Baudžiamoji byla Nr. 2K–P–100/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš sesijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko, Egidijaus Bieliūno, Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus, Prano Kuconio, Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui A. Meškai,
gynėjui advokatui P. Makauskui,
asmeniui, dėl kurio byla nutraukta, S. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla S. K., kaltinamam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį ir pagal 1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, atmestas.
Ta pačia pirmosios instancijos teismo nutartimi baudžiamoji byla nutraukta ir G. K., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, S. K. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. K. buvo kaltinamas tuo, kad:
UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, Lietuvos valstybinio komercinio banko (toliau – LVKB) (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą, kuriame nurodė žinomai melagingas žinias apie bendrovės įstatinį kapitalą, ūkinę–finansinę padėtį, bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių, UAB (duomenys neskelbtini) filialus bei bendrą su Rusijos įmonėmis turimą kapitalą, t. y., turėdamas tikslą įgyjamos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialų dokumentą ir apgaule, suklastoto dokumento pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudai pasirašydamas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 1 400 000 Lt dydžio paskolą, kurios dalį – 1 308 000 Lt, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į VĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 92 000 Lt, (duomenys neskelbtini) pasirašęs mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į savo vardu įregistruotos įmonės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: UAB (duomenys neskelbtini) neturint realių galimybių grąžinti iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus paimtos 1 400 000 Lt paskolos bei palūkanų, pateikė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą bei mastus ir taip apgaulės būdu išvengė UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtų įsipareigojimų dengti paskolą pagal (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirašęs paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus savo žinion gautus 150 000 Lt panaudojo įsiskolinimo pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanoms padengti. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtus pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal (duomenys neskelbtini) memorialinį orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgytų 150 000 Lt nepanaudojęs UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje ir jais padengęs UAB (duomenys neskelbtini) ankstesnius skolinius įsipareigojimus, LVKB (duomenys neskelbtini skyriui melagingai nurodęs, kad 150 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 150 000 Lt turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: UAB (duomenys neskelbtini) neturint realios galimybės iki (duomenys neskelbtini) grąžinti 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei palūkanų, iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus apgaule įgytą turtą panaudojęs kitaip, nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti paskolos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) nustatytos prievolės, derybų su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi metu nepateikęs objektyvios informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę–finansinę veiklą, (duomenys neskelbtini) LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 400 000 Lt kredito gavimo ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, realiai šių pinigų neįgijo, tačiau pratęsė (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) gautos 1 400 000 Lt paskolos grąžinimo terminą iki (duomenys neskelbtini). Taip LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas UAB (duomenys neskelbtini) finansinių problemų laikinumą, šios bendrovės naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt paskolą ir palūkanas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės: žinodamas, kad iki (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti paimtos 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei sumokėti palūkanų (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis, apgaule, pateikęs LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą ir mastus, t. y. kad paskola bendrovei reikalinga ūkinei veiklai užtikrinti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis grįsdamas naujos paskolos sutarties sudarymo būtinumą, (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 000 Lt gavimo, nurodęs šioje sutartyje UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, šiai pasirašius bei pats pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 200 000 Lt. Po to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus, dalimis pervesdamas į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas, kad gautus 200 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 200 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: žinodamas, kad iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei sumokėti palūkanų (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis, siekdamas išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt paskolą (duomenys neskelbtini) pasirašęs paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt ir, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus dalimis pervesdamas į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas, jog gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 50 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytas paskolų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 800 000 Lt paskolų bei palūkanų, apgaule iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgytą turtą naudodamas tikslais, nenumatytais paskolų sutartyse, bei siekdamas išvengti prievolių, pasirašė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui dengiąs tos dienos įsiskolinimą – 1 562 520 Lt. Po to (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 562 520 Lt paskolos gavimo varikliams pirkti, šioje paskolos sutartyje nurodęs pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, jai pasirašius, šios sumos, kitaip nei nurodė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepervedė. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, įtvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ketinimų rimtumą grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt, tačiau, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus. LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolų Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo termino pratęsimo iki (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 562 520 Lt paskolų bei palūkanų, apgaule įgytą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą naudodamas tikslais, nenumatytais paskolų sutartyse, bei siekdamas išvengti prievolių pagal UAB (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolų sutartis ir pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodė dengiąs LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui tos dienos įsiskolinimą – 1 562 520 Lt. Po to (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 562 520 Lt paskolos gavimo varikliams pirkti, šioje paskolos sutartyje nurodęs pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, jai pasirašius, šios sumos, kitaip nei nurodė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepervedė. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) susitarimą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi šį užtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo prievoles (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais įvykdys. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, įtvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ketinimų rimtumą grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 562 520 Lt, tačiau, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 1 562 520 Lt, (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu, S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 000 Lt kredito gavimo skalbiamosioms mašinoms pirkti, iš kurių 300 000 Lt pagal S. K. firmos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip apgaule įgytą didelės vertės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti prievolių pagal šios bendrovės iki (duomenys neskelbtini sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) palūkanoms pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. Iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą bei mastus, ją patvirtino (duomenys neskelbtini) fiktyvia tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gautos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialius dokumentus ir suklastotų dokumentų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nurodęs A. K. pasirašyti su LVKB I9duomenys neskelbtini) skyriumi (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 000 Lt, jo nurodymu A. K. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. vardu išmokėjus 50 000 Lt grynaisiais bei pasirašius UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) čekį Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) nesusijusiam asmeniui D. V. nurodęs pagal (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir (duomenys neskelbtini) surašytų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje jo nurodymu į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įskaičius 45 000 Lt, taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį negalės grąžinti 1 562 520 Lt dydžio paskolos, (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 25 000 JAV dolerių (100 000 Lt) kreditą. Gautos 100 000 Lt paskolos šios firmos ūkinėje veikloje nepanaudojo, visus pinigus, (duomenys neskelbtini) pasirašęs mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal (duomenys neskelbtini) memorialinį orderį Nr. (duomenys neskelbtini) visus 100 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į šios bendrovės paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. paskoloms, gautoms laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), padengti. Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis ir jų papildomus susitarimus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą negalės grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas direktoriaus V. V. pasitikėjimu pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą, ją patvirtino fiktyvia tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įgaliojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu gautos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialius dokumentus ir, suklastotų dokumentų pagrindu nurodęs V. V. pasirašyti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai gavo 400 000 Lt, V. V. nurodė šiuos pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitas įmones, kurių steigėjas ir faktinis vadovas buvo jis pats. V. V. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovės paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 180 000 Lt, į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 220 000 Lt. Po to, jo nurodymu R. Š. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), o S. B. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš šių bendrovių atsiskaitomųjų sąskaitų į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti tie patys 400 000 Lt. (duomenys neskelbtini) pasirašęs UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), visus 400 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 400 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis.
Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. K. apgaule, jo paties įsteigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo didelės – 2 750 000 Lt – vertės turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė už 1 562 520 Lt turtinių prievolių (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir savininkas, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą ir, šiam jį pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kaip faktinis bendrovės direktorius, pateikė melagingus duomenis apie bendrovės veiklą bei jos ūkinę–finansinę padėtį ir, žinodamas, jog paskolos negrąžins, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini) vardu S. B. pasirašius (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 100 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį. Siekdamas S. K. įmonės (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinių prievolių, apgaulės būdu įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį didelės – 100 000 Lt – vertės turtą ir pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Apgaule įgijęs 100 000 Lt, jo vadovautos S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 100 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, šiam pasirašius ant LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį. Šių pinigų bendrovės ūkinėje veikloje nepanaudojo. Pagal (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išankstinį apmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) fiktyvią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo BĮ (duomenys neskelbtini) ir, nurodęs fiktyvų pagrindą, (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt įmokėjo į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir taip apgaule įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 50 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, šiam pasirašius ant LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apgaulės būdu pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį, – pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 49 106 Lt. Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padarė 50 000 Lt dydžio žalą.
Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. K. apgaule jo paties įsteigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo didelės vertės turtą – 200 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad S. K. firma (duomenys neskelbtini) pagal iki (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytas paskolos sutartis yra skolinga LVKB, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdys, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus ir, turėdamas tikslą paskolos negrąžinti, suklastojęs oficialius dokumentus, apgaule iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) vardu gavo 100 000 Lt paskolą. Gavęs 100 000 Lt, A. K. nurodė pasirašyti (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini) ir, šiam pasirašius, iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių pinigų LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus ir gavo 50 000 Lt. A. K. pasirašius ant (duomenys neskelbtini) banko čekio Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. nurodė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje paimti 50 000 Lt grynaisiais, kurių dalį – 45 000 Lt D. Š. jo nurodymu (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Melagingai LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui nurodęs, kad gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipė objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą ir taip UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 45 000 Lt dydžio turtinės prievolės pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su šiuo banku sudarytas paskolos sutartis. Taip apgaule įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 50 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir akcininkas, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. Š. pasitikėjimu, nurodęs jam pasirašyti bankinius dokumentus, pateikęs jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdys, šiam nežinant apie tikrąją paskolų panaudojimo tikslą, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikęs melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus, pagal R. Š. (duomenys neskelbtini) pasirašytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 250 000 Lt. Žinodamas, kad paskolos negrąžins, apgaulės būdu įgytą LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį didelės vertės turtą – 250 000 Lt, pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Taip S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės 250 000 Lt vertės turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui, pagal šios įmonės iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis, neteisėtai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 250 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą: pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui per UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorių R. Š., iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pasirašytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gavo 50 000 Lt, kuriuos panaudojo ne UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Neturėdamas realių finansinių galimybių grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) paimtų paskolų (Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad paskolų negrąžins, 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) kredito sutarčių palūkanoms dengti. Iškreipdamas objektyvią tiesą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą bei finansinę būklę ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 50 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Taip laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apgaule jo paties steigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo dideles vertės turtą – 450 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis)
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimo turto. Būdamas S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas bei tuo pat metu būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui suteiktų kreditų už 1 562 520 Lt, turėdamas tikslą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu apgaule gauti paskolą ir ją panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) naudai – šiai bendrovei išvengiant didelės vertės turtinių prievolių LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pateikė suklastotus oficialius dokumentus – (duomenys neskelbtini) paraišką paskolai gauti bei verslo planą su žinomai melagingomis žiniomis apie S. K. firmos (duomenys neskelbtini) prašomos 400 000 Lt paskolos tikrąją panaudojimo paskirtį bei UAB (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartį su melagingais duomenimis. Turėdamas tikslą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgyjamos paskolos negrąžinti, suklastotų dokumentų pagrindu, (duomenys neskelbtini) S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 400 000 Lt. Dalį gauto kredito – 300 000 Lt, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanoms padengti pagal bendrovės kreditorinius įsipareigojimus LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui. Taip apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai įgijo 400 000 Lt vertės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą, kurį panaudojo ne pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą paskirtį, o kito asmens naudai (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą negali grąžinti 1 562 520 Lt, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus V. V. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie bendrovės planuojamą ūkinę veiklą bei ją patvirtino fiktyvia (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB gautos paskolos negrąžinti, ją panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir išvengti turtinių prievolių LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo oficialius dokumentus ir taip apgaule, suklastotų dokumentų pagrindu nurodęs V. V. pasirašyti (duomenys neskelbtini). paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 400 000 Lt. Po to, (duomenys neskelbtini) V. V. nurodęs iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 180 000 Lt pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 220 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. (duomenys neskelbtini) nurodęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ir S. B. – iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų visus 400 000 Lt pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyrių padarydamas jam 400 000 Lt žalą (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad S. K. firmos (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 400 000 Lt, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus A. Z. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, jam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą. Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB gautos paskolos negrąžinti, ją panaudoti S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai, A. Z. jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašius (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai gavo 400 000 Lt paskolą. Jo nurodymu A. Z. (duomenys neskelbtini) pasirašius mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 400 000 Lt pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas A. Z. atlikti kitas nei buvo numatyta UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane finansines–ūkines operacijas, t. y. 236 200 Lt pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią paskolą panaudojo ne pagal sutartyje numatytą paskirtį, o dengdamas S. K. firmos (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB (duomenys neskelbtini) negalint padengti palūkanų pagal paskolos sutartį su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi, A. Z. nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai vystyti gavo 50 000 Lt paskolą. A. Z. pasirašius (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus pervedus iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai dalimis buvo panaudojami UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti. Taip, melagingai LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui nurodydamas, kad gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausančius 450 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad stambiu mastu perleido jam patikėtą turtą, kuriam buvo uždėtas areštas: būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere bei įgaliotu asmeniu G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d., 4.1 punktą – saugoti patikėtą bendrovės turtą, žinodamas, kad Šiaulių apygardos teisme (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis areštuoti visą AB (duomenys neskelbtini) turtą, tyčia, nepaisydamas Šiaulių apygardos teismo nutartimi AB (duomenys neskelbtini) administracijai nustatyto draudimo nuo 2001 m. lapkričio 29 d. pardavinėti ar kitokia forma perleidinėti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vienas pasirašęs pirkimo–pardavimo dokumentuose dėl įrengimų, įrankių ir inventoriaus, medžiagų, komplektuojamųjų dalių, produkcijos bei kito ilgalaikio materialaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo, G. K. šių ūkinių–finansinių dokumentų pagrindu užpajamavus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje areštuotų materialinių vertybių iš AB (duomenys neskelbtini) perdavimą–priėmimą, taip G. K. padedant, sudarant sąlygas įtvirtinti AB (duomenys neskelbtini) turto perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) faktą, neteisėtai perleido UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo civiliniam ieškiniui užtikrinti areštuotą AB (duomenys neskelbtini) turtą – įrengimus, įrengimų atsargines dalis, įrankius, gamybines medžiagas, komplektuojamąsias variklių dalis, pagamintą produkciją ir pan. – iš viso turto už 910 088,68 Lt (1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere bei įgaliotu asmeniu G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) yra skolinga (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui 5 835 084,04 Lt, VSDF (duomenys neskelbtini) – 7 956 399,62 Lt, taip pat ir kitiems kreditoriams, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos, 4.1 punktą – saugoti patikėtą bendrovės turtą, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme buvo priimta nutartis areštuoti visą AB (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, po (duomenys neskelbtini) apygardos teismo iškeltos bankroto bylos, padedant G. K., tyčia, neteisėtai pasirašė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimuose ir šių susitarimų pagrindu pažeisdamas kreditorių pirmumo teises, perleido UAB (duomenys neskelbtini) areštuotą AB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio bendra vertė 2 585 897,73 Lt (1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) skolinga (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) 5 835 084,04 Lt, VSDF (duomenys neskelbtini) skyriui nesumokėtų mokesčių – 7 956 399,62 Lt, taip pat skolinga kitiems kreditoriams, žinodamas apie sunkią AB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, t. y. apie realiai gręsiantį bankrotą, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos, 4.1 punktą, pasirašė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai perleido AB (duomenys neskelbtini) 455 991,05 Lt vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditoriniams įsiskolinimams padengti, taip AB (duomenys neskelbtini) kreditoriams padarė 455 991,05 Lt žalą (BK 208 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad kito asmens naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – direktorius, žinodamas, kad neatsiejama (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „Ūkio bankas“ ir AB (duomenys neskelbtini) dalimi yra (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartis, (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nepateikdamas visos informacijos apie AB „Ūkio bankas“ įkeistus AB (duomenys neskelbtini) administracijos pastato A ir B korpusus, (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartimi, kaip paskolos grąžinimo garantui esant įkeistiems AB (duomenys neskelbtini) 0,57 dalims administracijos pastato (l B3/b) bei visam mūriniam administraciniam pastatui (2 B2/p), pasirašydamas (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo akte, šį įkeistą turtą perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybei už AB (duomenys neskelbtini) skolas valstybės biudžetui. Pateikdamas netikrą informaciją Mažeikių rajono savivaldybei ir taip apgaule perleisdamas įkeistą AB (duomenys neskelbtini) turtą, išvengė didelės vertės – 2 334 070 Lt – AB (duomenys neskelbtini) prievolės valstybės biudžetui (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl visų S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų suėjo atitinkamai dešimties ir penkerių metų senaties terminai, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nutarties dalį, kuria byla dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nutraukta netinkamai taikant BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas, panaikinti, atmetė.
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl priimtas sprendimas nutraukti baudžiamosios bylos dalį, kurioje S. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, yra neteisingas.
BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga nutrūksta, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuriam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, senaties eigos metu padaro naują nusikalstamą veiką, senaties terminas už pirmą nusikalstamą veiką pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. S. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1996 m. gegužės 27 d. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra dešimt metų ir jis sueina 2006 m. gegužės 27 d., tačiau senatis už šias nusikalstamas veikas nutrūko, nes S. K. 2001–2002 metais padarė naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje ir 1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalyje. Senaties eiga už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1996 m. gegužės 27 d., pradedama skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento ir jų terminas baigiasi 2012 metais. BK 95 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga dėl pirmos nusikalstamos veikos pradedama skaičiuoti iš naujo tik tada, kai dėl naujos nusikalstamos veikos yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos netinkamai aiškinant baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Byloje teismų nustatytos aplinkybės, kasacinio skundo pagrindas ir esmė
S. K. kaltinamas 1994–1996 metų laikotarpiu padaręs septynias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį, ir 2001–2002 metų laikotarpiu dar tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal 2000 m. BK 208 straipsnio 2 dalį ir 1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, visą bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje nustatytas dešimties metų senaties terminas, o dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal 1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalį, kurios turėjo būti kvalifikuojamos pagal 2000 m. BK 246 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. liepos 13 d.), bei nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal 2000 m. BK 208 straipsnio 2 dalį, – BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas penkerių metų senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas negalimas.
Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. kaltinamas 2001–2002 metais nusikalstamas veikas padaręs nenutrūkus senaties terminui dėl 1994–1996 metų laikotarpiu padarytų veikų, dėl kurių senaties terminas, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, baigtųsi 2012 metais.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl visų S. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d ir b papunkčiuose, buvo pasibaigę, todėl, šio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, visą bylą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šio įstatymo 4 dalyje nėra nustatyta, kad senaties eiga dėl pirmosios nusikalstamos veikos pradedama skaičiuoti iš naujo tik esant apkaltinamajam nuosprendžiui dėl padarytos naujos nusikalstamos veikos, todėl dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, S. K. byla nutraukta nepagrįstai.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio taikymo
Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.
Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės nustatytos ne Baudžiamojo proceso kodekse, o Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, todėl bylos nutraukimą taikant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą lemia tinkamas baudžiamosios teisės normos išsiaiškinimas ir pritaikymas.
BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.
Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235, 254 straipsnio 4 dalis).
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui.
Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, todėl darytina išvada, kad nepradėjus ar nebaigus bylos nagrinėti iš esmės teismo galutinis sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės (Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, jos baigtumo momentas) yra pakankamai akivaizdžios.
BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento.
Senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ skirtinga reikšmė nėra suteikta ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai. Todėl tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių antroji padaryta nepasibaigus senaties terminui dėl pirmosios nusikalstamos veikos ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, senaties terminas dėl jos nėra pasibaigęs, tęsti bylos nagrinėjimo procesą kliūčių nėra. Jeigu nustatoma, kad asmuo iki BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos padarė nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai negali būti laikoma kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, nes BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pvz., taikant BK 38 straipsnį, taip pat nėra apkaltinamasis nuosprendis, tačiau priimant tokį nuosprendį turi būti nustatyta, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos visos BPK 305 straipsnio 1 dalyje 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės (BPK 303 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Plenarinė sesija pažymi, kad netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nutraukiant procesą neišnagrinėjus bylos, iš esmės pažeidžiami BPK 1 ir 6 straipsnių reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai.
Pagal BPK 6 straipsnį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai. Ši nuostata konkretizuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog teisingumą vykdo tik teismas. Konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimą teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nes priešingu atveju teisingumas lieka neįvykdytas. Teisingumo vykdymas ir baudžiamojo proceso uždaviniai įgyvendinami priimant konkrečioje byloje baigiamąjį dokumentą (nuosprendį ar nutartį).
Remdamasi šiais argumentais plenarinė sesija sprendžia, kad kasatorius yra teisus teigdamas, jog senaties eigos nutrūkimo konstatavimui ir senaties termino skaičiavimui taikant BK 95 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles lemiamą reikšmę turi ne apkaltinamojo nuosprendžio už antrąją nusikalstamą veiką priėmimas, o tai, ar nauja nusikalstama veika buvo padaryta per minėto BK straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką. Kita vertus, sutikti su kasatoriaus argumentu, kad nagrinėjamojoje byloje S. K. laikytinas padariusiu nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą dėl veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, negalima, nes tai, ar kaltinamasis padarė, ar nepadarė nusikalstamas veikas gali konstatuoti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą teismas. Priešingu atveju, t. y. remiantis tik prokuroro pateiktu dokumentu – kaltinamuoju aktu konstatuojant, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, nutraukiančias senaties eigą, būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Pirmosios instancijos teismas senaties terminus skaičiavo pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles neatsižvelgdamas į įstatymo tos pačios dalies 2 punkto nuostatas bei apskritai nespręsdamas ir nepasisakydamas BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo klausimu. Priimdamas sprendimą dėl proceso tęsimo negalimumo, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 2K–580/2004, kurioje pasakyta, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė daro procesą negalimą, todėl, šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjimo teisme metu, byla, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, nutraukiama teismo nutartimi.
Pirmosios instancijos teismai priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau pažymėtina, kad, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitinkinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs „kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje asmuo buvo kaltinamas vieno nusikaltimo padarymu, joje BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas ir nebuvo aiškinamas, todėl nagrinėjamoji byla BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu nėra analogiška nagrinėtai kasacinei bylai.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
Prokuroro apeliacinis skundas pagal prašymo pobūdį ir apskundimo pagrindą buvo paduotas S. K. padėtį sunkinančiais pagrindais.
Baudžiamoji byla S. K. nutraukta vienu baigiamuoju teismo dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas patikrino visos baudžiamojo įstatymo normos – BK 95 straipsnio taikymo tinkamumą, tačiau, neteisingai aiškindamas šio įstatymo 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies nuostatas, padarė neteisingas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 95 straipsnį ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, S. K. dėl visų jam pareikštų kaltinimų bylą, nebaigęs jos nagrinėti iki pabaigos, nutraukė.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas privalo patikrinti, ar nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepriklausomai nuo to, ar apie tai nurodoma apeliaciniame skunde. Nustatęs tokius pažeidimus, teismas turi spręsti, ar jie turėjo įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei kokią reikšmę jie turi paties apeliacinės instancijos teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, skundžiama nutartis baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektu iš esmės liko nepatikrinta ir neįvertinta.
Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarčių, priimamų išnagrinėjus bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties, rūšys numatytos BPK 326 straipsnio 5 dalyje (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – BPK 326 straipsnio 6 dalyje). Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyti sprendimai priimami, išnagrinėjus bylą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Plenarinė sesija, patikrinusi apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nutartis naikintina BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Greičius Viktoras Aidukas Egidijus Bieliūnas Rimantas Baumilas Valerijus Čiučiulka Olegas Fedosiukas
Gintaras Goda Antanas Klimavičius Pranas Kuconis Vytautas Masiokas Vytautas Piesliakas Alvydas Pikelis
Jonas Prapiestis Albinas Sirvydis Benediktas Stakauskas Josifas Tomaševičius Lidija Liucija Žilienė Aldona Rakauskienė
