Baudžiamoji byla Nr. 2K-39/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00028-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.6.4.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Virginijui Sabučiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendis pakeistas, nuteistajam M. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo devyniems mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. B. ir D. P., o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sušvelninta bausmė ir nuteistajam M. B.. Dėl šių nuteistųjų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su nuteistaisiais M. B. ir D. P., 2011 m. sausio 29 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje, Sirutiškio bendruomenės centro, esančio Kėdainių rajone, Sirutiškio kaime, Žemaičių g. 2, salėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūdo A. T. necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, po to trise sudavė nukentėjusiajam kumščiais ir kojomis ne mažiau kaip 25 kartus į galvą ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajam nugriuvus, įspyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjęs į šalia esančią patalpą, plūdo necenzūriniais žodžiais M. Š., priekaištavo dėl policijos iškvietimo, užsimojęs kumščiu, grasino jam suduoti, o R. Š. ginant sūnų, ją pastūmė, ši griūdama susižalojo dešinės rankos plaštaką; taip M. K. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų A. T. ir R. Š. sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką.
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio dalį dėl neteisingai M. K. paskirtos švelnesnės bausmės ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Prokuroras skunde teigia, kad buvo neteisingai pritaikyti BK 54, 41 straipsniai. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepripažino lengvinančių aplinkybių, naujų, pirmosios instancijos teismo neįvertintų, bausmės skyrimo pagrindų, nenustatė, tačiau nepagrįstai sušvelnino bausmę M. K. pritaikydamas BK 54 straipsnį ir 41 straipsnio 2 dalį.
Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl M. K. skirtinos bausmės yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl M. K. pavojingumą lėmusių požymių, apibūdinančių jį iki nusikalstamos veikos padarymo, akcentavo jo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, sveikatą, garbę ir orumą, kuriuos rodo nusikalstamos veikos padarymo būdas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus, iš jų du kartus realia laisvės atėmimo bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagrįsdamas jo sistemingą bei piktybišką įstatymų nesilaikymą atkreipė dėmesį į tai, kad jis keturis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų du kartus už smulkų chuliganizmą, nekonstatuodamas, kad šie pažeidimai yra galiojantys. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalies žalos atlyginimą, nevisiškai įvertino jo veiksmus po nusikaltimo padarymo, kad jis susitaikė su nukentėjusiaisiais, neatsižvelgė į sunkią nuteistojo šeiminę padėtį, kad jo seneliai turi socialinių nuolatinės slaugos poreikių. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančia Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Surviliškio seniūnijos pateikta charakteristika, kurioje pažymėta, kad M. K. daug padeda savo neįgaliems seneliams. Nesant motinos ir jo sesers, visus darbus, reikalaujančius fizinės jėgos, paprastai atlieka jis. Todėl, pasak prokuroro, dar kartą atsižvelgti į nuteistojo šeiminę padėtį ir į tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos, nėra pagrindo. Be to, pagal baudžiamosios bylos medžiagą, seneliai nėra M. K. šeima, nes tai prieštarauja BPK 38 straipsnyje įtvirtintai šeimos sampratai, jis su jais negyveno, jo seneliai turi du savo vaikus, kurie dėl fizinių savybių gali ir turi didesnę pareigą nei M. K. prižiūrėti ir rūpintis savo socialinių poreikių turinčiais tėvais. Šios aplinkybės paneigia kolegijos padarytą išvadą, kad M. K. yra vienintelis asmuo, galintis reikiamai pasirūpinti savo neįgaliais seneliais, kurių interesai dėl pakankamai ilgo nuteistojo bausmės atlikimo stipriai nukentėtų. Be to, prokuroro manymu, šios aplinkybės negali lemti, kad M. K. dėl to negali atlikti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.
Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog M. K. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar kitų M. K. padėtį gerinančių aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teismo paskiriant bausmę.
Prokuroras palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl paskirtos bausmės dydžio ir jos pagrindimo, nes teismas atsižvelgė į tai, kad M. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, apibūdinamas tik patenkinamai. Buvo atsižvelgta į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. M. K. nusikaltimo padarymo metu elgėsi ypač įžūliai, buvo iniciatorius, į aplinkinių prašymus liautis daryti nusikaltimą nereagavo; nė vienas įvykio liudytojų, net ir patys kaltinamieji nenurodė, kad nukentėjusysis A. T. būtų priešinęsis, priešingai, pasak liudytojų parodymų, jis siekė išvengti konflikto. Prokuroras pažymi, kad teismas atsižvelgė į M. K. asmenybę, šeiminę padėtį ir išimtinių aplinkybių taikyti švelnesnę bausmę nenustatė. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. K. tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, iš jų du kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį realia laisvės atėmimo bausme, keturis kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, iš jų du kartus už smulkų chuliganizmą. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino M. K. asmenybės pavojingumą, jo antivisuomenines nuostatas, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis apie bausmės paskirtį, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, todėl jį keisti dėl šios dalies nebuvo pagrindo. Taigi, prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nepagrįstai sumažindamas M. K. bausmės laiką, nesilaikė BK 54 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies reikalavimų, padarė išvadas, aiškiai neatitinkančias formuojamos teismų praktikos.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Prokuroro vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nuteistajam M. K. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau iš skundo teksto matyti, kad prokuroras mano, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingos bausmės skyrimui.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas šiuo atveju yra teismų išvada dėl kaltininkui skirtinos bausmės. Tokia išvada susijusi su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Šiuo aspektu prokuroro kasaciniame skunde yra nuorodos tik į BPK 38 straipsnio pažeidimą, bausmės sumažinimą argumentuojant sunkia nuteistojo senelių padėtimi, ir apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas, nenustačius naujų bylos aplinkybių. Būtent šie klausimai ir yra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Dėl nagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius, vadovaudamasis BPK 38 straipsniu, apibrėžiančiu, kokie asmenys yra laikomi asmens šeimos nariais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo sušvelninti nuteistajam M. K. paskirtos bausmės tuo pagrindu, kad jis padeda savo neįgaliems, paramos reikalingiems seneliams, kurie pagal šią teisės normą nėra jo šeimos nariai.
Toks prokuroro argumentas nesusijęs su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš tikrųjų BK 54 straipsnio 2 dalyje kaip atskiras punktas nenurodytas bausmės poveikis kaltininkui artimiems žmonėms, tačiau viena iš pagrindinių šioje dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nekyla abejonių, kad kaltininko parama garbaus amžiaus žmonėms nepriklausomai nuo jų giminystės, šeimos ar kitokio pobūdžio ryšių, teigiamai apibūdina kaltininko asmenybę, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, įstatymo sankcijos ribose sušvelninęs bausmę nuteistajam M. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi M. K. lygtinai paleistas prieš vieną mėnesį 30 dienų iki bausmės pabaigos.
Kitas kasatoriaus argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. K., jau atsižvelgė į jo asmenybę bei šeimos padėtį. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teismo, neturėjo įstatyminio pagrindo švelninti bausmę. Toks argumentas neatitinka BPK XXV skyriaus, reglamentuojančio apeliacinį procesą, nuostatų.
Byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo gynėjas prašė sutrumpinti nuteistajam paskirtą bausmę iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo nustatytos kitokios ar naujos bylos aplinkybės. Į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją įeina ir naujas tų pačių bylos aplinkybių vertinimas. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų ir buvo nuteistojo senelių padėtis, į kurią jie pateko netekę nuteistojo paramos, kai M. K. paskelbus nuosprendį buvo suimtas teismo posėdžių salėje. Kasatoriaus teiginys, esą apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų bylos aplinkybių, teisingas tik iš dalies, nes šis teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė kaip liudytoją M. K. sugyventinę ir daug plačiau aptarė bylos duomenis apie nuteistojo asmenybę, kurie, teismo vertinimu, leidžia nuteistojo gynėjo skundą patenkinti iš dalies ir sutrumpinti nuteistajam paskirtą bausmę mažiau, negu prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas BPK pažeidimų nėra padaręs, priimtas nuosprendis pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės atitinka BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jame nurodytos išvados dėl bausmės skyrimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Albinas Sirvydis
Vladislovas Ranonis
