Civilinė byla Nr. e2YT-3600-470/2025
Proceso Nr. 2-13-3-00968-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.;
(S)
2.5.3.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 23 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis E. T., V. T., N. S., A. Z., D. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja A. G. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sesers A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip įstatyminei B. K. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja nurodė, kad jos motina B. K. (duomenys neskelbtini) gimė V. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje, buvo susituokusi su T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) susilaukė pareiškėjos. 1956 m. pareiškėjos tėvų B. ir T. K. namuose nuolatiniam gyvenimui apsistojo iš Rusijos į Lietuvą sugrįžusi pareiškėjos teta A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. B. yra B. K. sesuo patvirtina tik 2025-01-30 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-618)P2-1251, nes 2024-12-30 VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis A. B. asmens kodas nesuteiktas, duomenų apie jos tėvą ir motiną nėra, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) A. B. mirė netekėjusi, vaikų nesusilaukė. Taigi, oficialių duomenų, kurie aiškiai liudytų apie A. B. sutuoktinį, santuokos nutraukimą, jos brolius, seseris ir jų vaikus, o taip pat apie jos senelius, tetas, dėdes, pareiškėjai nepavyko gauti, kadangi A. B. gyveno laikotarpiu, kai asmens duomenys buvo renkami siaurai. Vaikų ir nuosavo būsto A. B. neturėjo, dėl to ją priglaudė ir ja rūpinosi sesuo, pareiškėjos motina B. K.. Abi seseris siejo glaudus ryšys. Gyvendamos kartu jos šventė bendras šventes, tradicijas, žinojo viena kitos net mažiausias smulkmenas, dalinosi savo ateities planais, planavo kasdieninius darbus bei kartu augino, prižiūrėjo pareiškėją. A. B. daug asmeninio turto neturėjo. Per visą savo gyvenimą sukaupė tik mažaverčius smulkius apyvokos daiktus, rūbus, kuriuos po jos mirties perėmė B. K.. A. B. nebuvo sudariusi testamento, pirmos, antros, trečios eilės įpėdinių pagal įstatymą neturėjo, nes vaikų nesusilaukė, įvaikių neturėjo, motina V. T. ir tėvas J. T. bei pastarųjų tėvai (seneliai) jau buvo mirę, o kadangi artimai bendravo bei gyveno su seserimi B. K., į vietos notarą dėl paveldimo jos turto priėmimo niekas iš ketvirtos, penktos, šeštos eilės įpėdinių pagal įstatymą nesikreipė ir noro palikimui priimti nieks neišreiškė. B. K. taip pat nemanė, kad yra būtina kreiptis į vietos notarą dėl paveldimo A. B. turto priėmimo, galimai dėl to, kad iki (duomenys neskelbtini) A. B. vardu registruotino turto nebuvo, o A. B. smulkų asmeninį turtą, kuris taip pat laikomas jos palikimu, priėmė faktiniu jo valdymu.
A. B. buvo gimusi V. ir J. T. šeimoje, kurioje be jos ir B. K. buvo dar penki vaikai: M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kuri buvo susilaukusi sūnaus J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė; J. T., kurio gimimo ir mirties data pareiškėjai nežinoma, tačiau ji žino tai, kad A. B. brolis J. T. buvo susilaukęs 4 vaikų, šiuo atveju penktos eilės A. B. įpėdinių pagal įstatymą: E. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), N. T. ir A. T., kurio gimimo ir mirimo data pareiškėjai nežinoma; L. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurio mirties data pareiškėjai nežinoma, tačiau ji žino tai, kad A. B. brolis L. T. buvo susilaukęs 2 vaikų: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), D. T., gim. (duomenys neskelbtini); V. T., kurio gimimo ir mirties data pareiškėjai nežinoma, žino tik, kad mirė būdamas dar labai jaunas, vaikų nesusilaukęs.
(duomenys neskelbtini) mirė B. K.. Jos palikimą pagal 2013-08-13 Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro patvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. 3846) priėmė pareiškėja.
1999-09-15 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. T., L. T., B. K., M. T., M. T. ir A. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,27 ha dalį žemės (miško), esančio (duomenys neskelbtini). Konkrečiai A. B. ir B. K. atiteko po 0,64 ha žemės sklypo. Taigi, A. B. paveldimo turto, kurį sudaro 0,64 ha žemės sklypas (miškas, adresu (duomenys neskelbtini) arba 645/327 dalis žemės sklypo, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtoju laikytina A. B., nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kad B. K. po sesers A. B. mirties būdama ketvirtos eilės įpėdine pagal įstatymą, nesant pirmesnės eilės įpėdinių, priėmė A. B. turtą savo nuosavybėn visa apimtimi, pradėdama faktiškai valdyti, nėra tai patvirtinančio dokumento, o šis faktas turi juridinę reikšmę, nes tik tuomet pareiškėjai galės būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į likusią jos motinos B. K. turto dalį.
Suinteresuoti asmenys A. Z. ir D. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui.
Suinteresuoti asmenys E. T., V. T., N. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a> kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. G. yra T. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš Gyventojų registro. Pareiškėjos motina B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš Gyventojų registro. Palikimą po motinos B. K. mirties priėmė pareiškėja. Pareiškėjos motina B. K. turėjo šešis brolius: M. T., kuri mirė (duomenys neskelbtini), M. T., kuri mirė (duomenys neskelbtini), J. T., L. T., V. T., kurių mirties data nežinoma, ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). A. B. testamento nepaliko, po jos mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Vaikų ir nuosavo būsto A. B. neturėjo, dėl to ji gyveno pas seserį B. K.. Apie tai, kad A. B. yra B. K. sesuo, patvirtina 2025-01-30 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-618)P2-1251, kitų giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų nėra, nes 2024-12-30 VĮ Registrų centras Gyventojų registro duomenimis A. B. asmens kodas nebuvo suteiktas, ji mirė netekėjusi. A. B. mirties dieną jos vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Mažaverčius smulkius apyvokos daiktus, rūbus, po jos mirties perėmė sesuo B. K., t. y. pareiškėjos motina B. K. priėmė palikimą po savo sesers A. B. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-09-15 sprendimu J. T., L. T., B. K., M. T., M. T. ir A. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,27 ha dalį žemės (miško), esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos jau po A. B. ir B. K. mirties. A. B. ir B. K. atiteko po 0,64 ha žemės sklypo (miško). A. B. paveldimo turto, kurį sudaro 0,64 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėtoja laikytina A. B., nes kaip nurodyta CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos motinos B. K. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sesers A. B. mirties atsiradusį turtą, leidžia spręsti, kad B. K. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad B. K. po sesers A. B. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja A. G. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motina B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sesers A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja A. G. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos B. K. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
