Baudžiamoji byla Nr. 2K-11/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.6; 2.2.7.3 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui D. Čaplikui,
gynėjui advokatui A. Vavilovui,
nuteistajam A. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas Labdaros ir paramos fondo „B“ (toliau – LPF,,B“) vadovas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė LPF „B“ buhalterinę apskaitą:
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas 2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1811 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, netvarkė gaunamos paramos ir teikiamos labdaros apskaitos, nurodant gautos paramos teikėjus bei vertę ir jos panaudojimą, įvardijant konkrečius gavėjus, labdaros dalyką ir vertę;
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nevykdė labdaros ir paramos apskaitos, nenurodė labdaros ir paramos davėjų bei gavėjų, dydžio ir paskirties;
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neparengė fondo apskaitos politikos, kurioje būtų numatyti apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti buhalterinei apskaitai tvarkyti, siekiant teisingai parodyti fondo finansinę būklę, kuri parodytų ūkinių operacijų ir įvykių turinį bei ekonominę prasmę;
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, naujos 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcijos Nr. IX-1914 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, neregistravo apskaitos registruose pagal davėjus bei vertę gautų į atsiskaitomąją sąskaitą 2003 metais iš viso 10 000 Lt paramos iš juridinių asmenų bei savo į sąskaitą įneštos 50 Lt įmokos, 2004 metais iš viso 50 900 Lt paramos, išleistų paramos lėšų: 2003 metais – 6276,08 Lt, 2004 metais – 21 305,64 Lt, neužregistravo pirminių apskaitos dokumentų duomenų prekių ir paslaugų tiekėjų turto apskaitos registruose;
nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintas pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisykles, neužregistravo apskaitos registruose dvejybiniu įrašu iš juridinių ir fizinių asmenų 2005 metais gautos iš viso 62 845 Lt paramos, nepasirinko buhalterinių sąskaitų pagal davėjus bei vertę iš pavyzdinio sąskaitų plano, neužregistravo duomenų pagal pirminius apskaitos dokumentus išleistų 87 524 Lt vertės paramos lėšų prekių ir paslaugų tiekėjų turto apskaitos registruose;
nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netvarkė pagal labdaros gavėjus, labdaros dalykus bei jų vertę gautos paramos panaudojimo buhalterinės apskaitos; neparengė detalių vidaus ataskaitų apie iš juridinių ir fizinių asmenų, kaip paramos davėjų, gautas panaudotas paramos lėšas; neįformino laisvos formos apskaitos dokumentais fondo vardu įsigytų iš viso 9401,86 Lt vertės maisto produktų, medikamentų, dėvėtų drabužių, avalynės ir dantų gydymo panaudojimo konkretiems socialiai remtiniems asmenims ir šių dokumentų neįtraukė į buhalterinę apskaitą; nurašymo aktais neįformino turėtų 5088,22 Lt automobilių eksploatavimo išlaidų ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; nepagrindė laisvos formos apskaitos dokumentais židinio statybos, patalpų remonto darbų ir įsigytų statybinių medžiagų iš viso už 48 298,96 Lt, skrajučių – 3964,80 Lt, malkų – 1096,88 Lt panaudojimo ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; nepagrindė laisvos formos apskaitos dokumentais Šiaulių miesto apylinkės teismui pervestų 5000 Lt užstato už T. Ž. paskirties ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; neįformino apskaitos dokumentais gautos paramos lėšų panaudojimo K. J., M. T., S. V., R. Č., R. G., D. T., D. V., M. V., A. K., A. V., T. M., R. V., A. P., R. J., t. y. jų laikinajam apgyvendinimui, maitinimui, aprangai, komunalinių, buitinių, sveikatos ir kitų paslaugų suteikimui ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; 2004 m. gegužės 5 d. labdaros K. J. perdavimo–priėmimo aktu įformino iš dalies neįvykusią ūkinę operaciją dėl 49,01 Lt vertės elektrinio virdulio dovanojimo, kuris pagal PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigytas 2005 m. birželio 9 d.; 2005 m. lapkričio 28 d. fondo kasoje pagal kasos pajamų orderį neužpajamavo 140 Lt gautos paramos iš jos davėjo A. V. ir 2005 m. lapkričio mėn. neįrašė į tretinę kasos knygą; apskaitos dokumentuose nenurodė fondo vardu 2004–2005 m. išnuomotų patalpų paskirties, kurios jam priklausė nuosavybės teise, t. y. neatskyrė fondo vardu išsinuomoto turto nuo steigėjo – A. V. – turto; 2003, 2004, 2005 metais neįformino laisvos formos apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais 48 298,96 Lt panaudojimą židinio statybai, patalpų remonto darbams ir statybinių medžiagų įsigijimui įstatuose nustatytai veiklai vykdyti ir neįtraukė į fondo apskaitą;
pažeisdamas 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 15 straipsnio 1 dalies, 2003 m. gruodžio 22 d. to paties įstatymo Nr. IX-1940 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neatliko LPF,,B” 2003, 2004, 2005 metų finansinės veiklos patikrinimo, įvertinant paramos gavimą, gautos paramos panaudojimą pagal įstatuose įregistruotus veiklos tikslus, buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti LPF,,B” veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 223 straipsnio 1 dalį) ir, vertindami įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), dėl kurių buvo suvaržytos jo kaip kaltinamojo teisės, taip pat šis pažeidimas sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Kasatorius teigia, kad kaltinimas nekonkretus, jame nenurodyta, kokius padarinius sukėlė veika, o tiesiog išvardyti visi įstatyme numatyti alternatyvūs padariniai. Nekonkretus kaltinimo formulavimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Taip pat pažeidžia teises į gynybą. Teisme kaltinimo formulavimo trūkumai neištaisyti, nenustatyta, kurie buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio dispozicijoje numatytas pasekmes, nevertinta kiekvieno nustatyto pažeidimo įtaka kilusiems padariniams. Kasatoriaus manymu, formuluojant kaltinimą reikia nurodyti konkrečius, tik dėl konkretaus pažeidimo kilusius padarinius. To nepadarius, nebuvo pagrindo pripažinti jį kaltu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šį skundo argumentą, taip pat neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teisme specialistės duotus parodymus, kad padaryti pažeidimai nėra pagrindas tvirtinti, jog jie trukdo iš dalies nustatyti LPF,,B“ įsipareigojimų struktūros.
Specialistas nepagrįstai nurodė, kad nėra galimybės iš dalies nustatyti LPF,,B“ veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes paramos davėjai gali būti nustatyti iš bankinių išrašų, kasos pajamų orderių bei deklaracijų, specialisto išvadoje yra nurodyti visi paramos davėjai bei nurodyta paramos rūšis ir dydis, taip pat yra nustatyti paramos gavėjai, šie duomenys yra ir buhalterinėje apskaitoje esančiuose dokumentuose. Kasatoriaus manymu, dėl padarytų pažeidimų jis galėtų atsakyti nebent administracine tvarka.
Teismas, konstatuodamas, kad jis netvarkė gaunamos paramos ir teikiamos labdaros apskaitos ir taip pažeidė 2000 m. liepos ll d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-I811 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nevykdė labdaros ir paramos apskaitos ir taip pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nenurodė priežastinio ryšio tarp šios veikos ir kilusių padarinių.
Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas jo kaltę, neanalizavo ir nemotyvavo kiekvieno epizodo, dėl to bylą išnagrinėjo neišsamiai, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas ir netinkamai pritaikė BK 223 straipsnį.
Be to, kasatoriaus manymu, jis nėra šio nusikaltimo subjektas, nes jis buvo LPF,,B“ steigėjas, o fondo vadovu – direktoriumi – G. V. Taigi atsakomybė už šį nusikaltimą tenka vadovui, o aplinkybės, kad būtent jis (kasatorius) tvarkė buhalterinę apskaitą, o ne G. V., neturi jokios reikšmės svarstant atsakomybės klausimą.
Be to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK 322 straipsnį, numatantį švelnesnę laisvės atėmimo bausmę bei trumpesnį senaties terminą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 223 straipsnio 1 dalyje, be kitų nusikalstamų veikų buhalterinei apskaitai, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tarp jų ir buhalteris (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnis).
A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas LPF,,B“ vadovas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė fondo buhalterinę apskaitą: netvarkė gaunamos paramos ir teikiamos labdaros apskaitos, nurodant gautos paramos teikėjus bei vertę ir jos panaudojimą, įvardijant konkrečius gavėjus, labdaros dalyką ir vertę; nevykdė labdaros ir paramos apskaitos, nenurodė labdaros ir paramos davėjų bei gavėjų, dydžio ir paskirties; neparengė fondo apskaitos politikos; neregistravo apskaitos registruose pagal davėjus bei vertę gautų į atsiskaitomąją sąskaitą 2003 metais iš viso 10 000 Lt paramos iš juridinių asmenų bei savo į sąskaitą įneštos 50 Lt įmokos, 2004 metais iš viso 50 900 Lt paramos, išleistų paramos lėšų 2003 metais – 6276,08 Lt, 2004 metais – 21 305,64 Lt, neužregistravo pirminių apskaitos dokumentų duomenų prekių ir paslaugų tiekėjų turto apskaitos registruose; neužregistravo apskaitos registruose dvejybiniu įrašu iš juridinių ir fizinių asmenų 2005 metais gautos iš viso 62 845 Lt paramos, nepasirinko buhalterinių sąskaitų pagal davėjus bei vertę iš pavyzdinio sąskaitų plano, neužregistravo duomenų pagal pirminius apskaitos dokumentus išleistų 87 524 Lt vertės paramos lėšų prekių ir paslaugų tiekėjų turto apskaitos registruose; netvarkė pagal labdaros gavėjus, labdaros dalykus bei jų vertę gautos paramos panaudojimo buhalterinės apskaitos; neparengė detalių vidaus ataskaitų apie iš juridinių ir fizinių asmenų, kaip paramos davėjų, gautas panaudotas paramos lėšas; neįformino laisvos formos apskaitos dokumentais fondo vardu įsigytų iš viso 9401,86 Lt vertės maisto produktų, medikamentų, dėvėtų drabužių, avalynės ir dantų gydymo panaudojimo konkretiems socialiai remtiniems asmenims ir šių dokumentų neįtraukė į buhalterinę apskaitą; nurašymo aktais neįformino turėtų 5088,22 Lt automobilių eksploatavimo išlaidų ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; nepagrindė laisvos formos apskaitos dokumentais židinio statybos, patalpų remonto darbų ir įsigytų statybinių medžiagų iš viso už 48 298,96 Lt, skrajučių – 3964,80 Lt, malkų – 1096,88 Lt panaudojimo ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; nepagrindė laisvos formos apskaitos dokumentais Šiaulių miesto apylinkės teismui pervestų 5000 Lt užstato už T. Ž. paskirties ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; neįformino apskaitos dokumentais gautos paramos lėšų panaudojimo keturiolikos asmenų laikinajam apgyvendinimui, maitinimui, aprangai, komunalinių, buitinių, sveikatos ir kitų paslaugų suteikimui ir neįtraukė jų į buhalterinę apskaitą; 2004 m. gegužės 5 d. labdaros perdavimo–priėmimo K. J. aktu įformino iš dalies neįvykusią ūkinę operaciją dėl 49,01 Lt vertės elektrinio virdulio dovanojimo, kuris pagal PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigytas 2005 m. birželio 9 d.; 2005 m. lapkričio 28 d. fondo kasoje pagal kasos pajamų orderį neužpajamavo 140 Lt gautos paramos iš jos davėjo A. V. ir 2005 m. lapkričio mėn. neįrašė į tretinę kasos knygą; apskaitos dokumentuose nenurodė fondo vardu 2004–2005 m. išnuomotų patalpų paskirties, kurios jam priklausė nuosavybės teise, t. y. neatskyrė fondo vardu išsinuomoto turto nuo steigėjo – A. V. – turto; 2003, 2004, 2005 metais neįformino laisvos formos apskaitos dokumentais, pagrindžiančiais 48 298,96 Lt panaudojimą židinio statybai, patalpų remonto darbams ir statybinių medžiagų įsigijimui įstatuose nustatytai veiklai vykdyti ir neįtraukė į fondo apskaitą; neatliko LPF,,B” 2003, 2004, 2005 metų finansinės veiklos patikrinimo.
Šie nusikalstami veiksmai, kuriais buvo pažeistos Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintų pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių nuostatos, sukėlė nusikalstamus padarinius: dėl visų šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti LPF,,B” veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.
Kasatorius pripažįsta padaręs teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tačiau teigia, kad byloje nenustatyti konkretūs dėl kiekvieno pažeidimo kilę padariniai. Be to, realią fondo veiklą ir turtą galima nustatyti iš kitų dokumentų (paramos davėjai gali būti nustatyti iš bankinių išrašų, kasos pajamų orderių bei deklaracijų); specialisto išvadoje yra nurodyti visi paramos davėjai bei nurodyta paramos rūšis ir dydis, taip pat yra nustatyti paramos gavėjai, šie duomenys yra ir buhalterinėje apskaitoje esančiuose dokumentuose. Todėl kasatorius mano, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą.
Baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 1731 straipsnyje, atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai, numatyti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 1731 straipsnis padarinių nereikalauja, nes jame nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinių ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo fakto.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Būtent tokie padariniai nustatyti šioje byloje. Bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikti trys specialisto tyrimai, nes A. V. pateikdavo vis naujus buhalterinius dokumentus. Visose trijose specialisto išvadose konstatuota, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti LPF,,B” veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tiesa, specialistas apeliacinės instancijos teisme patikslino, kad padaryti pažeidimai nėra pagrindas tvirtinti, jog jie trukdo iš dalies nustatyti LPF,,B“ įsipareigojimų struktūros, todėl šie padariniai nepagrįstai konstatuoti žemesnės instancijos teismų sprendimuose, tačiau šio vieno objektyvaus požymio, kuris inkriminuoto straipsnio dispozicijoje numatytas kaip alternatyvus, nebuvimas neturi jokios įtakos kasatoriaus baudžiamajai atsakomybei, nes kiti alternatyvūs padariniai pagrįstai konstatuoti, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia. Nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pagrindo keisti teismų sprendimų (BPK 383 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas nurodė konkrečius padarytus pažeidimus, kurie sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, taip pat nurodė dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo kilusius padarinius, todėl kasatoriaus nepagrįstai teigia, kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. nusikalstami veiksmai buvo įvertinti kaip tęstinis nusikaltimas, o ne kaip realioji nusikaltimų sutaptis, todėl teismai pagrįstai analizavo šiuos baudžiamojo įstatymo pažeidimus kaip visumą ir nurodė, kokius pavojingus padarinius ši pažeidimų visuma sukėlė. Minėti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai buvo būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, taigi teismų sprendimuose aiškiai nurodytas priežastinis ryšis tarp padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimų ir dėl to atsiradusių padarinių. Tokia teismo išvada yra pagrįsta išnagrinėtais ir tinkamai įvertintais bylos duomenimis.
Visiškai nepagrįstas kasatoriaus tvirtinimas, kad jis nėra šio nusikaltimo subjektas, nes buvo tik LPF,,B“ steigėjas, o fondo vadovas – direktorius – G. V. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad A. V. yra ne tik LPF,,B“ steigėjas, bet ir vadovas, be to, jis pats tvarkė buhalterinę apskaitą, taigi jis yra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK 322 straipsnį, nes A. V nusikalstami veiksmai buvo tęstiniai, baigti 2005 m. gruodžio 31 d., t. y. galiojant 2000 m. BK, todėl padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 223 straipsnio 1 dalį (BK 3 straipsnio 1 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes A. V. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Dėl BPK 187 ir 219 straipsnių taikymo bei kitų skundo argumentų
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą išdėstytas nepažeidžiant BPK 187 straipsnio nuostatų. Kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, bei konkretūs buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai, lėmę baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti konkretūs BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujami padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti LPF,,B“ veiklos, jo turto ar nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Apklausiamas kaip įtariamasis ir kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, A. V. pareiškė, kad įtarimo bei kaltinimo esmė jam yra aiški ir suprantama, bei davė išsamius parodymus. Be to, teisme kaltinimas buvo pakeistas, tačiau nei A. V., nei jo gynėjas nepareiškė, kad kaltinimas nekonkretus ir tai pažeidžia jo teisę į gynybą. Taigi kasacinio skundo argumentas, kad kaltinimas suformuluotas nekonkrečiai, jame nenurodyti dėl padarytų pažeidimų kilę padariniai ir taip pažeidžiama jo teisė į gynybą nepagrįstas. Jau buvo minėta, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas nurodė konkrečius padarytus pažeidimus, kurie sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, taip pat nurodė dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo kilusius padarinius, taigi teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teisė žinoti kuo kaltinamas bei jo teisė į gynybą nebuvo pažeistos, taigi nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas esminius skundo argumentus išnagrinėjo ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas, pagrįstas išsamia įrodymų analize.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
