Baudžiamoji byla Nr. e1-740-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23673-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;
1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;
1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;
1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;
2.1.16.1.8; 2.1.16.3.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. M. 2025 m. liepos 6 d., apie 09.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).
Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad jam priklauso automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. 2025 m. liepos 5 d., būdamas namuose, jis gėrė alkoholį, turėjo svečių. 2025 m. liepos 6 d., apie 09.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jis vienas važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link degalinės „Circle K“. Jis nesijautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kurį buvo gėręs 2025 m. liepos 5 d., todėl vairavo automobilį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad ties (duomenys neskelbtini) gatve stovi policijos tarnybinis automobilis ir stabdo automobilius. Jis automobilį vairavo saugiai, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jam vairuojant automobilį ties (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis gėrė alkoholį, jis atsakė, kad negėrė, nes 2025 m. liepos 6 d. negėrė alkoholio, o gėrė tik iš vakaro, išgėrė apie 0,5 litro degtinės, rūkė cigaretes. Pareigūnams pateikė automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir jam neblaivumo nustatymo prietaisu pirmą kartą buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, po keliolikos minučių – 1,64 promilės neblaivumas. Savo kaltę pripažįsta, labai gailisi ir pergyvena (1 t., b. l. 76–79).
Liudytojas V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 6 d., apie 09.25 val. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu D. K. tarnybiniu automobiliu patruliuodami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vykdant tarnybinę užduotį, tikrino vairuotojų blaivumą. Ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vairuotojo vietoje sėdėjo ir automobilį vairavo D. M., kuris automobilyje buvo vienas. D. M. elgėsi ramiai, prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. D. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, nes vos tik atidarius automobilio vairuotojo pusės langą, iš automobilio salono sklido alkoholiui būdingas kvapas. D. M. sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0255, D. M. pirmu tikrinimu 2025 m. liepos 6 d., 09.28 val. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 09.46 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. D. M. su alkotesterio parodymais sutiko. D. M. buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), autovežiu nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Alytus, Santaikos g. 31D (1 t., b. l. 54–56).
Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas V. A. 2025 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl sustabdytos transporto priemonės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojo apklausos metu. Papildomai nurodė, jog D. M. automobilyje nėra įrengto vaizdo registratoriaus, o gatvė, kurioje buvo sustabdytas automobilis, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (1 t., b. l. 15–16).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini) mieste. Įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, dešinėje žvyruoto kelio pusėje stovi juodos spalvos lengvasis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priekine savo dalimi stovi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apžiūrint automobilį ant jo jokių apgadinimų nematyti, automobilis tvarkingas. Apžiūrėjus automobilio saloną ir bagažinę, jokių vertingų daiktų nėra. Automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu: Alytus, Santaikos g. 31D. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, automobilio salone vaizdo registratoriaus įrengto nėra (1 t., b. l. 17–26).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte 2025 m. liepos 6 d. nurodyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas adresu: Santaikos 31 D, Alytus (1 t., b. l. 29–31).
Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos V. R. 2025 m. liepos 7 d. nutarimu automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei užvedimo raktelis grąžinti savininkui D. M. saugojimui (1 t., b. l. 47–49).
Neblaivumo nustatymo aktu 2025 m. liepos 6 d. D. M. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM 0255, 09.28 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 09.46 val. – 1,64 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 28).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilis Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (savininkas–valdytojas) D. M. vardu (1 t., b. l. 33).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 2025 m. liepos mėn. automobilio Audi A6 2.0 TFSI, gamybos periodas 2008–2011, pasirinkti metai 2010, kuras – benzinas, kategorija M1–AA, kaina yra 5 020 Eur (1 t., b. l. 34).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. liepos 5 d., būdamas namuose, vartojo alkoholį, o 2025 m. liepos 6 d. apie 09.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) gatvių sankryža jis buvo sustabdytas policijas pareigūnų bei sutiko, kad būtų patikrintas jo blaivumas. Atlikus blaivumo patikrinimą jam buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas, liudytojo apklausos protokolas, įvykio vietos ir kitų daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0255, patikros sertifikato Nr. 2265607, tikrinimo rezultatai – 2025 m. liepos 6 d. 09.28 val. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, 09.46 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo skirti minimalią baudą, leisti ją susimokėti per trejus metus ir uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones skirti kuo mažesniam laikui – vieneriems metams.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad D. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad D. M., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. D. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 92–94), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (1 t., 95–96). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 107). Kaltinamasis darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje vertinamas teigiamai, kaip atsakingas, patikimas, lūkesčius pateisinantis darbuotojas (1 t., b. l. 114). Teismas, įvertinęs nustatytas kaltinamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. M. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 60 MGL (3 000 Eur). Teismo vertinimu, skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. M. skirtina galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Kaltinamasis D. M. teismo prašo nustatyti trejų metų terminą baudos sumokėjimui. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, tačiau kaltinamojo prašomas nustatyti trejų metų terminas yra neproporcingai per ilgas. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį bei tai, kad D. M. dirba ir gauna nuolatines pajamas, yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – dešimt mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga D. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 1,64 promilės neblaivumas keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamojo D. M. prašomas taikyti trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi D. M. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,64 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, atsižvelgiant į tai, kad asmuo tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, D. M. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 6 d., t. y. nuo dienos, kai D. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
D. M. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios D. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pagal AB „Regitra“ duomenis priklauso kaltinamajam. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl D. M. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 7 d. nutarimu visiškai apribota D. M. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, D. M. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. M. galutinę bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. liepos 6 d.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones D. M. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną D. M. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti D. M., kad:
1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2) Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4) Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
5) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6) Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
