Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I3-3098-561/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00573-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3;

18.12; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas Č. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E) (Teismas pažymi, jog pareiškėjas formuluodamas reikalavimą netiksliai nurodė priimto sprendimo numerį – Nr. 48FP-7921-(14.48.136 E.), tačiau iš pateikto skundo argumentų suprastina, kad pareiškėjas nesutinka su 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E), todėl teismas pareiškėjo teikiamo skundžiamo sprendimo numerį laiko rašymo apsirikimu) (toliau – ir NŽT Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2021 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 1SS-2000-(5.59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 3) panaikinti NŽT Skyriaus 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 48S-330-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti NŽT Skyrių už natūrą negrąžintą 0,2452 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokėti kompensaciją, ją apskaičiuojant pagal 2013 m. spalio 28 d. žemės rinkos vertę toje teritorijoje (b. l. 1–2, 19–21).

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. spalio 1 d. NŽT Skyriaus buvo informuotas, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl G. L. nuosavybės teisės į 0,2452 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) atlyginimo pinigais. Nesutikdamas su parengtu sprendimo projektu 2021 m. spalio 14 d. pareiškėjas informavo NŽT Skyrių nurodydamas, kad NŽT Skyrius vykdytų ankstesnius teiktus G. L. prašymus nuosavybės teises atkurti natūra bei paprašė atkūrimo procesą vykdyti kompensuojant rinkos kainą pagal paskutinio prašymo pateikimo datą, jei natūra atkūrimas yra neįmanomas.

Pažymi, kad gavo NŽT Skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E), kuriame buvo pateikta informacija, jog 2021 m. lapkričio 16 d. priimtas sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2452 ha žemės plotą atlyginant pinigais. Pabrėžia, kad Sprendimas pareiškėjui nebuvo pateiktas, todėl abejoja jo egzistavimu. 2021 m. gruodžio 4 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Skyriaus sprendimą ir už natūrą negrąžintą 0,2452 ha žemės plotą išmokėti kompensaciją, apskaičiuojant ją pagal 2013 m. spalio 28 d. žemės rinkos kainą. NŽT 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė atsakymą dėl kreipimosi, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra baigtas, o nesutinkant su NŽT Sprendimu, ginčyti Sprendimą teisme.

Nurodo, kad nesutinka su NŽT pateiktais atsakymais, nes jie prieštarauja teisminei praktikai. Pažymi, kad G. L. 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) išreikšdama valią pirma eile – natūra, antra eile – vertybiniais popieriais. Pareiškėjas pažymi, kad tik 2013 m. spalio 28 d. buvo parengta pažyma Nr. 48PAŽ-(14.48.33.)-124 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pagal kurią G. L. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2452 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teigimu, valstybinės institucijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo srityje padarė klaidų priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. L., kuriai nuo 2003 metų nebuvo vykdomas atkūrimas jos prašomu būdu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODMyLTEwNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2832-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2832-1062/2018">A-2832-1062/2018</a> ir nurodo, kad šioje byloje teismas suformavo taisyklę, kad kuomet pareiškėjui likusi nekilnojamojo turto dalis nebuvo atkurta dėl valstybinės institucijos padarytos klaidos, už negrąžinto turto dydį turi būti išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuojant ją pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 38–41).

Nurodo, kad NŽT Skyriuje 2013 m. spalio 28 d. parengta pažyma Nr. 48PAŽ-(14.48.33.)-124 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmęs asmuo yra pareiškėjas. Vilniaus rajono skyrius 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 48SD-15281-(14.48.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ (toliau – Raštas Nr. 48SD-1528) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra parengtas sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“ projektas (toliau – ir Sprendimo projektas). Pareiškėjas informuotas, kad sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“ numatoma priimti 2021 m. spalio 19 d. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. NŽT Skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 48FP-7921), kuriame nurodė, kad nesutinka su Sprendimo projektu ir prašė nuosavybės teises atkurti pagal 2013 m. balandžio 6 d. prašyme Nr. 48FP-1497 G. L. išreikštą pageidavimą atkurti žemę natūra arba (duomenys neskelbtini). O nesant galimybės įgyvendinti 2013 m. balandžio 9 d. prašymo, kompensuoti pinigais rinkos kaina, prašymo padavimo dienai.

NŽT Skyrius 2021 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A. S. buvusios valdos, esančios (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės nėra. Taip pat nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių kitoje G. L. 2013 m. balandžio 2 d. prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas informuotas, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. NŽT Skyriui G. L. 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą išreikšdama valią pirmąja eile grąžinti žemę natūra, antrąja eile – vertybiniais popieriais arba pinigais, todėl nesant laisvos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) ribose, tenkinant 2003 m. kovo 31 d. G. L. prašymą, priimtas NŽT Sprendimas už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais. Pareiškėjas NŽT Skyriaus sprendimu informuotas, kad po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino G. L. negalėjo teikti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, todėl G. L. 2013 m. balandžio 2 d. prašymas parengti išvadą ir perkelti į (duomenys neskelbtini) negalėjo būti ir nebuvo patenkintas.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė NŽT skundą (reg. Nr. 1GS-1043) „Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E.)“, kuriuo prašė „panaikinti Vilniaus rajono skyriaus raštą Nr. 48SD-18098 ir už negrąžintą žemę natūra atlyginti rinkos kaina.“ NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1SS-2000-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 116 punkte nustatyta, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Pareiškėjas informuotas, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras yra priimtas Sprendimas ir už buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemės 0,2452 ha plotą atlygintą pinigais. Taip pat NŽT rašte nurodoma, kad dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių, vertės apskaičiavimo, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nagrinėjamu atveju – atlyginant pinigais, apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę yra taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

Nurodo, kad iš NŽT Skyriuje turimų dokumentų nustatyta, kad nei 2007 m., nei 2013 m., nei 2022 m. (duomenys neskelbtini) ribose Vilniaus rajone laisvos žemės fonde žemės nėra, todėl atkurti žemės natūra nėra galimybės. Nuosavybės teisės atkurtos pagal 2003 m. kovo 31 d. G. L. pateiktame prašyme išreikštą valią – nesant laisvos valstybinės žemės, atlyginti pinigais. Sprendime kompensacijos suma už negrąžintą žemę yra paskaičiuota pagal Lygiavertiškumo metodiką, kurios 4 punkte nurodyta, kad valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės. Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertes lygiavertiškumo nustatymo metodikos 1 priede nurodyta, kad Vilniaus krašte vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė – 225,9 Eur už ha. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato kito alternatyvaus paskaičiavimo būdo skaičiuojant kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, Sprendime paskaičiuota kompensacijos suma yra teisinga, pagrįsta ir teisėta.

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad G. L. NŽT Skyriui 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime taip: pirmąją eile grąžinant žemę natūrą turėtoje vietoje. Jei nėra galimybės grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje atlyginti vertybiniais popieriais arba pinigais (b. l. 42).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 26 d. parengė pažymą Nr. 82 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad į G. L. turi teise atkurti į 1,5381 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir 0,0655 ha žemės Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje į A. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 7,2507 ha žemės (b. l. 46).

G. L. bei kiti A. S. turto paveldėtojai 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į NŽT Skyrių su prašymu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl galimybės atkurti buvusio (duomenys neskelbtini) pretendentams nuosavybės teises į žemę ((duomenys neskelbtini)), anksčiau buvusio rėžinio kaimo teritorijoje. O nesant galimybės atkurti natūra parengti išvadą dėl perkėlimo ir nuosavybės teisės atkūrimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–48).

NŽT Skyrius 2013 m. gegužės 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. Tr.(5.34)-3019 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su A. S., M. J., M. D. ir V. S. nuosavybės teisių atkūrimu (b. l. 49).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. gegužės 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TR-(5.34)-4042 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo NŽT Skyrių, kad buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis turėto bendro 7,9862 ha ploto, (duomenys neskelbtini) yra 0,7355 ha žemės t. s. pretendentei G. L. – 0,2452 ha (b. l. 50–51).

NŽT Skyrius 2013 m. spalio 28 d. parengė pažymą Nr. 48PAŽ-(14.48.33.)-124 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (b. l. 52).

NŽT Skyrius 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 48SD-15281-(14.48.104.0 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ informavo pareiškėją, kad yra parengtas sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“ projektas (b. l. 54).

Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad su parengtu sprendimo projektu nesutinka ir prašo vykdyti 2013 m. balandžio 2 d. pateiktą prašymą, o nesant galimybės įgyvendinti minėto prašymo, kompensuoti už žemės sklypą pinigais, rinkos kaina, prašymo padavimo dienai (b. l. 57–58).

NŽT Skyrius sprendimu informavo pareiškėją, kad buvusio savininko A. S. buvusios valdos, esančios (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės nėra. Taip pat nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių kitoje G. L. 2013 m. balandžio 2 d. prašyme nurodytoje (duomenys neskelbtini) vietovėje, nes Atkūrimo įstatymas nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (b. l. 59–61).

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Skyriaus sprendimu, 2021 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Skyriaus sprendimą ir už negrąžintą natūra žemę atlyginti rinkos kaina, nes dėl NŽT Skyriaus darbuotojų kaltės 18 metų nebuvo priimtas pageidaujamas sprendimas (b. l. 62).

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 4 d. skundą, 2021 gruodžio 30 d. raštu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras yra priimtas Sprendimas ir už buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemės 0,2452 ha plotą atlygintą pinigais. Taip pat NŽT rašte nurodoma, kad dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių, vertės apskaičiavimo, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nagrinėjamu atveju – atlyginant pinigais, apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę yra taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Pabrėžė, kad skundams dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui (b. l. 63–64).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, NŽT Skyriaus sprendimu ir NŽT raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti NŽT Skyrių už natūrą negrąžintą 0,2452 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokėti kompensaciją, ją apskaičiuojant pagal 2013 m. spalio 28 d. žemės rinkos vertę toje teritorijoje (b. l. 1–2, 19–21).

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 48S-330-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“, kuriuo už buvusio savininko A. S. iki nacionalizacijos valdytą valstybės išperkamą žemės 0,2452 ha plotą atlyginta pinigais ir dėl NŽT Skyriaus sprendimo bei NŽT rašto, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pilietė G. L. NŽT Skyriui 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) taip: pirmąją eile grąžinant žemę natūrą turėtoje vietoje. Jei nėra galimybės grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje atlyginti vertybiniais popieriais arba pinigais (b. l. 42).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo skundo argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų galima spręsti, kad ginčo dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nėra. Tiek pareiškėjo 2021 m. spalio 14 d., tiek 2021 m. gruodžio 4 d. skunduose adresuotose NŽT, tiek skunde teismui pareiškėjo dėstomi argumentai iš esmės yra susiję su už valstybės išperkamą žemę atlygintinu piniginiu dydžiu, t. y. pareiškėjas siekia, jog už natūra negrąžintą 0,2452 ha žemės plotą kompensacija būtų paskaičiuota pagal 2013 m. spalio 28 d. žemės rinkos vertę.

Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką ir kad šią diskreciją objektyviai lemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą).

Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime akcentavo, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes, gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 nuostatas, ne kartą yra pasisakęs, kad pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką, valstybė gali taikyti ribotą restituciją bei priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė. EŽTT 2003 m. kovo 4 d. sprendime J. prieš Slovakiją konstatavo, kad Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis neapriboja susitarančiųjų šalių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastą ir pasirinkti sąlygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restituciją nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų (žr., pvz., EŽTT 2010 m. spalio 12 d. sprendimą M. A. ir kt. prieš Rumuniją). EŽTT 2005 m. kovo 2 d. nutarime dėl priimtinumo M. ir kt. prieš Vokietiją, kurioje pareiškėjai už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę siekė gauti gerokai didesnę kompensaciją, atitinkančią tikrąją šios žemės vertę, konstatavo, kad nei įstatymais, kuriais buvo nustatyti kompensacijos dydžiai, nei Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimais, kuriuose buvo tiriama žemės reformos įstatymų atitiktis Pagrindiniam įstatymui, nebuvo pažeista pareiškėjų teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Šiame nutarime EŽTT taip pat pažymėjo, kad jeigu valstybė apsisprendžia pašalinti tam tikrų aktų, kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė, įgyvendindama tokią politiką, turi plačią veiksmų laisvę. EŽTT 2007 m. gegužės 15 d. nutarime dėl priimtinumo L. prieš Vokietiją pažymėjo, kad pareiškėjas, kuris ginčijo kompensacijos už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę dydį, neturėjo teisėto lūkesčio gauti didesnę kompensacijos sumą nei nustatyta įstatyme, todėl jis negali remtis Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsniu. Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje negarantuojama teisė į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. sprendimą B. prieš Lenkiją). EŽTT taip pat pažymi, jog pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką, valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė (žr., pvz., EŽTT 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą S. ir K. prieš Bulgariją). Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, šių asmenų besąlyginiai reikalavimai atkurti nuosavybę negali būti grindžiami „teisėtais lūkesčiais“, kurių apsauga numatyta Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutarimą dėl priimtinumo G. ir G. prieš Čekijos Respubliką, 2009 m. birželio 30 d. nutarimą dėl priimtinumo S. prieš Lietuvą).

Taigi, kaip matyti iš pateiktos Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių, teisė į restituciją – nuosavybės teisių atkūrimą – nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų; Konstitucija ir Konvencija neįtvirtina teisės į visišką (rinkos verte) kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė. Pažymėtina, kad taikant EŽTT jurisprudenciją šios bylos kontekste, nėra jokių pagrindų pripažinti, kad EŽTT Lietuvos teisinę situaciją tapačiais teisiniais aspektais galėtų įvertinti iš esmės kitaip, nei anksčiau pateikiami aktualūs Konvencijos nuostatų aiškinimai.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina.

Apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą), yra taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (su vėlesniais pakeitimais). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atlygintina suma už žemę turi atitikti rinkos vertę laikomi nepagrįstais.

Pareiškėjas skunde teismui remiasi LVAT 2019 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODMyLTEwNjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2832-1062/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2832-1062/2018">A-2832-1062/2018</a> ir nurodo, kad šioje byloje teismas suformavo taisyklę, kad kuomet pareiškėjui likusi nekilnojamojo turto dalis nebuvo atkurta dėl valstybinės institucijos padarytos klaidos, už negrąžinto turto dydį turi būti išmokama piniginė kompensacija, apskaičiuojant ją pagal nekilnojamojo turto rinkos vertę. Teismas pažymi, jog pareiškėjo minimoje byloje faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios, todėl remtis minima LVAT nutartimi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas netiksliai interpretuoja LVAT priimto sprendimo motyvus. Priešingai minėtame sprendime yra pateikiamos ne tik institucijos padarytos klaidos nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau yra pažymima, kad „<...> Pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,1377 ha žemės sklypą Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. Taigi būtent dėl 0,1377 ha dydžio netekto žemės sklypo kompensacijos išmokėjimo turi būti sprendžiamas klausimas. Minėta, kad pareiškėjui likusi nekilnojamojo turto dalis nebuvo atkurta ne tik dėl valstybės institucijos padarytos klaidos, bet ir dėl to, jog pats pareiškėjas nebuvo aktyvus, neginčijo sprendimo <...>“.

Byloje pareiškėjas neįrodinėja, kad buvo neteisingai pritaikytos Metodikos nuostatos, todėl teisėjų kolegija šiuo faktiniu ir teisiniu aspektu nepasisako.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog NŽT 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 48S-330-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje G. L. (mirusi)“ yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai sprendžiama, kad NŽT Skyrius priimdamas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SD-18098-(14.48.136 E) ir NŽT 2021 m. gruodžio 30 d. priimdama raštą Nr. 1SS-2000-(5.59 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisės aktų nuostatų nepažeidė, sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus sprendimus, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Skyrių už natūrą negrąžintą 0,2452 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokėti kompensaciją, ją apskaičiuojant pagal 2013 m. spalio 28 d. žemės rinkos vertę toje teritorijoje laikomas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti NŽT Sprendimą. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. S. (Č. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Ina Kirkutienė

Indrė Žvaigždinienė