Baudžiamoji byla Nr. 2K-31/2012
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00332-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.4.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Ž. gynėjo advokato Kęstučio Stungio kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutarties.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus. Nukentėjusiajai B. K. priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 4637,95 Lt turtinei ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš A. K. individualios įmonės – 16 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš A. Ž. – 4600 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteista iš A. Ž. 223,88 Lt proceso išlaidų valstybei.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistosios A. Ž. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą,
n u s t a t ė :
A. Ž. nuteista už tai, kad 2009 m. gegužės 26 d., apie 11.32 val., Utenoje, J. Basanavičiaus g., ties namu Nr. 52, vairuodama A. K. individualiai įmonei priklausantį automobilį „Audi A4“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 161 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, važiuodama pagrindiniu keliu ir J. Basanavičiaus–Dauniškio gatvių sankryžoje darydama posūkį į šalutinį kelią – Dauniškio gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – J. Basanavičiaus gatve priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam A. U. vairuojamam automobiliui „VW Golf“, dėl to automobilis „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „VW Golf“ kairiojo šono priekinę dalį, nuo smūgio automobilis „VW Golf“ užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė pėsčiąją B. K., kuriai dėl dešinės blauzdos kaulų intrasąnarinio skeveldrinio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistosios A. Ž. gynėjas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nevykdė teisingumo kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnio 2 dalyje, nes teisminį tyrimą atliko ir sprendimus priėmė tik kaltinamojo akto duomenų ribose. Gynybos pateiktas eismo įvykio aplinkybių aiškinimas ir duomenys, paneigiantys kaltinimo versiją, teismuose nebuvo nagrinėjami, jie atmesti neteisingai vadovaujantis BK 255 straipsnio 1 dalimi. Pasak kasatoriaus, teismai turėjo išsamiai ir nešališkai patikrinti ne tik kaltinimo, bet ir gynybos versijas, t. y. sudaryti sąlygas abiem šalims lygiomis galimybėmis rungimosi sąlygomis įrodinėti keliamos versijos atitikimą tikrovei (BPK 16 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 44 straipsnio 5 dalis, 302 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis), tačiau to nebuvo padaryta. Šie BPK pažeidimai, kasatoriaus manymu, laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo bei apeliacinės instancijos teismas nenagrinės klausimų dėl teismui neperduoto eismo įvykio dalyvio (A. U.) kaltės, pademonstravo šališkumą, priklausomumą nuo kaltinime suformuotos versijos, ignoravo apeliacinio skundo argumentus bei suvaržė nuteistosios A. Ž. teisę į gynybą.
Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kaip procesinį draudimą gynybai pateikti, o teismui vertinti nuteistąją A. Ž. teisinančius duomenis, iš kurių matyti, kad eismo įvykį lėmė kitos eismo įvykio dalyvės – vairuotojos A. U. – KET pažeidimai. Teismas tai nepagrįstai vertino kaip neperduoto teismui eismo įvykio dalyvio kaltės įrodinėjimą, nes šiuo atveju tai yra tik BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių (priežastinio ryšio tarp A. U. padarytų KET 1.16, 133 ir 134 punktų pažeidimų, eismo įvykio ir jo pasekmių kilimo) konstatavimas. Pasak kasatoriaus, BPK nedraudžia gynybai įrodinėti, kad eismo įvykis kilo dėl kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, priešingai – išsamaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas, įtvirtintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja pirmosios instancijos teismą išsamiai įvertinti gynybos pateiktų argumentų ir duomenų pagrįstumą, o apeliacinę instanciją patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius pažymi, kad teismui suteiktos procesinės galimybės keisti kaltinimo ribas teisme (BPK 256 straipsnis) ir, nustačius, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis). Teismas visais atvejais turi išlikti nepriklausomas ir aktyvus tirdamas bet kurią bylą. Kasatoriaus manymu, BPK 255 straipsnis tik preliminariai apibrėžia nagrinėjamos teisme bylos faktinį ir teisinį turinį, subjektų ratą, dėl kurių nagrinėjama byla. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai atsisakė vertinti duomenis, patvirtinančius, kad eismo įvykį sukėlė vairuotoja A. U., pažeisdama KET 1.16, 133, 134 punktus, ir savo sprendimus grindė pasirinktinai tik A. Ž. kaltinančia prasme vertinamais bylos duomenimis, neteisingai aiškindami KET reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino A. U. greičio viršijimo, pasirinkto posūkio į šaligatvį, o ne automobilio stabdymo kilus pavojui eismo saugumui (KET 133, 134 punktų pažeidimai). Pasak kasatoriaus, jei A. U. būtų sukusi į dešinę, kaip to reikalavo horizontalusis kelio ženklinimas 1.16, tai ji nebūtų privažiavusi susidūrimo vietos; taip pat nebūtų įvykęs eismo įvykis ir tuo atveju, jei ji būtų neviršijusi greičio ir būtų stabdžiusi kilus pavojui eismo saugumui.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai analogiški apeliaciniam skundui, į kuriuos, patikrinęs bylą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl atmetamas nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo, bei nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinės klausimų dėl teismui neperduoto eismo įvykio dalyvio kaltės, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-521/2008, 2K-250/2009 pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1–3 dalių nuostatos neįpareigoja teismų nagrinėti bylas asmenų, dėl kurių nėra priimtas kaltinamasis aktas, priešingu atveju tai prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 3 dalims ir kitiems BPK straipsnių reikalavimams; BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia nagrinėti bylą dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu bei neperduoti teismui teisti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, remdamasis teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma (specialisto išvada, liudytojų L. S., V. G., Z. B., L. G. bei nuteistosios A. Ž. parodymais), pirmosios instancijos teismas įvertino A. Ž. pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo „Audi A4“ vairuotojos A. Ž. veiksmai, nes ji, sukdama į kairę iš J. Basanavičiaus į Dauniškio gatvę, nedavė kelio priešpriešiais pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui „VW Golf“, sudarydama jo eismo juostoje kliūtį, dėl to įvyko susidūrimas. Prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai specialisto išvadą laikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, nes ją kompetentingai ir nešališkai atliko specialistas autotechnikas R. Švarcas; šio specialisto išvadą teismo posėdyje patvirtino ir kitas specialistas autotechnikas V. Venckus. Teismo nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakyta dėl A. Ž. kaltės bei A. U. padaryto KET pažeidimo – greičio viršijimo ir konstatuota, kad A. U. padarytas KET pažeidimas nešalina A. Ž. atsakomybės dėl KET pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad nors vairuotojas, važiavęs priešpriešiais J. Basanavičiaus gatvės antrąja eismo juosta, sustojo ir davė kelią į kairę sukančiai A. Ž., tačiau ši aplinkybė KET požiūriu A. Ž. vairuojamam automobiliui nesuteikė jokios pirmenybės A. U. vairuojamo automobilio atžvilgiu. A. Ž. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir, sukdama į kairę, turėjo įsitikinti, jog nesudarys kliūties automobiliui, važiuojančiam pirmąja eismo juosta, tačiau to nepadarė. Tai, kad pirmoji eismo juosta, kuria važiavo A. U. vairuojamas automobilis, buvo pažymėta horizontaliu ženklinimu 1.16, nurodančiu leistiną važiavimo kryptį toje juostoje – sukti į dešinę, įtakos A. Ž. atsakomybei neturi, nes KET 161 punkto reikalavimas, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, vienodai įpareigoja duoti kelią priešpriešiais važiuojantiems automobiliams, neišskiriant kokia juosta – pirmąja ar antrąja, kaip nors pažymėta ar nepažymėta – šie automobiliai priešpriešiais atvažiuotų. Prokurorės įsitikinimu, nutartyje pagrįstai nurodoma, kad A. Ž. padaryti KET pažeidimai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. A. Ž., darydama posūkį į kairę, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai važiuojančiam A. U. vairuojamam automobiliui, dėl to nuteistosios automobilis atsitrenkė į automobilį „VW Golf“, kuris užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė pėsčiąją B. K.. Jei A. Ž. būtų laikiusis KET 9, 161 punktų reikalavimų, t. y. ėmusis visų atsargumo priemonių, sukdama į kairę, bei davusi kelią A. U. automobiliui, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs ir minėtų padarinių nebūtų kilę.
Nuteistosios A. Ž. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl A. Ž. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį
Kasatorė ginčija nuteisimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, teigdama, kad eismo įvykį ir jo padarinius lėmė ne nuteistosios A. Ž., o A. U. padaryti KET pažeidimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad KET pažeidė abi eismo dalyvės: ir A. Ž., ir A. U. Byloje nustatyta, kad Utenoje, J. Basanavičiaus gatve automobilio „VW Golf“ vairuotoja A. U. prieš eismo įvykį važiavo apie 64 km/h greičiu, t. y. viršydama leistiną 50 km/h greitį, ir taip pažeidė KET 135 punktą. Tuo tarpu A. Ž., važiuodama pagrindine gatve ir darydama posūkį į kairę į šalutinį kelią – Dauniškio gatvę, kirsdama kelio vidurio liniją, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – J. Basanavičiaus gatve priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam A. U. vairuojamam automobiliui „VW Golf“ ir taip pažeidė KET 9 ir 161 punktų reikalavimus. Dėl to ginčo nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.
Priežastiniam ryšiui nustatyti šioje byloje yra reikšmingi A. Ž. padarytas KET 161 punkto pažeidimas ir A. U. KET 135 punkto pažeidimas. Iš specialisto nustatyto eismo įvykio mechanizmo matyti, kad A. U. automobiliu „VW Golf“ važiavo pagrindine J. Basanavičiaus gatve pirmąja eismo juosta Aušros gatvės link. Jai artėjant prie J. Basanavičiaus–Dauniškio gatvių sankryžos, kur J. Basanavičiaus gatvė yra pagrindinė, priešpriešiais važiavusio automobilio „Audi A4“ vairuotoja A. Ž. pradėjo posūkio manevrą į kairę (žiūrint jos važiavimo kryptimi) priešais sustojusį ją praleisti automobilį. Automobiliui „Audi A4“ išvažiavus į priešingos krypties antrąją eismo juostą ir ją kirtus bei įvažiavus į pirmąją eismo juostą, skirtą važiuoti Aušros gatvės link, įvyko susidūrimas su automobiliu „VW Golf“, važiavusiu apie 64 km/h greičiu. A. Ž. pažeidė KET 161 punktą, kuriame nustatyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Kelių eismo taisyklėse yra išaiškinta sąvoka duoti kelią (nekliudyti). „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju vairuotojas turi įsitikinti, jog, darydamas manevrą, nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui. Teismo nuosprendyje teisingai nurodyta, kad A. Ž., ketindama daryti posūkį į kairę ir kirsti priepriešinio eismo juostas, negalėjo vadovautis vien tik vidurinės eismo juostos vairuotojo jai sudaryta galimybe pravažiuoti; pagal KET 161 punktą ji privalėjo įsitikinti, kad yra laisva ir kraštinė eismo juosta, kurią ketina kirsti, ir tai bus galima padaryti saugiai, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad, A. Ž. automobiliui praleidus priešinga kryptimi važiuojantį automobilį „VW Golf“, susidūrimo pavyktų išvengti. Taigi A. Ž. padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, todėl ji pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu dėl automobilio „VW Golf“ vairuotojos KET pažeidimo (viršijo leistiną greitį, važiavo 64 km/h greičiu ir dėl to nespėjo sustabdyti automobilio) specialisto išvadoje konstatuota, kad šis pažeidimas galėtų turėti įtakos eismo įvykiui tik tam tikromis aplinkybėmis, t. y. jei ji važiuotų ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir galėtų pamatyti jos eismo juostoje pasirodžiusį automobilį ne mažesniu kaip 32 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Tačiau tikslios automobilio „VW Golf“ buvimo vietos, automobiliui „Audi A4“ įvažiuojant į automobilio „VW Golf“ eismo juostą, nustatyti nepavyko, todėl teismai negalėjo padaryti vienareikšmės išvados dėl automobilio „VW Golf“ vairuotojos padaryto pažeidimo įtakos eismo įvykiui. Tačiau bet kuriuo atveju ši išvada neturi reikšmės A. Ž. atsakomybei dėl eismo įvykio ir jo padarinių, nes jos padarytas KET pažeidimas be abejonės buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti, kurio metu B. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo A. Ž. padarytas KET 161 punkto pažeidimas, t. y. tai, kad, sukdama į kairę iš J. Basanavičiaus į Dauniškio gatvę, nedavė kelio priešpriešiais pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui „VW Golf“, sudarydama jo eismo juostoje kliūtį.
Pažymėtina, kad A. U. dėl greičio viršijimo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį ir nubausta 40 Lt bauda. Taigi A. U. padarytas KET 135 punkto pažeidimas buvo teisiškai įvertintas.
Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismų sprendimuose teisiškai įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių – tiek A. Ž., tiek A. U. – padaryti KET pažeidimai ir detaliai išnagrinėtas priežastingumo klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Kasatoriaus skunde pateikta versija, kad nusikalstamą veiką padarė ne A. Ž., o kitas asmuo – A. U., buvo kelta ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šių teiginių teismų sprendimuose išsamiai pasisakyta ir jie motyvuotai atmesti.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 255 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nenagrinėjo klausimų dėl teismui neperduoto eismo įvykio dalyvio (A. U.) kaltės. BPK 255 straipsnio 1 dalis (Nagrinėjimo teisme ribos) nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teismui pagal kaltinamąjį aktą buvo perduota tik dėl A. Ž. padarytų KET pažeidimų (A. U. byla buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo metu nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties), todėl teismas ir negalėjo nagrinėti bylos dėl A. U.. Aišku, nagrinėjant bylą teisme, gali paaiškėti ir kitų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai arba kad KET pažeidimus padarė tik kiti eismo dalyviai. BPK 257 straipsnis numato, jog tais atvejais, kai nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Tačiau naujų aplinkybių, kurios leistų apkaltinti A. U. dėl eismo įvykio ir jo padarinių, teisme nepaaiškėjo.
Kasatorės teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų siejami su neišsamiu ir vienpusišku įrodymų tyrimu bei vertinimu, teigiant, kad, neatsižvelgus į A. U. padarytus KET 133, 134 punktų pažeidimus (greičio viršijimą bei pasirinktą manevrą – posūkį į šaligatvį, o ne automobilio stabdymą) bei horizontalų kelio ženklinimą 1.16, neteisingai nustatyta eismo įvykio bei jo metu kilusių padarinių priežastis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino byloje surinktus įrodymus, pateikė išsamią jų analizę, taip atsakydamas į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, ir padarė teisingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjant apeliacinį skundą, buvo laikytasi bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisyklių, tinkamai vykdytas BPK 320 straipsnio 3 dalyje šios instancijos teismui keliamas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. Ž. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Albinas Sirvydis
Vytautas Piesliakas
