Civilinė byla Nr. e3K-3-206-684/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05614-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno sporto asociacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno sporto asociacijos ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos lankininkų federacijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės asociacijos Lietuvos lankininkų federacijos (toliau – ir Federacija) 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 tryliktuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „už eilę metų vykdomą agresyvią ir destruktyvią politiką, nukreiptą prieš Federacijos narius ir valdymo organus, pašalinti Kauno šaudymo iš lanko asociaciją (dabartinis pavadinimas – Kauno sporto asociacija) iš Federacijos narių, paliekant sportininkams teisę startuoti visokio rango varžybose“.
Gindama pažeistas teises ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsakovė nurodė, kad ieškinio priėmimas iš esmės prieštaravo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktams ir pažeidė išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūrą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos lankininkų federacijos įstatų 4.16 punkte nustatyta, jog Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Tokia įstatų formuluotė, teismo vertinimu, reiškia, kad nurodyta komisija sprendžia ne tik „federacijos narių, taip pat jos organų“, bet ir federacijos narių ginčus su jos organais. Dėl to ieškovės, kaip federacijos narės, reikalavimai dėl visuotinio narių susirinkimo (federacijos organo) sprendimo turėjo būti iš pradžių nagrinėjami būtent Etikos ir ginčų komisijoje.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti (Etikos ir ginčų komisija neatsisakė nagrinėti ieškovės reikalavimų), todėl priimtą ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 17 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka. Atsakovės įstatuose yra įtvirtinta, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoja, kaip Federacijos nariai, darbuotojai, taip pat jos organai laikosi šių įstatų reikalavimų bei Federacijos drausmės ir etikos kodekso reikalavimų (Įstatų 4.16 punktas).
Nors byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė turėjo parengusi taisykles, tačiau, nepaisant to, išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka jau buvo įtvirtinta atsakovės Lietuvos lankininkų federacijos įstatuose (4.16 punkte).
Kūno kultūros ir sporto įstatyme nurodyta, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka gali būti nustatyta atitinkamos sporto šakos taisyklėse, tačiau nedraudžia nustatyti išankstinės ginčų sprendimo ne teismo tvarkos atitinkamos sporto šakos federacijos įstatuose, t. y. išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas sporto šakos federacijos įstatuose neprieštarauja įstatymui.
Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Vadinasi, ieškovė, būdama federacijos narė, negalėjo ignoruoti pagrindinio federacijos veiklą reguliuojančio teisės akto ir kreiptis tiesiogiai į teismą.
Apeliacinės instancijos teismo teigimu, Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje minima sąvoka „taisyklės“ neturėtų būti aiškinama siaurai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamus sprendimus priėmę teismai pažeidė CPK 2 straipsnyje nustatytą pareigą tinkamai taikyti įstatymus, nes, pažeisdami CPK 22 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas, nepagrįstai sprendė dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nepagrįstai taikydami Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ginčų sprendimą. Teismai nepagrįstai sutapatino Kūno kultūros ir sporto įstatymo ir Asociacijų įstatymo reguliavimo objektą, nes Asociacijų įstatyme nustatytų teisių gynimo byloje taikė Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Kūno kultūros ir sporto įstatymas asociacijų veiklą reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su asociacijų kompetencija plėtoti kūno kultūrą ir sportą, varžybų sistemą ir rengti sportininkus. Asociacijų įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, asociacijos nario teises ir pareigas, asociacijos pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.
Teismai pažeidė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neteisingai sprendė, kad atitinkamos sporto šakos taisyklėmis taip pat laikytini ir asociacijos įstatai. Tik įstatyme nustatytu, o ne įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginču sprendimo ne teisme tvarka. Sporto šakos taisyklėmis nelaikytinos nė vienos sporto (šakos) federacijos steigimo dokumentai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino atsakovės įstatais reglamentuojamų klausimų pagal šaudymo iš lanko sporto šakos taisykles. Atsakovės įstatai reguliuoja tik atsakovės veiklą ir su jos valdymu susijusius klausimus, nustatytus Asociacijų įstatyme.
Teismai nepagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes sprendė, kad ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės narystės asociacijoje, todėl klausimui dėl privalomos išankstinės bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos spręsti buvo pagrindas vadovautis atitinkamomis įstatymų nuostatomis, reglamentuojančiomis asociacijų veiklos ypatumus, asociacijos narių teises ir pareigas bei ginčų šioje srityje sprendimo būdus.
Teismai netinkamai taikė CPK 22 straipsnio nuostatas, nes sprendė, kad atsakovės įstatuose nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka neprieštarauja įstatymui. Pagal CPK 22 straipsnį privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatoma tik įstatymuose. Atsakovės įstatuose nenustatyta privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokios tvarkos nagrinėjant ginčus dėl klausimų, susijusių su asociacijos veiklos ypatumais, įtvirtinimas asociacijos įstatuose, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, negalėtų sukelti teisinių pasekmių, numatytų CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Teismai pažeidė CPK 185 ir 270 straipsniuose įtvirtintas pareigas, nes neįvertino, ar atsakovės įstatuose nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka yra privaloma. Atsakovės įstatų 4.16 punkte nenustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Be to, atsižvelgiant į atsakovės įstatų 4.16 punktą, įtvirtinta ieškovės teisė, o ne pareiga ieškovės ir atsakovės ginčą spręsti Etikos ir ginčų komisijoje išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Būtinybę aiškinti ir plėtoti skundžiamus sprendimus priėmusių teismų taikytas materialiosios ir proceso teisės normas pagrindžia dvi skirtingos to paties Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e2S-1936-340/2016 ir Nr. e2A-1405-653/2016. Teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016 atsakovės įstatų 4.16 punkto nuostatas vertino kaip nustatančias ikiteisminę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, o apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1936-340/2016 nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016 buvo pernelyg siaurai aiškinta Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostata.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos lankininkų federacija yra sporto šakos federacija, kurios veikla apibrėžta Kūno kultūros ir sporto įstatymo 15 straipsnyje bei Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos, kurios narė yra Lietuvos lankininkų federacija, įstatų 1.4.2 straipsnyje. Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad ginčų sprendimui gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka, būtent tokia tvarka yra nustatyta atsakovės įstatų 4.16 punkte. Lietuvos lankininkų federacijos nariai, prisijungdami prie organizacijos veiklos, įsipareigoja laikytis nustatytos ir organizacijoje galiojančios tvarkos, taip pat ir ginčų sprendimui nustatytos tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas nesiaurai aiškino Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik pabrėžė, kad išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nustatymas sporto šakos federacijos įstatuose neprieštaravo įstatymui. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtina dispozityvioji teisės norma, kuri, priešingai nei imperatyvioji teisės norma, nurodo elgesio variantą, kurį galima pasirinkti.
Pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 27 punktą Lietuvos lankininkų federacija yra vienintelė Lietuvoje šaudymo iš lanko sporto šakos federacija, nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi sporto šakos plėtra Lietuvos Respublikoje. Tiek Asociacijų įstatymas, tiek Kūno kultūros ir sporto įstatymas yra aktualūs reglamentuojant atsakovės veiklos ypatumus, įskaitant ir ginčus tarp atsakovės organų bei jo narių. Kūno kultūros ir sporto įstatymas ne prieštarauja Asociacijų įstatymui, o jį papildo.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje nurodyta, kad dėl Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatytų teisių gynimo atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t. y. Kūno kultūros ir sporto įstatyme nėra draudimo nustatyti išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos atitinkamos sporto šakos federacijos įstatuose.
Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Dėl to ieškovė, tapdama federacijos nare, negalėjo nepaisyti pagrindinio atsakovės veiklą reguliuojančio teisės akto ir kreiptis tiesiogiai į teismą. Atsakovės įstatų 4.16 punkte aiškiai nurodyta, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Šiame punkte neįtvirtinta fakultatyvi išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Kasaciniame skunde paminėtose Vilniaus apygardos nutartyse skiriasi ginčo šalys, nes civilinėje byloje Nr. e2S-1936-340/2016 į teismą kreipėsi fizinis asmuo, o civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016 ieškovas buvo Kauno sporto asociacija. Atsakovės įstatų 4.16 punkte nurodyta, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėto, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų numatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
Lietuvos lankininkų federacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Kūno kultūros ir sporto įstatymu, Asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais (Įstatų 1.5 punktas).
Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje nurodyta, kad ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovės įstatuose nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka neprieštarauja įstatymui, o pagal įstatymą ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka turėjo būti būtinai įtvirtinta Federacijos taisyklėse.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos gali priimti vidaus tvarką ir taisykles nustatančius organizacinius dokumentus. Vienas iš svarbiausių organizacinių teisinių dokumentų yra įstatai, t. y. vidaus teisės aktas, kuriame nustatoma organizacijos valdymo sistema, institucijos, paskirstomos galios tarp valdymo institucijų. Dažnai įstatai taip pat yra steigimo dokumentas, kuriuo organizacija privalo vadovautis savo veikloje. Įstatai reguliuoja vidaus institucijas ir jų kompetenciją, jų veiklos (pvz., sušaukimo) tvarką, sprendimų priėmimo tvarką, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarką, taip pat įstatuose gali būti nurodyta ir kita, papildoma, informacija, pvz., ginčų sprendimo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti Lietuvos lankininkų federacijos įstatai, kurių 4.16 punkte nurodyta, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia ginčus tarp federacijos narių, taip pat jos organų. Iš Lietuvos lankininkų federacijos visuotiniame neeiliniame Federacijos narių susirinkime 2016 m. vasario 20 d. patvirtinto Etikos ir ginčų komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) matyti, kad tai yra Federacijos vidaus dokumentas, kuriame apibrėžta Etikos ir ginčų komisijos kompetencija, nurodant, kad komisijos paskirtis – spręsti ginčus tarp Federacijos narių, taip pat jos organų ir kontroliuoti, kaip Federacijos nariai, darbuotojai, taip pat jos organai laikosi Federacijos įstatų bei Lietuvos šaudymo sporto sąjungos etikos ir drausmės kodekso reikalavimų.
Lietuvos lankininkų federacijos visuotiniame neeiliniame Federacijos narių 2016 m. vasario 20 d. susirinkime patvirtintų Etikos ir ginčų komisijos veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 1, 2 punktuose nurodyta, kad Etikos ir ginčų komisija laikoma ginčų sprendimo institucija, kuri ikiteismine tvarka sprendžia ginčus, atsiradusius tarp Lietuvos lankininkų federacijos veikloje dalyvaujančių subjektų. Etikos ir ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Federacijos įstatais; Kūno kultūros ir sporto įstatymu; Asociacijų įstatymu; Civiliniu kodeksu.
Taisyklių 6 punkte yra išdėstytos Etikos ir ginčų komisijos pareigos, procedūros ir terminai, gavus skundą, t. y. komisija privalo nedelsdama imtis veiksmų, kad kuo skubiau išspręstų ginčą. Ir tik jeigu Federacijos subjekto skundas per taisyklėse nustatytą laikotarpį lieka neišnagrinėtas, skundą pateikęs asmuo įgyja teisę ginti savo teises teisme (Taisyklių 9 punktas).
Taigi, atsižvelgdama į Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka, formuluotę, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Federacija, pasinaudodama Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnyje suteikta teise, vidaus dokumentuose nustatė ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką, ir tiek įstatuose, tiek taisyklėse įtvirtinta ginčų sprendimo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad Etikos ir ginčų komisija sprendžia federacijos narių ir jos organų kylančius ginčus. Tokia ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, įtvirtinta tiek Federacijos įstatuose, tiek patikslinta Etikos ir ginčų komisijos veiklos taisyklėse, tampa privaloma kiekvienam Federacijos nariui, norinčiam apginti savo pažeistas teises.
Nors ieškovė kasaciniame skunde nurodo dvi skirtingas to paties Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. e2S-1936-340/2016 ir Nr. e2A-1405-653/2016, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tiek skundžiamos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1936-340/2016, tiek teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016, turinį, pabrėžia, kad bylose skiriasi subjektas, kuris gynė pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra Kauno sporto asociacija (Federacijos narė), o civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016 ieškovas buvo individualus sportininkas. Nepaisydama to, kad nurodytose civilinėse bylose skiriasi subjektas, kuris teikė ieškinį, teisėjų kolegija įvertina ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1405-653/2016, nustatytas aplinkybes, jog ieškovas buvo kreipęsis į Etikos ir ginčų komisiją, tačiau nebuvo duomenų, jog jo skundas būtų buvęs išnagrinėtas, t. y. ieškovas nurodytoje byloje savo teises siekė apginti ir neteismine tvarka, tačiau, skundo neišsprendus Taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka, ieškinys buvo pateiktas teismui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, bei Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio, kuriame reglamentuota ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nuostatos, taip pat ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos įtvirtinimas organizacijos vidaus teisės aktuose nesusiaurino ieškovės teisės kreiptis į teismą ir jos nepaneigė, tačiau nustatė papildomą privalomą tokios teisės įgyvendinimo tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nuspręsta palikti ieškinį nenagrinėtą, tinkamai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nenukrypo nuo teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2007). Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegijai pasisakius dėl esminių kasacinio skundo argumentų, pripažintina, kad kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinį skundą atmetus, ieškovei turėtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuria sustabdytas Lietuvos lankininkų federacijos (į. k. 191960388) 2016 m. sausio 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo 13 darbotvarkės klausimu priimto sprendimo, kuriuo Kauno sporto asociacija (į. k. 301490599) pašalinta iš Lietuvos lankininkų federacijos narių, galiojimas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
