J. atvažiuodavo pas juos, nors jis nenorėjo, kad ji atvažiuotų. Jis įtaria, kad ji jį apvogė. Tada ji padarė taip, kaip ir dabar. Dingo jo pinigai. Jam labai viršugalvį skaudėjo. Pas gydytojus sunku patekti, tai gerai, kad čia (duomenys neskelbtini) jo dukra M. gyvena, tai ji užregistruoja pas gydytojus, pasako jam, tada jis atvyksta pas gydytojus. Nurodo, kad jis nekaltas. Jis buvo primuštas, tačiau negali paaiškinti kodėl nerašė pareiškimo, kad jį sumušė. Jis ir nenorėjo nieko kaltinti, tačiau jį apkaltino, kad jis kaltas. Policija atvažiavo, kad tik išvežtų jį iš namų. Kai jis įėjo į kambarį, tai G. J. sėdėjo, lazdos buvo prie jų. Iš pradžių G. J. sėdėjo, tada atsistojo ir stvėrė už lazdos. Jos abi sėdėjo ant lovos, jis prieš duris buvo. Jis nepriėjo prie jų, o taip iš tolo aiškino pasilenkęs. Ji dukra dusino, smaugė. Jis krisdamas labai stipriai susitrenkė galvą dėl to ir dabar jaučiasi labai negerai. Jam galvoje ūžia, neprigirdi, nes galva sutrenkta. Vairuoja automobilį, nes daktaras apžiūrėjo.
Teisiamojo posėdžio metu (2025-04-03) kaltinamasis S. Š. parodė, kad kai atvažiavo policija, tai jį išmetė iš namų, ir kai prokuroras atvažiavo, tai pasakė, kad išeitų. Ji kalba, ką nori. Ji (nukentėjusioji G. J.) atvažiavo su jo sesers dukra, surinko ten, ištaršė, nes norėjo sukiršinti, kad tik policiją iškviesti, nes jau čia taip ne pirmą kartą, o jos vyras atvažiavo naktį su priekaba ir susidėjo viską, niekas nieko nedalino. Jis įėjo į kambarį ir pradėjau kalbėti su ja (G. J.) ir žmona, pasakė joms, kad viską ištaršė ir kad taip negalima. Pasakė, kad jos nei kasė, nei ką, o dabar ką nori, tą ima, o G. J. nelaukė, tai kaip stvėrė, kaip davė per galvą lazda, žmona sėdėjo. Tada ji stvėrė už lazdos, kai jam trenkė, o ji abiem rankom už lazdos ir jį kaip stūmė ant šaldytuvo. Jis nuo šaldytuvo nuslydo ir ant durų, kurios atsidarė ir jis griuvo ant cemento, o ji ant jo. Pajautė, kad jam pirštas burnoje, tai jis kai krimstelėjo, tai net sutraškėjo. Ji užrėkė ir nuo jo atsikėlė. Viskas buvo išversta, rado ir pinigus, ir rūbus. Ryte jau jį įleido, atvažiavo policija, tai jis pasislėpė nuo policijos. Jis nekaltas. Policija atvažiavo, jo nerado, tada jam į telefoną paskambino, paklausė, kur jis. Pasakė, kad parėjo, bet jo neįleidžia. Jam pasakė, kad neitų, nes negalima. Jis nuėjo po krūmu ir užmigo. Parėjo ryte ir pamatė, kad jau sukrauta, atvažiavęs G. J. vyras naktį iš (duomenys neskelbtini), ir sukrauta priekaba, taip ji prigrūsta. Stovėjo butelis dukros šampano jam atvežtas, tai ir tą pasiėmė. Jis įkando G. J., kai prabudo, o kiek aš gulėjo, nežino. Sukando G. pirštą. Žmonai nesudavė, ji kaip sėdėjo ant lovos, taip ir sėdėjo. Ji neturėjo lazdos, G. nesudavė lazda. G. stvėrė jam už burnos, bet pirštas nuslydo jo į burną ir tuomet jis krimstelėjo, tada ji jį paleido. G. J. jam buvo paėmusi už burnos ir norėjo dusinti, bet pirštas įlindo į burną. Jis girdėjo kaip sutraškėjo, kai kando. Vakare pasislėpė nuo policijos. Jį policija nuvežė pas kaimynę, bet jis grįžo į namus. Buvo užrakinta visur, jo neįleido. Nebandė su jokiu įrankiu atsidaryti durų. Žmonos niekas nesužalojo. Konfliktas įvyko dėl bulvių, nes viską išdraikė, norėjo sukiršinti. Jis neužpyko dėl bulvių, jis užpyko tik dėl betvarkės, sakė, kad nei jos kasė, nei ką. Ant kiemo išmėtė. Iš jo pusės buvo pretenzijos G. J. dėl bulvių. Nurodė, kad dažnai buvo konfliktų su žmona. Anksčiau buvo, kad mušė žmoną. Negali pasakyti ar buvo baudžiamų bylų. Jis buvo teistas dėl kivirčų. Jo žmona su juo beveik negyveno, jis darbe būdavo, o ji ką norėjo darė. Jis su žmona nelabai gražiai gyveno. Pamena, kad vieną kartą buvo stipriai primušęs žmoną, bet vaikai maži buvo. Tą dieną (2022-09-17) jis nemušė nei dukros, nei žmonos. Jie gyvenome neblogai, bet pinigai visada ėjo šitai dukrai (G. J.). Parodė, kad jis kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad jis dukrai (G. J.) krimstelėjo į pirštą, nes ji jį būtų uždusinusi. Paskui, naktį atvažiavo jos vyras su priekaba ir išvežė pinigus ir viską. Jis pajautė, kad ji jį dusina, tai tada krimstelėjo į jos pirštą, jei ne tas pirštas, ji jį būtų uždusinusi. Pripažįsta, kad sukando pirštą. Nėra bylos, kurioje jis būtų nukentėjęs. Jis nebuvo policijoj dėl to, jis negalėjo. Čia policija ir yra kalčiausia, atvažiavo, jį išvarė, o ji ką norėjo, tą sakė. Policija atvažiavo, iš jo spintos visus pinigus, visą degtinę pasidalino. Jo neapvogė policija. Jei jie būtų jo neišvarę iš kambario, o paklausę, kaip ten buvo, bet ne, išvarė iš kambario, o ji pasakė viską kaip norėjo. Jo policijos pareigūnai neapklausė, bet jis vis tiek pasakė, kad tik ji kalba, o jos jį sumušė. Tai policijos pareigūnai pasakė: „kaip tokį vyrą moterys sumušė“. Policininkai abu buvo vyrai. Jis buvo pas gydytojus ir (duomenys neskelbtini) jį žiūrėjo. Su B. nelabai draugavo, jis neseniai buvo atėjęs, jis ne jų kaimo gyventojas. Neblogai su juo buvo. Jei sugesdavo jo kombainas, tai jis kreipdavosi į jį. Teismas su juo tai buvo, su žmona teismo nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu (2025-04-30) kaltinamasis S. Š. parodė, kad policija buvo, viską rašė ir tvarkė. Akistata buvo, tai liepė jam išeiti iš namų. Ką norėjo, tą darė, o dabar prirašė visko. Jeigu jis nebūtų įkandęs į pirštą, tai jo jau nebūtų buvę. Nurodė, kad kai krito ir kai ji ant jo virto, tai jis „negyvas“ buvo, o dabar triukšmauja, galvoja, kad ji nieko negirdi. Nusipirko ausines. Ji (dukra) paskambino iš vakaro savo vyrui, kad atvažiuotų, nes sutvarkė jį ir policija buvo, policija išvažiavo, o vyras atvažiavo su priekaba, viską susikrovė. Buvo 8000 Eur padėti laidotuvėms, tačiau ir juos paėmė. Bulvių jis net neskaito. Galima rašyti tai, ko niekas nematė ir nežino, o ji pripasakojo. Buvo teismas, ji atsistojo ir kalbėjo. Dukra, kuri jį žiūrėjo, tai numirė, nes sirgo. Jam liepė išeiti, jis net nepagalvojo ir išėjo. Jį išstūmė pro duris ir uždarė, o jis liko kaltas. Jis atbulom ėjo ir virto abu, nieko tada neatsimena, pamena tik, kad pirštas burnoj, jei nebūtų įkandęs į pirštą, tai būtų negyvas jau, dukra G. jį būtų uždusinusi.
Ikiteisminio tyrimo metu (2023-01-16 papildomai apklausta) nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2022-09-17 apie 18.50 val., vyras S. Š. jai sudavė tris smūgius kumščiu į galvą, bei keletą smūgių ramentu, su kuriuo jai pataikė į nugarą, pataikė į kairįjį žastą, į dešinį klubą. Su ramentu vyras jai sudavė kelis smūgius, kiek tiksliai neatsimena, viskas vyko labai greitai. Kairysis dilbis ir kairysis kelis buvo sumušti 2022-09-12, pirmadienį, vyro S. 2022-09-12, apie 12 val., ji buvo su vyru S. jų namuose. Vyras S. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, bei apsipirkti. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje, ant ten esančios lovos. Vyras S. jos paklausė ką ji jam įdės nuvežti dukrai, ji jam pasakė, kad nieko nedės, nes ji yra sakius, kad jai nieko nereikia. Tuomet po jos šių žodžių vyras S. supyko, priėjo prie sėdinčios jos, čiupo už alkūninio ramento ir su juo sudavė keletą smūgių jai į kairįjį dilbį ir kairįjį kelią. Sudavė kelis smūgius, kiek tiksliai nežino. Į medikus ir policiją nesikreipė, kadangi vyras S. jai pasakė kol atvyks policija ją užmuš ir ištemps ant tvoros, kad jos vaikai nepažins, ji jo bijo. Tuomet vyras S. nuo jos pasitraukė, išėjęs išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dviese, šio konflikto nematė. 2022-09-17, kai vyras S. jai sudavė smūgius, dukra G. J. buvo tame pačiame kambaryje, virtuvėje ir viską matė. Matė kaip dukra G., kai S. jai sudavė keletą smūgių, ėmė ją ginti ir griebė abiejomis rankomis už ramento, kurį tuo metu rankose laikė S. G. norėjo atimti iš tėvo ramentą, tačiau matė, kad jis dukrai ramento neatidavė, jie abu laikydami už ramento ėmė grumtis, stumdydamiesi artėjo prie lauko durų, kur buvo slenkstis, kai S. griuvo pro lauko duris ant nugaros. Griūdamas S. vistiek laikėsi už įsitverto rankomis ramento, nugriuvo ant nugaros, o dukra G. užgriuvo ant jo viršaus. Tuomet matė kaip dukra G. atsikėlė nuo žemės ir greitai uždarė lauko duris, kad vyras neįeitų į vidų. Skambinant dukrai G. į policiją matė kaip jai iš dešinės rankos nykščio bėgo kraujas. S. Š. išėjo į lauką, o dukra G. laikydama iš vidaus lauko duris skambino tuo metu policijai. Dukra G. S. smūgių nesudavė, ji ją gynė. Kaip S. patyrė sužalojimus nežino, matė kaip dukrai ją ginant jis griuvo ant žemės, ant betono dangos, bei kai atvyko medikai, policija matė, kad S. yra nežymus nubrozdinimas žande. Vėliau jai dukra G. pasakė, kad jiems nugriuvus ant žemės, ji bandė nuo tėvo atsistoti, kai jis čiupo jai už rankos ir kando į dešinės rankos nykštį, o dukra, kad išsilaisvintų ir jai nenukastų tėvas piršto kita ranka suspaudė jam žandą, po ko tėvas paleido jai nykštį. (t.1., b. l. 33-34).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-06-05) nukentėjusioji L. Š. parodė, kad įvykiai buvo rugsėjo mėnesį, 18 ar kelintą ten dieną, bet dar ir prieš kelias dienas buvo. Tai buvo šeštadienis. Pas ją atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) anūkė ir dukra iš (duomenys neskelbtini). Atėjo į kambarį, atvežė jos jai lauktuvių, prie stalo atsisėdo, visos pavalgė, pasėdėjo, pakalbėjo. Kalbėjosi apie gyvenimą, kaip darbas sekasi. Gal kokias 4 valandas jos sėdėjo ir kalbėjosi. O Š. vaikščiojo po kiemą, jis neatėjo į kambarį. Anūkė pasakė, kad jai jau laikas važiuoti namo, nes jai rytoj į darbą. Ji pasakė jai (nukentėjusiajai), kad nori bulvių, daržovių. Ji pasakė gerai. Jos dukra iš (duomenys neskelbtini) augino, kasė ir sakė, kad, kuri atvažiuos, tegu ima, kiek nori, nes vis tiek pavasarį reikės išmesti. Jos taip ir nuėjo. Jai dukra pasakė, kad ir ji pora pintinių prisirinktų. Jos taip ir padarė. Prisirinko pusmaišį bulvių viena, ir pusmaišį kita. Dukra savo pusmaišį įdėjo į kluoną, o anūkė įsidėjo į mašinos bagažinę. Dar nuėjo į daržą, pasiėmė daržovių, susidėjo ir atėjo pas ją į kambarį atsisveikinti. Anūkė atėjusi jai pasakė, kad senelis vaikšto užsukęs nosį, nekalba su jomis. Ir ji išvažiavo, o dukra atėjo į kambarį. Ji sėdėjo ant lovos, ji mažai vaikšto, tik su ramentais paeina. Ramentai buvo prie jos. Jos sėdėjo ir kalbėjosi apie vieną moterį. Dukra jos klausė, ar ji, kai dirbo laiškaneše, nešė tai moteriai pensiją. Kad ir Š. ateina į kambarį. Atsisėdo prie šaldytuvo, prie lango, bet su jomis nekalbėjo. Ji ir toliau tarpusavyje kalbėjosi su dukra. Kaltinamasis pasėdėjo gal kokias 10 minučių, paklausė, ką jos kalba, atrodo, kad kaip kas jam būtų įdūręs, kaip šoko ir visokiais žodžiais pradėjo ant jų, kad jos apie svetimus reikalus kalbasi. Ėmė rėkti, kad nei kasė, nei ravėjo, o atvažiavo bulvių. Ji pasakė, kad jei jam gaila, tai tegu pasiima tas bulves. Pasakė, kad kai būdavo atostogos, tai atvažiuodavo ir visą savaitę kasdavo, o jam dabar dviejų pintinių gaila. Tai jis tada šoko prie jos, sudavė du smūgius į galvą, ji atsirėmė ir pradėjo rėkti. Tada jis stvėrė už jos ramento sakydamas, kad ją užmuš. Dukra šoko, sakydama: „tėvai, ką tu darai?“ Dukra norėjo iš jo atimti tą lazdą, tai jis atsisukęs ir dukrai, ir jai. Dukra norėjo iš jo atimti tą lazdą, ar išstumti jį pro duris. Jis pradėjo dukrą kojom spardyti. Pristūmė jį prie šaldytuvo, šaldytuvą išjudino iš vietos, paskui prie durų, jos nerakinamos, durys atsidarė ir virto, o dukra ant viršaus jam. O jis tos lazdos ir nepaleido iš rankų. Dukra į save tą lazdą, o jis į save. Jos gynėsi, nes jis būtų jas užmušęs. Kai jis virto, o dukra kaip laikė lazdą, tai jis kaip stvėrė dešinės rankos pirštą, tai dukra kita ranka jam už burnos. Jei ji būtų nestvėrusi kita ranka jam už burnos, tai jis jai būtų pirštą nukandęs. Kraujas bėga, dukra viską paliko ir atbėgo į kambarį, sutvarkė pirštą, o jis atsikėlė ir išėjo į kiemą su jos ramentais. Dukra vis šaukė, kad kviestų policiją. Iškvietė policiją, policija ilgokai neatvažiavo. Atvažiavo policija, atėjo į kambarį ir jis jiems iš paskos, stovėjo prie durų. Policija surašė tai, ką jos sakė. Ji paprašė, kad jie jį išvežtų, kad jos laisvai galėtų išvažiuoti. Prašė, kad jį išvežtų kuo toliau nuo jų, nes jis jas užmuš. Policininkai pasakė, kad neturi kur jo vežti, tai išvežė jį į kaimą už dviejų kilometrų ir paliko. Jos pradėjo rinkti rūbus, ji pasiėmė savo patalynę, batus, persirengė kitais rūbais, ruošėsi išvažiuoti. Gal po kokios valandos girdi kažkas lupa duris, žiūri kaltinamasis rankose kirvį ir sako: „kūrvos, pakaposiu“. Dukra viena ranka laikė duris, durys nerakinamos, o ji kvietė policiją. Staigiai policija atvažiavo, o jis tada pabėgo ir pasislėpė. Policija visur jo išieškojo ir nerado. Tada policijos ekipažas laukė iki aušros, kol atvažiavo mašina jas paimti. Ji paėmė batus, savo rūbus, kitus daiktus. Ji kaltinamojo jokių daiktų nepaėmė. Ji gyvenimą pragyveno ir buvo kaip tarnaitė, nieko jos nėra. 66 metus pragyveno ir nieko neturi. Ji ūkininkavo, turėjo 3 karves, prieauglių, dvi motinines, paršiukų, bet visos pajamos buvo rašomos ant vyro. Jos banko kortelė visą gyvenimą buvo tuščia. Jei negautų pensijos, tai neturėtų iš ko gyventi, va koks vyras. Policiją buvo galima kiekvieną savaitę kviesti, bet norėjo gyventi, galvojo gal pasitaisys, gėda buvo prieš žmones. Jis grasindavo jai, jei iškvies policiją, tai kol jie atvažiuos, tai jis ją užmuš, ištemps laukan už plaukų, nukirs galvą ir uždės ant tvoros. Tai toks jo protas. Jis su ja darė, ką norėjo. Davė išvažiuodamas (duomenys neskelbtini). Paklausė, ką dukrai nuvežti, pasakius, kad dukra sakė, kad nieko nereikia, tai iš atramos kaip davė, pirštai užsiraitojo, nes ranka užsidengė. Jau gyvenimas, tai gyvenimas. Be šio įvykio, prieš kelias dienas konfliktas buvo. Tada jis važiavo su savo reikalais į (duomenys neskelbtini) ir atėjo pas ją, kad paskambintų dukrai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad gal ką nuvežti reikia. Ji pasakė, kad ji buvo ir jai davė, ką turėjo. Ji sakė, kad iš jos jai nieko nereikia. Ir jis tuo kartu, kai davė jai ramentu ir užraitojo visus pirštus, kraujas bėga. Ji pasakė, kad kvies policiją, o jis sako, kad kol atvažiuos policija, jis ją užmuš, kad pamėgintų kviesti. Bet ji iškvietė policiją, kai jis išvažiavo. Atvažiavo policija, jo nerado, tai policija jį susitiko pakeliui važiuojant. Jam tikriausiai davė velnių policija, tai grįžo truputį švelnesnis. Jis kiekvieną kartą, eidamas nors koja įspiria. Čia žvėris, o ne žmogus. Čia buvo 14 d. ar 15 d., gal 12 val. buvo. Jis, kai išvažiavo, tai ji ir dukrai paskambino, pasakė, kad tėvas mušė. Ji pati paskambino policijai. Atvažiavo policija, jo nerado, tai važiuodami atgal jie jį susitiko. Dukrai M. pasakė apie tą įvykį. Kiek slėpė visko nuo vaikų, kai vaikai klausdavo iš kur mėlynės, sakydavo, kad nugriuvo, tai dar ką nors, nenorėjo vaikų nervinti. Kiek kartų vaikai atvažiuodavo ir ją išveždavo, bet jis atvažiuodavo, skųsdavosi, kad valgyti nepasidaro, kad jam liūdna, todėl ji grįždavo, bet jis taip pat elgdavosi. Jei jis geras būtų, tai ji iš savo namų nebėgtų. Ji nieko neužgyveno per tiek metų ir dabar pas jį visos pajamos, žemę deklaruoja, grūdus parduoda, už mišką pinigai pas jį, o ji gyvena pas dukterį iš pensijos. G. yra jo dukra. Ji antrą kartą laukėsi dvynių, kai pastojo ketvirtu vaiku kaltinamasis pasakė, kad jam ketvirto vaiko nereikia, o kai sužinojo, kad gims mergaitė, jis pasakė, kad jam reikia sūnaus, kad jam „k...“ nereikia. Buvo atliktas DNR testas, kuris parodė, kad tai jo dukra, tačiau jis vis tiek tuo netikėjo, kalbėjo, kad ji papirko. Kaltinamasis dukros G. neaugino ir nemylėjo. Išaugino ją jos mama kitame kaime iki mokyklos, o po to norėjo į internatą, bet ji neleido, sakė, kad visos tegul būna. Jis su ja darė tai, ką norėjo. Jam visko reikėjo. Tegul apmoka už viso gyvenimo skriaudas, už sužalojimą kūno, už grasinimus. Jis yra sveikas, jam jokių vaistų nereikia, melagis jis. Kaip jis stvėrė, kaip dukra gynėsi ir atimdinėjo iš jo lazdą, o ji su viena lazda neatsikėlė nuo lovos. Kaip sėdėjo ant lovos, taip ir sėdėjo, ji šaukė ir rėkė, bet jam nesudavė. Jis yra jai pasakęs, kad jeigu jam kirsčiau, tai jis ją vietoj užmuštų. Buvo toks įvykis, kai jis ją mušė. Atvažiavo policija. Žarsteklis, lazda jos, plastmasinis bakelis, kuriuo per galvą daužė, viską policija išsivežė. Tada jam uždėjo 400 eurų baudą. Ji buvo tada išvažiavus, atnešė laiškanešys jos ir jo pensijas ir padavė jam. Ji grįžo namo ir pasakė jam, kad atiduotų jos pensiją, tai jis pasakė, kad jos pensija sumokėjo policijai baudą. Ji pasakė, kad pasakys laiškanešiui, kad ji šį mėnesį negavo pensijos. Tai jis jai pasakė, kad jei taip padarys, tai į namus gyva negrįš. Ji nusileido jam ir visą mėnesį sėdėjo be pinigų. Jis taip grasina, jis ir gyvą ją užkastų. 20 metų ji nevaikšto. Dar su lazdomis vaikščioja. Jai 86 metai, ji nepaeina, jai reikia priežiūros, reikia, kad paduotų vaistus, o jis jai vandens nepaduoda, vasarą kriaušės neatnešė iš sodo. Gyvena su vyru, dukra prižiūrėdavo iš (duomenys neskelbtini), dažnai atvažiuodavo, daržus sodindavo, valgyti atveždavo, kambarius tvarkydavo, o jis nieko. Visos gyvenimo pajamos yra pas jį, pinigų buvo nemažai. Ji prašė prieš keitimą pinigų, kad nors šitoms dvynukėms duotų, bet jis pasakė, kad jos išleis. B. buvo jo geriausias draugas, tai kaip sukapojo, B. jam galvą sudaužė. Visko buvo, jis ir konfliktavo, ir barėsi, jo niekas nemylėjo, todėl kad jis mušeika.
Ikiteisminio tyrimo metu (2022-09-17) nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2022-09-17 apie 18 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) jai būnant pas tėvus namuose kilo konfliktas tarp tėvo S. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mamos L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl to, kad mama norėjo rytoj nusivežti pas ją bulvių maišą. Tėvas mamai teigė, kad bulvių niekur nesiveš, nes jų nesodino ir neprižiūrėjo. Konflikto metu tėvui tapus agresyviam, kelis kartus sakė, kad mamą užmuš. Toliau konfliktuojant tėvas dešine ranka kumščiu mamai tris kartus trenkė į galvą, paėmęs šalia lovos stovėjusį alkūninį ramentą vieną kartą trenkė per nugarą. Tuo metu jai pribėgus prie mamos pagriebė už alkūninio ramento ir pradėjo grumtis su tėvu. Grumtynių metu tėvas jai dešine koja spyrė į kairį kelį. Bandant iš tėvo atimti alkūninį ramentą, jis eidamas atbulomis atsitrenkė į šaldiklį ir nukrito. Jai bandant uždaryti kambario duris tėvas griebė už dešinės rankos ir įkando į nykštį, bandant išsilaisvinti griebė kaire ranka tėvui už veido. Sužalojimų metu pajuto fizinį skausmą. Dėl padarytų sužalojimų į teismo medicinos ekspertizę nesikreips. (t.1., b. l. 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu (2023-01-16 apklausta papildomai) nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2022-09-17 apie 18.50 val., svečiuojantis pas tėvus, ji, mama ir tėvas buvo virtuvėje ir visi kalbėjo, kai diskusijos metu tėvas tapo agresyvus, o jai ėmus telefonu skambinti policijai, jis puolė prie ant lovos sėdinčios mamos ir sudavė rankos kumščiu jai tris kartus į galvą, o pagriebęs šalia mamos buvusį alkūninį ramentą sudavė jai dar keletą smūgių į įvairias kūno vietas, į kurias konkrečiai nematė, kadangi ji puolė ginti mamą. Jai bandant pagriebti tėvo rankose laikomą ramentą, jis jai ramentu sudavė į krūtinės sritį. Tuomet ji sugriebė abejomis rankomis už ramento ir tėvas laikė rankomis už to paties ramento, kurio nei vienas nenorėjo paleisti, jie susistumdė, o tuo metu tėvas jai spyrė į kairės kojos kelį. Tuomet jiems besistumdant tėvas artėjo link lauko durų ir eidamas atbulas, užkliuvo už šaldiklio ir lauko durų slenksčio, dėl ko griuvo visu svoriu ant nugaros, o ji užgriuvo ant jo. Nugriuvus ji bandė nuo tėvo atsikelti, tačiau jis jai ranka sugriebė už dešinės rankos ir įkando į nykštį. Ji išsigandusi, kad tėvas jai nukas nykštį ir iš didelio skausmo kita laisva ranka suėmė jam už žando ir stipriai suspaudė. Po to tėvas iš karto paleido jai nykštį, iš kurio iš karto bėgo kraujas, ji greitai atsistojo. Tėvas pusiau gulom pradėjo atbulas trauktis į koridorių, ji greitai rankomis permetė jo kojas per slenkstį ir uždarė duris. Uždariusi duris ji jas laikė už rankenos, kad tėvas nebeįeitų į vidų, šaukė mamai, kad ji greitai skambintų dar kartą į policiją. Pamatė, kad mamai dreba rankos, ji pati skambino į policiją iš savo telefono. Tėvas bandė eiti į vidų, iš kitos pusės durų bandė nulenkti rankeną, tačiau ji laikė duris,o kai išgirdo, kad vėl skambino policijai jis nuo durų atsitraukė. Vėliau pastebėjo, kad atsirado mėlynės ant abiejų rankų žastų, bet mano jas padarė tėvas jų grumtynių metu, nes jos atsirado po šio įvykio, daugiau ji niekur nėra griuvusi ar kitaip užsigavusi ar susižalojusi. Po įvykusio konflikto matė, kad tėvui S. žande buvo įdrėskimas, kuris galėjo atsirasti po to, kai jis jai kando į nykštį, nes kaip minėjo ji iš didelio skausmo ir, kad tėvas nenukastų jai nykščio sugriebusi suspaudė jam žandą. Tėvas S. griūdamas ant nugaros visu svoriu galėjo susižaloti nugarą, griuvo ant slenksčio, griūdamas jis ramentą laikė prieš save, ties žandikauliu, su kuriuo galėjo užsigauti, nes jis griūdamas ramento iš rankų nepaleido, o ji irgi laikėsi už ramento ir užgriuvo ant jo. Tačiau be ant žando matomo įdrėskimo, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų ant tėvo nesimatė, o atvykus medikams jis nesiskundė, kad jam kur nors skauda. Ji 2022-09-16 atvykusi pas mamą L. į kaimą iškarto pamatė ant rankos kairės rankos dilbio žaizdą. Ji mamos paklausė kas čia nutiko, jai ji pasakė, kad 2022-09-12 ją namuose sumušė tėvas S. Ji paklausė jos kodėl ji nekvietė policijos, ji jai pasakė, kad tėvo bijo, nes tėvas ja užmuš. Tuomet ji apžiūrėjo mamą pamatė sumuštus kairįjį dilbį ir kairįjį kelį, buvo mėlynė. Mama pasakė, kad tėvas jai tą 12 d., sudavė iš alkūninio ramento. Į policiją nesikreipė, kadangi ji atvyko pas mamą su tikslu ją išsivežti pas save į (duomenys neskelbtini), todėl ji ir tėvui nieko nebesakė, kadangi žinojo jo agresyvumą. (t.1., b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu (2023-03-02 apklausta papildomai) nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2022-09-17 vakare, matė, kaip S. Š. sudavė L. Š. tris kartus kumščiu į galvos sritį, motinai sėdinčiai ant lovos per vidurį, jos kojos rėmėsi į grindis. Nuo smūgių motina pasviro ant pagalvių, pasilenkė ant dešinio šono, tada S. sugriebęs ramentą stovėjusį prie lovos sudavė juo mamai kelis smūgius, kur tiksliai pataikė neatkreipė dėmesio, nes skambino policijai. Jai užgriuvus ant jo, kaip nukrito prieangyje, vienu momentu jis jai buvo stipriai sugriebęs už rankų virš alkūnių, už žastikaulių ir stipriai suspaudė, dėl to liko poodinės kraujosruvos. Tuo metu, kaip mamai sudavė per galvą ji pasviro ant šono, mano, kad tada jis galėjo jai suduoti per nugarą ar šonus, bet ji to nematė. Atvykus pareigūnams ji jiems sakė, kad jai buvo suduota ramentu, spyrė į koją, įkando į pirštą. Tuo momentu didelio skausmo kojos kelyje kur įspyrė nejautė, bet palaipsniui tas skausmas didėjo, todėl kreipėsi pas gydytojus. Šiuo metu jos motina L. Š. gyvena pas ją, (duomenys neskelbtini) mieste. Jos būklė sunki, pati nevaikšto, skundžiasi skausmais klubuose, kojose. Jos negalėjo ir negali bei neturi galimybių atvežti į Varėnos rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui. Be to, ji yra psichologiškai išsekusi, todėl mano, kad jos apklausos, kiti procesiniai veiksmai gali pakenkti jos sveikatos būklei. Prie šio apklausos protokolo prideda motinos L. Š. medicininius dokumentus, kurie patvirtina jos sveikatos būklę. (t.1., b. l. 83-86).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-06-05) nukentėjusioji G. J. parodė, kad rugsėjo ar 17 d., ar 18 d., ji atvažiavo į tėvų namus, ji neišdirbo visos dienos, nes iš mamos suprato, kad mama nori, kad ji greičiau grįžtų, pasakė, kad ji jos laukia, nes tada niekas ant jos nerėks, nieks jos nestumdys. Mama stengdavosi, kai ji būdavo išvažiavusi, nieko nepasakoti, kad ji nesinervuotų. Ji vis jai ryte ir vakare paskambina. Ji skambina tada, kai kaltinamojo nėra, nes jei jis yra, tai girdisi tik jo rėkimai. Namuose nėra tualeto, jie buvo motinai nupirkę ir atvežę bio tualetą, bet kaltinamasis jo neleido pastatyti. Mama sunkiai juda. Ji jau nujautė, klausė jos, ar ji kartais nėra sumušta, tačiau neprisimena ar ji jai prisipažino. Ji iš karto darbdaviui pasakė, kad nebegali dirbti, turi skubiai išvažiuoti, rado žmogų, kuris ją pakeičia. Ji parvažiavo ketvirtadienį. Ji nematė, kiek jie ten ko turi namuose. Jos šeima turi sodybą prie (duomenys neskelbtini), ten vyras visko priauginęs buvo sočiai. Ji atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), bet labai sunku su autobusais, todėl ji taksi kviesdavosi, bet tada dukterėčia pasakė, kad ji irgi močiutės pasiilgo, kad ir ji atvažiuos. Dukterėčia atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), paėmė ją ir jos atvažiavo. Dėl nuoskaudų vaikystėje, ji jo tėvu nevadina. Jei ko reikia, tai ji taip sako, bet baimė tokia, kad ji, kai atvažiuoja, eina kraštais, kad tik jo nesusitikti. Ji matė, kad jis yra, dukterėčia dar jį užkalbino, ji praėjo ir iš karto nuėjo pas mamą. Jos ten pasėdėjo, pasišnekėjo, dar kažko valgė. Gal dar ir lauke buvo išėję. Vasarą jos išeina su mama į kiemą pasėdėti ant suolo, bet kai jau šalta būna, tai nėra kur. Ten yra tik virtuvytė ir mamos lovos, tą lovą ji jai buvo nupirkus. Ji ant tos lovos ir sėdi. Ji negalėdavo net šviesos užsidegti. Ji mamos klausdavo, kaip ji vaistus pasiima, tai ji atsakydavo, kad pasišviečia telefonu. Jai nieko buvo negalima. Dukterėčia pasakė, kad ji jau nori važiuoti, nes jos darbas pamaininis. Ji pasakė, kad nori bulvių. Tai jos nuėjo, ji jai padėjo bulvių pririnkti, moliūgų, svogūnų kažkiek pasiėmė. Ten viralinėj buvo kaltinamojo krepšiai (pintinės) sudėtos, tai ji tuos į maišą supylė ir ten pastatė, nors jai jų nereikėjo, bet mama pasakė, kad ji važiuos pas ją, nes ji jau atvažiavo su ta mintimi, kad ją išsiveš. Ji pas ją važiuodavo apie lapkričio mėnesį, o tada jau ji neišbuvo to laiko, jai net keista buvo. Ji mamos net klausė, ar ji tikrai važiuos, tai ji jai pasakė, kad tikrai važiuos. Tai ji iš karto suprato, kad jai yra blogai. Kai ji atvažiavo, tai iš karto pamatė, kad ant rankos jai tokia žaizda, tiesiog išplėšta. Paklausė jos, kas čia, o ji tik dengėsi ranką. Tada ji papasakojo, kad jis važiavo pas M., atėjęs liepė ko nors duoti jai. Mama pasakė, kad sesuo sakė, jog iš jo nieko nereikia. Jam dabar labai gerai, jam nieko nereikia ieškoti, nes prie mamos visada yra jos ramentai. Ji mamai ne kartą sakiusi, kad ji juos padėtų už lovos krašto, kad jis nepasiektų. Peiliai visi paslėpti yra. Kai ji atvažiuoja, tai į tą tėvo kambarį neina, nes jei įeisi į tą kambarį, tai viskas, vagys. Dėl 900 dolerių dingimo, tai tėvas buvo apkaltinęs ir policijos pareigūnus. Na, kas ten įeina, tas ir išneša. Dabar tuos 2000 eurų ji neva sugebėjo išnešti, kai buvo tyrėjas, buvo advokatas ir dar viena policininkė. Ir vyras jos buvo apvagintas, kad išnešė kojines. Dėl įvykio, tai buvo ar penktadienis, ar šeštadienis, tėvas išvažiavo į parduotuvę. Prie mamos lovos stovi kėdė, stalas, vietos ten labai nėra. Grįžęs jis atėjo, atsisėdo, radiją ant viso garso įjungė, o jos su mama kalbėjosi, kalbėjosi apie pensijas, apie tokią siuvėją, kuri joms vaikystėje siūdavo sukneles ir buvo labai gera. Ji mamos paklausė ar ta siuvėja dirbo laukininkystėje, mama atsakė, kad gal ir dirbo. Kai mama tai pasakė, tai tėvui tuo metu, lyg kas būtų įdūręs, jis kaip šoko, visokiais žodžiais jas plūsti pradėjo. Prilėkė prie jos, akys kaip pasiutusio. Ji jam pasakė sėstis ir kad su juo niekas nekalba, kad ji kalba su mama. Pasakė, kad jis jau apsiramintų arba kvies policiją. Tada jis gestais pradėjo rodyti, kad jam nesvarbi ta policija. Mama sakė, kad ir vėl ramybės nėra ir vėl čia puola. Ji pasiėmė telefoną, nes jis ten šalia buvo padėtas. Kai ji tik paėmiau telefoną, tada jis prilėkė prie mamos, mamai kirto kelis kartus per galvą ir tada griebė už lazdos. Mama dar spėjo vieną lazdą prispausti, o kitą lazdą jis ir griebė, dar mamai kirto. Tuomet ji greičiau puolė skambinti policijai. Paskui ji jau nugriebė ranka už tos lazdos, jis griebė kita ranka. Jis abiem rankom laikė lazdą ir ji abiem rankom laikė lazdą. Jis stovėjo į duris, ji stovėjo priešais. Tada jis tą lazdą suko, o ji galvojo, jeigu jau jis ištrauks tą lazdą, tai jis juk neprognozuojamas. Ir jis taip atbulomis, atbulomis. Ten šaldytuvas stovėjo nedidelis ir aukštesnis šaldiklis. Kai jis atsirėmė į tą šaldiklį, šaldiklis pasviro ir pakrypo. Aišku, slidu, slydo. Jos vyro ten durys buvo įdėtos, jam jos nepatiko, tai jis kojomis jas išspyręs, tai tos durys dabar tik prisidaro. Ir kai jis slydo į tas duris, tai tos durys staigiai atsidarė, jis krito ir ji krito kartu, ji ant jo užgriuvo. Ten slenkstis aukštas, žinoma, kad jis nugara krito ant to cemento. Kai ji ant jo užgriuvo, tai bandė greičiau keltis, o jis jai už rankos pradėjo kasti į pirštą. Ji jau ėmė rėkti mamai, kad kviestų policiją, kad nukąs jai pirštą. Ir tada ji pripažįsta, kad griebė jam nagais už žando. Kai griebė jam už žando, jis tik tada paleido jos pirštą. Jai labai sužeidė pirštą. Ji tada greitai atsistojo, greičiau jo kojas išmetė pro duris ir uždarė duris. Uždarė ir laikė duris, mamai liepė greičiau kviesti policiją, o jis tas duris plėšti pradėjo. Mama pametė jai jos telefoną ir ji iškvietė policiją. Policija atvažiavo gal po 15 minučių. Jis išėjo į kiemą, metė lazdą ir vaikščiojo. Kai atvažiavo policija, tai jis pirmas juos pasitiko. Kadangi jos kvietė, tai policininkai atėjo pas jas, jis iš paskos, ėmė diriguoti rankomis. Policininkai liepė jam palaukti, pasakė, kad pirmiausiai apklaus jas, o tada jį. Bet jis vis įsikišdavo, tai policininkas liepė jam išeiti ir palaukti. Policininkai tikrai labai ilgai rašė. Policininkai išvažiavo gal jau prieš vienuoliktą valandą. Policininkai jų paklausė, ko jos nori. Tai ji pasakė, kad nori ramiai išvažiuoti, nori pasiimti mamą. Ji pasakė, kad bijo, kad nori išvažiuoti sekmadienį, kai jis išvažiuos į bažnyčią, jos vyras atvažiuos ir paims jas. Jos vyras jo nė matyti nenori, kai jis yra jį apvaginęs. Ji vyrui sakė, kad atvažiuotų prie kapų ir kai matys, kad jis išvažiavo, tada greitai atvažiuoti. Mama jau visam laikui išvažiuoja, tai aišku, reikia ir rūbų, įklotų, vaikštynės ir t.t. O tas vadinamas šampanas, tai pas juos medžiotojai ant kiemo yra pasistatę namelį, labai geri žmonės. Jie mamai 80 metų proga padovanojo tą šampaną. Tai žmogui labai gaila buvo mamos šampano. Ji paprašė policininkų, kad jį išvežtų. Jie pasakė, kad gali išvežti tik į (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad jos jo bijo. Tada pas jį paklausė, ar jis turi draugų. Jis atsakė, kad turi daug draugų, bet visi numirę. Paklausė jo, kur jis nori nakvoti. Ji pasakė, kad yra čia jo draugas, bet ten neis. Policininkas išsivedė jį, susišnekėjo, kur jį nuveš. Kai policininkas grįžo, ji jo paklausė, kur jie jį veš. Jis paklausė ar jai įdomu. Ji atsakė, kad taip, nes nežino, ar toli jį išvešit. Jo pusseserė netoli gyvena, tai pas ją jį nuvežė. Jam buvo pasakyta, kad iki sekmadienio 12 val. jis negali artintis prie namų. Jos užsitraukė užuolaidas ir sėdėjo su mama, nes jai kaip ir nuojauta negera buvo. Girdi, lyg aplinkui žingsniai, todėl ji ir vėl paskambino policijai. Policija atvažiavo, ji taip nedrąsiai išėjo. Jie jos paklausė, kodėl jos nemiega. Jos pasakė, kad bijo. Jis policijos pareigūnams pasakė, girdėjo žingsnius, mano, kad jis gali būti grįžęs. Jie pasakė, kad užvažiuos ir patikrins. Ir jie išvažiavo, dar davė popierius pasirašyti. Pusė trijų jos dar nebuvo sumerkę akių. Jos mama turi rimtų sveiktos problemų, ji su stimuliatoriumi, jai ir inkstų nepakankamumas, ir širdis. Ji liepė jai atsigulti, bet ji pasakė, kad neužmigs. Ir girdi, kad laužia duris. Ji prilėkė, mamai liepė kviesti vėl policiją, nes duris laužia. Ji tas duris laikė abiem rankom, o jis sako: „nu, dabar k..., abiem galvas nukaposiu, išdaužysiu langus“. Ir tiek jis duoda su tuo kirviu. Ji taip išsigando. Mama jai greitai padavė telefoną. Prieš tai jos policininkai dar klausė, gal ji kokį įrašą turi. Tačiau ji tokių įrašų neturėjo, tačiau jau pačią pabaigą įrašė, tėvo nuėjimą, švokštimą, tik tokį įrašą ji turi. Tada policija labai greitai atvažiavo. Jeigu jis būtų išplėšęs duris, garantuoja, kad du lavonai būtų buvę. Policininkai atvažiavę jo nerado, visur apėjo, ieškojo, bet nerado, o jis buvo pasislėpęs po tokiu stalu, kur medžiotojai buvo padovanoję. Ji paprašė policininkų, kad jie pasiliktų, nes jis gali vėl grįžti ir plėšti duris. Paskui jo pusseserė pasakojo, kad tik policija išvažiavo jį palikusi, jis iš karto išėjo atgal. Policininkai išvažiavo 5:10 val., nes keitėsi jų pamaina. Ji paskambino 3 val. vyrui ir paprašė, kad jis anksčiau atvažiuotų. Tada vyras atvažiavo 6:30 val. Buvo mamos pridėta krepšių, drabužėlius savo susidėjo. Kai jos grįžo namo, tai ji mamai ir pasakė: “pažiūrėk, kiek mano vyro visko priauginta, mums visko sočiai užteks“. Nurodė, kad A. P. yra jos dukterėčia, sesers dukra, bet ji nieko nematė, nes ne tą dieną viskas vyko. Ji išvažiavo penktadienį, o viskas vyko šeštadienį. Penktadienį jis buvo parduotuvėje, o ne šeštadienį. Jos išvažiavo sekmadienį, sekmadienio rytą, buvo gal 7 val. A. mama gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Ji visą gyvenimą, per visas atostogas dirbo tėviškėje, kiek jos vyras darbų yra daręs, tai dar apvagino jį. Kol vyksta teisminis procesas, mama kol kas būna pas seserį. Ji važiuos pas kitą seserį, nes ji pati išvažiuoja į sanatoriją, nes jai su sveikata prastai. Mama tikrai pas tėvą į sodybą negrįš, nes jis ją pribaigtų. Mama gyvens tai pas vieną, tai pas kitą dukrą. Jos keturios dukros yra. Jis dabar šantažuoja seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), visada atėjęs laužiasi pas ją, terorizuoja ją. Jos nori, kad jis nesiartintų prie sesers namų. Jos su mama kalbėjo apie dabartines pensijas. Jis pirmiausiai puolė mamą. Mamai trenkė du kartus per galvą kumščiu, mama dar spėjo sugriebti ranka lazdą, tada jis kirto jai, nes mama pasakė, kad vėl namuose nėra vietos. Tada ji griebė už telefono ir pasakė jam, kad jis arba nutiltų, arba ji skambins policijai. Kai mamai trenkė du kartus kumščiu, tada lazda trenkė jai. Po kumščių jis griebė lazdą, kadangi mama dar spėjo vieną lazdą pagriebti, o kitą lazdą jis ir pagriebė. Mama turi madą tas lazdas pasidėti prie lovos abi. Nebuvo jam suduota lazda. Jis tiek agresyvus yra. Žinoma, kad krisdamas jis susimušė. Kai atbulomis ėjo, jie grūmėsi su ta lazda, ji norėjo ištraukti iš jo tą lazdą, o jis jai neleido. Jis dar į koją jai įspyrė, ant krūtinės jai didžiausia mėlynė. Ir jis atbulomis, atbulomis. Jei tos durys būtų jo paties neišlaužtos, tai jis būtų atsitrenkęs į tas duris, jos būtų buvę uždarytos ir jis būtų neiškritęs. Bet kai jis atsirėmė į šaldiklį, šaldiklis pasviro ir jis neišsilaikęs paslydo, krito, o ji ant jo viršaus. Aišku, ta lazda jam kažkur ir prispaudė. Ji visu svoriu ant jo ir užgriuvo. Dabar sveikata tik pablogėjo. Po šio įvykio jai su alkūnėmis negerai, gulėjo Kauno klinikose, dabar į sanatoriją važiuoja. Kojos raiščiai plyšę, didelė mėlynė ant krūtinės, pirštas. Kelio problemų iki įvykio neturėjo, jai buvo operuota koja, buvo nepiktybinis navikas operuotas, ne meniskas. Jai šią koją reikia labai saugoti, nes ji gali lūžti. Teismo medicinos specialistas, kai vertino sužalojimus, neturėjo žinių apie mano kairę koją, o gal ir turėjo, ji to nežino. Jos gal būtų ir nevažiavę, bet sesuo paskambino ir pasakė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) nulėkęs pas ekspertus. Ji, kai parsivežė mamą, ją maudydama pamačiau, kad pas ją žaizda didžiausia, kad ji visa juoda, visur mėlyna. Pažiūrėkite, kokie jos plaukai, jai plaukai nurauti visi, o jos plaukai buvo stori. Jis visada turėjo šautuvą padėjęs prie pečiaus, prie lovos. Ji pati paskambino policijai ir pranešė, kad jis turi šautuvą pasidėjęs, bet gal keturių dienų laikotarpyje, kažkas jam iš policijos paskambino ir pasakė, kad yra pranešimas, kad jis turi šautuvą ir kad jis pasislėptų. Jis visada tuo šautuvu grasindavo, kad visus pašaudys. Jei už žalių serbentų saują uždėjo vadeles ant kaklo ir užsimetė. Tėvas ir savo motiną buvo sumušęs du kartus, sėdėjo už tai parų. Seserį buvo savo sumušęs, čia jau toks žmogus yra. Dėl menisko ji turėjo reabilitaciją, nelabai padėjo, gulėjo Kauno klinikose, dabar į sanatoriją važiuoja. Nurodė palaikanti civilinį ieškinį, už viso gyvenimo skriaudas, kad visą gyvenimą ją žemino, „benkartu“ vadino. Jai nėra didesnio skausmo. Ji savo uošvį laiko tėvu. Turtinė žala tai medikamentai. Neturtinė žala tai už visus dvasinius išgyvenimus ir patirtą skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu (2025-04-03) nukentėjusioji G. J. parodė, kad jos mama (nukentėjusioji L. Š.) neserga demencija, jos protas yra šviesus, ji tikrai viską atsimena, ji yra pabaigusi 8 klases. Mama buvo paprašiusi sąsiuvinio, nes norėjo viską užrašyti, negali atvažiuoti. Pirmiausiai, tai buvo duota lazda (mamos ramentu) į krūtinę, buvo labai didelė mėlynė, tada su koja. Buvo suduotas vienas smūgis ramento galu į kairę krūtinės pusę. Nuo šio smūgio buvo didelė mėlynė, ją ekspertas fiksavo. Paskui koja spyrė į kairę koją. Ji norėjau iš kaltinamojo atimti lazdą, ji laikė tą lazdą ir jis ją laikė, jis jai dešine koja, batu spyrė į jos kairę koją. Jos kairė koja yra operuota, ji ją labai saugo, smūgis buvo tikrai ne silpnas. Buvo vienas spyris. Tada buvo stipriai suspaustos rankos, kai jis nugriuvo ir užsitempė ją ant savęs. Jis atbulomis ėjo, kai jie abu galinėjosi su ta lazda, durys buvo tik pridarytos, jis atsirėmė į tas duris ir griuvo, ji užgriuvo ant jo. Ji norėjo keltis, tada jis griebė jai už rankų. Norėdama nuo jo atsiplėšti, jį stūmė ranką į žemę, nes norėjo atsiplėšti, jis tada paleido lazdą ir griebė jai už dešinės rankos nykščio ir taip stipriai sukando, ji tik rėkė: „mama, greičiau kviesk policiją“. Ji galvojo, kad jis nukąs jai pirštą. Tada, ji jam griebė už žando. Jis pats prisipažino, kad kando taip, kad net sutraškėjo. Ji ant jo ir užgriuvo, nes jis neišlaikė lygsvaros, nes nei jis, nei ji nepaleido lazdos. Jeigu ji būtų paleidusi tą lazdą, tai ji nežino, kas tada būtų buvę. Buvo atvažiavusi ir greitoji pagalba, puolė mamą žiūrėti, nes mamos galvoje guzai buvo. Policijos pareigūnai matė jos pirštą, matė, kad bėgo kraujas, ji nenusivilko drabužių ir nerodė pareigūnams, bet ji jiems viską paaiškino. Kaltinamasis jos mamai vaikščiojimo lazda kirto kelis kartus per galvą. Tuo metu ji ėmė telefoną skambinti policijai. Jis pirmiausiai, tikriausiai, kirto mamai kumščiu. Ji matė tik, kai mamai su lazda kirto per nugarą. Mama sėdėjo prie lovos ir iš vienos, ir iš kitos pusės buvo lazdos. Mamos nugara buvo į sieną. Mama lenkėsi, ji dengėsi rankomis galvą. Iš karto ji griebiau skambinti policijai, paskambino, bet iš susijaudinimo pasakė savo pavardę ir suprato, kad nežinos, kur važiuoti. Tada sakė mamai, kad skambintų. Žino, kad mama gavo per nugarą. Ji parsivežė mamą į namus, sodino į vonią prausti ir tada visos jos mėlynės pasimatė, nugara, koja, rankos. Kaltinamasis prieš savaitę buvo mamą mušęs. Motina tuos sužalojimus patyrė tada, kai ir ji pati buvo. Kai kvietė policiją, tai ji nežiūrėjo, į kurią vietą kaltinamasis sudavė motinai. Nurodė, kad jos mama geria kraują skystinančius vaistus, tuo metu irgi gėrė, bet jei ji pati prisispaudžia, tai būna mažos smulkios mėlynės, o ten buvo didelės. Tuos vaistus ji vartoja apie 7 metus. Dabar jau kiek laiko pas ją būna, tai nėra jokių mėlynių. Name labai nedidelis kambarys. Ji norėjo ištraukti iš jo lazdą, jis pats savaime ėjo, toks ir stūmimas buvo. Jai buvo svarbiausia ištraukti iš jo lazdą, nes jeigu neištrauktų tos lazdos, tai, jau sakiusi, kad jis labai agresyvus, neprognozuojamas. Kaltinamasis turi daug teistumų. Jie abu taip ir sukiojo tą lazdą. Jis norėjo iš jo ištraukti, ji norėjo iš jo lazdą ištraukti, ir jis atbulom, atbulom, atbulom priėjo, kadangi ten labai nedidelis atstumas, jis priėjo atbulom prie to šaldytuvo, ir gretimai stovi šaldiklis, šaldiklis labai aukštas yra, jis nestabiliai net ir stovi ir tada jis pasisuko, o kadangi, jau sakė, kad yra durys greta, o kadangi durys neužsidaro, bet tik prisidaro ir kaip šaldiklis slydo, jis slydo nuo to šaldiklio ir per tas duris iškrito. Tikrai nebuvo taip, kad ji tyčia susidaužtų ta lazda. Kai ji norėjo tą lazdą pagauti, tai jis tuo momentu jai ir trenkė lazdos galu. Jai pagal paskutinius duomenis buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl mamos sveikatos būklės nepateikė dokumentų, niekas jų nereikalavo. Ji gali iškviesti tik gydytoją į namus, nes gyvena 4 aukšte, motinai nėra galimybės nulipti. Neatsimena, kada mamai darė rentgeno nuotraukas. Jie ją vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jai darė rentgeną, paskui dėl galvos, dėl ausų vežė pas gydytojus, neatsimena kada tai buvo. Gal prieš pusantrų metų. Ateina seselė į namus, paima kraujo tyrimus. Paskutinį kartą mama su medikais kontaktavo prieš mėnesį. Tyrimus visus paėmė, dabar yra išrašyti siutimai dėl galvos. Motinos klausa dabar labai stringa. Nurodė, kad jos mamai nustatyti specialūs poreikiai. Prieš pusantrų metų mamai yra nustatyta slauga (specialūs poreikiai), t. y. pas ją gali ateiti slaugytoja, socialinė darbuotoja po 2 val., jai priklauso visos priemonės nemokamai. Kadangi ji pati susitvarko, tai ima tik priemones, ateina tik slaugytoja tyrimų paimti, jeigu reikia ką nors sudėtingiau, ko ji pati negali, mobili medikų brigada atvažiuoja.
Kiti byloje esantys duomenys
2022-09-17 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja L. Š. parodė, kad 2022-09-17 apie 18 val. 50 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) namuose kilo konfliktas su vyru S. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu S. Š. jai trenkė kumščiu tris kartus per galvą ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, dėl to pajuto fizinį skausmą. Apklausta kaip liudytoja L. Š. parodė, kad 2022-09-17 apie 18 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) būnant namuose kilo konfliktas su vyru S. Š. dėl to, kad norėjo sekančią dieną nuvežti dukrai į (duomenys neskelbtini) bulvių maišą. Geltonos spalvos bulvių maišą vakar pririnko dukra G. J.. Vyras jai teigė, kad bulvių niekur nesiveš nes jų nesodino ir neprižiūrėjo. Konfliktuojant vyras tapo agresyvus, kelis kartus sakė, kad ją užmuš. Toliau konfliktuojant vyras dešinės rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į galvą, paėmęs šalia lovos stovėjusį alkūninį ramentą vieną kartą trenkė per nugarą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Tuo metu prie jos pribėgo jos dukra G. J. ir pagriebusi už alkūninio ramento vyrą išstūmė per duris į verandą. S. Š. išėjus į lauką dukrą uždarė duris ir neleido vyrui patekti į namą. Kol dukra laikė duris ji iškvietė policija. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips, dėl padarytų sužalojimų. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad namas yra mūrinis vieno aukšto, baltos spalvos. Namo teritorija aptverta medine tvora. Į namo vidų patenkama pro medines geltonos spalvos duris. Užėjus į namo vidų patenkame į verandą, kurios priekyje yra virtuvė, kairėje pusėje miegamasis. Užėjus į virtuvę priešais duris krosnis. Žiūrint nuo krosnies dešinėje pusėje stovi medinė lova, šalia lovos medinis staliukas, prie staliuko medinis suolas. Kambaryje daiktai tvarkingi neišvartyti. Įvykio vietos apžiūros metu kraujo, muštynių, kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, tuo įvykio vietos apžiūra baigta. Patikrinus alkotesterio pagalba Alcotest 7510 NR ARPK-0093, patikros sertifikato Nr. 1667209 S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0, 00 prom. blaivumas., G. J. gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,00 prom. blaivumas, L. Š. gim. (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos būklės į alkotesterį nesugebėjo papūsti (iš požymių matosi moteris blaivi). Alkūninis ramentas nufotografuotas, paliktas įvykio vietos nes be jo moteris negalėtų judėti. Atvykusi GMP pagalba suteikė vietoje, vykti į ligoninę atsisakė. Ant moters G. J. galvos šalia dešinės ausies matomas guzas. S. Š. pernakvoti nuvežtas pas B. K. gyv. (duomenys neskelbtini). (t. 1., b. l. 16-19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Č. parodė, kad jis dirba Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022-09-17 dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. V.. Apie 18:46 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu joje buvo G. J., L. Š., S. Š.. Aiškinantis įvykio aplinkybes L. teigė, kad ją sutuoktinis S. Š. mušė 2022-09-12 pirmadienį, jai tą dieną sudavė su lazda per ranką, koją, krūtinę. Tą dieną policijos ji nekvietė, medikų nekvietė. Teigė, kad 2022-09-17 vakare S. Š. mušė ją per veidą, galvą, pečius. Rankomis rodė jai skaudamas vietas. G. J. teigė, kad 2022-09-17 vakare, tėvas S. Š. pradėjo ant jos su mama bartis, paskui sudavė L. Š. smūgius, ji gynė motiną, buvo susikibusi su S., buvo pargriuvę ant grindų, jai S. įkando į pirštą, matė, kad G. J. dešinės rankos pirštai apsukti kažkokiu tvarsčiu. Neprisimena, ar G. J. sakė, kad jai S. įspyrė į kairę koją. S. Š. neigė smurtavęs prie žmoną L. Š. ir dukrą G. J.. Matė, kad S. Š. veide yra odos nubrozdinimai. Buvo iškviesti medikai, apžiūrėjo L. Š.. Ar buvo apžiūrėta G. J. ir S. Š. neprisimena. Į ligoninę L. Š. nebuvo vežama. Alkotesteriu G. J. ir S. Š. buvo nustatyta 0.00 prom. L. Š. nesugebėjo tinkamai įpūsti į alkotesterį, tačiau nuo jos nesklido alkoholio kvapas. G. J. ir L. Š. pasakodamos apie įvykio aplinkybes vis juos keisdavo, tai taip sakydavo tai kitaip, aplinkybes dėstė nesuosekliai, nors buvo blaivios. S. taip pat aiškino įvykio aplinkybes padrikai, nenuosekliai. Jiems būnant įvykio vietoje G. J. dideliu skausmu nesiskundė, neverkė, nedejavo, vaikščiojo normaliai, nešlubčiojo, nesiskundė, kad negali paeiti dėl kojos ar kojų skausmų. Surašius L. Š. ir G. J. parodymus S. Š. buvo nuvežtas pas kažkokį pažįstamą asmenį nakvoti, dabar neprisimena pas kokį. Naktį, buvo gautas vėl pranešimas iš to pačio adreso, kad į namą braunasi S., tačiau nuvykus į vietą jis nebuvo rastas. Įvykio vietoje naudojo,,Body“ kamerą, ką dėstė jo minėti asmenys (t.1., b. l. 130-133).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-09-08) liudytojas E. Č. nurodė, kad nelabai prisimenantis įvykį, dėl kurio kviečiamas liudyti, nes įvykis buvo seniai. Atsimena, kad kaltinamasis su ramentu savo žmonai užvožė, dabar nelabai atsimena, čia gal pusantrų metų praėję, jei neklysta. Medikai buvo atvažiavę, bet tiksliai negali pasakyti dėl sužalojimų. Jie (policijos pareigūnai) buvo kviesti į įvykį pagal iškvietimą. Turinio iškvietimo neatsimena, smurtas artimoje aplinkoje. Moteris, jam atrodo, skundėsi galvos skausmais, dabar nepamena tiksliai, bet suprato, kad kaltinamasis tuo ramentu per galvą trenkė, tai skundėsi galvos skausmais. Dabar sunku atsakyti, nes praėjo nemažai laiko, ir tų įvykių daug yra. Ar vyriškis buvo sužalotas nepamena, medikai atvažiavo dėl tos moters. Jiems atvykus, namuose buvo moteris, dar nukentėjusios ir kaltinamojo dukra ar giminaitė, neatsimena tiksliai. Negali pasakyti datos, kai buvo tame įvykyje. Reikėtų vadovautis jo tarnybiniu pranešimu, ten jis aprašęs situaciją, dabar labai daug laiko praėję. Patvirtino, kad galima vadovautis jo tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas E. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė pamenantis, kad jie kaltinamąjį vėliau išvežė pas giminaičius ir paskui vėl pranešimas buvo, kad jis vėl grįžo, bet atvažiavę jie jo nerado, jis pasislėpė.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, tikslu patikrinti kitus įrodymus, byloje buvo pagarsinti liudytojo E. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022-09-17 dirbo pagal patvirtintą grafiką kartu su Alytaus AVPK Varėnos r., PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. Č.. Apie 18:46 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu sodyboje buvo G. J., L. Š., S. Š.. Aiškinantis įvykio aplinkybes L. teigė, kad ją sutuoktinis S. Š. mušė 2022-09-12 pirmadienį, jai tą dieną sudavė su lazda per ranką, koją, krūtinę, tą dieną, policijos ji nekvietė, medikų nekvietė. Paskui teigė, kad 2022-09-17 vakare S. Š. mušė ją per veidą, galvą, pečius. G. J. teigė, kad 2022-09-17 vakare, tėvas S. Š. pradėjo ant jos su mama bartis, paskui sudavė L. Š. smūgius, ji gynė motiną, buvo susikibusi su S., buvo pargriuvę ant grindų, jai S. įkando į pirštą, matė, kad G. J. dešinės rankos pirštai apsukti kažkokiu tvarsčiu. Apklausiant G. J. sakė, kad jai S. įspyrė į kairę koją. S. Š. neigė smurtavęs prie žmoną L. Š. ir dukrą G. J.. Matė, kad S. Š. veide yra odos nubrozdinimai. Buvo iškviesti medikai, apžiūrėjo L. Š.. Ar buvo apžiūrėta G. J. ir S. Š. neprisimena. Į ligoninę L. Š. nebuvo vežama. Alkotesteriu G. J. ir S. Š. buvo nustatyta 0.00 prom. L. Š. nesugebėjo tinkamai įpūsti į alkotesterį, tačiau nuo jos nesklido alkoholio kvapas. G. J. ir L. Š. pasakodamos apie įvykio aplinkybes vis juos keisdavo, įvykių aplinkybes dėstė nenuosekliai, nors buvo blaivios. S. taip pat aiškino įvykio aplinkybes padrikai, nenuosekliai. Jiems būnant įvykio vietoje G. J. dideliu skausmu nesiskundė, vaikščiojo normaliai. Surašius L. Š. ir G. J. parodymus S. Š. buvo nuvežtas pas jo kažkokį pažįstamą asmenį nakvoti, dabar neprisimena pas kokį. Naktį, buvo gautas vėl pranešimas iš to pačio adreso, kad į namą braunasi S. Š., tačiau nuvykus į vietą jis nebuvo rastas. Įvykio vietoje su kolega E. Č. naudojo vaizdo kameras,,Body“, todėl ką jiems aiškino minėtoje sodyboje buvę L. Š., G. J., S. Š. buvo filmuojama (t.1., b. l. 135-136).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-09-08) liudytojas V. V. nurodė, kad dirba Varėnos r. policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad yra smurtas, kaimo nepamenu. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, su kuria užėjo į namo vidų. Viduje buvo vyresnio amžiaus moteris, kita buvo jos dukra. Vyresnio amžiaus moteris teigė, kad jos sutuoktinis maždaug prieš savaitę prieš ją smurtavo su lazda, daužė per nugarą ir galvą su ramentu. Toliau bendraujant ji taip pat teigė, kad tą patį vakarą, kai jie atvyko, taip pat smurtavo prieš ją, mušė per galvą, pečius. Toliau aiškinantis aplinkybes, tos moters dukra teigė, kada visas konfliktas vyko dėl to, kad ji bandė tėvą nuraminti, įsiterpė tarp jų, tada kilo konfliktas tarp tėvo ir dukros. Konflikto metu jie apsistumdė. Kaip ji teigė, tėvas jai įkando į pirštą bei spyrė gal vieną kartą, tiksliai šių aplinkybių negali pasakyti, nes seniai viskas buvo. Toliau aiškinantis, paaiškino, kad konfliktas įvyko todėl, kad ji atvyko pasiimti savo mamos pas save, iš vakaro prisirinko įvairių daržovių, bulvių, o tai pamatęs tėvas supyko, teigė, kad ji nesodino, nieko nedarė ir kad nieko neims iš čia. Tai pagrinde konfliktas todėl įvyko. Į įvykio vietą taip pat buvo iškviesti medikai, kurie pagalbą suteikė vietoje, kiek atsimena, vyresnio amžiaus moteris į ligoninę vykti atsisakė. Bendraujant su tuo vyru, jis teigė, kad nei prieš vieną, nei prieš kitą moterį jis nesmurtavo. Kiek pamena, paties sužalojimo ant dukters piršto nematė, tačiau pirštas buvo apvyniotas bintu ar skudurėliu. Ar medikai apžiūrėjo pirštą neužfiksavo. Pirštas buvo aprištas. Buvo kviesti pirmą kartą, tada jie tą visą įvykį įformino, vyriškį išvežė pas giminaičius. Vėliau vėl buvo gautas iškvietimas, kad vyriškis grįžo, bando patekti į namus, tačiau jie atvykę apžiūrėjo namą, aplinkui teritoriją, tvartus, bet jo nerado. Jis buvo kartu su kolega E. Č.. Tas moteris (abi nukentėjusiąsias) jie apklausė tą pačią dieną. Buvo filmuojama, yra įrašai. Visada privaloma filmuoti, kai atvažiuojama į įvykio vietą, išlipus iš mašinos iš kart įjungiama kamera. Jam atrodo, kad ant vyro kūno gal ir buvo kažkokie nubrozdinimai, lyg kažkas buvo, neatsimena kur. Kažkur lyg buvo nubrozdinta, bet nepamena kur. Tiksliai negali pasakyti ar S. Š. apžiūrėjo gydytojai, bet jam atrodo, jog ne. Moteris atsisakė vykti į ligonę, sakydama, kad jai viskas gerai, kad jai sunku judėti, kad jai namuose geriau, kad ji sunkiai vaikšto ir tik su ramentu, kad ji tik kambaryje būna, niekur neišeina. Ta pati moteris paaiškino, jog prieš savaitę laiko buvo mušama ramentu. Neprisimena ar ant moters kūno buvo mėlynės. Lyg mėlynes rodė, neatsimena. Kaltinamojo buvo paprašyta išeiti tam, kad netrukdytų, kadangi jis labai trukdė. Kadangi buvo trikdžiai, kai buvo vykdoma apklausa, todėl buvo paprašyta kaltinamojo išeiti. Kaltinamasis tą patį per tą patį kalbėjo, trukdė, todėl ir buvo išprašytas.
Teisiamojo posėdžio metu (2023-09-08) liudytojas M. Z. (Alytaus AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas) parodė, kad jam teko atlikti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. S. Š. smurtavo prieš savo dukrą ir sutuoktinę pernai rudenį. Apie rugpjūtį - rugsėjį. Teko apklausinėti, S. Š. kaltės nepripažino. Nelabai pamena, ką aiškino nukentėjusiosios, nes tokių bylų daug būna. Abi buvo pripažintos nukentėjusiomis nagrinėjamoje byloje. Smulkiau negalintis pasakyti, bet buvo, kad su ramentu prieš sutuoktinę smurtaujama, o dukrai buvo įkąsta į pirštą ir įspirta į koją. Kiek pamena, kaltinamajam buvo inkriminuoti tokie veiksmai. S. Š. teigė, kad konflikto metu su dukra, jie kartu krito koridoriuje ir dukra jam apdraskė veidą, kažkaip jos pirštas pateko jam į burną ir jis jai įkando. Kai apklausė kaltinamąjį, kažkas buvo ant veido, nubrozdinimai gal kokie, nes jis teigė, kad važiuos pas ekspertus. Kiek jis pamena, kaltinamasis pats buvo nuvykęs. Kaltinamasis tyrimo metu buvo pateikęs neva savo parodymų lapus, todėl jis surašė, kas buvo. Buvo akivaizdu, kad tuose lapuose ne jo raštas, tai jis kaltinamojo paklausė ar jis pats rašė, jis pasakė, kad ne jis. Paklausus, kas tai surašė, jis atsakė, kad nepamena. Kai įtariamasis gali pats surašyti savo parodymus, tai tuos lapus jis įvertino kaip jo parodymus dėl įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. pateikė specialisto išvadą. Jis prašė pridėti ją prie bylos. Aplinkybės dėl S. Š. sužalojimo buvo tiriamos, vertinami buvo jo sužalojimai, kaip gynybinė jo pozicija. Jis iš jo suprato, kad tą išvadą teikia, jog įrodytų, kad su dukra buvo konfliktas, todėl jis besigindamas įkando į pirštą. Tos aplinkybės buvo susietos su visa bylos medžiaga. Jis neišreiškė pozicijos, kad nori, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo. Raštiškai jis tokios jo pozicijos neužfiksavo. Specialisto išvada buvo vertinama kaip S. Š. pozicija, su niekuo nesitarė, ar pagal tą išvadą pradėti ikiteisminį tyrimą. Išvados vertinimas buvo toks, kad buvo konfliktas. Jo sužalojimai buvo laikomi kaip jo, t. y. įtariamojo, gynybinė pozicija. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo konfliktas, nurodydamas, kad jis buvo apdraskytas, todėl įkando. Nurodė, kad nematė pagrindo S. Š. skirti gynėją, nes mintis jis dėstė nuosekliai, manė, kad susivokia. Tokią išvadą padarė, nes S. Š. vairuoja automobilį, pats važinėjo ekspertizei, tarėsi, todėl jam nekilo abejonių, kad jis dėl senatvės negalėtų ginti savo teisių ir interesų. Jis S. Š. siūlė gynėją, bet jis atsisakė. Jam atrodo, kad jis buvo savivaldybėj dėl teisinės pagalbos teikimo, jis klausė jo, kaip sekėsi, tai jis pasakė: „kam man tas gynėjas“. Taigi, kaltinamasis gynėjo atsisakė.
2022-11-08 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. pateikta išvada, kad nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame žaste, pilve ir dešiniame klube bei kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame dilbyje, pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimas L. Š. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t. y. 2022-09-17. Sužalojimai L. Š. padaryti ne mažiau devynių bukų trauminių poveikių pasekoje. L. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. Š. veiksmai sukėlė L. Š. fizinį skausmą (t.1., b. l. 66-67).
2023-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (atlikus papildomą tyrimą) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinių kraujosruvų pobūdis ir lokalizacija nurodo į tai, kad jos galėjo būti padarytos 2022-09-17. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame žaste, pilve, dešiniame klube ir kairiame kelyje bei muštinė žaizda kairiame dilbyje L. Š. padaryta tiesioginių smūgių kietu buku daiktu pasekoje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimas L. Š. galėjo būti padaryta griūnant ir pakaušio bei kairio momens sritimis atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. 2022-09-12 įvykiui atitinkančių sužalojimų L. Š. kūne nerasta (t 1., b. l. 71-72).
2023-01-09 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, krūtinės kairėje pusėje, žastuose, kastinė žaizda dešinės plaštakos pirmo piršto srityje, kairio kelio menisko ir šoninio šalutinio raiščio plyšimas G. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t.y. 2022-09-17. Sužalojimai G. J. padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje. G. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio menisko ir šoninio šalutinio raiščio plyšimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. S. Š. veiksmai sukėlė G. J. fizinį skausmą (t.1., b. l. 127).
Teisiamojo posėdžio metu (2023-10-23) apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistas G. S. parodė, kad G. J. buvo apžiūrėta tiesiogiai Panevėžio skyriaus ambulatorijoje 2022-09-22, surašyti tai dienai esantys kūno sužalojimai ir buvo pareikalauti medicininiai dokumentai iš Anykščių UAB Medicinos namai šeimai. Juos gavus, išanalizuoti medicininiai įrašai, padaryta specialisto išvada, kurioje nustatyti G. J. šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, krūtinės kairėje pusėje, žastuose, kastinė žaizda dešinės plaštakos pirmo piršto srityje. Ir iš medicinos dokumentų įrašų dar jai buvo nustatytas kairio kelio menisko ir šoninio šalutinio raiščio plyšimas. Sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų, todėl dėl kelio sąnario sužalojimo buvo kvalifikuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje. S. Š. veiksmai sukėlė G. J. skausmą. Tokia yra specialisto išvada, kuri buvo duota apžiūrėjus ir susipažinus su pareikalautais dokumentais. Specialistas patvirtino duotą išvadą. Apžiūrint nukentėjusiąją G. J. po 5 parų nuo pateiktų aplinkybių, po įvykio, tiesiogiai apžiūrint kairį kelį buvo matyti minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva, judesiai kelio sąnaryje skausmingi, po to ji kreipėsi į savo medicininę įstaigą ir buvo išlikęs kairio kelio skausmas, negalėjimas pritūpti, negalėjimas lipti laiptais, judesiai sąnaryje riboti, skausmingi iš išorinės pusės, tai reiškia, tas meniskas, duodant apkrovą, skausmas sustiprėja, todėl nebuvo jokių objektyvių požymių, kad tas kelio sužalojimas negalėjo įvykti, būtent, rugsėjo 17 d. Tiesiog specialistas neprieštarauja tos dienos galimam kelio sužalojimui ir poodinės kraujosruvos spalva tam neprieštarauja, todėl jis paneigti negali tos diagnozės ir pasakyti, kad kelį susižalojo prieš savaitę, dar iki apžiūros, nėra tokių duomenų. Buvo pareikalauti medicininiai dokumentai. Paprastai jie išstudijuoja anksčiau buvusius nusiskundimus, buvusias traumas, bet šiuo atveju nerasta kažkokių ankstesnių įrašų, kad, būtent, kairysis kelienis būtų buvęs kada nors sužalotas. Kiek pamena, tokių įrašų nebuvo. Parodė, kad specialistai susipažįsta su anksčiau buvusiomis traumomis, paūmėjimais, bet šiuo atveju nematė ankstesnių įrašų apie galimas kelio traumas. Tokių duomenų nebuvo. Po tokių sužalojimų įvykio vietoje, įvykus tokiai traumai kelio sąnaryje vis tik skausmas turi iš karto atsirasti, skaudėti judinant kelį ar ant jo svorį perkeliant, turi skaudėti ir žmogus turi šlubuoti. Šiuo atveju sužalojimas yra menisko plyšimas ir raiščių plyšimas, jis iš karto duoda pojūčius. Susijaudinimas nenuslopina visų traumos požymių. Po pusės metų po tokių plyšimų išliekamieji reiškiniai turėtų išlikti. Po tolimesnio gydymo, kokie tie sužalojimai bus, tai jis neturi duomenų, ar buvo gydoma, gal buvo operuojama, šiuo momentu jis neturi tokių medicininių duomenų, kas vyko konkrečiu atveju. Paprastai lieka pakitimai sąnaryje. Pateiktuose dokumentuose jis laboratorinių ar kokių rentgenologinių tyrimų nerado, bet diagnozę rašo gydytojas viską apibendrinęs. Jis tos diagnozės paneigti neturi duomenų. Neturi išrašo ir nežino pavardės gydytojo, kuris nustatė tokią diagnozę. Jam žinoma tik tai, kad buvo toks nukentėjusiosios apsilankymas UAB Medicinos namai šeimai, o koks gydytojas ištyrė ir nustatė tą diagnozę, jis tokių duomenų neturi. Tokia diagnozė nustatoma rentgenologiniais tyrimais, bendru žmogaus ištyrimu, funkcijos sumažėjimu, atliekami apkrovos mėginiai. Konstatuota, kad apkrovos metu stiprėja skausmai, riboti judesiai, o koks specialistas tai nustatė, pasakyti negali. Artroskopija jam yra žinoma, čia yra specialus tyrimas, žmogų reikia siųsti į specializuotą kabinetą, specialiu prietaisu įeinama į kelio sąnarį ir tiriama. Toks tyrimas daromas jau ruošiant operacijai. Kelio meniskas gali būti gydomas ir operaciniu būdu, čia jau specialistai, traumatologai vertina. Reikalingas operacinis gydymas ar nereikalingas, ar užtenka gipso, ar ramybės, gal fizioterapijos tik užteks. Jis neturi duomenų apie tolimesnę eigą. Nukentėjusioji 2022-09-22 buvo apžiūrėta teismo medicinos Panevėžio skyriaus gyvų asmenų apžiūros ambulatorijoje. Apžiūrą atliko jis. Specialisto išvada nebuvo baigta po apžiūros, nes nukentėjusi pareiškė, kad ji vyks gydytis į medicinines įstaigas. Paprastai jis paklausia į kokią įstaigą ketina nukentėjusysis vykti, tuomet pasako tos įstaigos adresą ir tada per policijos pareigūnus paprašo ambulatorinės kortelės. Ambulatorinė asmens sveikatos kortelė buvo gauta 2022-12-16. Joje buvo ambulatorinio apsilankymo aprašymas. Jeigu tyrimai būtų atlikti ir aprašyti, tai jis tikrai juos būtų įtraukęs į specialisto išvados pagrindimą, tikriausiai jų ten nebuvo. Laboratoriniai tyrimai šiuo atveju iš esmės turėjo būti padaryti. Tą gali pakomentuoti gydęs gydytojas. Taktika gydytojo, pas kurį ateina traumuotas žmogus, tai čia jau ne jo kompetencija tą visą teisingumą ar teisingai gydytojas nustatė diagnozę, komentuoti. Jis remiasi tuo, kokia yra gydytojo išvada.
2023-03-02 atliktas G. J. parodymų patikrinimas vietoje (t.1., b. l. 92-95).
2023-01-16 L. Š. pateikė alkūninį ramentą (t.1., b. l. 35).
2023-01-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas alkūninis ramentas, apžiūrimas objektas yra alkūninis ramentas, kuriuo galimai buvo naudotas įvykio metu. Ramentas yra pilkos spalvos, geležinis su gale ramento sumontuota rankena. Ant ramento korpuso yra užklijuotas lipdukas ant kurio užrašyta: "alkūnins ramentas (atviro tipo)". Taip pat užrašyta, kad dydis yra "M". Be to matomas parašytas pavadinimas ramento "Kid Man". Ramentas yra su dydžiui reguliuojamu paspaudžiamu mygtuku. Pateikimo metu, buvo matuojama ramento ilgio pozicija, kokia sureguliuota asmens, tai yra ramento ilgis 101 cm. (t.1, b. l. 36-38).
2023-01-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35712-22, 2023-01-03 buvo gauti 4 telefoniniai pranešimai iš BPC, skambinta 2022-09-17, 3 įrašai iš numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji G. J. ir 1 įrašas iš numerio (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi nukentėjusioji L. Š.. Įrašuose esantys duomenys turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl įkeliami į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo kaip priedai (t.1., b. l. 141).
2023-01-04 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti telefoninių pranešimų iš BPC įrašai (t.1., b. l. 142-145).
2023-02-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-35712-22, buvo gauti vaizdo kamerų įrašai (7 įrašai), filmuota policijos pareigūnų naudojama vaizdo kamera,,Body“. Filmuota 2022-09-17 pirminiai nukentėjusiųjų L. Š., G. J. ir įtariamojo S. Š. parodymai įvykio vietoje. Įrašuose esantys duomenys turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl įkeliami į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo kaip priedai ir įrašomi į kompaktinį diską, kuris bus saugojamas byloje (t.1., b. l. 146).
2023-03-03 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 7 vaizdo įrašai, filmuoti policijos pareigūnų naudojama vaizdo kamera,,Body" 2022-09-17 įvykio vietoje (t.1., b.l., 147-148).
2022-09-21 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad S. Š. pateikė rankraščiu surašytus tris lapus (t.1., b. l. 189-192).
2022-09-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), S. Š. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvio kairėje, nugaroje, dešinės pusės užausio srityje, kaktos kairėje, dešiniame žande, poodinė kraujosruva apatiniame žandikaulyje kairėje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-09-17). Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 2., b. l. 2).
2023-03-02 atlikta akistata tarp nukentėjusiosios G. J. ir įtariamojo S. Š., kurie liko prie duotų parodymų (t.1., b. l. 16-17).
2023-10-27 teismo nutartimi paskyrus ambulatorinę teismo medicinos ekspertizę, 2025-01-31 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG (duomenys neskelbtini) (ekspertizė pradėta 2024-01-17, baigta – 2025-01-23), kuriame, remiantis gautais G. J. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje, pateikta išvada, kur nurodoma, kad: 1) G. J. kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozė buvo nustatyta 2022-09-28 UAB „Medicinos namai šeimai“ gydytojo ortopedo traumatologo N. B. konsultacijos metu. 2) UAB „Medicinos namai šeimai“ gydytojas ortopedas traumatologas N. B. 2022-09- 28 konsultacijos metu nustatė kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozes remdamasis nukentėjusiosios subjektyviais nusiskundimais (skausmas judesių metu, negalėjimas pritūpti, negalėjimas lipti laiptais) bei klinikinio tyrimo būdu (skausminga palpacija kairio kelio sąnario išorinėje dalyje). Norint skirti tinkamą gydymą, reikia šias diagnozes patikslinti/patvirtinti ir objektyviai įvertinti esamus pakitimus kelio sąnaryje, todėl gydytojas G. J. 2022-09-28 išrašė siuntimą pas specialistą gydytoją radiologą kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimui atlikti, kad patikslintų/patvirtintų diagnozę, įvertintų meniskų, raiščių ir kitų kelio sąnario struktūrų būklę. G. J. kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas buvo atliktas tik 2023-04-15, kuris nepatvirtino kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) buvusių ar esamų plyšimų. 3) G. J., po 2022-09-17 nustatytų kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozių, nebuvo taikytas joks gydymas iki 2022 metų pabaigos. 4) G. J. iki 2022-09-17 nebuvo diagnozuotas kairio kelio sąnario meniskų ir raiščių plyšimas, kadangi jos kairio kelio sąnario meniskai ir raiščiai yra be pakitimų, tai patvirtina kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas, atliktas 2023-04-15. G. J. ambulatorinėje sveikatos istorijoje yra duomenų, kad galimai 2004 metais jai buvo operuotas kairio šlaunikaulio nepiktybinis navikas. Buvusią operaciją patvirtina kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas, atliktas 2023-04-15, kurio apraše yra pažymėta, kad kairio šlaunikaulio distalinėje dalyje matomi liekamieji pooperaciniai pakitimai, naviko recidyvo nematyti. 5) G. J. 2022-09-17 įvykio metu nebuvo padaryti kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) sužalojimai (plyšimai). 6) G. J. 2022-09-17 įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl jai nustatytų krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinių kraujosruvų bei dešinės plaštakos nykščio kastinės žaizdos (t. 2., b. l. 164-167).
2025-04-03 gauti rašytiniai (ranka rašyti) nukentėjusiosios L. Š. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad paėjo du metai ir nukentėjusioji buvo policijos pareigūnų apklausta ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, kad ji atvykti negalinti, nes yra nevaikštanti, guli lovoje. Rašytiniuose paaiškinimuose dėstomos 2022-09-17 įvykio aplinkybės, analogiškos anksčiau nurodytoms, apie 2022-09-12 įvykį nepasisakoma (t. 2., b. l. 186-187).
2025-04-15 gauti kaltinamojo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad kaltinime nurodyto įvykio 2022-09-12 iš viso nebuvo, dėstomos 2022-09-17 įvykio aplinkybės, analogiškos anksčiau nurodytoms (t. 3., b. l. 7).
Dėl S. Š. pareikšto kaltinimo, 2022-09-12 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. Š. nuo pat pradžių neigė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarytą 2022-09-12. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visiškai nieko nepasisakė dėl 2022-09-12 įvykio, tik teisiamojo posėdžio metu (2023-06-05) parodė, kad dėl 2022-09-12 įvykio jis nieko nežino, jis pasakoja apie įvykį, kai dukra atvyko pas jį ir, kai jį sumušė (t. y. apie įvykį 2022-09-17). Daugiau bylos nagrinėjimo metu (nei 2025-04-03, nei 2025-04-30) apie 2022-09-12 įvykį nepasisakė. 2025-04-15 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kaltinamasis nurodė, kad kaltinime nurodyto įvykio 2022-09-12 iš viso nebuvo (t. 3., b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-01-16 papildomos apklausos metu nukentėjusiojo L. Š. apie 2022-09-12 įvykį nurodo tik tai, kad „<...>kairysis dilbis ir kairysis kelis buvo sumušti 2022-09-12, pirmadienį, vyro S.“. Tuo metu nukentėjusioji nurodė, kad „2022-09-12, apie 12 val., ji buvo su vyru S. jų namuose. Vyras S. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas dukrą bei apsipirkti. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje, ant ten esančios lovos. Vyras S. jos paklausė ką ji jam įdės nuvežti dukrai, ji jam pasakė, kad nieko nedės, nes ji yra sakius, kad jai nieko nereikia. Tuomet po jos šių žodžių vyras S. supyko, priėjo prie sėdinčios jos, čiupo už alkūninio ramento ir su juo sudavę keletą smūgių jai į kairįjį dilbį ir kairįjį kelį. Sudavė kelis smūgius, kiek tiksliai nežino. Į medikus ir policiją nesikreipė, kadangi vyras S. jai pasakė kol atvyks policija ją užmuš ir ištemps ant tvoros, kad jos vaikai nepažins, ji jo bijojo. Tuomet vyras S. nuo jos atsitraukė, išėjęs išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dviese, šio konflikto nematė<...>“. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. Š. apie 2022-09-12 įvykį parodė, kad „<...>Davė išvažiuodamas (duomenys neskelbtini). Paklausė ką dukrai nuvežti, pasakius, kad dukra sakė, kad nieko nereikiam, tai iš atramos kaip davė, pirštai užsiraitojo, nes ranka užsidengė.<...> Be šio įvykio, prieš kelias dienas konfliktas buvo. Tada jis važiavo su savo reikalais į (duomenys neskelbtini) ir atėjo pas ją, kad paskambintų dukrai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kad gal ką nuvežti reikia. Ji pasakė, kad ji buvo ir jai davė, ką turėjo. Ji sakė, kad iš jos jai nieko nereikia. Ir jis tuo kartu, kai davė jai ramentu ir užraitojo visus pirštus, kraujas bėga. Ji pasakė, kad kvies policiją, o jis sako, kad kol atvažiuos policija, jis ją užmuš, kad pamėgintų kviesti. Bet ji iškvietė policiją, kai jis išvažiavo. Atvažiavo policija, jo nerado, tai policija jį susitiko pakeliui važiuojant.<...> Dukrai M. pasakė apie tą įvykį“. 2025-04-03 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nukentėjusioji L. Š. dėstė 2022-09-17 įvykio aplinkybės, analogiškas anksčiau nurodytoms, tačiau jokių 2022-09-12 įvykio aplinkybių nenurodė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. (2022-09-17 apklausos metu) apie 2022-09-12 įvykį jokių aplinkybių nenurodė, dėstė 2022-09-17 įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu, tik 2023-01-16 papildomos apklausos metu, nukentėjusioji G. J. nurodė, kad „<...> Ji 2022-09-16 atvykusi pas mamą L. į kaimą iš karto pamatė ant kairės rankos dilbio žaizdą. Ji mamos paklausė kas čia nutiko, jai ji pasakė, kad 2022-09-12 ją namuose sumušė tėvas S. Ji paklausė jos kodėl ji nekvietė policijos, ji jai pasakė, kad tėvo bijo, nes tėvas ją užmuš. Tuomet ji apžiūrėjo mamą, pamatė sumuštus kairįjį dilbį ir kairįjį kelį. Buvo mėlynė. Mama pasakė, kad tėvas jai tą 12 d. sudavė iš alkūninio ramento. Į policiją nesikreipė, kadangi ji atvyko pas mamą su tikslu ją išsivežti pas save į (duomenys neskelbtini), todėl ji tėvui nieko nebesakė, kadangi žinojo jo agresyvumą.“
Nei ikiteisminio tyrimo metu, 2023-03-02 papildomos apklausos metu, nei bylos nagrinėjimo metu, 2023-06-05 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. J. jokių 2022-09-12 įvykio aplinkybių nenurodė. Tik 2025-04-03 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „žino, kad mama gavo per nugarą. Ji parsivežė mamą į namus, sodino į vonią prausti ir tada visos tos mėlynės pasimatė, nugara, kojos, rankos. Kaltinamasis prieš savaitę buvo mamą mušęs. <...>“
Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti Alytaus AVPK Varėnos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai E. Č. ir V. V., 2022-09-17 vykę į iškvietimą, nurodė, kad „<...> 2022-09-17 aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusioji L. Š. teigė, kad ką sutuoktinis S. mušė 2022-09-12 pirmadienį, jai tą dieną sudavė su lazda per ranką, koją, krūtinę, tą dieną policijos ji nekvietė, medikų nekvietė <...>“. Teisiamojo posėdžio metu (2023-09-08) V. V. nurodė, kad „<...> ta pati moteris paaiškino, jog prieš savaitę laiko buvo mušama ramentu. <...>“. Bylą nagrinėjant teisme liudytoju apklaustas E. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina tai, kad aukščiau nurodytų aplinkybių nepatvirtino net pati nukentėjusioji L. Š. 2025-04-03 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose dėstė 2022-09-17 įvykio aplinkybės, tačiau jokių 2022-09-12 įvykio aplinkybių nenurodė. Be to, nei nukentėjusioji G. J., nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai paties įvykio nematė, jiems apie tai buvo žinoma iš nukentėjusiosios L. Š. pasakymo.
Be to, pažymėtina ir tai, jog 2023-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (atlikus papildomą tyrimą) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad 2022-09-12 įvykiui atitinkančių sužalojimų L. Š. kūne nerasta.
Taigi, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų nurodytos ir aptartos aplinkybės, neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis 2022-09-12 smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, su alkūniniu ramentu sudavė savo sutuoktinei L. Š. kelis smūgius į kairę ranką ir kairę koją, taip dėl poodinių kraujosruvų kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje bei muštinės žaizdos kairiame dilbyje, nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Taigi, galimo smurto prieš savo sutuoktinę, nurodytu laiku, turimais duomenimis negalima nei patvirtinti, nei paneigti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad nenustatyta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad S. Š. 2022-09-12 apie 12 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, gyvenamajame name, tyčia, su alkūniniu ramentu sudavė savo sutuoktinei L. Š. kelis smūgius į kairę ranką ir kairę koją, taip dėl poodinių kraujosruvų kairiame dilbyje, kairiame žaste, kairiame kelyje bei muštinės žaizdos kairiame dilbyje, nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlė fizinį skausmą. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami kaltininko naudai. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-455/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-455/2014">2K-455/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjQ2LTQ5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-246-497/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-246-497/2019">1A-246-497/2019</a>). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>).
Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis S. Š. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022-09-12, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą).
Dėl S. Š. pareikštų kaltinimų, 2022-09-17 padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamos bylos kontekste 2022-09-17 nukentėjusioji L. Š. yra kaltinamojo S. Š. sutuoktinė, o nukentėjusioji G. J. yra kaltinamojo biologinė dukra, todėl akivaizdu, kad juos sieja šeiminiai santykiai, todėl kaltinimai S. Š. pagrįstai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinant jį nežymiai sutrikdžius sveikatą ir sukėlus fizinį skausmą šeimos nariams, t. y. savo sutuoktinei bei dukrai.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. Š. nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei, t. y., 2022-09-17 apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, taip dėl pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sužalojo L. Š. ir sukėlėjai fizinį skausmą, taip pat nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį – savo vaiką, t. y., 2022-09-17 apie 18:50 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, savo dukrai G. J. su alkūniniu ramentu sudavė į krūtinę, spyrė į kairės kojos kelį, rankomis suėmęs už žastų spaudė, įkando į dešinės rankos nykštį, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodines kraujosruvas bei dešinės plaštakos nykščio kastinę žaizdą, tuo sukeldamas G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nors kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, teigė, kad smūgių nei nukentėjusiajai L. Š., nei nukentėjusiajai G. J. nesudavė, pirma, tarp jo ir nukentėjusiųjų kilus žodiniam konfliktui, jo sutuoktinė L. Š. savo lazda (vienu iš šalia turėtų ramentų) dūrė jam į krūtinę, o jo dukra (nukentėjusioji G. J.) kita L. Š. turėta lazda (t. y. ramentu) jam sudavė keletą smūgių į galvą, jis tik nuo G. J. gynėsi, t. y. stvėrė už lazdos, kuria G. J. jam sudavė, ėmė ją traukti į save, tikslu lazdą atimti, o nukentėjusioji G. J. jį stūmė link šaldytuvo, jis užkliuvo už slenksčio ir atbulas krito ant priemonės betoninių grindų, o nukentėjusioji G. J. užkrito ant jo ir suėmusi jam pradėjo jį dusinti, jos vienas rankos pirštas pateko jam į burną, o jis, siekdamas išsivaduoti, įkando jai į pirštą, ir tik tuomet ji jį paleido ir atsistojo, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų L. Š., G. J., liudytojų – policijos pareigūnų E. Č., V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų E. Č., V. V. ir policijos pareigūno M. Z. parodymais, policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada (atlikus papildomą tyrimą) Nr. (duomenys neskelbtini) kuriose užfiksuotas nukentėjusiajai L. Š. padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuoti nukentėjusiajai G. J. padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, kita rašytine bylos medžiaga.
Teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas, peraugęs į grumtynes, taip pat, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji L. Š. yra sutuoktinei, o kaltinamasis ir G. J. yra tėvas ir dukra.
Toliau teismas nurodo, kad kaltinimai S. Š. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pareikšti ir dėl to, kad jis, tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, taip pat tyčia, savo dukrai G. J. su alkūniniu ramentu sudavė į krūtinę, spyrė į kairės kojos kelį, rankomis suėmęs už žastų spaudė, įkando į dešinės rankos nykštį.
Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl tyčinių kaltinamojo smurtinių veiksmų sutuoktinės L. Š. bei dukros G. J. atžvilgiu, t. y., smūgių sudavimo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį bei nugarą, nukentėjusiajai L. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, bei smūgių sudavimo savo dukrai G. J. į krūtinę, spyrus į kairės kojos kelį, rankomis suėmus už žastų spaudžiant, įkandus į dešinės rankos nykštį, nukentėjusiajai G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Jokių duomenų, kad nukentėjusioji L. Š. buvo susižalojusi iki 2022-09-17 įvykio ar po jo, byloje nėra, to nenurodė ir kaltinamasis. Tiek 2022-11-08 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2023-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (atlikus papildomą tyrimą) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad L. Š. nurodyti sužalojimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2022-09-17.
Dėl nukentėjusiosios G. J. sužalojimų, patirtų 2022-09-17 įvykio metu, paminėtina tai, kad 2023-01-09 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad „poodinės kraujosruvos kairiame kelyje, krūtinės kairėje pusėje, žastuose, kastinė žaizda dešinės plaštakos pirmo piršto srityje, kairio kelio menisko ir šoninio šalutinio raiščio plyšimas G. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku t.y. 2022-09-17. Sužalojimai G. J. padaryti ne mažiau penkių bukų trauminių poveikių pasekoje. G. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio menisko ir šoninio šalutinio raiščio plyšimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui. S. Š. veiksmai sukėlė G. J. fizinį skausmą (t.1., b. l. 127).
Apklausus byloje specialistą G. S., pateikusį Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis patvirtino, iškilo abejonių kokio pobūdžio sužalojimus 2022-09-17 patyrė nukentėjusioji G. J., siekiant pašalinti abejones, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo paskirtas ambulatorinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikus 2025-01-31 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, remiantis gautais G. J. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje, pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad: „1) G. J. kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozė buvo nustatyta 2022-09-28 UAB „Medicinos namai šeimai“ gydytojo ortopedo traumatologo N. B. konsultacijos metu. 2) UAB „Medicinos namai šeimai“ gydytojas ortopedas traumatologas N. B. 2022-09- 28 konsultacijos metu nustatė kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozes remdamasis nukentėjusiosios subjektyviais nusiskundimais (skausmas judesių metu, negalėjimas pritūpti, negalėjimas lipti laiptais) bei klinikinio tyrimo būdu (skausminga palpacija kairio kelio sąnario išorinėje dalyje). Norint skirti tinkamą gydymą, reikia šias diagnozes patikslinti/patvirtinti ir objektyviai įvertinti esamus pakitimus kelio sąnaryje, todėl gydytojas G. J. 2022-09-28 išrašė siuntimą pas specialistą gydytoją radiologą kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimui atlikti, kad patikslintų/patvirtintų diagnozę, įvertintų meniskų, raiščių ir kitų kelio sąnario struktūrų būklę. G. J. kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas buvo atliktas tik 2023-04-15, kuris nepatvirtino kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) buvusių ar esamų plyšimų. 3) G. J., po 2022-09-17 nustatytų kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) plyšimo diagnozių, nebuvo taikytas joks gydymas iki 2022 metų pabaigos. 4) G. J. iki 2022-09-17 nebuvo diagnozuotas kairio kelio sąnario meniskų ir raiščių plyšimas, kadangi jos kairio kelio sąnario meniskai ir raiščiai yra be pakitimų, tai patvirtina kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas, atliktas 2023-04-15. G. J. ambulatorinėje sveikatos istorijoje yra duomenų, kad galimai 2004 metais jai buvo operuotas kairio šlaunikaulio nepiktybinis navikas. Buvusią operaciją patvirtina kairio kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimas, atliktas 2023-04-15, kurio apraše yra pažymėta, kad kairio šlaunikaulio distalinėje dalyje matomi liekamieji pooperaciniai pakitimai, naviko recidyvo nematyti. 5) G. J. 2022-09-17 įvykio metu nebuvo padaryti kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) sužalojimai (plyšimai). 6) G. J. 2022-09-17 įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl jai nustatytų krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinių kraujosruvų bei dešinės plaštakos nykščio kastinės žaizdos (t. 2., b. l. 164-167).
Taigi, nukentėjusiajai G. J. 2022-09-17 įvykio metu nebuvo padaryti kairio kelio sąnario išorinio menisko ir išorinio šalutinio raiščio (šalutinio šeivikaulio raiščio) sužalojimai (plyšimai), buvo padaryti sužalojimai, t. y. krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos bei dešinės plaštakos nykščio kastinė žaizda.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, parodė, kad tyčia jokių smurtinių veiksmų neatliko, tik gynėsi. Kaltinamasis parodė, kad smūgių nei nukentėjusiajai L. Š., nei nukentėjusiajai G. J. nesudavė, pirma, tarp jo ir nukentėjusiųjų kilus žodiniam konfliktui, jo sutuoktinė L. Š. savo lazda (vienu iš šalia turėtų ramentų) dūrė jam į krūtinę, o jo dukra (nukentėjusioji G. J.) kita L. Š. turėta lazda (t. y. ramentu) jam sudavė keletą smūgių į galvą, jis tik nuo G. J. gynėsi, t. y. stvėrė už lazdos, kuria G. J. jam sudavė ėmė ją traukti į save, tikslu lazdą atimti, o nukentėjusioji G. J. jį stūmė link šaldytuvo, ko pasekoje jis užkliuvo už slenksčio ir atbulas krito ant priemenės betoninių grindų, o nukentėjusioji G. J. užkrito ant jo ir pradėjo jį dusinti, jos vienas rankos pirštas pateko jam į burną, o jis, siekdamas išsivaduoti, įkando jai į pirštą, ir tik tuomet G. J. jį paleido ir atsistojo, tačiau specialiai nukentėjusiosioms smūgių nesudavė ir specialiai neįkando nukentėjusiajai G. J. į pirštą. Kaltinamasis aiškindamas savigynos aplinkybes parodė, kad pati nukentėjusioji L. Š. savo lazda (vienu iš šalia turėtų ramentų) dūrė jam į krūtinę, o jo dukra (nukentėjusioji G. J.) kita L. Š. turėta lazda (t. y. ramentu) jam sudavė keletą smūgių į galvą, ko pasekoje jis gindamasis stvėrė už lazdos ir pradėjo grumtis su nukentėjusiąja G. J., siekdamas lazdą atimti, o nukentėjusioji G. J. jį stūmė link šaldytuvo, ko pasekoje jis užkliuvo už slenksčio ir atbulas krito ant priemonės betoninių grindų, o nukentėjusioji G. J. užkrito ant jo ir pradėjo jį dusinti, jos vienas rankos pirštas pateko jam į burną, o jis, siekdamas išsivaduoti, įkando jai į pirštą, ir tik tuomet G. J. jį paleido ir atsistojo. Teismas kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, suduodant smūgius nukentėjusiajai L. Š. į galvos sritį bei nugarą, bei suduodant smūgius nukentėjusiajai L. Š. į krūtinę, spyrus į kairės kojos kelį, rankomis suėmus už žastų spaudžiant, įkandus į dešinės rankos nykštį, vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat kaip paneigtą byloje surinktų įrodymų visuma, ir šiame procesiniame sprendime kaltinamojo parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos surinkti įrodymai.
Pirma, paminėtina tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų konfliktinė situacija kilo būtent dėl to, kad nukentėjusioji G. J. atvyko pas tėvus, į jų namus, tikslu motiną L. Š. (nukentėjusiąją) vežtis pas save į namus, norėjo pasiimti tam tikrus daiktus, tame tarpe, kaip teigia tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamasis, norėjo pasiimti ir bulvių, kurių nukentėjusioji G. J. ir prisirinko. Dėl to kaltinamasis buvo nepatenkintas ir išsakė pretenzijas nukentėjusiosioms. Kaltinamasis teisme nurodė, kad konfliktą sukėlė atvykusi nukentėjusioji G. J., o jam papriekaištavus, kad ji susirinko geresnes bulves, kad pridrabstė visur bulvių, nors nei sodino, nei kasė. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas jam išsakius pretenzijas dėl bulvių, t. y., pasakius „jūs nei dirbot nei nieko, o ką norit tą darot“. Nukentėjusiosios tiek L. Š., tiek G. J. taip pat nurodė, kad jos abi sėdėjo kambaryje, ant motinos lovos, ir kalbėjosi apie gyvenimą, kaltinamasis atėjęs į tą kambarį, kuriame jos sėdėjo ir kalbėjosi, iš pradžių klausėsi jų pokalbio, o vėliau pradėjo reikšti joms pretenzijas dėl bulvių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo būtent kaltinamajam pradėjus nukentėjusiosioms reikšti pretenzijas, dėl ko jis buvo nepatenkintas.
Nukentėjusioji L. Š., tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad kaltinamasis pradėjo jai ir dukrai G. J. reikšti pretenzijas, o nukentėjusiajai L. Š. jam atsakius, kaltinamasis trenkė kumščiu 3 kartus per galvą ir ramentu vieną kartą per nugarą. Nukentėjusioji G. J. taip pat, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad kaltinamajam pradėjus priekaištauti dėl bulvių ir motinai jam atsakius, kaltinamasis tapo agresyvus ir trenkė L. Š. kumščiu 3 kartus per galvą ir ramentu vieną kartą per nugarą. Šios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės nuo pat pradžių nekito, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme abi nukentėjusiosios dėstė vienodas, nekintančias aplinkybes dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją L. Š.. Taip pat pažymėtina tai, kad tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2023-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (atlikus papildomą tyrimą) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad būtent nurodytose vietose ir buvo nustatyti sužalojimai nukentėjusiai, tai yra nustatytas pakaušio ir kairio raumens minkštųjų audinių sumušimas, taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nukentėjusiajai L. Š. nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl sužalojimų padarymo mechanizmo.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad tuo metu, kai nukentėjusioji L. Š. jį pastūmė vienu iš turimų ramentų, nukentėjusioji G. J. paėmė kitą L. Š. turėtą ramentą ir atsistojusi du ar daugiau kartų jam sudavė smūgį ramentu per galvą, tuomet jis gindamasis, sugriebė ramentą ir pradėjo jį sukioti.
Nukentėjusioji L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad kaltinamajam sudavus jai smūgius tiek kumščiu, tiek ramentu, dukra (nukentėjusioji G. J.) šoko jos ginti, t. y. norėjo atimti iš kaltinamojo lazdą ir išstumti kaltinamąjį pro duris.
Nukentėjusioji G. J. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y., kad kaltinamajam sudavus motinai (nukentėjusiajai L. Š.) jai smūgius tiek kumščiu, tiek ramentu, ji puolė ginti motinos, pagriebė už ramento, kurį turėjo kaltinamasis, ir pradėjo grumtis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. J. nurodė, kad jai bandant pagriebti tėvo laikomą ramentą, jis jai ramentu sudavė į krūtinę, o pagriebus ramentą, kaltinamasis spyrė į kairįjį kojos kelį.
Akivaizdu, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji grūmėsi, nei vienas nepaleido laikomo ramento, ir kaip nurodo nukentėjusioji G. J., tada ji patyrė sužalojimus, užfiksuotus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajai G. J. nustatytos krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinių kraujosruvų bei dešinės plaštakos nykščio kastinės žaizdos. Nukentėjusiajai G. J. nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl sužalojimų padarymo mechanizmo.
Kaltinamasis nurodo, kad grumtynių metu, jį nukentėjusioji G. J. stūmė, ko pasekoje jis atsitrenkė į kambaryje stovėjusį šaldytuvą, o vėliau eidamas atbulomis užkliuvo už slenksčio ir krito atbulas ant priemenės betoninių grindų, o G. J. užkrito ant jo ir padėjo jį dusinti, jos vienas rankos pirštas pateko jam į burną, o jis siekdamas išsivaduoti, įkando jai į pirštą, pirštas trakštelėjo, tuomet G. J. jį paleido ir atsistojo.
Nukentėjusioji G. J. nurodo, kad jai siekiant apginti motiną, ji bandė atimti kaltinamojo turimą ramentą ir išstumti jį pro duris, dėl to jie pradėjo grumtis, kaltinamasis eidamas atbulomis atsitrenkė į kambaryje stovėjusį šaldytuvą, paslydo ir krito, o ji krito kartu ir užkrito ant jo. Iš karto nukritus, ji greičiau bandė keltis, o jis jai paėmė už rankos ir pradėjo kasti į pirštą, kad net sutraškėjo. Ji pradėjo rėkti ir tuomet griebė kaltinamajam nagais už žando, ir tik jai griebus nagais jam už žando, kaltinamasis ją paleido.
Nukentėjusioji L. Š. nurodė analogiškas, G. J. nurodytoms, aplinkybes, t. y. nurodė, kad jos gynėsi, dėl to dukra (G. J.) pagriebė kaltinamojo rankoje laikomą ramentą ir bandė jį atimti bei išstumti kaltinamąjį pro duris.
Iš 2023-01-04 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuoti telefoninių pokalbių iš BPC įrašai, nustatyta, kad pirmas skambutis į BPC gautas 18:41 val., antras skambutis – 18:56 val., pirmą kartą skambino nukentėjusioji G. J. ir pranešė apie įvykį, antrą kartą buvo tikslinamas adresas, kuriuo turėtų atvykti policijos pareigūnai, trečią kartą į BPC gautas skambutis 19:02 val., skambino nukentėjusioji L. Š. ir prašė kuo greičiau atvykti, nurodydama, kad ji ir jos dukra yra sumuštos, ketvirtą kartą į BPC gautas skambutis 19:05 val., skambino G. J., klausdama ar išsiųstas policijos ekipažas nurodytu adresu, nurodydama, kad skambino jau tris kartus, kad vos jai nenukando piršto, kad vėl kaltinamasis plėšia duris, o ji jas laiko. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad pirmiausia BPC darbuotojai siekė išsiaiškinti į kokią vietą išsiųsti pagalbą, kurioje vietoje vyksta konfliktas, kad būtų galima atvykti pagalbai, klausiama ar yra nepilnamečių ar reikalinga greitoji medicinos pagalba.
Liudytojai – policijos pareigūnai E. Č. ir V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad prieš nukentėjusiąsias smurtauja vyras/tėvas. Nurodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Š. teigė, kad ją mušė sutuoktinis S. Š., rankomis rodė jai skaudamas vietas, nukentėjusioji G. J. taip pat nurodė, kad jos tėvas S. Š. pradėjo bartis, paskui sudavė smūgius motinai L. Š., ji gynė motiną, susikibo su tėvu S. Š., parkrito ant grindų įkando į pirštą. Policijos pareigūnai patvirtino matę G. J. dešinės rankos pirštus apsuktus tvarsčiu, taip pat patvirtino matę S. Š. veide nubrozdinimus. Kaltinamasis neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąsias.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas Alytaus AVPK Varėnos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas M. Z. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje, apklausė kaltinamąjį, matė jo veide nubrozdinimus. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Š. pateikė specialisto išvadą dėl patirtų sužalojimų, aplinkybės dėl S. Š. sužalojimo buvo tiriamos. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo konfliktas, nurodydamas, kad jis buvo apdraskytas, todėl įkando, jo patirti sužalojimai buvo vertinami, kaip gynybinė jo pozicija, tačiau kaltinamasis neišreiškė pozicijos, kad nori, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiųjų L. Š. ir G. J., liudytojų – policijos pareigūnų E. Č. ir V. V. bei M. Z. parodymų teisingumu. Liudytojų – policijos pareigūnų E. Č., V. V., M. Z. suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jie aptariamus veiksmus atliko vykdydami savo tiesiogines tarnybines pareigas.
Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio ištirti įrodymai, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, patvirtina, kad būtent kaltinamasis iniciavo konfliktą, kuriam tęsiantis nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir alkūniniu ramentu vieną kartą per nugarą, taip nežymiai sužalodamas žmoną L. Š. ir sukeldamas jai fizinį skausmą, taip pat savo dukrai G. J. su alkūniniu ramentu sudavė į krūtinę, spyrė į kairės kojos kelį, rankomis suėmęs už žastų spaudė, įkando į dešinės rankos nykštį, taip padarydamas nukentėjusiajai G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Aplinkybes, kad nukentėjusiosios L. Š. ir G. J. patyrė kaltinime nurodytus padarinius – L. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata, G. J. nežymiai sutrikdyta jos sveikata, patvirtina ne tik jau aptarti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir liudytojų parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022-11-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad L. Š. pateikta išvada, kad remiantis L. Š. apžiūros duomenimis: L. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame žaste, pilve ir dešiniame klube bei kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame dilbyje, pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimas. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023-03-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad remiantis L. Š. papildomos apžiūros duomenimis: L. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiame žaste, pilve, dešiniame klube ir kairiame kelyje bei muštinė žaizda kairiame dilbyje. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dalyje dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-01-31 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, remiantis gautais G. J. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje: L. J. konstatuotos krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos bei dešinės plaštakos nykščio kastinės žaizdos.
Vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teismui nekyla abejonių dėl to, jog S. Š. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo S. Š. veiksmai, atlikti savo šeimos nariams, t. y. žmonos L. Š. ir dukros G. J. – atžvilgiais, yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Nors kaltinamasis S. Š. teigė, kad jis tam tikrus veiksmus, o būtent įkasdamas dukrai G. J. į pirštą, atliko gindamasis nuo nukentėjusiosios G. J. smurtinio elgesio, tačiau šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog S. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo bei nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji G. J. pradėjo grumtis. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad jo žmona L. Š. jį pastūmė vienu iš turimų ramentų, o nukentėjusioji G. J. paėmė kitą L. Š. turėtą ramentą ir atsistojusi du ar daugiau kartų jam sudavė smūgį ramentu per galvą, tuomet jis gindamasis, sugriebė ramentą ir pradėjo jį sukioti, o nukentėjusiajai G. J. jį stumiant jis užkliuvo už slenksčio ir atbulas krito ant betoninių grindų, o nukentėjusioji G. J. užkrito ant jo ir pradėjo jį dusinti, dėl to jis gindamasis įkando jai į pirštą, kuris pateko jam į burną. nukentėjusioji G. J. nurodo priešingas kaltinamojo nurodytoms aplinkybes, t. y., nurodo, kad jai ir kaltinamajam grumiantis, tikslu iš jo atimti turėtą ramentą ir jį išstumti pro duris, kaltinamasis eidamas atbulomis atsitrenkė į kambaryje stovėjusį šaldytuvą, paslydo ir krito, o ji krito kartu ir užkrito ant jo. Iš karto nukritus, ji greičiau bandė keltis, o jis jai paėmė už rankos ir pradėjo kasti į pirštą, kad net sutraškėjo. Ji pradėjo rėkti ir tuomet griebė kaltinamajam nagais už žando, ir tik jai griebus nagais jam už žando, kaltinamasis ją paleido.
Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji L. Š.. Šios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės nuo pat pradžių nekito, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme abi nukentėjusiosios dėstė vienodas, nekintančias aplinkybes. Be to, pažymėtina ir tai, kad tik prasidėjus konfliktui, dar iki nukritimo ant grindų bei įkandimo, nukentėjusioji skambino į BPC ir pranešė apie kaltinamojo agresyvų elgesį ir smurtinius veiksmus prieš motiną, ir tik ketvirtą kartą paskambinusi į BPC nurodė, kad „vos jai nenukando piršto, kad vėl kaltinamasis plėšia duris“. Atsžvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš G. J. nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi nukentėjusiojo atžvilgiu. Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam S. Š. jo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų metu tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš kambario, kuriame buvo nukentėjusiosios, dėl jų veiksmų iškviesti policiją, tačiau to nepadarė. Priešingai, kaip nurodė tiek pačios nukentėjusiosios, tiek kaip nurodyta 2023-01-04 apžiūros protokole, kuriame užfiksuoti telefoninių pokalbių iš BPC įrašai, t. y. paskutiniame įraše užfiksuota nukentėjusiosios pasakymas - „vėl kaltinamasis plėšia duris“, kaltinamasis veržėsi į kambarį, kuriame buvo nukentėjusiosios, kuriame vyko konfliktas, o atvykus policijos pareigūnams taip pat nuolat eidavo į kambarį, ko pasekoje trukdant policijos pareigūnams dirbti (apklausti nukentėjusiąsias) buvo išprašytas išeiti. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9/2007">2K-9/2007</a>, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K?392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Analogiško teisės aiškinimo nuostatų gali būti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieš kitą – rengiasi naudoti fizinį smurtą ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-788/2021">2K-36-788/2021</a>). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad S. Š. veikė puolimo, o ne gynybos tikslais.
Dėl bausmės
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
S. Š. padarė du tyčinius nusikaltimus, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų. S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pensininkas, gaunantis senatvės pensiją. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teismo teistas už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 158-178; t. 3, b. l. 10-12), vieną kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 155-157), psichiatrijos ar priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam dėl L. Š. sužalojimo 2022-09-17 skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, dėl G. J. sužalojimo 2022-09-17 skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintinos dalinai jas sudedant ir skiriant laisvės apribojimą 1 metams, skiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje per 3 mėnesių terminą.
Civiliniai ieškiniai
Byloje pareikštas nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys (t.2. b. l. 61-64) dėl 100 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusioji G. J. yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusioji L. Š. nurodė, kad patyrė 100 Eur turtinę žalą, kurią sudaro gydantis ambulatoriškai pirkti vaistai, įvairūs gydomieji tepalai, kurie buvo vartoti ir būtini, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, ilgalaikį gydymą. Specialisto išvadose L. Š. konstatuoti poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, kairiajame žaste, pilve ir dešiniame klube bei kairiame kelyje, muštinė žaizda kairiame dilbyje pakaušio ir kairio momens minkštųjų audinių sumušimas, kurie susijęs su kaltinamojo 2022-09-17 neteisėtais veiksmais.
Nukentėjusioji G. J. nurodė, kad patyrė 150 Eur turtinę žalą, kurią sudaro gydantis ambulatoriškai pirkti vaistai, įvairūs gydomieji tepalai, kurie buvo vartoti ir būtini, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, ilgalaikį gydymą. Specialisto išvadoje G. J. konstatuotos krūtinės ląstos kairės pusės, abiejų žastų ir kairio kelio priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos bei dešinės plaštakos nykščio kastinės žaizdos, susijusios su kaltinamojo 2022-09-17 neteisėtais veiksmais.
Nei nukentėjusioji L. Š., nei nukentėjusioji G. J. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių vaistų bei gydomųjų tepalų įsigijimą. Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y., kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Šiuo atveju nei nukentėjusiosios L. Š. 100 Eur turtinė žala, nei nukentėjusiosios G. J. 150 Eur turtinė žala, yra neįrodyta, todėl nukentėjusiųjų L. Š. ir G. J. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos negali būti tenkinami. Nukentėjusiosios nepateikė duomenų, patvirtinančių išlaidas už vaistų bei gydomųjų tepalų įsigijimą, todėl spręstina, kad nukentėjusiosios neįrodė būtinumo atlyginti jų patirtas išlaidas vaistams. Esant nurodytomis aplinkybėmis civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.
Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji L. Š. savo ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Nukentėjusioji G. J. savo ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia analogiškomis aplinkybėmis kaip ir nukentėjusioji L. Š., t. y., patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais.
Teismas pripažįsta, kad tiek nukentėjusiajai L. Š., tiek nukentėjusiajai G. J. nusikaltimais buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai L. Š. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai G. J. G. J. nežymiai sutrikdyta jos sveikata.
Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumą, į patirtą nukentėjusiųjų skausmą, kuris nebuvo ilgalaikis (medicininiais dokumentais nėra pagrįsta, jog būtent kaltinamojo veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes, lėtinių ligų paūmėjimą), taip pat į tai, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiosioms emocinį skausmą ir ilgalaikius neigiamus išgyvenimus dėl žeminančio sutuoktinio bei tėvo elgesio, dėl pagarbos ir tolerancijos nebuvimo, todėl siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš S. Š. – nukentėjusiajai L. Š. neturtinės žalos atlyginimui 400 Eur bei nukentėjusiajai G. J. 600 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Kiti proceso klausimai
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos Paslaugų administravimo skyriaus 2025-01-22 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-01093 iš kurio matyti, kad kaltinamajam S. Š. teikiama antrinė teisinė pagalba (100 procentų) (2 t., b. l. 173-174), taip pat pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-12-14 sprendimas Nr. (8.4Mr)ATP-B-2022-14847- bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-12-15 sprendimas Nr. (8.4Mr)ATP-B-2022-14845, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosioms L. Š. ir G. J. teikiama antrinė teisinė pagalba (100 procentų) (2 t., b. l. 65-66, 71-72).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra garbingo amžiaus (88 metai), pensininkas, į bylą pateikti duomenys patvirtina jo sunkią turtinę padėtį (2 t., b. l. 81-82, 3 t. 23-24), todėl teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 18-21). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė S. Š. panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinis diskas su 4 vaizdo bei garso įrašais, kurie saugomi atskirame voke prie bylos – paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
išteisinti S. Š. (dėl 2022-09-12 įvykio) jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Pripažinti S. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje dėl L. Š. (dėl 2022-09-17 įvykio) ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Pripažinti S. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje dėl G. J. (dėl 2022-09-17 įvykio) ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per 3 mėnesių terminą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nukentusiosios L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti L. Š. iš S. Š. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentusiosios G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. J. iš S. Š. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo S. Š. nepriteisti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.