Civilinė byla Nr. 3K-3-202-421/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02758-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.20.1; 3.5.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) R. M. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei ir išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio vykdomo skolos išieškojimo apribojimą iš skolininko fizinio asmens darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja R. M. (ankstesnė pavardė – M.) skundu kreipėsi į antstolę Vaivą Šimkienę, prašydama nenukreipti išieškojimo į gaunamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos netekto darbingumo pensiją, kurios dydis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio ir kuri yra būtina esminiams, gyvybiškai svarbiems jos nepilnamečio vaiko ir jos pačios poreikiams patenkinti.
Pareiškėja nurodė, kad kas mėnesį gauna 112,43 Eur netekto darbingumo pensiją, iš jos yra atskaitoma pagal vykdomąjį raštą. Be to, jai dar mokama 25,50 Eur socialinė pašalpa.
Antstolė V. Šimkienė 2016 m. kovo 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, nurodžiusi, kad skolos išieškojimą vykdo įstatyme nustatyta tvarka, o pareiškėjos skundą, patvarkymą ir vykdomąją bylą Nr. 0071/15/02606 perdavė teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos R. M. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
Teismas nustatė, kad antstolė vykdo 339,35 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės R. M. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai pagal Kauno miesto 6-ojo notaro biuro 2015 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą.
Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnio 8 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. 2015 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. 11371 antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tą pačią dieną antstolė išsiuntė skolininkės gyvenamosios vietos adresu raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjai asmeniškai. Skolininkė nustatytu terminu raginimo neįvykdė.
Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 5 dalies 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis).
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šiame punkte išvardytą turtą ir daiktus, taip pat į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstolei teisę išieškojimą nukreipti į skolininkės pinigų sumas ar kitokį turtą, turimą trečiųjų asmenų, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkei iš kitų asmenų, tarp jų ir į lėšas, gaunamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
CPK 668 straipsnyje nustatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininkės lėšoms, neviršijančioms vienos MMA. Teismas pažymėjo, kad draudimas netaikomas, kai skolininko banko sąskaita nuolat papildoma pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos.
CPK 663 straipsnis suteikia galimybę antstoliui išieškoti pinigų sumą iš pensijos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos.
Kas mėnesį iš pareiškėjos gaunamos 105,40 Eur išmokos buvo išskaitoma 21,68 Eur suma. Antstolės nurašytos sumos neviršija 20 proc. pareiškėjos gaunamos pensijos dydžio, todėl antstolė veikė teisėtai. Į pareiškėjai ir jos nepilnametei dukteriai mokamas socialines išmokas antstolė išieškojimo nėra nukreipusi.
Netenkinęs pareiškėjos R. M. atskirojo skundo Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį.
Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 736 straipsnio 1, 2 dalis iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus ne daugiau kaip 20 proc., o iš viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį dalies išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.
CPK nenustato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkei priklausančias lėšas (netekto darbingumo pensiją).
Pareiškėja, prieš prisiimdama skolinius įsipareigojimus išieškotojai UAB „SB lizingas“, turėjo įvertinti savo galimybes juos įvykdyti, o neįvertinusi šių galimybių – prisiimti iš to kilusias pasekmes. Pareiškėja nepateikia jokių kitų alternatyvių skolos išieškojimo būdų, o patenkinus pareiškėjos skundą, būtų pažeistos kreditorės teisės ir teisėti interesai, nes būtų sutrukdyta atgauti skolą. Antstolė, taikydama priverstinio pobūdžio priemones – nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai priklausančią netekto darbingumo pensiją, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo šias lėšas grąžinti pareiškėjai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą antstolei dėl išieškojimo iš pareiškėjos gaunamos neįgalumo pensijos, kurios dydis 112,43 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nesutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bei antstolės pozicija, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto išieškojimo apribojimo išieškoti lėšas, esančias banko sąskaitose, teisės aktai nenustato. Išieškojimas apskritai negalimas iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, ir nenurodyta, kur minėta suma yra laikoma – skolininko namuose ar jo sąskaitoje. Aptartos normos nustatytais apribojimais siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius. Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Šis išieškojimo ribojimas galimas tik vienerioms pajamoms.
Pareiškėja negauna jokių darbinių pajamų, sąskaitoje, į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, yra vienintelės jos pragyvenimo lėšos. Pareiškėja įrodė, kad ji neturi kitų pajamų, kurios užtikrintų jos minimalių poreikių tenkinimą. Jos kas mėnesį gaunama 112,43 Eur netekto darbingumo pensija neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl antstolės patvarkymas išskaityti kiekvieną mėnesį iš skolininkės pensijos 20 proc. iš neviršijančios MMA dalies ir 70 proc. iš gaunamų lėšų, viršijančių MMA, prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 daliai.
Teismai išaiškino, kad CPK 736 straipsnio norma, reglamentuojanti išieškojimą iš pensijos, paneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą išieškoti iš pinigų sumos, kuri neviršija vienos MMA. Toks aiškinimas iš esmės reikštų, kad viena iš šių normų negalioja, tačiau tokia situacija negalima. Abi normos turi būti derinamos ir taikomos kartu: CPK 736 straipsnio norma taikoma nustatant išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, t. y. išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į vieninteles asmens pajamas, neviršijančias vienos MMA. Remdamasi CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėja nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 736 straipsnio 2 dalį, išieškant iš skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 668 straipsnis 1 dalis būtent nustato tuos kitus atvejus pagal įstatymą, kai išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, reiškia, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, kurio tikslas – apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius, negali būti paneigtas kita specialiąja teisės norma CPK 736 straipsnyje, todėl toks apribojimas taikytinas bet kokioms lėšoms, nepaisant jų kilmės ar formos, jeigu tai yra vienintelės pajamos, iš kurių asmuo gali patenkinti minimalius poreikius, o CPK 736 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas taikytinas tik pajamoms, viršijančioms Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėtų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką išnagrinėtose bylose dėl pažeistos teisės į gyvybę, kai iš asmens atimamos visos pragyvenimo lėšos, net ir tos, kurios yra būtinos minimaliems asmens gyvybiniams poreikiams užtikrinti, o toks civilinio proceso normų taikymas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsniu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio nuostatomis dėl žmogaus teisės į gyvybę.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Šimkienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Antstolė neareštavo pareiškėjos banko sąskaitos, į kurią ji gauna socialinės išmokos lėšas, ir iš šių lėšų neatlieka išieškojimo. Antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos iš pareiškėjos išieškojimo, jame nurodžiusi, kad pagal CPK 611, 733–743 straipsnius reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. iš skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. CPK 737 straipsnio 7 punktas nustato, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Patvarkymą antstolė išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui vykdyti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, išmokantis pareiškėjai netekto darbingumo pensijos išmokas, atlikdavo 20 proc. išskaitas ir likusią sumą išmokėdavo skolininkei.
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) Jeigu antstolė patvarkymo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą nebūtų išsiuntusi, būtų buvę pažeisti kreditorės UAB „SB lizingas“ interesai, nes ši būtų netekusi galimybės išsiieškoti skolą. Skolos suma yra gana maža, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį būstą. Jokio kito turto skolininkė neturi, ji nepateikė jokių alternatyvių pasiūlymų, kaip galėtų skolą padengti, todėl iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gaunamos išmokos yra vienintelės pajamos, iš kurių gali būti išieškoma skola, taip apsaugant kreditorės interesus.
2016 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja sudarė santuoką. Jos sutuoktinis dirba, povedybinės sutarties, kad kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausytų jo gaunamas darbo užmokestis, nėra sudaryta. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis gauna lėšų, negalima tvirtinti, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus gaunama netekto darbingumo pensija yra vienintelės R. M. pajamos, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Teismai nutartyse pagrįstai sprendė, kad CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas pajamas, ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies yra atskaitoma CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 20 proc. dalis, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Tuo atveju, jeigu nebūtų galima išieškoti iš skolininko gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) dalies, neviršijančios vienos MMA, CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas netektų prasmės.
Teismų nutartys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto (jo išieškojimo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje, kuriame išdėstyta ir CPK 668 straipsnio 1 dalis), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius – 733–743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų (20 proc. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA) išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA
CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Pagal CPK XLVII skyriaus 668 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išieškojimą iš skolininko turto, iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
Pagal CPK LI skyriaus 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.
Išdėstytos CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjos poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
Byloje nustatyta, kad vykdydama išieškojimą iš skolininkės pajamų antstolė nenukreipė išieškojimo į skolininkės gaunamą socialinę pašalpą. Antstolė patvarkyme dėl skolos iš pareiškėjos (skolininkės) išieškojimo nurodė, kad pagal CPK 611, 733–743 straipsnius reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. iš skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Patvarkymą antstolė išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui vykdyti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, išmokantis pareiškėjai netekto darbingumo pensijos išmokas, atlikdavo 20 proc. išskaitas ir likusią sumą išmokėdavo skolininkei.
Antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininkės pajamas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius, išmokantis pareiškėjai netekto darbingumo pensijos išmokas, laikėsi CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. iš skolininkės pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, atsižvelgiant į tai, kad skolininkei paskirta netekto darbingumo pensija neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
CPK 736 straipsnyje įtvirtinto apribojimo išskaityti ne daugiau kaip 20 proc. neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA skolininko pajamų paskirtis yra apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis, nenukreipiant išieškojimo į 80 proc. šių pajamų dalį. Šia proporcija yra įstatyme įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nepaneigiant kreditoriaus teisių gauti mažomis dalimis skolos padengimą ir kartu paliekant neišieškomą didžiąją dalį skolininko pajamų, taip nustatant minimalų 80 proc. skolininko pajamų lygį.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę, kad antstolė V. Šimkienė, taikydama priverstinio pobūdžio priemones – nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai (skolininkei) priklausančią netekto darbingumo pensiją, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjai, tinkamai taikė CPK teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 7,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK XVII skyriaus kasacinio proceso teisės normose tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.
Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja kasaciniame skunde pagrindė savo nepajėgumą dengti skolinius įsipareigojimus, jai išmokama nedidelio dydžio netekto darbingumo pensija, socialinė pašalpa, ji išlaiko nepilnametį vaiką. Bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimas ir jų galimas priverstinis išieškojimas pablogintų pareiškėjos padėtį. Todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
