T. F. pagal BK 139 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-26/2012 Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00671-2006-6

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintajai T. F.,

vertėjai Loretai Kireilytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria, atmetus nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacinį skundą, T. F. baudžiamojoje byloje paliktas galioti be pakeitimų Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. išteisinamasis nuosprendis.

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu T. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės ir išteisintosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. F. buvo kaltinama tuo, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2006 metų liepos 15–16 dienomis surengė D. N. dukters V. N. ir S. K., A. D. dukters V. D. ir J. B. (B.), L. K. sūnaus L. K. (K.) ir S. M. vestuvių pokylius, kurių metu, pateikusi vištienos vyniotinį su abrikosais, kiaulienos vyniotinį, mėsos vyniotinį su kiaušiniu, įdarytą karpį, rūkytą vištieną, infekuotus salmonelėmis, dėl neatsargumo nesunkiai susargdino du ir daugiau žmonių.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji D. N. ir jos atstovas advokatas A. Burinskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir T. F. baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neobjektyvūs ir nepagrįsti. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės pagrindais ir, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, įrodymus vertino formaliai. Pasak kasatorių, teismai nepagrįstai kaip įrodymą nuvertino Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė užkrėsto maisto šaltinius, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorių tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nutartyje ne iš esmės pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, nurodydamas, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ir neįvertino galimybės T. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 277 straipsnį, nors tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui jie (nukentėjusioji ir jos atstovas) apeliaciniu skundu buvo pareiškę ir jį teismo posėdyje palaikė prokurorė.

Kasatorių tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai aiškino BK 139 straipsnio 2 dalį. Pasak kasatorių, T. F. veika pasireiškė neatsargia kaltės forma. Kasatorių teigimu, iš byloje esančio įrodymų viseto matyti, kad T. F. objektyviai galėjo ir privalėjo numatyti, jog dėl jos pateikto maisto bus sutrikdyta daugelio asmenų sveikata. Kasatorių nuomone, teismai neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad išteisintoji yra verslininkė ir savo srities profesionalė, kuriai keliami didesni profesiniai reikalavimai, susiję su maisto gamybos sauga. Be to, pasak kasatorių, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad patiektas maistas nebuvo geras ir jau „vien jo estetinė būklė kėlė dvejonių“. Tai konstatavo ir Visuomenės sveikatos centro atstovai. Kasatoriai taip pat nesutinka su teismų išvada, kad išteisintoji „neturėjo pareigos pasidomėti, kokios būklės maisto produktai bus patiekti vien įvertinus aplinkybę, jog tai yra susiję su išteisintosios ūkine komercine veikla“.

Nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo advokato A. Burinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi

Kasatoriai skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nutartyje ne iš esmės pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus ir nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė ir neįvertino galimybės T. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 277 straipsnį, nors tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui jie (nukentėjusioji ir jos atstovas) apeliaciniu skundu buvo pareiškę ir jį teismo posėdyje palaikė prokurorė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-4/2011, 2K-457/2011).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nukentėjusiosios D. N. ir jos gynėjo apeliacinio skundo esminių argumentų, tarp jų ir dėl galimybės T. F. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 277 straipsnį, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 6 d. išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo apeliacinį skundą, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų nepažeidė.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

Kasatoriai skunde taip pat nurodo, kad: apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino formaliai; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai kaip įrodymą nuvertino Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas; iš byloje esančio įrodymų viseto matyti, jog T. F. objektyviai galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jos pateikto maisto bus sutrikdyta daugelio asmenų sveikata; teismai neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, jog išteisintoji yra verslininkė ir savo srities profesionalė, kuriai keliami didesni profesiniai reikalavimai, susiję su maisto gamybos sauga; iš byloje esančių įrodymų matyti, jog patiektas maistas nebuvo geras ir jau „vien jo estetinė būklė kėlė dvejonių“; nesutinka su tuo, jog išteisintoji „neturėjo pareigos pasidomėti, kokios būklės maisto produktai bus patiekti vien įvertinus aplinkybę, jog tai yra susiję su išteisintosios ūkine komercine veikla“, ir pan. Taigi kasatoriai šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnio 5 dalį nurodo tik formaliai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismui nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatorių argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Taigi minėti kasatorių skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios D. N. ir jos atstovo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda Dalia Bajerčiūtė

Jonas Prapiestis