Administracinė byla Nr. eI2-14830-920/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03614-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;
43.9.4.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 25S140699; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dirba nuo 2022-12-19. Nors Atsakovas ir nurodo, kad per visą įdarbinimo laikotarpį po leidimo gyventi pakeitimo, Pareiškėjai nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis - 1000,00 eurų, tačiau Atsakovas visiškai nesigilino į aplinkybes, dėl ko buvo nemokamas darbo užmokestis ir iš ko gyvena Pareiškėja. Valstybinio socialinio draudimo pažymoje nuo 2022-12-19 iki 2025-06-18 nurodyta, kad Pareiškėja už 2022 metus (laikotarpiu nuo 2022-12-19 iki 2022-12-31) gavo 385,71 eurų draudžiamų pajamų, už 2023 metus (laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) gavo 9303,43 eurus draudžiamų pajamų, kuriuos sudaro tiek darbo užmokesčio, tiek ir kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, kadangi Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pagimdė dukrą, A. K., už 2024 metus (laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) Pareiškėja gavo 11 759,54 eurus draudžiamų pajamų tiek darbo užmokesčio, tiek ir motinystės išmoką, bei kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, kadangi Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvoje pagimdė dar vieną dukrą, L. G., už 2025 metus (laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-06-18) Pareiškėja gavo 2357,60 eurų draudžiamų pajamų, kurias sudaro vaiko priežiūros išmoka ir kurią moka VSD fondas. Taigi, kaip matyti iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo pažymos Pareiškėjos darbovietė nemoka Pareiškėjai darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokesčio nemokėjimą lėmė objektyvios aplinkybės - vaikų gimimas, vaikų priežiūros atostogos, kurių metu Pareiškėja gavo išmokas iš Sodros, o Atsakovas vertino tik darbo užmokesčio nemokėjimo faktą, neatsižvelgdamas į vaikų priežiūros atostogų laikotarpius, kaip į reikšmingą aplinkybę, darančią įtaką Pareiškėjos finansinei padėčiai ir jos turimas lėšas pragyvenimui. Be to, pareiškėja, būdama oficialiai įdarbintas asmuo UAB (duomenys neskelbtini), faktiškai dirbo ir gavo atlyginimą iki išeinant vaiko auginimo ir priežiūros atostogų, kas patvirtinama pateiktais dokumentais. Pareiškėjos nedarbingumas vaiko priežiūros atostogų metu yra objektyvi priežastis, dėl kurios ji negavo darbo užmokesčio iš darbdavio, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Pareiškėja dirbo pas darbdavį, darbui pas kurį buvo išduotas leidimas, be to gavo būtinas pajamas pragyvenimui Lietuvoje. Sprendime nėra nurodyta ir pateikta jokių duomenų, kad Pareiškėja būtų iš anksto suplanavusi gimdyti vaikus, eiti vaiko priežiūros atostogų, siekdama šia teise piktnaudžiauti. Taigi, Pareiškėja negalėjo vykdyti savo pareigų ne dėl to, kad piktnaudžiavo savo teisėmis ir sąmoningai nesilaikė įstatymo reikalavimų. Atsakovas, vertindamas Pareiškėjos finansinę padėtį vien pagal Pareiškėjai mokėtą darbo užmokestį ir darbo užmokesčio duomenis, bet neatsižvelgdamas į Pareiškėjos gautas išmokas už vaikų auginimą, priežiūrą ir kitų pajamų šaltinius (išmokas vaikams, vaikų tėvo teikiamą išlaikymą tiek Pareiškėjai, tiek jų vaikams), atliko tik formalų nurodytų aplinkybių vertinimą ir, išsamiai neišsiaiškinęs visų aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad Pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas turėjo įvertinti visas aplinkybes ir visus įrodymus, priimant galutinį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, nagrinėjamu atveju Atsakovui nustačius, jog Pareiškėjai šešis mėnesius nebuvo mokamas nurodytas darbo užmokestis ir ji neturėjo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, Atsakovas nusprendė, jog tai kartu savaime sudaro pagrindą spręsti, jog Pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokios Atsakovo išvados yra visiškai nepagrįstos, neįrodytos ir tai, kad Pareiškėja susilaukė vaiko ir išėjo vaiko priežiūros atostogų, nereiškia, kad Pareiškėja, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo tikslą suklaidinti Atsakovą ir apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar pateikė tikrovės neatitinkančius (neteisingus) duomenis. Atsakovas tik formaliai įvertino Pareiškėjos darbo užmokesčio negavimo faktą tam tikru laikotarpiu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji yra tik laikinai nedarbinga dėl objektyvių aplinkybių, ir gauna išmokas iš Sodros bei turi ir turėjo kitų lėšų pragyvenimui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl laikino leidimų gyventi panaikinimo, Atsakovas nagrinėjamu atveju neatliko, ginčijamame Sprendime nebuvo tinkamai įvertinti visi duomenys ir jų visuma.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2022-08-31 pareiškėja, ketindama dirbti sekretore Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2022-11-14 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. 2022-12-01 jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-11-30, įteiktas įgaliotam asmeniui 2022-11-29. 2024-11-13 priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2024-12-01 jai buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026-11-30, įteiktas įgaliotam asmeniui 2024-12-02. Pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne šeimos susijungimo ar kitais Įstatyme numatytais pagrindais. Vadovaujantis jos ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjos tikslas buvo darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigojo, kad ji bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėja prašymo pateikimo metu jau buvo nėščia (vaikas gimė 2023-04-27, (duomenys neskelbtini) pilietė). Gavusi leidimą laikinai gyventi buvo įdarbinta 2022-12-19, o motinystės atostogų išėjo iki 2023-03-01. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi deklaruodama, kad ketina dirbti Lietuvoje, neatitinka tikrovės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2022-12-19 įdarbinta Bendrovėje. Darbo užmokestį nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas dydis (1 000 Eur) per laikotarpį nuo 2022-12-19 iki 2025-05-31 buvo mokėtas tik nuo 2024-01-01 iki 2024-06-30. Pažymėtina, kad užsienietei teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietė neplanuoja dirbti ir ketina eiti motinystės atostogų. Pareiškėja Lietuvoje susilaukė dviejų vaikų (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. K., o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. G. Pareiškėjos vaikų tėvas yra Bendrovės direktorius S. G., pareiškėja ir Bendrovės direktorius deklaruoja gyvenamosios vietos adresą toje pačioje vietoje. Pažymėtina, kad tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad pareiškėjos atvykimo tikslas - ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį ir jam (jai) reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jo (jos) darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi nuo 2022 m. gruodžio iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (išskyrus laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-06-30) nei pareiškėja, nei Bendrovė/Bendrovės atstovas apie pasikeitusias aplinkybes dėl pareiškėjos neatitikimo Įstatymo reikalavimams Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, nors apie gaunamų pajamų dydį žinojo, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėja siekė išsaugoti savo turimą leidimą laikinai gyventi nevykdydama Įstatymo numatytų pareigų. Pažymėtina, kad analogiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis yra pasisakęs ir LVAT 2024-07-10 nutartyje administracinės byloje Nr. eA-1838-556/2024, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašyme deklaruotas tikslas - darbas Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, pareiškėja neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvoje.
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 17 d. Sprendimo Nr. 25S140699 (toliau – ir Sprendimas).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, 14 punktu, 19 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu 2025 m. birželio 17 d. sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
Vertinant priimto Sprendimo pagrįstumą, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.
Visų pirma, Sprendime nurodyta, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje įdarbinta nuo 2022-12-19 ir jai nei kartą, per visą įdarbinimo laikotarpį po leidimo gyventi pakeitimo, nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 1000 Eur. Nustatyta, kad 2024 m. gruodžio mėn.- 2025 m. gegužės mėn. (iš viso 6 mėn.) asmeniui iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. asmuo nurodytu laikotarpiu Bendrovėje faktiškai nedirbo. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad ji dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte.
Pareiškėja nurodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2022-12-19. Nors Atsakovas ir nurodo, kad per visą įdarbinimo laikotarpį po leidimo gyventi pakeitimo, Pareiškėjai nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis - 1000,00 eurų, tačiau Atsakovas visiškai nesigilino į aplinkybes, dėl ko buvo nemokamas darbo užmokestis ir iš ko gyvena Pareiškėja. Valstybinio socialinio draudimo pažymoje nuo 2022-12-19 iki 2025-06-18 nurodyta, kad Pareiškėja už 2022 metus (laikotarpiu nuo 2022-12-19 iki 2022-12-31) gavo 385,71 eurų draudžiamų pajamų, už 2023 metus (laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) gavo 9303,43 eurus draudžiamų pajamų, kuriuos sudaro tiek darbo užmokesčio, tiek ir kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, kadangi Pareiškėja 2023-04-27 Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pagimdė dukrą, A. K., už 2024 metus (laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) Pareiškėja gavo 11 759,54 eurus draudžiamų pajamų tiek darbo užmokesčio, tiek ir motinystės išmoką, bei kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, kadangi Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvoje pagimdė dar vieną dukrą, L. G., už 2025 metus (laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-06-18) Pareiškėja gavo 2357,60 eurų draudžiamų pajamų, kurias sudaro vaiko priežiūros išmoka ir kurią moka VSD fondas. Taigi, kaip matyti iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo pažymos Pareiškėjos darbovietė nemoka Pareiškėjai darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokesčio nemokėjimą lėmė objektyvios aplinkybės - vaikų gimimas, vaikų priežiūros atostogos, kurių metu Pareiškėja gavo išmokas iš Sodros.
Vertinant nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta būtinu atsižvelgti į tai, kad ginčo laikotarpiu – t. y. nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo 2022-11-14 iki leidimo panaikinimo 2025 m. birželio 17 d. Pareiškėja nuo 2022-12-19 buvo įdarbinta tarpininkavimo raštą išdavusioje įmonėje ir jokių duomenų apie jos darbo sutarties nutraukimą nurodytu laikotarpiu nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja už 2022 metus (laikotarpiu nuo 2022-12-19 iki 2022-12-31) gavo 385,71 eurų draudžiamų pajamų, už 2023 metus (laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) gavo 9303,43 eurus draudžiamų pajamų. Be to, už 2024 metus (laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) Pareiškėja gavo 11 759,54 eurus draudžiamų pajamų tiek darbo užmokesčio, tiek ir motinystės išmoką, bei kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, už 2025 metus (laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-06-18) Pareiškėja gavo 2357,60 eurų draudžiamų pajamų, kurias sudaro vaiko priežiūros išmoka ir kurią moka VSD fondas.
Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pritarti Atsakovo padarytai išvadai, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėja faktiškai Bendrovėje nedirbo, nes byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad darbo sutartis su Pareiškėja nebuvo nutraukta, o be to - ji teisėtai naudojosi įstatymo jai suteikta teise į motinystės bei vaiko priežiūros atostogas. Tai reiškia, kad Pareiškėjai naudojantis įstatymo suteiktomis teisėmis, Atsakovo naudojamas argumentas dėl faktinio Pareiškėjos darbo ar nedarbo Bendrovėje negali būti laikomas teisėtu pagrindu naikinti išduotą leidimą.
Antra, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti pagrįstomis Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog ji dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Kaip jau nurodyta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja jokio kito atlyginimo negavo. Pareiškėja gavo darbo užmokestį bei motinystės ir vaiko priežiūros išmokas būdama tarpininkavusios bendrovės darbuotoja, be to, būtent darbo sutarties, sudarytos su šia Bendrove, pagrindu.
Trečia, Atsakovė nurodo, kad Darbdavys įsipareigojo įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip jau nurodyta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pareiškėja nuo 2022-12-19 buvo įdarbinta tarpininkavimo raštą išdavusioje įmonėje ir jokių duomenų apie jos darbo sutarties nutraukimą ginčo laikotarpiu nėra.
Ketvirta, Atsakovė nurodė, kad Pareiškėjai nei kartą, per visą įdarbinimo laikotarpį po leidimo gyventi pakeitimo, nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 1000 Eur.
Vertindamas šiuos Sprendimo argumentus, teismas pripažįsta pagrįstomis Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad nors Atsakovas ir nurodo, kad per visą įdarbinimo laikotarpį po leidimo gyventi pakeitimo, Pareiškėjai nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis - 1000,00 eurų, tačiau Atsakovas visiškai nesigilino į aplinkybes, dėl ko buvo nemokamas darbo užmokestis ir iš ko gyvena Pareiškėja. Valstybinio socialinio draudimo pažymos duomenys apie Pareiškėjos gautas pajamas nuo 2022-12-19 iki 2025-06-18 patirtina, kad Pareiškėjos darbovietės nemokėtą ar mokėtą mažesnį darbo užmokestį lėmė objektyvios aplinkybės - vaikų gimimas, vaikų priežiūros atostogos, kurių metu Pareiškėja gavo išmokas iš Sodros, tuo tarpu Atsakovas neatsižvelgė į vaikų priežiūros atostogų laikotarpius, kaip į reikšmingą aplinkybę, darančią įtaką Pareiškėjos finansinei padėčiai ir jos turimas lėšas pragyvenimui. Be to, pareiškėja, būdama oficialiai įdarbintas asmuo UAB (duomenys neskelbtini), faktiškai dirbo ir gavo atlyginimą iki išeinant vaiko auginimo ir priežiūros atostogų, kas patvirtinama pateiktais dokumentais. Pareiškėjos nedarbingumas vaiko priežiūros atostogų metu yra objektyvi priežastis, dėl kurios ji negavo darbo užmokesčio iš darbdavio, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Pareiškėja dirbo pas darbdavį, darbui pas kurį buvo išduotas leidimas, be to gavo būtinas pajamas pragyvenimui Lietuvoje.
Penkta, Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1000 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui nei kartą nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, reiškia, kad asmuo Bendrovėje faktiškai nedirba ir yra pagrindas konstatuoti, kad asmens deklaruojamas tikslas - dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir UTPĮ 44 str. nuostatas - neatitinka tikrovės ir asmuo neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nes užsienietis Bendrovėje nedirba visos darbo laiko normos.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau nurodytus Valstybinio socialinio draudimo pažymos duomenis, nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstomis Sprendime konstatuotas aplinkybes, kad asmeniui nei kartą nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Taip pat teismas pripažįsta, kad tarpininkavusios įmonės įsipareigojimas mokėti 1000 eurų neturi būti aiškinamas plečiamai, kaip įpareigojimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėti ne mažesnes vaiko priežiūros ar pan. išmokas.
Šešta, Sprendime nurodyta, kad užsieniečiui 6 mėnesius nebuvo mokėtas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), konstatuojama, kad užsienietė neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus Valstybinio socialinio draudimo pažymos duomenis, nėra jokio pagrindo pripažinti pagrįstomis Sprendime konstatuotas aplinkybes, kad užsieniečiui 6 mėnesius nebuvo mokėtas darbo užmokestis, nes Sprendime nurodytus 6 mėnesius Pareiškėja gavo vaiko priežiūros išmokas darbo sutarties su tarpininkavusia Bendrove pagrindu.
Septinta, vertindamas aplinkybę, kad Pareiškėjai nebuvo visą laiką mokamas 1000 eurų darbo užmokestis, teismas atsižvelgia į tai, kad dalį laiko Pareiškėjai buvo mokamas neženkliai mažesnis darbo užmokestis (900 eurų), taip pat Pareiškėjai buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos, kurių dydis tiesiogiai nepriklauso nuo tarpininkavusios Bendrovės. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti, jog Pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Aštunta, Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, o ne šeimos susijungimo ar kitais Įstatyme numatytais pagrindais. Vadovaujantis jos ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjos tikslas buvo darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigojo, kad ji bus įdarbinta ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėja prašymo pateikimo metu jau buvo nėščia (vaikas gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė). Gavusi leidimą laikinai gyventi buvo įdarbinta 2022-12-19, o motinystės atostogų išėjo iki 2023-03-01.
Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pagrįstomis, nes Pareiškėja, ketindama dirbti sekretore Bendrovėje Migracijos departamentui prašymą pateikė 2022-08-31, o vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad tarp prašymo pateikimo ir vaiko gimimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kuris neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad Pareiškėja teikė prašymą būdama nėščia ar žinodama, kad yra nėščia bei tokiu būdu siekdama pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą Bendrovėje. Be to, byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad pareiškėja dirbo Bendrovėje nuo 2022-12-19 iki (duomenys neskelbtini), t. y. laikotarpiu iki vaiko gimimo bei nuo 2023-07-01 iki 2024-07-16, t. y. iš esmės iš karto po pirmo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki jos antro vaiko motinystės atostogų pradžios. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad Pareiškėja siekė ne dirbti Bendrovėje, o buvo iš anksto suplanavusi gimdyti vaikus, eiti vaiko priežiūros atostogų, siekdama šia teise piktnaudžiauti.
Devinta, Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja savo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jos pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėja nenurodė. Pareiškėja net ir teismui nepateikė jokio dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Iš to seka, kad pareiškėja negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Vertindamas šiuos argumentus, teismas pripažįsta pagrįstomis Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos nedarbingumas vaiko priežiūros atostogų metu yra objektyvi priežastis, dėl kurios ji negavo darbo užmokesčio iš darbdavio, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Pareiškėja dirbo pas darbdavį, darbui pas kurį buvo išduotas leidimas, be to, ji gavo būtinas pajamas pragyvenimui Lietuvoje.
Dešimta, Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad analogiškomis šiai bylai faktinėmis aplinkybėmis yra pasisakęs ir LVAT 2024-07-10 nutartyje administracinės byloje Nr. eA-1838-556/2024, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašyme deklaruotas tikslas - darbas Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, pareiškėja neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvoje.
Teismas pripažįsta, kad Atsakovės nurodytos bylos negalima pripažinti analogiška, nes joje pareiškėja pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu likus maždaug dviem savaitėms iki vaiko gimimo, be to, buvo įdarbinta jau gimus vaikui ir kitą dieną po įdarbinimo išleista vaiko priežiūros atostogų. Tai reiškia, kad ji nei vienos dienos nedirbo Lietuvoje ir byloje nustatytos aplinkybės leido pripažinti, kad tokio tikslo net neturėjo.
Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje jau nurodyta, kad Pareiškėja tiek prieš gimstant vaikui, tiek jam gimus dirbo tarpininkavusioje Bendrovėje, gavo darbo užmokestį, be to, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja teikė prašymą žinodama, jog yra nėščia. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vadovautis Atsakovo nurodytu teismo sprendimu.
Vienuolikta, Pareiškėja nurodo, kad Atsakovas tik formaliai įvertino Pareiškėjos darbo užmokesčio negavimo faktą tam tikru laikotarpiu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji yra tik laikinai nedarbinga dėl objektyvių aplinkybių, ir gauna išmokas iš Sodros bei turi ir turėjo kitų lėšų pragyvenimui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl laikino leidimų gyventi panaikinimo, Atsakovas nagrinėjamu atveju neatliko, ginčijamame Sprendime nebuvo tinkamai įvertinti visi duomenys ir jų visuma.
Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas šias Pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažįsta pagrįstomis.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog pareiškėja neatitinka Sprendime nurodytų sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Pareiškėja įsidarbino tarpininkavusioje Bendrovėje, darbo sutartis iki Sprendimo priėmimo su ja nebuvo nutraukta, be to, Pareiškėja gavo darbo užmokestį bei su darbo sutartimi susijusias įstatymų numatytas pajamas gimus vaikams. Taip pat, atsižvelgdamas į Valstybinio socialinio draudimo pažymos duomenis, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad duomenys, kuriuos pateikė juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, nes tarpininkavusi Bendrovė sudarė darbo sutartį su Pareiškėja bei mokėjo jai darbo užmokestį laikotarpiu, kuomet nebuvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokos.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas yra tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundą patenkinus, jai iš atsakovo priteistinos 1001,10 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 23,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 1024,10 Eur. bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Pareiškėjos G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 25S140699.
Priteisti pareiškėjos G. K. naudai 1024,10 Eur. bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjų kolegija Linas Baublys
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė
