Civilinė byla Nr. e3K-3-192-684/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05096-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. A. ir A. A. ieškinį atsakovams V. A. V. ir L. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje pasisakoma dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl galimybės kasacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl klausimų, kurie nebuvo keliami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Ieškovai J. A. ir A. A. prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovams skirti naudotis UAB „Vakarų valda“ 2015 m. kovo 12 d. žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“; atsakovams V. A. V. ir L. V. skirti naudotis žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“; ieškovams ir atsakovams skirti bendrai naudotis žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, o ieškovams – 164 kv. m; 2) pripažinti ieškovams teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektavimo darbus, gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo (pritarimo); 3) pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo (pritarimo) kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti pirmiau nurodyto gyvenamojo namo rekonstrukciją.
Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio valstybinėje žemėje, bendraturčiai. Įsigiję 1/2 namo dalį, ieškovai siekė geranoriškai su atsakovais spręsti klausimus, susijusius su namo ir žemės sklypo naudojimu, tačiau jų išspręsti nepavyko.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovams skyrė naudotis UAB „Vakarų valda“ 2015 m. kovo 12 d. žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“; atsakovams – 345 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „C“; pripažino ieškovams teisę atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektavimo darbus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo (pritarimo); priteisė iš atsakovų po 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams; kitą ieškinio dalį atmetė.
Byloje nustatyta, kad atsakovės V. A. V. nuosavybės teisė į pastatus ir statinius atsirado 2000 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Teismas nurodė, kad dėl UAB „Vakarų valda“ 2015 m. kovo 12 d. plane nurodytos žemės sklypo dalies „A“, šalims priklausančių dalių dydžio ginčo nėra, jo naudojimosi tvarką teismas paliko spręsti tarpusavio tvarka ir todėl ieškovų reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką sklype „A“ netenkino.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovų apeliacinius skundus, 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas ieškovams bei atsakovams priskirti bendrai naudotis UAB „Vakarų valda“ 2015 m. kovo 12 d. žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis šiame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m, o ieškovams – 164 kv. m, panaikino ir priėmė dėl šios dalies naują sprendimą – ieškovams ir atsakovams priskirti bendrai naudotis žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m ploto dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje atsakovams priklausanti valdyti žemės sklypo dalis yra 165 kv. m, o ieškovams – 164 kv. m; ieškovams priteisė iš atsakovų po 531 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo; ieškovui A. A. priteisė iš atsakovų po 515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Nustatęs, kad nuolat kildavo bendraturčių ieškovų ir atsakovų konfliktų dėl žemės sklypo naudojimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog jie galimi ir ateityje, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ginčą dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos simboliu „A“, palikti spręsti šalims yra nepagrįsta. Siekiant užtikrinti teisinę taiką tarp šalių, tikslinga išspręsti viso žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad šiuo metu atsakovai ginčo žemės sklypu naudojasi panaudos pagrindais, nors šiuo pagrindu sklypu naudojasi tik atsakovė, paveldėjusi dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, stovinčiais ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovas L. V. neturi jokių teisių į šį sutuoktinės paveldėtą turtą bei turtines teises, todėl jam negalėjo būti nustatyta naudojimosi tvarka atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis. Dėl to teismai pažeidė materialiąsias teisės normas, nustatančias, kad nuosavybė yra neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra nustatoma bendraturčiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), bendroji jungtinės nuosavybės teisė gali atsirasti tik įstatymų numatytais atvejais (CK 4.86 straipsnio 2 dalis), sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas yra laikomas jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškovai savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindė pinigų priėmimo kvitu, kurį išrašė teisininkė Jurgita Jurkonytė, dirbusi pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą. Kai J. Jurkonytė teikė ieškovams teisines paslaugas, ji nebuvo įrašyta į praktikuojančių advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašą, todėl neturėjo teisės verstis advokato ar advokato padėjėjo veikla, būti atstove byloje, todėl išlaidos, kurias ieškovai patyrė dėl J. Jurkonytės teiktos teisinės pagalbos, iš atsakovės negalėjo būti priteisiamos (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 ir 18 straipsniai, Lietuvos advokatūros tarybos 2014 m. spalio 9 d. sprendimas „Dėl įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą bei teisės vertis advokato ar advokato padėjėjo veikla įgijimo“). Tokios nuostatos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kurios nustato, kokios išlaidos yra priskirtinos susijusioms su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 ir 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė nesivadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgdamas į tai, kad abu ieškovai yra sutuoktiniai bei teikė bendrus procesinius dokumentus, jiems atstovavo vienas advokatas, o bylinėjimosi išlaidos buvo grindžiamos atskiromis sąskaitomis už tuos pačius procesinius veiksmus. Taip pat neatsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato teisinės pagalbos apimtį ir jo reikalingumą nagrinėjamoje byloje, į atsakovės finansines galimybes sumokėti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai prieštarauja CPK 98 straipsnio nuostatoms.
Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisė nesuteikęs atsakovams galimybės susipažinti su jas pagrindžiančiais dokumentais (jie nebuvo pateikti su apeliaciniu skundu), todėl atsakovai negalėjo pasisakyti dėl jų pagrįstumo. Taip buvo pažeisti CPK 12, 200, 302 straipsniai, 317 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad šaliai turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).
Ieškovai atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nei atsakovė V. A. V., nei atsakovas L. V. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atsakovo L. V. įtraukimo į bylą atsakovu ir teismo sprendimu jam nustatytų naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu teisių, taip pat dėl ieškovams iš jų priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neginčijo, šie klausimai nebuvo apeliacijos dalykas, todėl kasacinis skundas neatitinka CPK 347 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu teisių nustatymo L. V. neginčijo, apeliacinės instancijos teismas sprendimo šiuo aspektu nerevizavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo priimta nutartis pažeidžia atsakovės nurodomas materialiosios teisės normas. V. A. V. nuosavybės teisė nebuvo iš jos atimta, tik jos sutuoktiniui nustatytos įstatyme įtvirtintos teisės naudotis šeimos turtu.
Pirmosios instancijos teisme atsakovai V. A. V. ir L. V. abu kartu, kaip sutuoktiniai ir vienodą interesą byloje turintys asmenys, teikė procesinius dokumentus ne tik savo, bet ir sutuoktinio interesais, nurodydami, jog ieškovų siekiamas pastatyti priestatas pakenks jų abiejų interesams.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovų išlaidų už teisininkės J. Jurkonytės suteiktą teisinę pagalbą atlyginimo priteisimu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis vėliau, nei ieškovė J. A. šias išlaidas patyrė. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 priėmimo buvo taikoma kitokia praktika, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 2 d. konsultacijoje Nr. A3-127, pagal kurią ieškovės išlaidos buvo priskiriamos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų. Tiek J. A., mokėdama už suteiktą teisinę pagalbą, tiek šį atlyginimą priėmusi J. Jurkoytė turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą tikėtis, kad J. A. patirtos išlaidos už teisinę pagalbą bus pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir jų atlyginimas bus priteistas iš kitos šalies.
Pirmosios instancijos teisme ieškovai bendrai už advokato R. Girevičiaus ir šio advokato kontoroje dirbančios teisininkės J. Jurkonytės (šiuo metu – advokato padėjėja) suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1000 Eur, šias išlaidas sudarė: ieškinio ir patikslinto ieškinio, 2015 m. gegužės 8 d. atskirojo skundo, 2016 m. vasario 5 d. ir 2016 m. kovo 16 d. atsiliepimų į atskiruosius skundus, 2015 m. rugsėjo 11 d., 2016 m. sausio 25 d. prašymų parengimas, teisinės konsultacijos, advokato atstovavimas ieškovams teisme. Už nurodyto pobūdžio, kiekio ir apimties suteiktas teisines paslaugas ieškovų patirtos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, daug mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo nustatytus atitinkamų paslaugų maksimalius dydžius, todėl teismas pagrįstai šių išlaidų atlyginimą ieškovams priteisė iš atsakovų. Atlyginimą už teisines paslaugas sutuoktiniai sumokėjo dalimis, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovai išlaidas pagrindė atskiromis sąskaitomis už tuos pačius procesinius veiksmus, nepagrįsti.
Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisė nesuteikęs atsakovams galimybės susipažinti su jas pagrindžiančiais dokumentais, šio prašymo neišviešino, nes tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui L. V. byloje (taip pat ir apeliacinės instancijos teisme) atstovavo advokatas, kuris turėjo visas galimybes susipažinti su bylos medžiaga bei elektroninėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu ieškovų atitinkamu prašymu ir apie tokį prašymą informuoti atsakovę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacijos ribų nagrinėjamoje byloje
Teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityviškumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir renkasi gynybos būdus. Dispozityviškumo principo išimtys – atvejai, kai asmens teisės ginamos ne jo paties iniciatyva, – įtvirtintos CPK ir taikomos tada, kai asmens teisės gynimas sutampa su siekiu apginti viešąjį interesą. Šios principinės nuostatos galioja visose teisės į teismą įgyvendinimo stadijose, inter alia (be kita ko), apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame procese.
Apeliacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus apeliacinį skundą. Nagrinėjantis bylą apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų bei ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų; be to, apeliacinės instancijos teismas turi įstatymo suteiktą prerogatyvą peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Teismų praktikoje akcentuojama, kad kasacija yra išimtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų patikrinimo forma. Civilinio proceso kodekse reglamentuojama kasacija yra ribota. Kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų.
CPK 341 straipsnyje nurodytas absoliutus kasacijos negalimumo pagrindas – kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši teisės norma taikytina ir dėl savarankiškus reikalavimus sudarančių pirmosios instancijos teismo sprendimų dalių, dėl kurių nebuvo paduotas apeliacinis skundas ir kurie nebuvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128).
CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis). Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atvejai, kai kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie nebuvo apeliacijos dalykas byloje, reiškia, jog tokių argumentų iškėlimas ne laiku, neatsižvelgiant į proceso eigą, suponuoja CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo pažeidimą, klausimo neiškėlus ir neišnagrinėjus apeliacine tvarka, kasacija dėl jo negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 33 punktas).
Nagrinėjamoje byloje viešojo intereso nekonstatuojama, atsakovė apeliaciniu skundu nekėlė klausimo dėl atsakovo L. V. teisių naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurio naudojimo tvarka nustatyta ginčijamais teismų procesiniais sprendimais. Taigi atsakovė formuluoja savarankišką bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo pagrindą, nurodo aplinkybes, kurių nekėlė apeliacinės instancijos teisme, todėl šios aplinkybės negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Be to, teisėjų atrankos kolegija 2017 m. sausio 6 d. nutartimi perdavė kasacinę bylą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai suinteresuotų asmenų A. A. ir J. A. 2016 m. gruodžio 29 d. prašymą skirti atsakovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija šio prašymo nenagrinėja, kadangi jis negali būti šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Prašymas motyvuojamas atsakovų procesine elgsena nagrinėjant kitą savarankišką, nors ir su šia byla susijusį klausimą, t. y. sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą ir priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, todėl šis prašymas perduotinas nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą bylą išnagrinėjęs teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, kai į bylą pateikti įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančio asmens patirtas išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo procese ieškovei teisines paslaugas suteikė ir atlygį už tai priėmė asmuo, kuris nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovės J. A. naudai 500 Eur, sumokėtų pagal 2015 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pakeistina, ieškovams priteistą sumą atitinkamai sumažinant.
Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų už ieškovams suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimu, teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad atsakovei atstovavęs advokatas turėjo galimybę susipažinti su elektroninėje byloje 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu ieškovų prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jo dydį pagrindžiančiais dokumentais, t. y. atsakovai galėjo pasisakyti dėl prašomo priteisti išlaidų atlyginimo pagrįstumo.
Ieškovai, prašydami priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 800 Eur. Netenkinant atsakovės kasacinio skundo argumentų dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas priteistinas ieškovams iš atsakovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tenkinama kasacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovų prašymas tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą mažinant iki 500 Eur. Nurodytas išlaidų atlyginimas priteistinas jas patyrusiam ieškovui.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovei J. A. priteistas iš atsakovų V. A. V. ir L. V. 531 (penkių šimtų trisdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, priteistą sumą sumažinant iki 31 (trisdešimt vieno) Eur.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. A. iš atsakovės V. A. V. 500 (penkis šimtus) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. A. V. 7,76 Eur (septynis Eur 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
A. A. ir J. A. 2016 m. gruodžio 29 d. prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
