A. K. pagal BK 281 str. 4 d., 68 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-13/2008

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

gynėjui D. Skebui,

nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas A. K. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. K. uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2006 m. lapkričio 21 d., apie 4.02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo sąlygas ir atsitrenkė į priekyje važiavusį A. K. vairuojamą automobilį. Teismai konstatavo, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 172, 173 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata.

Kasaciniu skundu A. K., neginčydamas savo kaltės, veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės, prašo jam pakeisti teismų sprendimus: paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones. Kasatorius teigia, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje darys veikas, keliančias pavojų eismo saugumui, ir nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 ir 68 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, teismai jam nustatė per ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nes neatsižvelgė į jo teigiamą charakteristiką, pasiryžimą ateityje nenusikalsti, taip pat į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis ir dalies padarytos žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu nėra pagrįstos. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai jam nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Teismai neatsižvelgė, kad dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės kasatorius neteks galimybės tęsti savo darbinę veiklą, praras pragyvenimo šaltinį ir negalės vykdyti savo turtinių įsipareigojimų, susijusių su žalos atlyginimu. Pasisakydami dėl baudžiamojo poveikio priemonės teismai rėmėsi kasatoriaus patraukimo administracinėn atsakomybėn faktu, tuo tarpu iš bylos matyti, kad dauguma jam paskirtų administracinių nuobaudų jau negalioja. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neteisingai nurodė, kad padarytas nusikaltimas yra susijęs su jo sistemingai daromais pažeidimais, nes kasatoriaus anksčiau padaryti pažeidimai nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu eismo įvykiu ir nei iki eismo įvykio, nei po jo kasatorius šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra neteisingai nurodyta, kad kasatoriui yra uždrausta vairuoti transporto priemonę dvejus metus.

Kasacinis skundas atmestinas.

A. K. neginčija, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus ir kad dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Kasatorius neginčija ir savo veikos kvalifikacijos bei jam paskirtos bausmės. Jo teiginiai dėl nuosprendžiu nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrįsti.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje byloje teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasatorius, neginčydamas tokios teismo išvados, teigia, kad teismas jam turėjo nustatyti ne dvejų, o vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, taip pat – į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje teismai pagrįstai atsižvelgė ne tik į A. K. teigiamą charakteristiką ir į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis, bet ir į jo anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šie duomenys taip pat apibūdina A. K. asmenybę, todėl kasatoriaus teiginiai, kad teismas neturėjo į juos atsižvelgti, nes dauguma jam paskirtų administracinių nuobaudų jau negalioja, nėra pagrįsti. Pagal BK 54 straipsnį teismas, spręsdamas bausmės klausimus, turi, be kita ko, atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, o kaltininko asmenybę apibūdina ir jo padaryti teisės pažeidimai.

Iš teismų sprendimų matyti, kad A. K. asmenybė, kitos aplinkybės, tarp jų – jo anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų skaičius bei pobūdis, šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės, buvo teismui pagrindas nustatyti kasatoriui ne minimalų ir ne maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą – dvejus metus. Laikyti, kad toks terminas prieštarauja BK 41 ar 54 straipsnio nuostatoms, nėra pagrindo.

Dėl A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kasatoriaus teiginiai dėl BK 68 straipsnio taikymo yra atmestini.

Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje važiavusį A. K. vairuojamą automobilį, ir kad tokia veika buvo padaryti sunkūs padariniai – sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą ir nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesukels jam itin neigiamų padarinių. Kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja. Pažymėtina ir tai, kad svarstant baudžiamojo poveikio priemonės klausimą teismai dėl jau pirmiau nurodytų motyvų turėjo teisę atsižvelgti ir kasatoriaus padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad kasatoriui buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kad A. K. paskirtas uždraudimas trejus metus vairuoti kelių transporto priemones, o kad A. K. paskirtas uždraudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones nutartyje yra nurodyta tik vienoje vietoje. Šis apsirikimas laikytinas spausdinimo klaida.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Antanas Klimavičius

Albinas Sirvydis