Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo

Civilinė byla Nr. 2A-266-883/2018

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00195-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.39.2.5.; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (iki 2018-01-01 – Mažeikių rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-536-215/2017 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė R. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti įvykį draudžiamuoju ir priteisti ieškovei iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 10 283,53 Eur draudimo išmokos, 136,64 Eur metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 318 Eur žyminio mokesčio, ir 170,82 Eur dydžio patirtus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad 2016-04-17 tarp jos ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 300-0202700, pagal kurią 115 000 Eur suma apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei 30 000 Eur suma apdraustas namų turtas. Sutartis įsigaliojo 2016-04-17, jos galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2017-04-17. 2016 m. rugpjūčio 3-4 dienomis Mažeikiuose buvo kilusi audra, kelias dienas tęsėsi liūtis ir ieškovė 2016-08-08 pastebėjo, kad miegamajame kambaryje pro lubas ėmė sunktis vanduo. 2016-08-09 ieškovė apie audros padarytą žalą pranešė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. Draudimo kompanija ERGO atsiųstas žalų administratorius defektiniame akte nurodė, kad stogo apžiūros metu jokių pažeidimų nesimatė, stogo danga buvo tvarkinga, o bėgančio vandens priežastis – vėjo gūsių atplėšta kamino apatinė apdaila. Žalų administratoriui P. K. reikalaujant buvo iškviestas stogų ekspertas S. V., ir visoms šalims dalyvaujant (žalų administratoriui, R. L. ir stogų ekspertui) buvo nustatyta ir patvirtinta, kad žala padaryta dėl vėjo gūsių atplėštos apatinės kamino apdailos audros metu, o žalų administratorius P. K. užtikrino, kad įvykis yra priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių. Dokumentai buvo perduoti ERGO Insurance SE Lietuva filialui, po visų dokumentų pateikimo atsakovui, nesulaukiant jokio atsakymo iš draudimo bendrovės, 2016-09-05 buvo susisiekta su ERGO Insurance SE Lietuvos filialo turto žalų eksperte I. K. ir pranešta, kad nesiliaujant lietui į patalpas toliau sunkiasi vanduo, o turto žalų ekspertė nurodė, kad siekiant išvengti didesnių nuostolių, reikia pradėti remonto darbus. Draudimo bendrovė ERGO 2016-10-03 atsiuntė nepriklausomą turto žalų ekspertą K. D., kuris, apžiūrėjęs kitą statinį, t. y. pagalbinio statinio stogą, pateikė kitą išvadą – kad žala buvo padaryta dėl gamintojo reikalavimų montuojant bituminių banguotų lakštų stogo dangą nesilaikymo bei esminių statinio ir jo dalių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų neužtikrinimo. 2016-11-02 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė pranešimą žalos byloje Nr. 202700-0301_1-001, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydami, kad įvykis, dėl kurio atsirado žala, pripažintinas nedraudžiamuoju.

Atsakovas ERGO Insurance SE su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ekspertas 2016-10-03 atliko papildomą namo apžiūrą, kurios metu nustatė, jog lietaus vandens prasiskverbimo priežastis ieškovės name yra gamintojo reikalavimų nesilaikymas montuojant bituminių banguotų lakštų stogo dangą bei esminių statinio ir jo dalių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų neužtikrinimas. Atsakovas nurodė, jog stogo danga buvo paklota netinkamai, dangos lakštai tinkamai neužleisti vienas ant kito, todėl vanduo prasiskverbė į pastato vidų, įmirko vidinės konstrukcijos, apšiltinimo medžiaga; taip pat, įvykis, kurio metu, kaip nurodo ieškovė, vanduo prasiskverbė į namo patalpas, neatitiko nei liūties, nei audros apibrėžimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, 2016-08-09 ieškovės R. L. gyvenamajame name įvykusį įvykį pripažino draudžiamuoju, priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 8 498,78 Eur žalos atlyginimo ieškovės R. L. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškovės R. L. naudai 776,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, 50,82 Eur papildomų išlaidų, 121,07 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 8 498,78 Eur sumą nuo 2017-01-13 iki sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 6,50 Eur už procesinių dokumentų siuntimą.

Teismas sprendė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju taikė ne tas draudimo taisykles, sąmoningai siekdamas išvengti atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nurodė, kad ieškovė buvo pasirinkusi „Saugaus turto“ draudimo variantą, todėl jai turėjo būti taikomi gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 A, B, E ir D punktai, o C punktas negalėjo būti taikomas, kadangi jis taikomas tik „Turtas“ draudimo apsaugos atveju. Atsakovas, pripažindamas įvykį nedraudiminiu ir tuo pagrindu atsisakydamas atlyginti nuostolius, rėmėsi taisyklių Nr. 056 20.8 ir 20.10 punktais, kurie yra taisyklių Nr. 056 C dalyje, todėl atsakovas pripažino įvykį nedraudiminiu neteisėtai, kadangi taikė ne tas nagrinėjamą įvykį reglamentuojančias draudimo sutarties taisykles.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo tvirtinimą, kad minėtas įvykis neatitiko nei liūties, nei audros apibrėžimų. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą pažymą nustatė, kad įvykio metu kritulių kiekis buvo tik nežymiai mažesnis, negu numato atsakovo draudimo taisyklės, 2017 m. rugpjūčio 5-6 dienomis buvo fiksuojami žaibų išlydžiai. Teismas sprendė, kad įvykio metu ieškovės gyvenamojoje vietoje praūžė škvalas ir atmetė atsakovo argumentus, kad įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes stogo danga buvo įrengta netinkamai, nesilaikant gamintojų reikalavimų.

Teismas, ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad ji turi sumokėti PVM mokestį nuo 8034,95 Eur skolos S. G. bei nuo 800 Eur už miegamojo kambario remontą, o S. G. taip pat nepateikus įrodymų, kad ir jis yra PVM mokėtojas, teismas reikalaujamą priteisti žalos dydį sumažino 1784,75 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-12-06 sprendimą ir nauju sprendimu ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, kad taisyklių C arba D skyriai yra taikomi atskirai, atsižvelgiant į pasirinkto draudimo rūšį. Nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais yra laikomi nuostoliai, nurodyti C skyriaus 20 skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“, todėl atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, pagrįstai rėmėsi šiame skirsnyje esančiais punktais.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad jeigu draudėjas pasirenka draudimo variantą „Saugus turtas“, jam netaikomas taisyklių C skyrius, galioja tik D skyrius. Draudėjui pasirinkus apsaugą „Saugus turtas“, draudėjo turtas yra apdraudžiamas visų rizikų draudimu, t. y. jo turtas apdraudžiamas dėl bet kokių įvykių, išskyrus 22 poskyryje išvardintus nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių 22 poskyryje yra nuoroda į 20 poskyrį (C skyrius), todėl šiuo atveju draudėjai galiojo ir C skyriaus 20 poskyrio Taisyklių punktai.

Ekspertas 2016-10-03 papildomos namo apžiūros metu nustatė, kad lietaus vandens prasiskverbimo priežastys draudėjos name yra gamintojo reikalavimų nesilaikymas montuojant bituminių banguotų lakštų stogo dangą bei esminių statinio ir jo dalių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų neužtikrinimas. Tai lėmė vandens prasiskverbimą pro stogo dangą, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius.

Medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos dėl ilgalaikės drėgmės kaupimosi, pajuodusios, jose atsirado pelėsis, užsiveisė grybas. Remiantis šia eksperto išvada draudikas priėmė sprendimą, kuriuo 2016-08-05 įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes draudikas turi teisę atlyginti tik dėl staiga ir netikėtai įvykusių įvykių atsiradusius nuostolius, bet ne dėl ilgalaikio vandens kaupimosi.

Atsakovo pateiktose fotografijose matyti, kad kamino apatinė apdaila yra pritvirtinta ir nepažeista, todėl pro ją negalėjo skverbtis vanduo. Net ir vandeniui patekus pro kamino apdailą, įvykis vis tiek turi būti laikomas nedraudžiamuoju, nes vanduo pateko pro išorinį pastato atitvarą, o tai yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutarties nuostatas.

Įstatyme nedraudžiama nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti.

Ieškovė R. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C ir D skyriai taikomi priklausomai nuo pasirinkto draudimo varianto, t. y. pasirinkus draudimo variantą „Saugus turtas“ yra taikomas Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 D skyrius. Tą patvirtina ir minėtų draudimo taisyklių skyrių pavadinimai. Draudimo taisyklių Nr. 056 C ir D skyriai yra atskiri ir savarankiški, taikytini tik konkrečiam pasirinkto draudimo variantui.

Atsakovas dirbtinai nagrinėjamą įvykį priskyrė prie Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C dalyje numatytų nedraudiminių įvykių sąrašo.

Draudimo bendrovės darbuotojai ieškovei išaiškino, jog pasirinkus draudimo variantą „Saugus turtas“, ieškovei bus atlyginti nuostoliai, patirti iš esmės dėl bet kokio įvykio. Draudimo variantas „Saugus turtas“ suteikia žymiai didesnę draudiminę apsaugą nei draudimo variantas „Turtas“.

Remiantis atsakovo sudarytomis gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 056, mažesnės apsaugos variantui „Turtas“ yra taikomi tik taisyklių C dalyje numatyti nedraudiminiai įvykiai, tuo tarpu draudimo variantui „Saugus turtas“ yra taikomi ne tik taisyklių D dalies nedraudiminiai įvykiai, bet ir visi taisyklių C dalies nedraudiminiai įvykiai, o tai prieštarauja sudarytos sutarties esmei, draudėjo interesams.

Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 D skyriuje esantis 22.3.4. punktas, nukreipiantis į C skyrių, yra neteisėtas ir juo vadovautis negalima. Šis punktas suteikia draudimo bendrovei galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.

Ieškovei pasirinkus draudimo variantą „Saugus turtas“, net ir elgiantis pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nebuvo galima tikėtis, jog pasirinkto draudimo variantui bus taikomi nedraudžiamieji įvykiai, taikomi visai kitam draudimo variantui „Turtas“, todėl Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus taikymas pasirinktam ieškovės draudimo variantui „Saugus turtas“ yra siurprizinis.

Byloje nėra duomenų, ir apeliantas skunde jų taip pat nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas būtų aiškinęs sutartį nesąžiningai ar nesiremdamas bendraisiais teisės principais, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017-12-06 sprendimą netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius sutarčių aiškinimo taisykles.

2016 m. Vyr. turto žalų eksperto K. D. pateikta ataskaitos suvestinė turi būti vertinama kritiškai, kadangi ji yra tik rekomendacinio pobūdžio, sudaryta neaiškios kvalifikacijos asmens, be to, ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai bei liudytojų paaiškinimai. Ši ataskaitos suvestinė buvo parengta ekspertui nemačius stogo dangos, remiantis visai kitos pastato stogo danga.

Namo fotografijose apatinės atplėštos kamino dalies nesimato todėl, kad žalų ekspertas P. K. namą (ir kaminą) fotografavo ne iš tos pusės, kurioje buvo nuplėšta apatinė kamino apdaila.

Gyventojų turto draudimo taisyklių C dalies 20.10 punktas neaktualus, nes jis nagrinėjamu atveju apskritai negali būti taikomas, be to, vanduo į ieškovės namo stogą pateko dėl nuplėštos kamino dalies, o tai jau yra draudiminis įvykis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės R. L. ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2016-04-17 buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią 115 000,00 Eur suma buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir 30 000 Eur suma buvo apdraustas namų turtas. Šalys sutartį įvardijo „Saugus turtas. Visų rizikų draudimas“. 2017 m. rugpjūčio 4 d. artimiausios automatinės meteorologinės stoties duomenimis (atstumas 20 km.) vėjo greitis buvo 9 m/s, kritulių kiekis 5,6 mm, 2017 m. rugpjūčio 5 d. vėjo greitis buvo 10 m/s, kritulių kiekis 5,5 mm, 2017 m. rugpjūčio 6 d. vėjo greitis buvo 9 m/s, kritulių kiekis 18,1 mm. 2017 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis buvo 12 m/s. 2017 m. rugpjūčio 5 ir 6 d. buvo užfiksuoti žaibų išlydžiai dangus – žemė. 2016-08-08 gyvenamojo namo miegamajame kambaryje pro lubas ėmė sunktis vanduo. 2016-08-09 ieškovė apie audros padarytą žalą pranešė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. 2016-11-02 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė pranešimą žalos byloje Nr. 202700-0301_1-001, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydami, kad įvykis, dėl kurio atsirado žala, pripažintinas nedraudžiamuoju remiantis Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 20.8. ir 20.10. punktais. Ieškovė nesutinka su tokiu draudimo taisyklių taikymu ir nurodo, kad jai pasirinkus brangesnį, išplėstinį turto draudimo variantą „Saugus turtas“, C skyriuje numatyti nedraudiminiai įvykiai nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi, kadangi pasirinkus minėtą draudimo variantą galioja draudimo taisyklių D skyrius.

Dėl draudimo sutarčių aiškinimo taisyklių ir siurprizinių sutarčių nuostatų

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir bylos šalių pozicijos, pagrindinis ginčas yra kilęs dėl to, ar įvykis, po kurio į ieškovės gyvenamajame name esančias patalpas ėmė sunktis vanduo, pripažintinas draudžiamuoju. Apeliantė draudimo bendrovė teigia, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes vandens prasiskverbimo draudėjos name priežastys yra gamintojo reikalavimų nesilaikymas, montuojant bituminių banguotų lakštų stogo dangą, bei esminių statinio ir jo dalių mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų neužtikrinimas. Apeliantės teigimu, toks atvejis yra numatytas Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 20.8 punkte, pagal kurį nedraudžiamuoju įvykiu laikomi nuostoliai dėl blogo, netinkamo projekto, statybos, montavimo, grunto tyrimo, dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų. Apeliantas taip pat rėmėsi minėtų taisyklių 20.10 punktu, pagal kurį neatlyginami nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus. Apeliantas nurodo, kad teismas ginčijamą sprendimą priėmė netinkamai aiškindamas teisės aktus, reglamentuojančius sutarčių aiškinimo taisykles.

CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma pagal pagrindinio draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas. (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu) 132 str. 3 d.). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. 2, 3 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką draudimo sutarčių aiškinimo klausimais yra pažymėjęs, jog draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas būdų riboti prisiimtą draudimo riziką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2012). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.)

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atsisakydamas ieškovei išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi draudimo taisyklių Nr. 056 20.8 ir 20.10 punktais, kurie yra taisyklių Nr. 056 C dalyje. Teismas vertino, kad šiuo atveju apeliantas turėjo taikyti minėtų taisyklių D dalį, kuri taikoma išplėstos apsaugos variantui „Saugus turtas“, kurį ir buvo pasirinkusi ieškovė, o ne C dalį, kuri taikoma draudimo apsaugos variantui „Turtas“. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip buvo nustatyta byloje, gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 dalyje „Informacija draudėjui“ nurodyta, kad „Šios draudimo taisyklės sudarytos iš atskirų savarankiškų dalių, apimančių penkis skyrius. Visoms draudimo sutartims yra taikomi šių taisyklių bendri A, B ir E skyriai. C, D skyriai taikomi tada, kai pasirenkama atitinkama draudimo apsauga. Draudimo apsaugos pasirinkimas įforminamas draudimo liudijime“. Kaip matyti iš gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300-0202700, tarp šalių buvo sudaryta draudimo sutartis, pasirinkta turto draudimo apsauga „Saugus turtas“. Draudimo taisyklių D skyriaus „Saugus turtas“ 21.1. punkte nurodyta, jog šis draudimo variantas suteikia platesnę draudimo apsaugą, t. y. draudikas draudžia turtą nuo sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo dėl bet kokių įvykių, įvykusių staiga ir netikėtai draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 22 poskyryje išvardintus nedraudžiamuosius įvykius.

Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus „Turtas“ 19 dalyje numatyta, kad draudžiamieji įvykiai – staigus ir netikėtas turto sugadinimas, sunaikinimas arba neteikimas, įvykus draudžiamiesiems įvykiams draudimo sutarties galiojimo metu. Žemiau sutartyje yra pateikiami numatyti draudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus yra taikoma draudimo apsauga. Šiame skyriuje yra išskirti draudžiamieji įvykiai, įvykę dėl ugnies, vandens poveikio, vagystės, gamtos jėgų, piktavališko turto sugadinimo dėl trečiųjų asmenų tyčinės veikos, transporto priemonės atsitrenkimo, stiklo dužimo, elektros įtampos svyravimų, dviračių vagystės (taisyklių 19.1. – 19.9. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad prie kai kurių minėtų draudžiamųjų įvykių yra atskirai išskiriami atvejai, kuriems įvykus draudimo apsauga yra netaikoma (pvz. 19.1.1., 19.2.4., 19.3.4. ir kiti punktai). Taisyklių C skyriaus 20 skirsnyje taip pat yra išvardinti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudimo apsauga negaliotų. Tų pačių turto draudimo taisyklių D skyriaus „Saugus turtas“ 21.1. p. numatyta, kad šis draudimo variantas suteikia platesnę draudimo apsaugą, t. y. draudikas apdraudžia turtą nuo sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo dėl bet kokių įvykių, įvykusių staiga ir netikėtai draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 22 poskyryje išvardintus nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai taip pat yra numatyti D skyriaus 22 skirsnyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad gyventojų turto draudimo taisyklių D skyriuje numatytas „Saugus turtas“ turto draudimo variantas suteikia platesnę draudimo apsaugą, nenumatydamas atskirų draudžiamųjų įvykių, t. y., kitaip nei C skyriuje, D skyriumi taikoma draudimo apsauga neturi baigtinio draudžiamųjų įvykių sąrašo ir draudikas įsipareigoja atlyginti žalą, įvykusią dėl „bet kokių įvykių, įvykusių staiga ir netikėtai draudimo sutarties galiojimo metu“ (taisyklių 21.1. punktas). „Saugus turtas“ draudimo apsaugos metu draudikas savo prisiimtos rizikos laipsnį riboja tik gyventojų turto draudimo taisyklėse įtvirtintu nedraudžiamųjų įvykių sąrašu. Tokiu būdu draudikas prisiima gerokai platesnę draudžiamųjų įvykių riziką ir tai pagrindžia didesnę tokios draudimo apsaugos kainą. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad pasirinkus standartinės draudimo apsaugos variantą „Turtas“ yra draudžiama tik nuo pasirinktų rizikų, t. y. nuo įvykių, kurie atitinka draudžiamųjų įvykių apibrėžimus.

D skyriuje įtvirtinto nedraudžiamųjų įvykių sąrašo 22.3.4. punktas nukreipia į C skyriaus 20 skirsnį, kuriame yra nurodomi nedraudžiamieji įvykiai. Ieškovės teigimu, šis punktas yra neteisėtas ir juo vadovautis negalima. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovės argumentu, jog draudikas nagrinėjamu atveju negalėjo taikyti 22.3.4. punkto, kuris nukreipia į 20.8. ir 20.10. punktus, esančius C skyriuje.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas draudimo sutarčių aiškinimo taisykles yra pasakęs, kad kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti draudiko prisiimamą riziką ribojančius nedraudžiamuosius įvykius ir jų taikymo apimtį, būtina atsižvelgti į gyventojų turto draudimo taisyklėse nustatytų nedraudžiamųjų įvykių turinį.

Gyventojų turto draudimo taisyklių C skyriuje, be kita ko, yra numatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais draudikas laiko nuostolius dėl: „bet kokios rūšies karo veiksmų, vidaus neramumų, politinės rizikos, žemės drebėjimo ar branduolinės energijos tyrimo, naudojimo ar gaivalinio pasireiškimo“ (20.1. punktas); dėl „Jūsų, Jūsų šeimos narių ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) (20.2. punktas); neteisinga apdrausto turto eksploatacija arba montavimo klaidos, išskyrus atvejus, kai už klaidas atsako tretieji asmenys (20.11. punktas) ir kiti atvejai. Nesutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kuriuo teigiama, jog taikant draudimo apsaugą „Saugus turtas“, taisyklių D skyriuje esantis nukreipimas į C skyrių yra negalimas. Teismo nuomone, toks taisyklių taikymas (C skyriuje nurodytų nedraudžiamųjų įvykių netaikymas pasirinkus draudiminę apsaugą „Saugus turtas“) pernelyg išplėstų draudiko atsakomybę, draudikas turėtų atlyginti nepagrįstus draudėjo nuostolius (pvz. įvykusius dėl draudėjo ar jo šeimos narių tyčios, dėl neteisingos apdrausto turto eksploatacijos ir t.t.), o tai neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, draudikui galiotų labai siaura nedraudžiamųjų įvykių taikymo apimtis ir, iš kitos pusės, draudėjui būtų sudarytos galimybės piktnaudžiauti tokia draudimo sutartimi teikiama apsauga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama taisyklė, kad draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką tinkamai atskleisti standartines sutarties sąlygas kitai šaliai – draudėjui. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jei šias parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t. y. sudarė galimybę kitai šaliai susipažinti su sutarties sąlygomis įtraukdama jas į rašytinės sutarties tekstą arba pateikdama kaip sutarties priedą atskirame dokumente sutarties pasirašymo metu (CK 6.185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-3-1075/2018).

CK 6.186 str. 1-2 d. nurodyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos; sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-3-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl draudimo taisyklių 22.3.4. punkto, kadangi, apdraudus turtą draudimu „Saugus turtas“, įvykus draudiminiam įvykiui yra taikomas ne tik taisyklių D skyriuje įtvirtintas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, bet taip pat yra nukreipiama ir į tų pačių taisyklių C skyriuje nurodytą nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad draudimo taisyklių 22.3.4. punktas, nukreipiantis į C dalį yra siurprizinis. Šiame punkte įtvirtinta nuostata „dėl nuostolių, kurie nurodyti 20 skirsnyje“ yra išreikšta pakankamai aiškiai ir suprantamai. Teismo vertinimu, normalių gebėjimų asmuo, pasirašydamas turto draudimo sutartį, turėtų domėtis draudimo taisyklėmis ir rizikomis, kurių neprisiima draudikas, susipažinti su turto draudimo taisyklėmis, kurios yra taikomos draudžiam turtui, kadangi tai yra viena iš esminių turto draudimo sutarties dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, pasirašydama gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 300-0202700 patvirtino, kad jai yra įteikta Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 kopija, yra su tomis taisyklėmis susipažinusi ir taisyklių turinys bei sąlygos jai yra suprantamai išaiškintos. Ieškovė parašu taip pat patvirtino, kad ji sudaro draudimo sutartį pagal draudimo sutartyje individualiai aptartas ir gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 056 numatytas sąlygas.

Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad draudimo taisyklių C ir D skyriai yra taikomi atskirai, atsižvelgiant į pasirinkto draudimo rūšį, taip pat nepagrįstai pripažino, kad C skyriaus 20.8. ir 20.10. punktų taikymas buvo siurprizinis.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsisakė mokėti draudimo išmoką vadovaudamasis gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 20.8. ir 20.10. punktais. Taisyklių 20.8. punkte nurodyta, jog nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl blogo, netinkamo projekto, statybos, montavimo, grunto tyrimo, dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo. 20.10. punkte numatyta, kad nedraudžiamųjų įvykių nuostoliais laikomi nuostoliai dėl vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus, išskyrus, jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio.

Draudimo įstatymo 98 str. 7 d. (įstatymo redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu) pasakyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nurodyta įstatymo nuostata yra specialioji teisės norma, nustatanti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri taikoma tais atvejais, kai tarp draudimo sutarties šalių kyla ginčas dėl draudimo išmokos mokėjimo būtent tais atvejais, kai draudikas atsisako ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366-378/2016">3K-3-366-378/2016</a>). Taigi apeliantui, teigiančiam, kad egzistuoja aplinkybės, teikiančios pagrindą atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmoką, pagal įstatymą yra priskirta pareiga jas įrodinėti. Apeliantas taip pat turi įrodyti, jog atsisakant mokėti draudimo išmokas buvo įvertinti tokį sprendimą lemiantys kriterijai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką rėmėsi vyriausiojo turto žalų eksperto K. D. parengta ataskaitos suvestine, atlikta pagal papildomą 2016-10-03 pastato apžiūrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad papildoma apžiūra buvo atlikta jau tuomet, kai ieškovės stogas buvo suremontuotas (tai apeliantas nurodė ir atsiliepime į ieškinį), tačiau apelianto teigimu, žalų ekspertas rėmėsi ir ankstesnio eksperto surinktais duomenimis, kuomet ieškovės stogas dar nebuvo suremontuotas. Ataskaitos suvestinėje žalų ekspertas darė prielaidą, jog drėgmės kaupimasis ieškovės name įvyko dėl banguotų lakštų klojimui keliamų reikalavimų nesilaikymo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei 2016-05-24 buvo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą, o 2016-06-15 – valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

2017-06-21 vykusiame teismo posėdyje liudijęs UAB „Stogai jums“ ekspertas S. V., kuris po įvykio apžiūrėjo ieškovės namo stogą, nurodė, kad vandens prasiskverbimo į namo vidų priežastis – nuplyšusios kamino detalės, tikėtina, nuo didelio vėjo. S. V. nurodė, kad vanduo, patekęs per pažeistą stogo vietą prie kamino, pasiskirstė po visą stogo konstrukciją, pateko į ieškovės kambarį. 2017-09-05 vykusiame teismo posėdyje liudijęs R. S., kuris po įvykio dengė ieškovės stogą, patvirtino S. V. parodymus, kad vandens patekimas prasidėjo nuo kamino ir pasiskirstė po visą stogą. R. S. nurodė, kad ankstesnis namo stogas, kuris buvo pakeistas nauju, atrodė normalus, stogo dengimo pažeidimų nesimatė. Liudytojas S. G., taip pat atlikęs ieškovės namo stogo dengimo darbus, nurodė, kad vanduo į namo vidų pateko per atplyšusią kamino detalę, pasiskirstė po visą namo stogą, pateko į namo gyvenamųjų patalpų vidų, ankstesnis stogas atrodė įprastai, jokių stogo dengimo pažeidimų nesimatė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-05-24 išduota deklaracija apie statybos užbaigtumą ir 2016-06-15 išduota pažyma, patvirtinanti apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, paneigia apelianto tvirtinimą, kad stogo danga buvo įrengta netinkamai, nesilaikant gamintojų reikalavimų. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai byloje, ir minėtos pažymos.

Gyventojų turto draudimo taisyklių D skyriuje, kuris buvo taikomas ieškovės pasirinkto draudimo varianto „Saugus turtas“ atveju, draudžiamasis įvykis yra apibrėžiamas kaip turto sugadinimas, sunaikinimas arba praradimas dėl bet kokių įvykių, įvykusių staiga ir netikėtai draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 22 poskyryje išvardintus nedraudžiamuosius įvykius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis sprendė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje praūžė škvalas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu teismo vertinimu, tokios meteorologinės sąlygos Lietuvoje nelaikytinos įprastais reiškiniais, toks įvykis atitinka gyventojų turto draudimo taisyklių D skyriuje nurodytą draudžiamojo įvykio apibrėžimą.

Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atveju galėjo būti taikomas gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 C skyriaus 20 skirsnis, tačiau įvykis, dėl kurio ieškovė patyrė žalą, atitiko draudžiamojo įvykio kriterijus ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės R. L. gyvenamajame name įvykusį įvykį pripažino draudžiamuoju.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas, nors ir tikslina pirmosios instancijos teismo motyvus, tačiau pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. L. iš apelianto ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Egidijus Mockevičius

Irena Stasiūnienė