Administracinė byla Nr. I1-8725-1102/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00309-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.4; 37.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 8 d.
Panevėžys
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Justinai Kuncienei,
dalyvaujant pareiškėjui D. M., jo atstovui advokatui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą ir jo patikslinimą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Regionų administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo D. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1, I-1319), įskaitant skundo papildymą (b. l. 23; DOK-10992), atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – ir atsakovė, LKT), kuriame pareiškėjas prašė patenkinti skundą ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 16 d. raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-34')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-34">2S-34</a>4 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl nepagrįstos, tinkamai nemotyvuotos nutarties nesuteikti lengvos grupės atliekant bausmę. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu, nes jis nemotyvuotas. Nėra aišku, kodėl jam nebuvo suteikta lengva grupė. Pareiškėjui siekia turėti geresnes galimybes palaikyti socialinius ryšius su šeima, savo (duomenys neskelbtini) vaikais, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečiai. Šiuo atveju kalėjimas neleidžia atlikti savo tėviškų pareigų.
1.2. Be to, pareiškėjas dirba, nėra visiškai geros sveikatos, negali maitintis viskuo, ką suteikia (duomenys neskelbtini) kalėjimas. Iš tokio maisto negauna žmogui priklausomų medžiagų ir vitaminų. Pareiškėjas turi neterminuotai išduotą gydytojo pažymą dėl dietos. Be lengvos grupės parduotuvėje nėra leidžiama įsigyti, kas jam tinka.
1.3. Dėl prašymų lankyti grupes, kurios jam nebuvo paskirtos – pasirašė šiuos prašymus savo noru. Turėdamas laisvo laiko, jei nedirba ir neturi užsiėmimų, nueina į „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kad ir nėra toks, bet kad atlikęs bausmę žinotų, kaip nesusidurti su pasekmėmis. Taip pat ir programa „(duomenys neskelbtini)“.
1.4. Pareiškėjas moka skolas savarankiškai savo noru, taip pat (duomenys neskelbtini) kalėjimo buhalterija atlieka išskaitas. Per ketverius metus elgėsi pavyzdingai ir nuobaudų neturėjo.
2. Pareiškėjas posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad būdamas įkalinimo įstaigoje siekia, kad jo elgesys atitiktų reikalavimus ir jis būtų įvertintas taip, kad galėtų būti perkeltas į lengvą grupę. Lankytų reikalingas grupes, tačiau įstaiga neorganizuoja jokių naujų grupių užsiėmimų, neturi ko jam pasiūlyti. Pykčio/agresijos valdymo grupės užsiėmimų kursą yra išklausęs, turi pažymėjimą, tačiau prieš kurį laiką sužinojo, kad įstaigos duomenų sistemoje tai nebuvo atžymėta. Jau keletą metų neturi nuobaudų. 2021 m. buvo gavęs paskutinę nuobaudą. Po suėmimo 2018 m. turėjo nuobaudų, paskui buvo gavęs paskatinimų. Dirba visas darbo dienas, prie remonto darbų. Iš darbo užmokesčio 110 Eur atskaitoma pagal antstolių patvarkymus, dar 10 Eur perveda savanoriškai atlygindamas žalą, jam lieka apie 200 Eur per mėnesį. Turi pats pirktis higienos priemones, mokėti už elektrą, kaip ir nėra galimybių mokėti daugiau žalos atlyginimo. Nežino, kur dar kreiptis, jaučia neteisybę, nes kiti nuteistieji, jo manymu, lengviau perkeliami į lengvą grupę, jiems pažanga greičiau fiksuojama. Būdamas lengvoje grupėje, galėtų aplankyti šeimą, vaikus. Šeima gyvena už 300 km, neturi galimybių jo dažnai aplankyti. Praeitą mėnesį buvo atvažiavę.
3. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad pirmajame vertinime kai kuriose kategorijose, pavyzdžiui „Ryšiai“, „Emocinė gerovė“, pareiškėjas buvo įvertintas geriau (žemesniais balais) nei paskesniuose vertinimuose. Pareiškėjui ir tetrūksta tų kelių balų, kad jo rizika būtų vertinama kaip vidutinė, ir jis galėtų pretenduoti į lengvą grupę. Nėra aišku, kuo remiantis paskutiniuose vertinimuose skirta daugiau balų. Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas į pareiškėjo skundą yra neišsamus, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas LKT turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.
4. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindė teisės aktų nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Lietuvos kalėjimų tarnyba priėmė skundžiamą 2025 m. sausio 16 d. raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-34')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-34">2S-34</a>4 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. gruodžio 9 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu. Skunde pareiškėjas prašė: 1) atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, ar jam pagrįstai nėra atliekamas vertinimas po metų laiko ir daug teigiamų pokyčių; 2) pakeisti pareiškėjui vertintoją, kadangi kilęs interesų konfliktas, po skundo pareiškėjas negali tikėtis skaidraus vertinimo.
4.2. LKT nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui pateikė prašymą atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dėl jo perkėlimo į lengvąją grupę. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 22 d. raštu Nr. SN-18-1916 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas. Atsakyme pareiškėjui buvo paaiškinta nusikalstamo elgesio rizikos paskirtis ir tai, kad specialistai, nustatydami pakartotinio kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, nustatytus tiriant jo tesiės pažeidimų istoriją, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti savo lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, nuostatas, mąstymą ir elgesį, kurie gali ateityje aktyvuoti jo kriminalinį elgesį. Pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pareiškėjui buvo atliktas 2018 m. spalio 22 d., jo metu nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. gruodžio 14 d. jam buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu taip pat nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam buvo pakoreguotas individualus resocializacijos planas, kuriame numatyta dalyvauti elgesio korekcijos programoje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtoje programoje jis dar nedalyvavo.
4.3. 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatytas skaitinės išraiškos mažėjimas, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka didelė. Nustatytos probleminės sritys: gyvenimo sąlygos, ryšiai, gyvenimo būdas ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas, elgesys ir nuostatos.
4.4. LKT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2025 m. sausio 16 d. raštu sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, yra nepagrįstas.
4.5. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo 2025 m. sausio 20 d. skundą Nr. NPS-18-2077 dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir perkėlimo į lengvąją grupę ir 2025 m. sausio 31 d. Nr. NPS-18-3570 prašymą pateikti informaciją apie atliktus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus.
4.6. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje nuteistiesiems yra atliekami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai taikant tik aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 (su vėlesniais pakeitimais), yra aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (angl. S. T. Offender Assesment System). Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis yra įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas ir kt. Specialistai, nustatinėdami pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tiek atlikdami vertinimą, vertina nustatytus veiksnius.
4.7. Pareiškėjui atvykus į (duomenys neskelbtini) kalėjimą 2018 m. spalio 22 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASvs metodiką, kaip ir kitiems nuteistiesiems. Nustatyta didelė rizika (123 balai), 2023 m. gruodžio 14 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyta didelė rizika (109 balai), 2024 m. gruodžio 17 d. atlikto vertinimo metu nustatyta didelė rizika (104 balai). Matyti, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika yra teigiama. Skaitinė išraiška mažėjo, tačiau dar nėra pakankama, kad būtų vertinama kaip vidutinė (vidutinė rizika nustatoma esant skaitinei išraiškai diapazone nuo 41 iki 99 balų imtinai).
4.8. Šiuo metu, atsižvelgiant į pareiškėjo kriminogeninius poreikius, jam yra numatytos dvi intervencinės programos ((duomenys neskelbtini)), kurios dar nėra įvykdytos, taip pat numatytas dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse.
4.9. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra aprašyta Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto LKT direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446, 10 priede. Ji apibrėžiama kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų. Ji susijusi su veiksmais, padedančiais suvaldyti kriminogeninius poreikius – sumažinti jų įtaką, konkretūs asmens veiksmai bei pastangos, nukreiptos į jo probleminių sričių valdymą. Pastebėtina, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad tie poreikiai turi būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais.
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas
5. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. sausio 16 d. rašto Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-34')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-34">2S-34</a>4 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – LKT 2025 m. sausio 16 d. raštas) pagrįstumo ir teisėtumo. Šiame rašte LKT nurodė, kad pareiškėjo 2024 m. gruodžio 9 d. skundas dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, yra nepagrįstas; skunde pateiktas prašymas pakeisti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atlikusį resocializacijos skyriaus specialistą netenkinamas (b. l. 57-60).
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas teismui pateiktame pirminiame skunde (b. l. 1, I-1319) prašė išnagrinėti, kodėl jam nebuvo suteikta lengva grupė, taip pat į tai, kad savo 2024 m. gruodžio 9 d. skunde, į kurį buvo atsakyta skundžiamu LKT 2025 m. sausio 16 d. raštu, pareiškėjas kėlė klausimą dėl rizikos vertinimo jam neatlikimo, sprendžia, kad ginčas yra kilęs ir dėl LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) neatliekant pareiškėjui pakartotinio rizikos vertinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, pasisakant dėl atvejų, kai asmuo kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra pažymėta, kad teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk2MC00NDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1960-442/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1960-442/2024">eA-1960-442/2024</a>; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02MjItNDQyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-622-442/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-622-442/2020">A-622-442/2020</a>; 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNjIwLTQxNS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3620-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3620-415/2020">A-3620-415/2020</a>; kt.).
7. Iš šalių į bylą pateiktų dokumentų nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės:
7.1. Pareiškėjas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) atlieka bausmę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuriais paskirta galutinė 14 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 94).
7.2. D. M. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą su 2024 m. gruodžio 9 d. skundu, kuriame prašė atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, ar pagrįstai jam neatliekamas vertinimas po metų laiko ir daug teigiamų pokyčių; pakeisti jam vertintoją, kadangi yra kilęs interesų konfliktas su nusikalstamo elgesio rizikos vertintoja I. L. (b. l. 52-56).
7.3. (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo diplome nurodoma, kad D. M. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, kvalifikacijos įgijimo metai – (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Taip pat (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, kad D. M. (duomenys neskelbtini) mokslo metais, mokydamasis (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (b. l. 2). LKT darbinės veiklos organizavimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-11377 nurodoma, kad skyrius nuteistojo D. M. darbą vertina teigiamai, pavestas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai; nuteistasis paslaugą (duomenys neskelbtini) atlieka remiantis 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. DAR-98 (b. l. 3). (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. pažymoje nurodoma, kad D. M., gim. (duomenys neskelbtini), atlikęs bausmę bus priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje (b. l. 4).
7.4. LKT 2023 m. liepos 27 d. pažymėjimas Nr. RV-18-3148 patvirtina, kad D. M. nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) namų 2022 m. birželio 1 d. pažymėjime Nr. 14.3-365 nurodoma, kad D. M. nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. birželio 1 d. dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12).
7.5. LKT 2025 m. raštuose „Dėl atsakymo į nuteistojo prašymą pateikimą“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime yra gauti šeši antstolių patvarkymai dėl išieškojimo iš D. M., kaip skolininko (b. l. 24); laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2025 m. sausio 31 d. pagal D. M. 2024 m. kovo 14 d. prašymą, reg. Nr. NPS-18-6683, nukentėjusiai R. D. žalos atlyginimui buvo pervesta 110 Eur (b. l. 25).
7.6. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. kovo 5 d. nurodoma, kad D. M. sąskaitoje įplaukos yra: piniginės išmokos už darbinę veiklą (viso – 1242,29 Eur); išlaidos: išskaitymai už elektrą; žalos/skolos atlyginimo R. D. dengimui; prekėms iš parduotuvės pirkti (viso – 1243,09 Eur) (b. l. 34-36).
7.7. Iš D. M. suvestinių lentelių teisės pažeidėjo įvertinimo sistemoje OASys matyti, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, D. M. 2018 m. spalio 22 d. įvertintas 123 svertiniais taškais; 2023 m. gruodžio 14 d. – 109; 2024 m. gruodžio 17 d. – 104. Detalūs įvertinimai tokie: Informacija apie teisės pažeidimus – 50 (2018 m.), 45 (2023 m.), 45 (2024 m.), Gyvenimo sąlygos: 12 (2018 m.), 6 (2023 m.), 6 (2024 m.), Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti: 15 (2018 m.), 6 (2023 m.), 4 (2024 m.), Lėšų tvarkymas ir pajamos: 7 (2018 m.), 7 (2023 m.), 5 (2024 m.), Ryšiai: 2 (2018 m.), 6 (2023 m.), 5 (2024 m.), Gyvenimo stilius ir draugai: 15 (2018 m.), 15 (2023 m.), 15 (2024 m.), Piktnaudžiavimas narkotikais: 0 (2018 m.), 0 (2023 m.), 0 (2024 m.), Piktnaudžiavimas alkoholiu: 3 (2018 m.), 2 (2023 m.), 2 (2024 m.), Emocinė gerovė: 1 (2018 m.), 4 (2023 m.), 4 (2024 m.), Mąstymas ir elgesys: 11 (2018 m.), 11 (2023 m.), 11 (2024 m.), Nuostatos: 7 (2018 m.), 7 (2023 m.), 7 (2024 m.) (b. l. 26-28, 68-70).
7.8. (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės I. Z. 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. RV-18-6244 nurodoma, kad vertinant nusikalstamo elgesio riziką ji vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu. Neturi tikslo nuteistajam D. M. kenkti, kerštauti ar trukdyti jo resocializacijos procesui. Taip pat paaiškinta, kad 2018 m. spalio 22 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, kuriame buvo numatytos nurodytos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės. 2023 m. gruodžio 14 d. atlikto vertinimo metu taip pat nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastarojo vertinimo metu buvo stebima teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo profesiją, įsidarbino, patvirtino galimybę įsidarbinti ir apsigyventi po bausmės atlikimo, baigė elgesio korekcijos programas. Dėl šių priežasčių mažėjo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė reikšmė, tačiau rizika išliko didelė. Nuteistasis reiškė nepasitenkinimą vertinimo rezultatu, manipuliuodamas grasino kreiptis į kalėjimo viršininką. Nuteistajam buvo koreguotas individualus resocializacijos planas, kuriame papildomai numatyta dalyvauti elgesio korekcijos programoje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl galimybės dalyvauti nurodytoje programoje nuteistasis kreipėsi 2024 m. birželio 18 d. Programoje iki dabar nedalyvavo dėl programą vedančių specialistų trūkumo, yra įtrauktas į laukiančiųjų dalyvauti programoje sąrašus. Skunde nuteistasis teigia, kad paskutinių metų laikotarpyje (nuo paskutinio vertinimo) jo gyvenime įvyko nemažai teigiamų pokyčių, tačiau šis jo teiginys neatitinka tikrovės, nes skunde nuteistasis įvardina priemones, kurias jis įvykdė laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d., kurios jau buvo įvertintos paskutinio vertinimo metu. Vienintelė aplinkybė, kuri paskutinio vertinimo metu nebuvo įvertinta, yra nuteistojo siekis atlyginti nusikaltimu nukentėjusiems padarytą žalą, kurią nuteistasis pradėjo mokėti tik nuo 2024 m. kovo 15 d. po dešimt eurų per mėnesį. Nors paskutinių dviejų metų laikotarpyje nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 3778,61 eurų pajamų, tačiau nukentėjusiajai sumokėjo tik 90 eurų. Nuteistojo skunde minima aplinkybė, kad 2024 m. birželio 17 d. jis kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) lankymo negali būti vertinama reikšmingu pokyčiu, nes nuteistasis niekada neturėjo problemų dėl narkotikų vartojimo, piktnaudžiavimas narkotikais nėra išskirtas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, skirtingai nei piktnaudžiavimas alkoholiu, kuris yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Tiek ankstesnius smurtinius nusikaltimus, taip pat ir pastarąjį nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė būdamas neblaivus. Pažymėta, kad išryškėjo nuteistojo motyvacija negrįžti prie anksčiau turėtos priklausomybės – alkoholio vartojimo. Nuteistasis du kartus (2024 m. birželio 21 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d.) parašė prašymus norėdamas dalyvauti atviruose (duomenys neskelbtini) susitikimuose su savanoriais, tačiau nei į vieną susitikimą neatvyko. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. nuteistasis dalyvauja uždaruose nuteistųjų (duomenys neskelbtini) susitikimuose. Ši priemonė nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatyta nuo 2022 m. balandžio 19 d., tačiau ją vykdyti jis pradėjo tik tuomet, kai kreipėsi dėl bausmės atlikimo sąlygų švelninimo (perkėlimo į lengvąją grupę) (b. l. 61-63).
8. Ginčo santykiams aktualus Bausmių vykdymo kodekse (BVK) įtvirtintas reguliavimas. BVK 32 straipsnis numato, kad nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Į lengvąją grupę arba drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami šio BVK 36 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos grupės į kitą pagrindai yra reglamentuojami BVK 36 straipsnyje. Nuteistieji iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliami, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastojoje grupėje, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė negu vieni metai, – ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės laiko; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones; 4) neturi drausminių nuobaudų; 5) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 6) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant.
10. Taigi, galimybę perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją įstatymų leidėjas sieja su visų išvardintų privalomų sąlygų visuma ir nesant bent vienos iš šių sąlygų, nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę yra negalimas.
11. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 (su vėlesniais pakeitimais), nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų poveikio vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus. Teismo vertinimu, nuteistojo perkėlimui į lengvąją grupę, taip kaip tai numato BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas, reikšmės turi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys (teisės pažeidėjo įvertinimo sistema, ang. S. T. Offender Assessment System) metodiką ir nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį (žema, vidutinė, didelė), nustatant kriminogeninius ir apsauginius veiksnius.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po to, kai pareiškėjas kreipėsi į LKT su 2024 m. gruodžio 9 d. skundu, kuriame prašė atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, ar pagrįstai jam neatliekamas vertinimas po metų laiko ir daug teigiamų pokyčių, pareiškėjui 2024 m. gruodžio 17 d. LKT (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys vertinimo metodiką (b. l. 70). Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę, teisėjų kolegija vertina, kad išnyko pagrindas spręsti dėl pareiškėjo nurodyto (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų nesiėmimo veiksmų atlikti pareiškėjo pakartotinį vertinimą teisėtumo ir pagrįstumo, nes, kaip minėta, pakartotinis vertinimas buvo atliktas.
13. Dėl pareiškėjo prašymo pakeisti jam vertinimą atliekantį pareigūną ir LKT 2025 m. sausio 16 d. rašte pateiktą atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atlikusį resocializacijos skyriaus specialistą, pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu įvertinti, ar toks sprendimas (atsisakyti pakeisti specialistą) LKT 2025 m. sausio 16 d. rašte yra tinkamai motyvuotas.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. VAĮ 10 straipsnis nustato, kad administracinis aktas turi atitikti bendruosius įforminimo reikalavimus, jame turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Taigi individualiam administraciniam aktui keliamas motyvacijos reikalavimas. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; kt.).
15. Skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, LKT 2025 m. sausio 16 d. raštas tuo aspektu, kuriuo motyvuojamas sprendimas atsisakyti pakeisti specialistą, atitinka aukščiau nurodytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Minėtame skundžiamame rašte nurodyta, kad teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys turi labai griežtą struktūrą ir reikalavimus, ji suformuota kaip specialistams skirta teisės pažeidėjo įvertinimo priemonė; resocializacijos skyriaus specialistai, atliekantys nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, atitinka visus jų pareigybei keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, todėl jų kvalifikacija nėra pagrindas abejoti; vien tai, jog nuteistasis nesutinka su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais ir dėl to skundžia specialisto veiksmus bei teigia, kad „po šio skundo negaliu tikėtis skaidraus vertinimo“, nėra pagrindas pakeisti ar paskirti kito specialisto, kuris atliktų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai nėra atliekami nuteistojo prašymu – tam būtinas teisinis pagrindas. Teismas neturi pagrindo abejoti ir specialistės I. Z. 2024 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime išdėstyta pozicija, kad vertinant nusikalstamo elgesio riziką ji vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir OASys vertinimo metodikos vadovu ir neturi tikslo nuteistajam kenkti, kerštauti ar trukdyti jo resocializacijos procesui. Pareiškėjo teiginiai apie specialistės I. Z. šališkumą laikytini jo subjektyvia nuomone. Todėl pareiškėjo argumentai dėl LKT 2025 m. sausio 16 d. rašto nepagrindimo motyvais (dalyje dėl atsisakymo pakeisti specialistą) atmestini.
17. Pasisakant dėl pareiškėjo vertinimo konkrečių reikšmių, pažymėtina, kad teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka BVK 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktų reikalavimus. BVK 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintoje normoje yra iš esmės įtvirtintos dvi sąlygos: 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba vidutinė ir 2) nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Laikytina, kad nuteistasis, siekiantis būti perkeltas į lengvąją grupę, turi atitikti abi šias sąlygas vienu metu.
18. Dėl pareiškėjo ir jo atstovo posėdžio metu išsakytų abejonių, kad nėra aišku, kodėl 2023 m. gruodžio 14 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pagal OASys metodiką pareiškėjui suteikta 109 skaitinė reikšmė, o 2024 m. gruodžio 17 d. – 104 skaitinė reikšmė, kurios viršija vidutinės rizikos skaitines reikšmes (nuo 41 iki 99 balų), pažymėtina, kad administracinis teismas nėra viešojo administravimo institucija, neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl nei pats teismas atlieka viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, nei gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Teismas gali tik panaikinti konkrečius viešojo administravimo subjekto administracinius aktus ir, pavyzdžiui, gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą (prašymus), t. y. gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNjQ5LTQ0Mi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-649-442/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-649-442/2024">AS-649-442/2024</a>; kt.). Taigi šiuo atveju teismas negali įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos (ar jos padalinio (duomenys neskelbtini) kalėjimo) atliekant vertinimą pagal OASys metodiką pareiškėjui suteikti mažesnę skaitinę reikšmę, nei buvo suteikta.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, LKT 2025 m. sausio 16 d. rašte yra išsamiai paaiškinta dėl pareiškėjui atliktų vertinimų ypatumų. Pažymėta, kad didžioji dalis pareiškėjo skunde įvardytų priemonių buvo įvykdytos iki 2023 m. gruodžio 14 d. ir įvertintos atliekant ankstesnį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Pasisakyta dėl aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvauja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) užsiėmimuose, kuri nelemia vertinimo reikšmės pokyčio. Atkreiptas dėmesys, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dirba ir elgiasi pavyzdingai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog nusikalstamo elgesio rizika turėtų mažėti, nes taip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas papildomai pažymi, kad BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl LKT 2025 m. sausio 16 d. rašto nepagrindimo motyvais (dalyje dėl vertinimų atlikimo) atmestini.
20. BVK 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip viena iš sąlygų nuteistiesiems būti perkeltiems iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, įtvirtinta sąlyga, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones. Pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. liepos 27 d. pažymėjimą, patvirtinantį, kad nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą „(duomenys neskelbtini)“. Posėdžio metu paaiškino, kad LKT informacinėje sistemoje nebuvo laiku įvesti duomenys apie jo šios programos išklausymą. Nustatyta, kad LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 6 d. rašte Nr. SN-18-394 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo“ nurodoma, kad D. M., atsižvelgiant į nuteistojo kriminogeninius poreikius, yra numatytos dvi intervencinės programos (Pykčio valdymo programa ir Socialinių įgūdžių lavinimo programa), kurios dar nėra įvykdytos, taip pat numatytas dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse (b. l. 66-72). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame LKT 2025 m. sausio 16 d. rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas nėra įvykdęs dalyvavimo (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytas LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. vasario 6 d. raštas buvo priimtas jau po šioje byloje skundžiamo LKT 2025 m. sausio 16 d. rašto priėmimo, jis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas nevertina aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu Pykčio valdymo programoje, nes, kaip nurodyta, apie jas nėra pažymėta skundžiamame rašte.
21. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos (nustatytos dietos) kalėjime negali maitintis visu siūlomu maistu, o be lengvos grupės parduotuvėje negali įsigyti jam būtinų produktų, pastebėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie jam nustatytą specialią dietą, taip pat duomenų apie jam draudžiamus įsigyti reikalingus maisto ar kitus produktus. Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas periodiškai atsiskaito parduotuvėje už įsigyjamas prekes. Teismas neturi pagrindo daryti išvados apie pareiškėjui taikomus ribojimus įsigyti būtinas prekes. Šie argumentai nelaikytini pagrįstais lengvos grupės (ne)suteikimo kontekste.
22. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis negali pilnavertiškai atlikti tėvo pareigų, didesne apimtimi bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas (LVAT 2024 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjMtNTIwLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-23-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-23-520/2024">TA-23-520/2024</a>). Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą. Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04; kt.).
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2025 m. sausio 16 d. raštas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-34')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-34">2S-34</a>4 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti LKT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo D. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Erminijus Baziulis
Dovilė Jazdauskaitė
Eglė Mauricė