Administracinė byla Nr. I3-8900-484/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00232-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. balandžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-205 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2025 m. rugsėjo 20 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad 2020 metų rudenį, paaiškėjus, jog valdomo 0,1751 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka naudojamo žemės sklypo ribos, kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.
Pareiškėjas pažymi, kad pagal pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. prašymą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra suformuotas 0,0730 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir įregistruotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemės sklypai, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Pareiškėjas paaiškina, kad dėl kitos dalies valstybinio žemės sklypo yra pateiktas prašymas Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl pritarimo nurodytą žemės sklypą parduoti aukcione. Šis prašymas neišspręstas.
Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad pagal jo 2024 m. kovo 27 d. prašymą „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra suformuotas 0,0704 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (b. l. 4-5).
Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. kovo 26 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 28 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-164 (toliau – Patikrinimo aktas).
Patikrinimo akte konstatuota, kad už tikrinamo Žemės sklypo ribos, pietvakarinėje sklypo pusėje, palei (duomenys neskelbtini) gatvę, valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, yra įrengtos tvoros, pasodinta spygliuočių / tujų gyvatvorė. Tvora apribotame plote, valstybinėje žemėje, įrengtos trinkelių aikštelės, įgilintas įvažas į garažą, pasodinti vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, sudėtos malkos. Už tikrinamo Žemės sklypo ribos, rytinėje ir šiaurės rytinėje sklypo pusėje, yra įrengta tvora, pastatyta stoginė ir šunų voljeras, patenka dalis įrengtos terasos, kuri įrengta virš iškastos kūdros, ir ant terasos pastatytas medinis statinys (pirtis), įrengti trinkelių takeliai (b. l. 7-19,50-62).
Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjui A. S. 2024 m. balandžio 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-205, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. rugsėjo 20 d. imtis veiksmų ir pašalinti iš valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, už žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ribos įrengtas tvoras, pasodintą spygliuočių / tujų gyvatvorę, trinkelių aikšteles, įgilintą įvažą į garažą, pastatytą stoginę, augančius vaismedžius ir dekoratyvinius augalus, malkas, pastatytą stoginę, šunų voljerą, dalį terasos su ant jos esančia pirties dalimi, trinkelių takelius arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą (b. l. 20-22, 63-66).
Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 11 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (b. l. 67).
Inspekcija 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. RE-234 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-205 įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. kovo 19 d. (b. l. 30-33, 86-88).
Pareiškėjas, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. rugsėjo 20 d.
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas.
Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: 1) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.
Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą vykdo Inspekcija. Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, turi pareigą pažeidimą padariusiam asmeniui pateikti privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Nurodymu nustatomas ne ilgesnis 6 mėnesių terminas pažeidimams pašalinti, tačiau šis terminas gali būti pratęstas Inspekcijos ar teismo sprendimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymas, kuriame reglamentuotas žemės naudojimo valstybinės priežiūros procesas, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir kt., įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. Todėl teisėjų kolegija šioje byloje, spręsdama pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, suformuota analogiško pobūdžio administracinėse bylose.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad Inspekcijai nurodžius statytojui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODMtODIyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-283-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-283-822/2015">A-283-822/2015</a>; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/2014). Taigi nustačius, jog statytojas siekia įteisinti savavališką statybą, būtina išsiaiškinti priežastis, kliudančias statytojui laiku įvykdyti Inspekcijos nurodymus.
LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LAVT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODMtODIyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-283-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-283-822/2015">A-283-822/2015</a>; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš kurių – savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas). Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Taigi, žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.
Pareiškėjas Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme konstatuotų aplinkybių neginčija. Pareiškėjas pripažįsta, kad valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, įrengė tvoras, pasodino spygliuočių / tujų gyvatvorę, įrengė trinkelių aikštelę, įgilino įvažas į garažą, pasodino vaismedžius, dekoratyvinius augalus, sudėto malkas, pastatė stoginę ir šunų voljerą, įrengė terasą, pastatė medinį statinį (pirtį), įrengė trinkelių takelius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 23).
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-3022(8.21) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-1261 (8.2) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pradedamas rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (b. l. 24-26).
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2025 m. vasario 5 d. raštu Nr. S-377 (8.21 E.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų“ pareiškėją informavo, kad yra suformuoti 0,0704 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0730 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai, t. y. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. A-363 (8.2 E) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo duomenys neskelbtini)“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A-370 (8.2 E) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68-74, 75-81).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 5 d. Radviliškio rajono savivaldybei pateikė prašymą išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), viešo aukciono būdu (b. l. 29).
Taigi, bylos duomenimis, neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas aktyviai ir nuosekliai siekia pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus ir valstybinės žemės naudojimą įteisinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, nepaisant to, kad pareiškėjas aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus Privalomajam nurodymui įvykdyti, t. y. įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Pareiškėjo teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs procedūrų, susijusių su valstybinės žemės naudojimo įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, mano, kad pareiškėjo prašomas Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis – iki 2025 m. rugsėjo 20 d. yra protingas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo terminas pratęstinas iki 2025 m. rugsėjo 20 d.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo patenkinti.
Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-205 įvykdymo terminą iki 2025 m. rugsėjo 20 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
