A. V. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-43/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00277-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2;

2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam A. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir nukentėjusiojo V. K. (V. K.) ir jo atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Priteista iš A. V. nukentėjusiojo V. K. naudai 54 562 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendis: A. V. veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti vieneri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams įpareigojant A. V. per dvejus metus atlyginti nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą.

Iš A. V. nukentėjusiojo V. K. naudai priteista 54 562 Lt suma turtinei žalai atlyginti sumažinta iki 32 350 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo – atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 22 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas UAB „M.“ direktorius ir atstovaudamas minėtai bendrovei, iš V. K. už 85 000 Lt įgijo butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), t. y. pervedė 85 000 Lt sumą į V. K. asmeninę AB banko „Swedbank“ sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, apgaule gavo V. K. AB banko „Swedbank“ banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jos užrašytu PIN kodu, melagingai nurodydamas V. K., kad ši banko kortelė jam reikalinga pervesti 85 000 Lt į V. K. asmeninę sąskaitą už iš jo nupirktą butą. Taip A. V., apgaule paimdamas iš V. K. jo banko mokėjimo kortelę su ant jos užrašytu PIN kodu, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

A. V. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

2010 m. kovo 22 d. neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 22 d. 16.34 val. neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 61, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 23 d. 20.19 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 24 d. 19.42 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 25 d. 19.53 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 26 d. 14.25 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 27 d. 13.27 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 28 d. 21.30 val., neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 29 d. 12.16 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 30 d. 10.24 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 31 d. 8.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 1 d. 10.54 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 2 d. 10.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr.61, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 3 d. 13.01 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 4 d. 13.07 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 5 d. 22.00 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 6 d. 9.21 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 7 d. 5.23 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 8 d. 8.38 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 9 d. 7.12 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 10 d. 11.14 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 11 d. 12.56 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 12 d. 12.46 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 13 d. 11.30 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 14 d. 8.40 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 15 d. 12.59 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Turgaus 9, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 16 d. 9.48 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 17 d. 10.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 18 d. 15.22 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 3000 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. balandžio 19 d. 11.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos nuėmė 880 Lt.

Taip A. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. 16.34 val. iki 2010 m. balandžio 19 d. 11.20 val., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuimdamas nuo jos pinigus bankomatuose apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 84 880 Lt, iš kurių už 30 000 Lt 2010 m. balandžio 1 d. nupirko V. K. butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bei 318 Lt sumokėjo už notaro paslaugas, o likusius pinigus, t. y. 54 562 Lt, pasisavino.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu A. V. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 182 straipsnio 1 dalį. Šis teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, kiek konkrečiai A. V. mokėjo: už notaro paslaugas (byloje yra tik duomenų, jog perkant butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), notarui už paslaugas buvo sumokėta 318 Lt, nors buvo parduodamas V. K. butas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir notaro paslaugos taip pat buvo reikalingos), už V. K. kabelinės televizijos įvedimą, jo turto perkraustymą, įsiskolinimą už komunalines paslaugas, už byloje minėtų butų pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymą (kai šių mokėjimų iš esmės neneigia ir V. K.). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. V. pateiktos versijos, kiek mokėjo už minėtas paslaugas iš V. K. priklausančių pinigų, (pvz., už tarpininkavimo paslaugas V. K. sumokėjo 3000 Lt), nepaneigia jokie faktiniai duomenys, ir šias aplinkybes vertino nuteistojo naudai, konstatuodamas, kad nėra duomenų, jog A. V. įgijo 13 350 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ir duomenų, kurie paneigtų A. V. versiją, jog kas trečią dieną jis duodavo nukentėjusiajam V. K. nuo 500 Lt iki 1000 Lt (šias aplinkybes patvirtino liudytojai K. D. bei R. S.), o pinigų gavimo fakto neneigia ir nukentėjusysis V. K. (kuris nesutinka tik su gautomis pinigų sumomis), ir konstatavo, kad neįrodyta, jog A. V. apgaule įgijo 8712 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neįrodyta, jog A. V. įgijo iš viso 22 213 Lt (jis neteisėtai įgijo 32 349 Lt), pripažino, kad A. V. veikoje nėra nusikaltimą kvalifikuojančio požymio – didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule.

Nuteistasis A. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybes neleidžia teismui tikėti nukentėjusiojo V. K. pateikta įvykių versija, tačiau taip pat neginčytinai konstatavo, kad A. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje. Kasatoriaus manymu, taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes nei patvirtino, nei paneigė jo dalyvavimo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, o įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė nuteistajam.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas privalo vadovautis pirmosios instancijos teismui nustatytomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, įskaitant ir BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią įrodymus vertinti remiantis išsamiu aplinkybių ištyrimu. Iš to išplaukia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime jis turi aiškiai nurodyti, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip (kasacinė nutartis Nr. 2K-655/2006). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė tik esminius teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuodamas kai kurias baudžiamosios bylos aplinkybes, išvardijo baudžiamosios bylos duomenų šaltinius, tačiau šių duomenų neišnagrinėjo, neatliko jų analizės, neatskleidė ryšio su kitais bylos įrodymais, neišdėstė motyvų, kodėl atmetė teisinančius bylos duomenis.

Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis V. K. keitė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs prieštaravimus, nuosprendyje jų niekaip neaptarė, neatliko jų analizės bei nevertino kitų byloje nustatytų įrodymų kontekste. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp V. K. parodymų ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos – notarės I. M. parodymų, juos patvirtinančių teismui pateiktų dokumentų. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nebuvo pateikti motyvai, kodėl atmesti šie nuteistojo nekaltumą pagrindžiantys įrodymai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kasaciniu pagrindu apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams naikinti ir keisti laikomi ir atvejai, kai žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų tyrimas ar (ir) vertinimas turi spragų, yra paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis teismų padarytų išvadų ir pan. Nustatęs tokius įrodymų tyrimo ar (ir) vertinimo trūkumus kasacinės instancijos teismas konstatuoja BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2008). Vykdydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime jis turi aiškiai nurodyti, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip (kasacinė nutartis Nr. 2K-53/2011). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė.

Nuteistasis nurodo, kad jo apeliaciniame skunde buvo itin daug dėmesio skirta V. K. parodymų patikimumo vertinimui, tačiau šių apeliacinio skundo argumentų teismas visiškai neįvertino, o tik lakoniškai konstatavo, kad netiki V. K. pateikta įvykių versija. Dėl kito esminio apeliacinio skundo argumento, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas visai nepasisakė, o tik nurodė, kodėl jie kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau, kodėl jie kvalifikuojami kaip sukčiavimas ir kuriuose jo veiksmuose pasireiškė apgaulė, nuosprendyje net nepaminėta. Taip Klaipėdos apygardos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad nusikaltimo sudėties konstatavimą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti nusikaltimo sudėties požymiai. Tik nustačius visas teisiškai reikšmingas įrodinėtinas faktines aplinkybes bei atskleidus konkretaus nusikaltimo sudėties turinį, galima spręsti klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010, „Teismų praktika“ Nr. 34). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateiktas veiksmų priežastingumas prieštarauja tokio pobūdžio bylose formuojamai kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, atitinkančių BK 182 straipsnio dispozicijoje nurodytus nusikaltimo sudėties požymius. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatuotos aplinkybės prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad būtent paties nukentėjusiojo nepagrįstas pasitikėjimas nuteistuoju atiduodant jam mokėjimo kortelę su užrašytu PIN kodu, gyvenimo būdas – dažnas alkoholio vartojimas, itin reikšmingų veiksmų, pvz., suteiktų paslaugų (tarp jų ir apgyvendinimo), jų apmokėjimo klausimo derinimas ir buvo vienos pagrindinių priežasčių, kurios pastūmėjo nuteistąjį elgtis nusikalstamai. Taigi ši apygardos teismo nuosprendyje išsakyta nusikalstamų veiksmų argumentacija duoda pagrindo tvirtinti, kad nusikalstama veika inkriminuota nepagrįstai, jo (A. V.) veiksmuose apygardos teismas nenustatė jokių veiksmų, lėmusių nukentėjusiojo „suklaidinimą“, ir kad toks „suklaidinimas“ būtų turėjęs įtakos V. K. apsisprendimui perduoti jam savo mokėjimo kortelę.

Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. K. daugelį jo naudai atliktų sandorių pripažino, jie buvo atlikti su jo žinia (pvz., buto (duomenys neskelbtini) pirkimas). Teismui buvo pateikti oficialūs duomenys, kad V. K. nupirktas butas buvo už mažesnę nei tuo metu rinkos kaina, ir tai taip pat paneigia, jog ketinta pasisavinti V. K. pinigus. Be to, tai, kad praėjus porai mėnesių po kortelės grąžinimo nukentėjusysis parašė pakvitavimą, kad su juo visiškai atsiskaityta, ir tik praėjus porai mėnesių po šio pakvitavimo surašymo kitų asmenų iniciatyva buvo kreiptasi į policiją, patvirtina, jog nukentėjusysis apie pinigų paėmimą iš sąskaitos žinojo ir tam neprieštaravo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nors iš V. K. sąskaitos (su jo žinia) visos piniginės lėšos paimtos tuo pačiu laikotarpiu ir tokiu pat būdu, tačiau teismai pripažino, kad neva apgaule pasisavintos tik tos piniginės lėšos, kurių jam, nuteistajam, nepavyko pagrįsti oficialiais sandoriais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Šios formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio sudarymo faktas pirmiausia yra civilinio ginčo dalykas ir baudžiamojo proceso priemonėmis gali būti įrodinėjamas tik tuo atveju, kai tas sandoris yra nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių išraiška. Teismams pripažinus, kad pinigai iš V. K. sąskaitos buvo paimti su V. K. žinia bei šio poreikiams tenkinti (juos siejo žodinės sutartys, kurių daugelį nukentėjusysis pripažino), nėra pagrindo teigti, kad jis (A. V.) apgaule pasisavino tokiu pat būdu paimtą likusią (nepagrįstą oficialiais dokumentais ar sandoriais) pinigų dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog didžioji dalis nuteistojo veiksmų, atliktų disponuojant V. K. mokėjimo kortele, buvo teisėti, atitiko jo valią bei interesus, dėl to tokie veiksmai neatitinka BK 214, 215 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėčių (kasacinė nutartis Nr. 2K-475/2009).

Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas advokatas V. Žarkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį, palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendį be pakeitimų ir priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiojo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, t. y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Tačiau iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir nustatė kitokias įvykio aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytų pripažįstamos tada, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2004, 2K-7-13/2007). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir perkvalifikuodamas A. V. veiką, pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Tokiu atveju, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas apskųstą nuosprendį turėjo keisti, vadovaudamasis BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, t. y. dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad nėra duomenų, jog A. V. įgijo 13 350 Lt ir apgaule įgijo 8712 Lt, turėjo nurodyti, kuo remdamasis padarė kitokias negu pirmosios instancijos teismas išvadas. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ne tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bet ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, tačiau nenurodydamas pastarojo nuosprendžio pakeitimo pagrindo ir jo nemotyvuodamas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 328 straipsnio 3 punkte ir 332 straipsnio 7 dalyje numatytus reikalavimus, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 26 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad svarbi aplinkybė, kuri turi būti įrodyta sprendžiant klausimą dėl BK 182 straipsnio taikymo, yra nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis, dydis. Kasatorių manymu, netikslus matematinis apskaičiavimas lėmė, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog A. V. įgijo 13 350 Lt. Tačiau apskaičiavus šio teismo nuosprendyje nurodytas išlaidų sumas (300 Lt + 50 Lt + 3000 Lt + 3000 Lt + 1500 Lt+500 Lt) nustatyta kita suma – 8350 Lt, t. y. 5000 Lt mažesnė. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (32 500 Lt). 5000 Lt paklaida didina apeliacinės instancijos teismo nustatyto pasisavinto turto vertę iki 37 350 Lt (32 350 Lt + 5000 Lt), o tai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

Kasatoriai pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo ištyrė nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymus, apeliaciniame skunde minėtų liudytojų parodymus, tačiau jų išsamiai neišanalizavo ir neįvertino bei padarė kitas išvadas nei buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas išsamių motyvų, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pardavė daug pigiau negu jo rinkos kaina (A. V. patvirtino, kad UAB „M.“ pardavė šį butą už 110 000 Lt), ir neigė, kad tarp jo ir A. V. buvo susitarimas dėl kitų išlaidų. Iš šio buto pirkimo–pardavimo sutarties 11.4 punkto matyti, kad šio buto kaina 90 000 Lt (A. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 5000 Lt už nupirktą butą nesumokėjo) ir kad sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo pirkėjas – UAB „M.“. Kasatoriai pažymi, kad nelogiška, jog pirkėjas, pirkdamas turtą, dar paimtų 3000 už paslaugas, o pardavėjas, parduodamas turtą mažesne nei rinkos kaina, dar mokėtų už paslaugas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, to nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas, kad Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį; šiuo atveju nėra įrodymų dėl šalių susitarimo dėl 3000 Lt už sandorio sudarymą ir 1500 Lt už komunalines paslaugas sumokėjimo. Tai leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, perkvalifikuodamas A. V. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, išanalizavęs ne visus bylos įrodymus ir įvertinęs kitų bylos duomenų kontekste, nutylėdamas kai kurių iš jų esmę, iškreipdamas jų prasmę, taip iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik tais byloje apklaustų asmenų parodymais arba tik ta jų dalimi, kuri buvo palanki apeliantui A. V.. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jie yra prieštaringi, teismas nuosprendyje paminėjo visus įrodymų šaltinius, tačiau jų patikimumo vertinimo nepateikė. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad faktiniai duomenys nepaneigia A. V. pateiktos versijos, kiek konkrečiai jis mokėjo už minėtas paslaugas iš V. K. priklausančių pinigų (pvz., už tarpininkavimo paslaugas V. K. sumokėjo 3000 Lt), todėl nėra duomenų, kad A. V. įgijo 13 350 Lt ir kad kas trečią dieną jis duodavo V. K. nuo 500 Lt iki 1000 Lt, todėl konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. V. apgaule įgijo 8712 Lt. Kasatorių nuomone, šios teismo išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis, paremtos prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais, kitų bylos duomenų kontekste neįvertinus nukentėjusiojo V. K. parodymų, „Swedbank“ sąskaitos išklotinės. Iš „Swedbank“ pateikto V. K. sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2010 m. balandžio 1 d. (buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) pirkimas) iš V. K. sąskaitos buvo paimta 33 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt sumokėta už šio buto nupirkimą. A. V. pateikė teismui 2010 m. kovo 22 d. sąskaitą– faktūrą MEM Nr. 21 dėl 3000 Lt gavimo už tarpininkavimo paslaugas perkant butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bei 2010 m. balandžio 1 d. sąskaitą–faktūrą MEM Nr. 23 dėl 10 000 Lt gavimo už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Taigi A. V. gavo iš V. K. už paslaugas 13 000 Lt, taip pat teismas laikė nustatytu 1500 Lt sumokėjimą už komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Kasatoriai pažymi, kad įplaukų ir išlaidų balansas 2010 m. balandžio l d. yra neigiamas: 11 500 Lt (33 000 Lt-30 000 Lt-3000 Lt-10 000 Lt-1500 Lt). Neigiamą balansą A. V. galėjo atkurti tik 2010 m. balandžio 5 d., todėl kyla klausimas, kaip tokiu atveju A. V. kas trečią dieną galėjo duoti nukentėjusiajam nuo 500 Lt iki 1000 Lt ir kaip jis 2010 m. balandžio 1 d. galėjo iš V. K. gauti 10 000 Lt ir įnešti į įmonės kasą. Be to, liudytoja D. J. paaiškino, kad butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirko UAB „M.“, o tokiais atvejais įmonė už tarpininkavimo paslaugas atlygio neima. A. V. parodė, kad santykiuose su V. K. veikė UAB „M.“ vardu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje liudytojos D. J. parodymai iškraipyti ir įvertinti nuteistojo naudai. Kasatoriai pažymi, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nepateikė sąskaitos–faktūros, dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimo už komunalines paslaugas sumokėjimą, trišalių susitarimų, preliminarių sutarčių.

Nuteistojo A. V. kasacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiojo V. K. ir jo atstovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl A. V. padaryto sukčiavimo nusikaltimo kvalifikavimo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų priimant Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį

Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas bei nuteistasis A. V. ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas teigia, kad A. V. padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip tai padarė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, o nuteistasis ginčija nuteisimą pagal BK 182 straipsnį, teigdamas, kad jo padarytoje veikoje iš viso nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistojo ir nukentėjusio kasacinių skundų, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, daug dėmesio skyrė faktinių bylos aplinkybių, nustatytų Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje, analizei ir kai kurių aplinkybių, kaip antai neteisėtai įgyto turto dydžio bei nusikaltimu V. K. padarytos žalos dydžio nustatymui ir tikslinimui, tačiau visai neanalizavo, kiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka sukčiavimo sudėtį. Nuteistasis A. V. būtent to prašė savo apeliaciniame skunde, tačiau ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis liko neišnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas bylos faktinių aplinkybių analizės nesusiejo su BK 182 straipsnyje numatyta sukčiavimo nusikaltimo sudėtimi, taigi nepateikė atsakymo į pagrindinį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą. Nuteistasis padavė kasacinį skundą, kuriame išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos jis dėstė ir savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su A. V. kasacinio skundo motyvais dėl jo apeliacinio skundo neišnagrinėjimo. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo neišnagrinėjimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas ginčija padaryto nusikaltimo perkvalifikavimą iš BK 182 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį ir prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą dėl A. V. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį, pagrįstas neaiškiais ir prieštaringais, sunkiai suprantamais motyvais, dėl to jis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir paliktas galioti.

Kasaciniame skunde nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas ginčija apygardos teismo išvadą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto požymio – didelės vertės svetimo turto įgijimo – nebuvimo. Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą yra tada, kai įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatomas 130 Lt. Sukčiavimo nusikaltimas padarytas laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki balandžio 19 d. Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL dydis buvo prilyginamas 130 Lt. Taigi didelės vertės svetimo turto sukčiavimas yra tada, kai įgyto turto vertė viršija 32 500 Lt.

Apylinkės teismas nustatė, kad sukčiavimo būdu A. V. įgyto turto vertė yra 54 562 Lt ir tai atitinka didelės vertės turto požymį. Apylinkės teismas atmetė A. V. argumentus dėl V. K. sąskaitoje buvusių 84 880 Lt, išskyrus 30 000 Lt už buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimą bei 318 Lt už notaro paslaugas, panaudojimo V. K. interesais ir su jo žinia. Teismas pažymėjo, kad: „Kaltinamojo versija, jog naudojo lėšas pagal susitarimą su V. K., paneigtina, kadangi jokių raštiškų susitarimų tarp jų nebuvo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog nei dėl komunalinių paslaugų, susidariusių jam gyvenant (duomenys neskelbtini), nei dėl dokumentų tvarkymo pensijai gauti, nei dėl komisinių už buto pardavimą ar pirkimą, nei dėl buto paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, nei dėl palydovinės televizijos įvedimo, nei dėl garažo durų sutvarkymo jis niekam nemokėjo, su A. V. apie tai nekalbėjo ir A. V. iš jo nieko neprašė, manė, jog A. V. jam padeda dėl to, kad gana pigiai jam pardavė savo butą. Be to, tuo metu jis neturėjo pinigų, o A. V. pateiktuose kasos pajamų orderiuose <...> nurodytų pinigų sumų A. V. jis nėra mokėjęs, apie kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas su A. V. nėra kalbėjęs. Teismui A. V. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių jo parodymus apie išleistus V. K. pinigus. A. V. nurodė, jog veikė žodinio susitarimo su V. K. pagrindu. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma. To paties kodekso 1.93 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Remtis vien kaltinamojo parodymais dėl žodinių sandorių, neva sudarytų su nukentėjusiuoju V. K., kai nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nors A. V. teismui pateikė tris kasos pajamų orderius, kuriuose nurodyta, jog UAB „M.“ už tarpininkavimo paslaugas V. K. per tris kartus sumokėjo 16 000 Lt, minėti kasos pajamų orderiai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi jie pasirašyti tik A. V. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“; 11 punkte numatyta, kad „kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai“. Atkreiptinas dėmesys, kad joks kasos pajamų orderis V. K. išduotas nebuvo, o kasos pajamų orderiuose nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu priimti pinigai. A. V. kasos pajamų orderių nepagrindė jokiomis preliminariomis sutartimis, kurių pagrindu paimti pinigai, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sudaryta preliminari sutartis dėl buto Sulupės g. pirkimo ir šias paslaugas atliko kaip juridinio asmens atstovas“.

Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas A. V. pasisavintą pinigų sumą sumažino iki 32 350 Lt, kitaip negu pirmosios instancijos teismas įvertindamas A. V. parodymus bei jo prašymu teisme apklaustų kelių UAB „M.“ darbuotojų – A. V. pavaldinių – parodymus, nors jie aiškiai prieštaravo nukentėjusiojo parodymams. Tačiau tokiu atveju teismas, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio nuostatos, privalėjo motyvuoti, kodėl jis padarė kitokią nei apylinkės teismas išvadą, kodėl netiki nukentėjusiojo parodymais ir pirmenybę teikia UAB „M.“ darbuotojų parodymams. Teismas įtikinamų motyvų nepateikė, taip pažeidė BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Be to, teismo skaičiavimai, kurių pagrindu buvo sumažintas sukčiavimo būdu iš V. K. įgyto turto dydis ir dėl to pakeista nusikalstamos veikos kvalifikacija, yra prieštaringi ir neaiškūs. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo taip: „Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kiek konkrečiai A. V. mokėjo: už nurodytas notaro paslaugas (byloje yra tik duomenų, jog perkant butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, notarui už paslaugas buvo sumokėta 318 Lt, nors, kaip nustatyta, buvo parduodamas V. K. butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir akivaizdu, kad notaro paslaugos taip pat buvo reikalingos), V. K. kabelinės įvedimą, V. K. perkraustymą, įsiskolinimą už V. K. komunalines paslaugas, už byloje minėtųjų butų pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymą, kai šių mokėjimų iš esmės neneigia pats V. K. Tuo tarpu duomenų, paneigiančių A. V. pateiktos versijos, kiek konkrečiai jis mokėjo už paminėtas paslaugas iš V. K. priklausančių pinigų, kaip, pavyzdžiui, jog už tarpininkavimo paslaugas V. K. sumokėjo 3000 Lt <...>, nepaneigia jokie faktiniai bylos duomenys. Todėl vienareikšmiškai atmesti A. V. nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas negali ir jos vertinamos nuteistojo naudai, konstatuojant, kad nėra duomenų, jog A. V. įgijo 13 350 Lt. Taip pat įvertinant tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų A. V. versiją, jog kas trečią dieną jis duodavo V. K. nuo 500 Lt iki 1000 Lt, ir šias aplinkybes patvirtina liudytojai K. D. bei R. S., be to, pinigų gavimo fakto neneigia ir nukentėjusysis V. K., tik nesutinka su gautomis pinigų sumomis. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. V. apgaule įgijo 8712 Lt“.

Iš pirmiau paminėtų apygardos teismo nuosprendžio motyvų teisėjų kolegijai visiškai neaišku, kaip apskaičiuota 13 350 Lt suma, kurią nuteistasis A. V. panaudojo V. K. interesais, kaip nustatyta 8712 Lt suma, kuria buvo sumažinti A. V. įsipareigojimai V. K., kokie įrodymai patvirtina tokias tikslias sumas. Apygardos teismo teiginiai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių A. V. versiją, jog kas trečią dieną jis duodavo V. K. nuo 500 Lt iki 1000 Lt ir tai sudarė 8712 Lt sumą, yra visiškai neaiškūs. Tinkamai nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad byloje nesurinkta duomenų, jog A. V. apgaulės būdu iš V. K. įgijo 22 213 Lt ir dėl to sumažinus sukčiavimo būdu įgyto turto dydį iki 32 350 Lt pakeista A. V. padarytos veikos kvalifikacija ir priteisto civilinio ieškinio suma sumažinta iki 32 350 Lt. Apygardos teismas savo išvadą parėmė ne tiksliais neteisėtai įgyto iš V. K. turto vertės skaičiavimais, kurie itin svarbūs šioje byloje keičiant nuosprendį, o nekaltumo prezumpcijos principu, kuris „reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju A. V., naudai“. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad visos abejonės šioje byloje galėjo būti pašalintos, jei apygardos teismas būtų tinkamai išnagrinėjęs bylą ir savo išvadą pagrindęs byloje nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais, o ne abejotinais teiginiais bei skaičiavimais. Taigi apygardos teismas, keisdamas apylinkės teismo nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, taip pažeidė BPK 20 straipsnio ir 331 straipsnio nuostatas.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti visus prieštaravimus nuosprendyje, pagrįsti savo išvadas, kaip to reikalauja įstatymas, taip pat pateikti motyvuotus atsakymus į nuteistojo apeliacinį skundą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai išieškojimo

Nukentėjusysis prašo išieškoti iš nuteistojo A. V. proceso išlaidas. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas 500 Lt sumai už advokato kasacinio skundo surašymą. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Šioje byloje nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai yra pateisinamos, todėl jos priteistinos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį A. V. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Priteisti iš A. V. V. K. 500 Litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Albinas Sirvydis

Vytautas Piesliakas