Dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui T. T.

Civilinė byla Nr. e2-251-547/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00852-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 23 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovės V. R. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovui A. P.,

nedalyvaujant ieškovei V. R.,

atsakovui T. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui T. T., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. R. pateiktu ieškiniu, prašo: (1) pripažinti, kad atsakovas T. T. yra (duomenys neskelbtini) jai gimusios dukters K. R. tėvas, apie tai padarant atitinkamą įrašą jos gimimo liudijime; (2) nustatyti ieškovės ir atsakovo T. T. nepilnametės dukros K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. R., jos gyvenamojoje vietoje; (3) priteisti iš atsakovo T. T., nepilnametei dukrai K. R. po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; (4) priteisti iš atsakovo T. T. 2 250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. R.; (5) priteisti iš atsakovo T. T. bylinėjimosi išlaidas valstybei bei kitas išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu T. T. susipažino prieš kelis metus, jai gyvenant Anglijoje, ilgainiui jie pradėjo kartu gyventi. Su atsakovu būdavo kartu, bendravo artimai. 2023 m. pradžioje sužinojo, kad laukiasi atsakovo vaiko. Tuo metu jie kartu gyveno Anglijoje, ten dirbo. Nuo 2023 m. vasaros jų santykiai nutrūko, išsiskyrė dėl atsakovo nepriimtino gyvenimo būdo. Ji grįžo į Lietuvą, kur jai 2023 m. gruodžio 1 d. gimė dukra K.. Atsakovui pranešė apie jam gimusią dukrą, tačiau atsakovas kėlė sąlygą apsigyventi kartu, ir nurodė, kad tik tada teiks paramą, o jei gyvens atskirai, tuomet nesutiko padėti išlaikyti dukrą. Kadangi ji pasiliko gyventi Lietuvoje, jis neatvyko registruoti dukros gimimo. Dėl nurodytų aplinkybių registruojant vaiko gimimą tėvu vaiko gimimo liudijime nebuvo įrašytas joks asmuo. Po dukros gimimo visais jos poreikiais ir interesais rūpinasi viena. Atsakovas dukros nelanko, tik keletą kartų skambino ir bendravo socialinių tinklų pagalba. Jis neteikia jokios materialinės paramos, nedalyvauja vaiko auklėjime. Atsakovas nesirūpina dukters K. poreikiais ar priežiūra, neskiria lėšų jai išlaikyti.

Nurodo, kad ji neabejoja, kad atsakovas yra jai gimusios dukros tėvas, nes laikotarpiu, kai sužinojo, kad laukiasi, ji lytiškai santykiavo tik su atsakovu. Ji mano, kad ir atsakovas žino, kad jis yra jiems gimusios K. R. tėvas, tačiau iki šiol savo tėvystės dukrai neįregistravo. Kadangi registruojant vaiko gimimą atsakovo šalia nebuvo, todėl tėvu vaiko gimimo liudijime nebuvo įrašytas joks asmuo.

Ieškovė nurodo, kad nustačius tėvystę iš atsakovo turi būti priteistas ir išlaikymas dukrai. Ji šiuo metu nedirba, rūpinasi ir prižiūri mažametę dukrą. Jos mėnesio pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, iš viso apie 350,00 Eur per mėnesį. Atsakovas dukros visiškai neišlaiko nuo pat jos gimimo, nors yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo. Jai žinoma, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas. Atsižvelgiant į dukros poreikius, atsakovas privalo atlikti savo kaip tėvo pareigas – prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas dukrai po 250,00 Eur/mėn. bei taip pat priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas – 2 250,00 Eur.

Ieškovė nurodo, kad ji tinkamai rūpinasi dukters poreikiais, atstovauja jos interesus. Ji mano, kad jos gyvenamojoje vietoje yra normalios gyvenimo sąlygos vaikui augti. Kiek jai žinoma, atsakovas ir toliau gyvena Londone, būstą nuomojasi. Atsižvelgiant į nepilnametės dukros amžių, jų tarpusavio ryšius, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, motina, tačiau nenustatant jokių apribojimų tėvui matytis su dukra ir dalyvauti jo auklėjime.

Teismo posėdžio metu (2025 m. vasario 18 d.) ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad atsakovas jai skambino per mesendžerį, teismui nurodė telefono numerį iš kurio buvo skambinta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė patvirtino, kad ieškovė palaiko visus ieškinyje nurodytus reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo po 250,00 Eur/mėn. ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad po vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Iki to jie gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, faktinėje šeimoje. Jau esant ieškovei nėščiai, tarp jos ir atsakovo prasidėjo nesutarimai. Tuomet ji išvyko gyventi į Lietuvą, kur ir gimė jų dukra. Kartais atsakovas bendrauja su ieškove telefonu. Atsakovas ieškovei sakęs, kad jis su viskuo sutinka ir kai teismas priteis tada ir mokės. Pokalbių metu su ieškove atsakovas žada kažką daryti, bet ir toliau nieko nedaro.

Nurodė, kad ekspertizės atlikti neįmanoma dėl atsakovo elgesio. Tačiau savo elgesiu atsakovas iš esmės tėvystę pripažįsta. Iš atsakovo jokių prieštaravimų nėra. Vaiko interesas žinoti, kas yra biologinis jo (vaiko) tėvas, apie tai padarant įrašus vaiko gimimo liudijime.

Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad V. R. turi du nepilnamečius vaikus: A. R. (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu) ir K. R. (vaikui tėvystė nenustatyta). V. R. šeimai nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau procesas nutrauktas, nes šeima nebegyvena (išvyko) savivaldybėje, kurioje pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas. Nepatvirtintais duomenimis V. R. šiuo metu gyvena užsienyje. Teritoriniame skyriuje motinai administracinio ar baudžiamojo poveikio priemonės nėra taikytos. Iki išvykimo iš savivaldybės, V. R. šeima su dukra gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, yra reikiami baldai, kiti reikiami daiktai. Vaikui buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Išvadoje nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyrius, susipažinęs su ieškiniu, pateiktais dokumentais, įvertinęs žinomas aplinkybes, teikia išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo atitinka mažametės K. R. teises ir teisėtus interesus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pasisakys po įrodymų ištyrimo – teismo posėdyje.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovas A. P. nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko. Atsakovo elgesys parodo jo poziciją dėl ieškinio.

Atsakovas T. T. teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo pozicijos neišsakė. Teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

k o n s t a t u o j a :

K. R., gimusios duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše motina įrašyta – V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas.

Atsakovė V. R. nuo 2023 m. spalio 23 d. buvo įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Varėnos rajono savivaldybėje iki 2024 m. spalio 23 d. ir tai patvirtina Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos išduota 2023 m. spalio 23 d. pažyma Nr. (2023-104-PN)-56. Šiuo metu atsakovė su dukra K. R. gyvena išsinuomotame bute, esančiame duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nustatymo

1975 m. Europos konvencija,,Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ buvo priimta siekiant pagerinti nesantuokinių vaikų teisinę padėtį. Šios konvencijos 3 straipsnis numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnis nurodo, kad dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Šiuo atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie procesą jam buvo žinoma (teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu, atsakovas patvirtinęs, kad juos gavo), todėl nėra galimybės atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Šiuo atveju, reikalavimas dėl tėvystės nustatymo spręstinas vertinant kitus byloje esančius duomenis. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susipažino gyvenant ir dirbant Anglijoje, po kurio laiko kartu apsigyveno, artimai bendravo, ir ieškovė pastojo. Nuo 2023 m. vasaros jų santykiai nutrūko, jie išsiskyrė dėl atsakovo nepriimtino gyvenimo būdo ir ieškovė grįžo į Lietuvą. Kai gimė ieškovės ir atsakovo dukra, ieškovė apie tai jį informavo, tačiau atsakovas kėlė jai sąlygą su juo kartu gyventi, nurodydamas, kad jei ji gyvens atskirai, tai nepadės. Ieškovei vis tiek pasilikus gyventi Lietuvoje, atsakovas neatvyko registruoti dukros gimimo. Ieškovės teismui pateikti dokumentai atsakovui buvo įteikti elektroniniu paštu bei jis patvirtino, kad juos gavo. Atsakovui buvo žinoma ir apie posėdžio laiką bei datą, tačiau atsakovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismui nuomonės neišsakė.

Teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje nurodytas aplinkybes, bylos šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, taip pat ir atsakovo elgesį, laiko, kad atsakovas T. T. savo elgesiu parodo savo poziciją dėl ieškinio – iš esmės tėvystę dukrai pripažįsta, jokių prieštaravimų nepateikė.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų yra teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą T. T. K. R. tėvu, o šią – jo dukra (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama. Teismas daro išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenimas su motina, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena su savo motina, ieškove V. R. bei ji nuo dukters K. R. gimimo viena ir rūpinosi savo vaiku, kadangi vaiko tėvas nuo rūpinimosi juo ir jo išlaikymo visiškai nusišalinęs.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2007">3K-3-513/2007</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2010">3K-3-41/2010</a>).

Ieškovės ir atsakovo dukra K. R., dar yra maža – greitu laiku jai sukaks vieneri su puse metų amžiaus, kuri, be abejo, yra labai prisirišusi ir labai priklausoma nuo savo mamos. Pabrėžtina, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad iki šiol atsakovas nesidomėjo dukros gyvenimu, su ja nebendravo, nesirūpino jos priežiūra ir auklėjimu bei nėra susiformavęs ryšys tarp atsakovo ir jo dukros K.. Atsakovas gyvena užsienyje, neatvyko registruoti dukros gimimo. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, kokia ji ir ar jis turėtų galimybę auginti vaiką. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad ieškovės V. R. ieškinys būtų tenkinamas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą K. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. R..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2014">3K-3-444/2014</a>). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra K. R.. Ji nurodė, kad vaiko tėvo bendravimas su dukra neturėtų būti apribotas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių dukra K. R. yra nepilnametė, todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250,00 Eur išlaikymą, nes jos nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 500,00 Eur sumą per mėnesį, bus pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038,00 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 400,00 – 500,00 Eur per mėnesį, į šią sumą neįskaičiuotos kitos buvusios išlaidos didesniems pirkiniams ir kitoms prekėms. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti šias pinigines lėšas: maistui 180,00 Eur; higienos prekėms – 80,00 Eur; sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai) – 30,00 Eur; lavinimui ir ugdymui – 30 Eur; laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui – 40,00 Eur; drabužiams, avalynei – 80,00 Eur; būsto išlaidoms – 40,00 Eur. Nurodytos išlaidos iš viso sudaro – 480,00 Eur/mėn.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, K., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 500,00 Eur išlaidos. Vaikas yra mažas, jam dar nėra 2 metukų. Teismas, atsižvelgdamas, į ieškovės nurodytas būtinąsias vaiko išlaidas, sprendžia, kad prašoma suma yra reali ir priteistina iš atsakovo.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, ieškovė patvirtinusi, kad jis dirba užsienyje, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikui, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą – išlaikyti savo vaiką.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaikų išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina pusė jo išlaikymui reikalingos sumos (500,00 Eur) – 250,00 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisę gauti išlaikymą šalių vaikas įgijo nuo gimimo – 2023 m. gruodžio 1 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 250,00 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimą, už devynis mėnesius iki ieškinio pateikimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo nemokėjo visiškai. Įvertinus byloje ieškovės aiškinimą dėl patirtų išlaidų, aplinkybę, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl įsigytų daiktų, todėl ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma mažintina iki 1 980,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 114,00 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (kadangi byla elektroninė), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 44,00 Eur ir dėl išlaikymo priteisimo – 68,00 Eur (250x12=3000x3:100=90x75:100= 68,00 Eur), t. y. iš viso – 226,00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Už advokato darbą byloje iš atsakovo priteistina 477,08 Eur valstybei, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. APD-2025-05555 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis CK 3.174 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra duomenys neskelbtini), V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios dukters K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. R. – jo dukra, apie tai padarant atitinkamą įrašą jos gimimo liudijime.

Nustatyti V. R.č, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. R., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaikui sueis 18 metų paskirti jos motiną V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 980,00 (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt) Eur, dukros K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, už devynis mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 220,00 Eur per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 477,08 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Šios išlaidos per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė