Civilinė byla Nr. e2S-546-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01411-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;
3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirajį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6370-356/2023 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl paskolos sutarties sąlygos pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 2021 m. rugsėjo 8 d. tarp V. P. ir I. B. sudarytos paskolos sutarties 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „Jeigu Paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, jis moka Paskolos davėjui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. nuo paskolos sumos“. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio Sigito Osvaldo Grašio žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0168/23/00454, vykdomoje teismo įsakymo Nr. L2-14578-1156/2022 pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-14578-1156/2022, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės I. B. 800 Eur skolą, 4320 Eur delspinigių, skaičiuojant 3 procentų dydžio delspinigius nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. kovo 20 d. (iš viso už 180 dienų), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 120 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gruodžio 22 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 39 Eur žyminio mokesčio kreditoriui V. P.
4. Teismas pažymėjo, kad priimtas teismas įsakymas yra įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), todėl, jeigu būtų priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas dėl paskolos sutarties sąlygos pakeitimo, jis negalėtų būti vykdomas (išduodant vykdomąjį raštą), nes skola ir delspinigiai, kuriuos prašoma sumažinti, jau yra priteisti.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės reiškiamas ieškinys negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Nustačius, kad ginčas dėl paskolos sutarties sąlygos pakeitimo, esant įsiteisėjusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymui civilinėje byloje Nr. eL2-14578-1156/2022, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovė I. B. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti.
7. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad, nors jos ir atsakovo 2021 m. rugsėjo 8 d. sudaryta Paskolos sutartis yra galiojanti, tačiau ji mano, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta pasinaudojant ieškovės, kaip silpnesniojo asmens, žinių trūkumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį teikia dėl sutarties modifikavimo, o toks reikalavimas yra nagrinėtinas teisme (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliantė teigia, kad priimant teismo įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai ignoravo aplinkybę, jog prašomi priteisti delspinigiai 5 kartus viršija skolos sumą, taigi teismo įsakymą teismas priėmė mechaniškai, nekeldamas dėl jo išdavimo jokių abejonių. Priimant teismo įsakymą taip pat nebuvo vertinamos Paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, jos sudarymo metu egzistavusi šalių nelygybė. Mano, kad civilinėje byloje nėra jokių procesinių kliūčių nagrinėti paskolos sutarties sąlygų teisėtumą.
9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, jeigu būtų priimtas galimai ieškovei palankus sprendimas dėl paskolos sutarties sąlygos pakeitimo, jis negalėtų būti vykdomas (išduodant vykdomąjį raštą). Teigia, kad jei civilinėje byloje būtų nustatyta, kad Paskolos sutarties sudarymo metu egzistavo esminė šalių nelygybė, šiuo teisiniu ir faktiniu pagrindu ieškovė galėtų siekti atnaujinti procesą Vilniaus apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
12. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra toks, kuris nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Formuluojant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti.
14. Taigi, ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Materialinis teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovas, tam, kad jo teisės ir interesai būtų ginami teisme, turi atitikti materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijų.
15. Materialinis teisinis suinteresuotumas – tai gyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos į teismą besikreipusio asmens teisės ir pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (LAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 23 punktas).
16. Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (LAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).
17. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
18. LAT yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (LAT 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
19. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (LAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarė Paskolos sutartį, kuria ieškovė iš atsakovo pasiskolino 2000 Eur. Ieškovė pasiskolintą sumą įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Paskolos sutartyje šalys numatė, kad,,Jeigu Paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos, jis moka Paskolos davėjui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 3 proc. nuo paskolos sumos“. Ieškovei netinkamai vykdant Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. likus skolingai 800 Eur, atsakovas 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
21. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022 buvo išduotas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymas, kuriuo nutarta: išieškoti iš skolininkės I. B. 800 Eur skolos, 4320 Eur delspinigių, skaičiuojant 3 procentų dydžio delspinigius nuo 2021-09-22 iki 2022-03-20, iš viso už 180 dienų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5120 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme ir 39 Eur žyminio mokesčio kreditoriui V. P. Bylos duomenys rodo, kad teismo įsakymas įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas ir priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktu ieškiniu ginčija teisinius santykius, kilusius iš 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytos Paskolos sutarties, t. y. sutarties pažeidimo faktą, netesybų dydį.
23. Skundžiamoje nutartyje, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas (dėl sutarties sąlygos pakeitimo) galėtų būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jo patenkinimas nesukeltų tų materialiųjų teisinių padarinių (mokėti mažesnio dydžio delspinigius), kurių ieškovė siekia. Teismas konstatavo, kad, jeigu būtų priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas dėl Paskolos sutarties sąlygos pakeitimo, jis negalėtų būti vykdomas (išduodant vykdomąjį raštą), nes skola ir delspinigiai, kuriuos prašoma sumažinti, jau yra priteisti. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms visiškai pritaria.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikštu reikalavimu apeliantė siekia tik sukelti padarinius ateityje galimai bylai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022. Tokią aplinkybę atskirajame skunde nurodė ir pati apeliantė, nurodydama, kad, jei civilinėje byloje būtų nustatyta, jog Paskolos sutarties sudarymo metu egzistavo esminė šalių nelygybė, šiuo teisiniu ir faktiniu pagrindu ieškovė galėtų siekti atnaujinti procesą Vilniaus apylinkės teismo Švenčionių rūmų civilinėje byloje Nr. L2-14578-1156/2022, kuri išnagrinėta priimant minėtą teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš apeliantės.
25. Taigi darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, o tai būtų tik civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. Spręstina, kad toks ieškovės formuluojamas reikalavimas neatitinka materialinio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, nes jį patenkinus nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, nes, kaip minėta, ieškovė siekia mokėti mažesnius delspinigius, kurie įsiteisėjusiu teismo įsakymu jau yra priteisti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam ieškiniui, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai (LAT 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 61-313/2019, 28 punktas).
26. Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas šioje byloje nereikštų materialinių teisinių padarinių ieškovei atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo ar atmetimo nuspręsti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, norėdama pasiekti siektinų materialiųjų teisinių padarinių (mokėti mažesnio dydžio delspinigius), turi pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje skola ir delspinigiai buvo priteisti (CPK III dalies XVIII skyrius).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
28. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo atsisakymą, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
