Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-201-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10389-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko prašymą pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 vykdymo tvarką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 dalies, kuria nuspręsta taikyti vienašalę restituciją natūra, vykdymo tvarką ir priteisti atsakovei G. P. iš atsakovės A. E. D. 28 607,13 Eur piniginę kompensaciją.

Prašyme nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovėms G. P. ir A. E. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo patenkino ieškovės ieškinį, pareikštą actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, – pripažino negaliojančia atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo A. E. D. grąžinti G. P. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas); šis sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Ieškovei kreipusis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, paaiškėjo, kad antstolė Eurika Rulienė 2008 m. kovo 12 d. turto arešto aktu areštavo ginčo butą A. E. D. kreditorės N. T. naudai ir 2008 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu jį perdavė šiai kreditorei; N. T. nuosavybė į butą registruota Nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytos aplinkybės restitucijos dalykas neišliko ir ieškovė negali nukreipti į jį savo reikalavimo; taigi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas tapo faktiškai neįvykdomas.

Ieškovė teigė, kad ji kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl pirmiau nurodyto 2008 m. spalio 23 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (prašė įpareigoti A. E. D. atlyginti turto vertę pinigais – sumokėti ieškovei 200 000 Lt (57 924 Eur) kompensaciją). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, o Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė, konstatavo, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau, pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, negalima pakeisti sprendimo esmės, todėl galima tik reikalauti, kad A. E. D. atlygintų netekto turto vertę pinigais G. P.

Ieškovė, atsižvelgdama į Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pateikė naują prašymą, kuriuo kompensaciją prašė priteisti ne jai, bet atsakovei G. P.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008, 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi jos prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo butą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pasirinktą antstolį dėl šios nutarties vykdymo. Jeigu tai būtų buvę padaryta, antstolė E. Rulienė nebūtų galėjusi areštuoti jau areštuoto turto ir perduoti jo kitai išieškotojai.

Teismas pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, patenkinęs ieškovės actio Pauliana reikalavimą, taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo A. E. D. grąžinti G. P. butą, bet nenurodė jo vertės, kurią būtų galima išieškoti, jeigu priteisto turto (buto) jau nebebūtų, o tai apsunkina teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą.

Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje išaiškino, jog ieškovė, siekdama, kad abi atsakovės solidariai atlygintų turto vertę pinigais, turi kreiptis į teismą atskiru ieškiniu, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant iš esmės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų ne Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą, kas nėra galima. Dėl to ieškovės prašymas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas – butas, kurį teismo sprendimu E. A. D. buvo įpareigota grąžinti natūra G. P., todėl pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką (priteisiant 28 607,13 Eur dydžio piniginę kompensaciją) būtų pakeistas bylos ginčo dalykas ir pats teismo sprendimas. Toks įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimas yra draudžiamas ir negali būti pripažįstamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu. Ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės prašo pakeisti sprendimą ir sukurti naujas pareigas šalims; toks reikalavimas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų ir gali būti sprendžiamas tik inicijavus savarankišką ginčą, nesusijusį su išnagrinėta byla.

Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 pateiktų išaiškinimų, nurodė, kad šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovės cituojamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiomis pirkimo–pardavimo sutartis, taikė dvišalę restituciją ir grąžino ieškovui transporto priemones, o atsakovui iš ieškovo priteisė pinigų sumą, sumokėtą už transporto priemones; atsakovas iš esmės ginčijo ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, bet neišlikusio turto vertę. Be to, nurodytoje byloje restitucija taikyta tarp bylos šalių – ieškovo ir atsakovo, o šioje byloje – išimtinai tik tarp atsakovių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį; priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą patenkinti, pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 dalies, kuria nuspręsta taikyti vienašalę restituciją natūra, vykdymo tvarką ir priteisti G. P. iš A. E. D. 28 607,13 Eur piniginę kompensaciją. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė CPK 272 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sprendė, kad tuo atveju, jeigu sprendime nėra nurodyta priteisto turto vertė, tokio sprendimo vykdymo tvarka negali būti pakeista išieškant turto ekvivalentą pinigais. Skundžiamomis nutartimis paneigta CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovės teisė prašyti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką – vietoj nebeegzistuojančio grąžintino turto atlyginti jo vertę pinigais; prašomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nepagrįstai prilygintas teismo sprendimo esmės ir dalyko pakeitimui. Pagal CPK 284 straipsnio nuostatas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nepriklauso nuo to, ar restitucijos dalykas yra individualiais, ar neindividualiais požymiais apibūdintas daiktas, kuris vykdant teismo sprendimą neišliko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/201401 yra konstatavęs, kad jeigu priimant sprendimą nebuvo taikytas CPK 272 straipsnis ir sprendime nenurodyta grąžinamo turto vertė, tai, keičiant tokio sprendimo vykdymo tvarką, ši vertė nustatoma vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant restituciją, kuri atliekama sumokant ekvivalentą pinigais; sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, nustatant vietoj nebeegzistuojančio grąžintino turto vertę pinigais, ir nurodymas dėl šios pinigų sumos išieškojimo nereiškia naujos restitucijos taikymo. Remiantis šiuo išaiškinimu, aplinkybė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 nebuvo nurodyta ginčo buto vertė, nereiškia, jog sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas pagal CPK 272 ir 284 straipsnius nėra galimas ar kad prašant pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tokiu atveju būtų pakeista sprendimo esmė.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendime vienašalė restitucija natūra taikyta tarp atsakovių G. P. ir A. E. D.; šioje byloje pateiktame prašyme ieškovė nereiškė jokių naujų reikalavimų, tik prašė pakeisti restitucijos būdą – kad A. E. D. ne perleistų G. P. butą, o sumokėtų piniginę kompensaciją. Toks reikalavimas atitiko Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, prašymo patenkinimas, priešingai nei sprendė teismai, negali būti vertinamas kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šios nutarties 13.2 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, sprendė, jog skiriasi šios ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės. Abiejose bylose buvo patenkinti actio Pauliana reikalavimai, ginčyti sandoriai pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija natūra; restitucijos dalykas buvo individualiais požymiais apibūdinti daiktai; sprendimuose nebuvo nurodyta grąžintino turto vertė; pateikti prašymai neišlikusį turtą pakeisti jo vertės ekvivalentu (pinigais). Tai, kad kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 buvo pripažintos negaliojančiomis turto pirkimo–pardavimo sutartys ir taikyta dvišalė restitucija, o šioje byloje – dovanojimo sutartis ir taikyta vienašalė restitucija ar kad nurodytoje byloje restitucija taikyta tarp kitų šalių, o atsakovas joje ginčijo neišlikusio turto vertę, nėra esminės skirtingos faktinės aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima vadovautis kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių teismo išaiškinimai galėtų būti kitokie, nei pateikti kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014.

Ieškovė nesiekė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 esmės, išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims ir pan. Sprendimu A. E. D. turėjo G. P. grąžinti butą, tačiau šiam restitucijos dalyku buvusiam turtui neišlikus, A. E. D. turi sumokėti G. P. turto vertę pinigais. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime buto vertė nebuvo nurodyta, ji turi būti nustatyta pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką pagal CPK 272, 284 straipsnius.

Ieškovė bandė apginti savo pažeistas teises pateikdama ieškinį antstolei E. Rulienei, Lietuvos Respublikai ir VĮ Registrų centrui dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tačiau jis nebuvo patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Dėl to vienintelis įmanomas pažeistų ieškovės teisių gynimo būdas yra prašomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas.

Atsakovė G. P. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai priėmė teisingas ir pagrįstas nutartis. Ieškovė (G. P. kreditorė), nebūdama negaliojančiu pripažinto dovanojimo sandorio šalis, negali kelti reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją atsakovės G. P. naudai. Kadangi prašymas iš esmės yra pareikštas G. P. vardu, tai ieškovė negalės tapti priteistos kompensacijos išieškotoja; prašyme pateiktas reikalavimas nesukuria teisinių padarinių ieškovei. Tik G. P. galėtų reikalauti kompensacijos iš A. E. D., tačiau ji to neprašo ir neketina prašyti.

Atsakovės manymu, tam, kad kasacinis skundas būtų patenkintas, nepakanka ieškovės argumento, jog ji neturi kitų savo teisių gynimo būdų (ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas). Kreditoriaus teisės nėra absoliučios, jos ginamos tik įstatyme reglamentuota tvarka ir būdais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nesikreipė dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo, kurias pritaikius ginčo butas nebūtų buvęs perduotas vykdant išieškojimą kitoje byloje.

Nors CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teisę ieškovei (byloje dalyvaujančiam asmeniui) prašyti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jos reikalavimas nesukurtų jai teisinių padarinių, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Atsakovė A. E. D. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-545/2014 aplinkybės skiriasi nuo šios bylos jau vien tuo, kad sandorį cituojamoje byloje ginčijo jo šalis. Prieš sudarant nuginčytą dovanojimo sutartį, A. E. D. ginčo butą buvo padovanojusi dukteriai G. P. ir žodžiu sutarusi, kad, motinai paprašius, duktė jai padovanos butą, kas ir buvo padaryta. Šios aplinkybės patvirtina, kad buto valdymo teisės visuomet faktiškai priklausė A. E. D., kuri niekada nebuvo ieškovės ir atsakovės G. P. skolininkė, o šios nebuvo jos kreditorės. Patenkinus kasacinį skundą A. E. D. būtų sukurta nauja 28 607,13 Eurų piniginė prievolė, kuri nebuvo dovanojimo sutarties dalykas. O A. E. D. nepažeidė nei sutarties reikalavimų, nepadarė jokio delikto, dėl kurio galėtų kilti jos civilinė atsakomybė ar atsirasti piniginė prievolė.

Ieškovė, prisidengdama vykdymo tvarkos pakeitimu, faktiškai reiškia reikalavimą priteisti G. P. iš A. E. D. piniginę kompensaciją, kuri net nėra tokio dydžio kaip buto ekvivalentas pinigais. Tai yra naujas reikalavimas, reikštinas atskiru ieškiniu.

Ginčo dalykas civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia jos nagrinėjimo metu ir sprendimo priėmimo dieną (2008 m. spalio 23 d.), juolab Šiaulių apygardos teismui 2009 m. kovo 3 d. priimant nutartį, jau nebeegzistavo, nes 2008 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu nuosavybės teisės į butą buvo perduotos N. T. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir aktyvi, nes nesiėmė priemonių, kad apsaugotų savo teises laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat neskundė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriame nebuvo nurodyta buto vertė, kuri būtų buvusi išieškoma, jeigu vykdant sprendimą būtų paaiškėję, kad priteisto turto nėra.

Atsakovės nuomone, ieškovė nesąžiningai naudojasi teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo mechanizmu, todėl jos teisės neturėtų būti ginamos. Kasaciniam teismui patenkinus kasacinį skundą ir pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, A. E. D. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o G. P. nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui pakeisti sprendimo vykdymą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kalbant apie teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas turtas natūra, vykdymo tvarkos pakeitimą, aktuali yra CPK 272 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad priteisdamas turtą natūra teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, jog priteisto turto nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tais atvejais, kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucijos atlikimas natūra) paaiškėja, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma, tai sprendimo vykdymas atliekamas išieškant turto ekvivalentą pinigais. Jeigu priimant sprendimą nebuvo taikytas pirmiau nurodytas CPK 272 straipsnis ir sprendime nenurodyta grąžinamo turto vertė, tai, keičiant tokio sprendimo vykdymo tvarką, ši vertė nustatoma vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant restituciją, kuri atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014).

Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 taip pat pažymėjo, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, kai vietoj nebeegzistuojančio turto, kurį skolininkas turi grąžinti, nustatoma jo vertė pinigais, ir nurodymas dėl šios pinigų sumos išieškojimo nereiškia naujos restitucijos taikymo. Restituciją taikė teismas, priimdamas sprendimą pripažinti sandorį negaliojančiu, o atsiradus naujų aplinkybių, dėl ko šis sprendimas negali būti įvykdytas, tik pakeičiama jo vykdymo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, 2008 m. spalio 23 d. sprendimu tenkindamas ieškovės actio Pauliana reikalavimą, taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo atsakovę A. E. D. grąžinti atsakovei G. P. butą, bet nenurodė jo vertės. Taip pat teismai nustatė, kad nurodyto teismo sprendimo natūra įvykdyti neįmanoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendimo įvykdymo natūra pakeitimas pinigine kompensacija reikštų ginčo dalyko bei paties teismo sprendimo pakeitimą, kas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo ribų ir gali būti sprendžiama tik inicijavus savarankišką ginčą. Teismas nesivadovavo pirmiau aptarta kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 (šios nutarties 21–22 punktai), nurodydamas, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-545/2014, nes šioje byloje taikyta vienašalė restitucija, o aptartoje byloje – dvišalė restitucija ir kad buvo ginčijama ginčo turto vertė, o ne vykdymo tvarkos pakeitimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes abiem atvejais pripažinus sandorį negaliojančiu buvo taikyta restitucija natūra, o restitucijos objektas neišliko. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo taikyta vienašalė, o aptartoje byloje – dvišalė restitucija, nesudaro pagrindo laikyti bylos faktines aplinkybes tiek skirtingomis, kad negalėtų būti taikomos kasacinio teismo suformuluotos CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Nurodytoje byloje kasacinis teismas aiškino būtent teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančią normą tokiu atveju, kai teismo sprendimas, kuriuo priteistas turtas natūra, nebegali būti įvykdomas natūra, o sprendime nėra nurodyta priteisto turto vertė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnio normą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, vietoj įpareigojimo grąžinti turtą natūra, priteisiant to turto vertės piniginę kompensaciją. Kadangi piniginės kompensacijos už neišlikusį turtą priteisimas, kai Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendime nenurodyta šio turto vertė, susijęs su faktinių aplinkybių, tokių kaip buto vertė, nustatymu pagal šios nutarties 21 punkte aptartas taisykles, o kasacinis teismas bylos faktų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegijai pasisakius dėl esminių kasacinio skundo argumentų, pripažintina, kad kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytų argumentų dėl ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinių aplinkybių ir jų vertinimo, nes šie argumentai neturi teisinio ryšio su šioje kasacinėje byloje nagrinėjamu klausimu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė G. P. įsipareigojo sumokėti advokatei 400 Eur (pateikė mokėjimo dokumentus, kad 250 Eur jau yra sumokėti). Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas