Civilinė byla Nr. e2S-542-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00076-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 3.2.6.13.; 3.3.2.5.; 3.5.14
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirajį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas R. S. 2023 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir vaikų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą, kuri buvo nustatyta 2018 m. balandžio 25 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-619-223/2018 su tėvu (atsakovu).
2. Atsakovas prašyme nurodė, kad teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu visiškai atmetė ieškovės ieškinį, tačiau ieškovė sąmoningai nevykdo ankstesnio teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad 2023 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Teismas nurodė, kad iš minėto teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog laikinosios apsaugos priemonės, kurios teismo buvo taikytos 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, panaikintinos tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad byloje nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atsakovas R. S. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo dokumento išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokios pozicijos apelianto teigimu laikomasi ir teismų praktikoje.
7. Paaiškino, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 buvo pareiškusi savarankišką reikalavimą, kuris buvo atmestas ir ieškovės nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Apeliantas nurodo, kad 2023 m. liepos 17 d. Panevėžio apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė atmesti jo pateiktą priešieškinį. Teigia, kad likusi sprendimo dalis byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus neapskųstai sprendimo daliai, laikinosios apsaugos priemonės, kurios teismo buvo taikytos 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, panaikintos.
8. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnamečių vaikų laikinas gyvenamosios vietos nustatytas kartu su ieškove – civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 buvo pritaikytos dėl to, kad ieškovė valstybės institucijoms melagingai pranešė apie tėvo (apelianto) smurtą prieš vaikus, tuomet ieškovė pateikė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, kuris šiuo metu 2023 m. birželio 16 d. sprendimu atmestas, o ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu nutrauktas.
9. Teigia, kad ieškovės ieškinį atmetus turi būti panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės, šalių vaikai turi būti grąžinti apeliantui, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-619-223/2018 vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su apeliantu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 pagal ieškovės pareikštą ieškinį išnagrinėjo ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl laikino motinos (ieškovės) valdžios apribojimo.
13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 350 Eur atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo valstybei – 204,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo priešieškinis dėl laikino motinos (ieškovės) valdžios apribojimo, byloje pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priešieškinį atmesti, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-553-425/2023).
14. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą jis pateikė tik dėl dalies sprendimo, kuriuo buvo atmestas jo priešieškinis, padavė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl bylinėjimosi išlaidų, nes ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad sprendimas yra neįsiteisėjęs, netenkino apelianto prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantas kvestionuoja tokią teismo nutartį, pažymėdamas, kad neapskųsti reikalavimai yra savarankiški, jie įsiteisėjo, todėl dėl jų vykdymo gali būti išduotas vykdomasis raštas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, su apelianto atskirojo skundo argumentais iš dalies sutinka, tačiau vis tiek priėjo išvados, kad atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies teismo sprendimo priverstinio vykdymo pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi buvo atmestas pagrįstai.
16. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančios teisės normos taikomos ir skirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, ir tai atliekama nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų prašymo (CPK 93 straipsnio 3, 5 dalys, 96, 98, 99 straipsniai).
17. Remiantis šios nutarties 16 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustačius, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimo dalis, kuria atmesti savarankiški ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo priteisimo, atsakovo pateiktu apeliaciniu skundu neapskųsta, skunde ją prašoma palikti nepakeistą, o ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, pirmosios instancijos teismo išvada, jog visas 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs ir dėl to nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, yra pagrįsta tik iš dalies.
18. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas apelianto vertinimui, sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinis ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra neįsiteisėję, o įsiteisėjusi yra teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys. Nustačius, kad 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 350 Eur atstovavimo išlaidų, yra neįsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismo išvada šiuo pagrindu neišduoti vykdomojo rašto dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo yra teisėta ir pagrįsta.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patenkinti atsakovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas ieškinio reikalavimas, nėra pagrindo. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Todėl 2023 m. birželio 16 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas procesinis sprendimas „ieškinį <...> atmesti“, nėra su išieškojimu susijusi sprendimo dalis, o tai reiškia, kad ši teismo sprendimo dalis nėra vykdytinas teismo sprendimas (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad, įsiteisėjus 2023 m. birželio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-855-1136/2023 daliai atmesti ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vykdytinas yra 2018 m. balandžio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-619-223/2018.
21. 2023 m. birželio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu teismas, vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 28 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi teismas nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą susiejo su viso, o ne su dalies teismo sprendimo įsiteisėjimu. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad sprendimo dalis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, atsakovo apeliaciniu skundu neskundžiama ((Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-553-425/2023). Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys/ jų atstovai būtų pateikę procesinius prašymus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/panaikinimo klausimais. Sprendžiant apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti sprendžiamas, nes jis peržengė apelianto pareikšto prašymo ribas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė iš dalies nepagrįstus motyvus, kuriais vadovaudamasis netenkino prašymo išduoti vykdomąjį raštą, tačiau klausimą iš esmės išsprendė teisingai, todėl naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį formaliais pagrindais nėra pagrindo (CPK 328, 338 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
