Civilinė byla Nr. e2S-544-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00520-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4902-335/2023, kuria ieškovės R. V. ieškinys atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo perduoti nagrinėti kitam teismui, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose buvo gautas ir priimtas ieškovės R. V. ieškinys dėl santuokos su R. Š. nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. liepos 28 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-4902-335/2023 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. Skundžiamoje nutartyje nurodė, jog alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas, o ne vien ieškovo pasirinkimas. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė siekia nutraukti santuoką su atsakovu dėl pastarojo kaltės, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikytinas išvestiniu, kadangi tik išnagrinėjus klausimą dėl pagrindinio reikalavimo bus galima išspręsti išvestinį reikalavimą. Dėl to netaikytinos ieškovės nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 4 dalies normos.
4. Kartu teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Dėl to yra pagrindas civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė R. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutartį.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos teismingumą, nepagrįstai vadovavosi CPK 29 straipsnyje įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, nes tam tikroms byloms, kuriose ginamos reikšmingos ieškovo teisės ar įstatymo ginami interesai, įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Galimybė asmeniui pareikšti ieškinį viename iš kelių nagrinėti ginčą kompetentingų teismų įtvirtinta būtent ir įtvirtinta CPK 30 straipsnyje, nustatančiame civilinių bylų teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, t. y. alternatyvųjį teismingumą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
5.2. Ieškovė pažymi, kad yra ribotai darbinga, neįgali (iki 2035 m. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis), o įstatymas preziumuoja, jog nedarbingam dėl savo sveikatos būklės asmeniui yra reikalingas išlaikymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.72 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą pagal teismingumą, nemotyvavo, kodėl šios bylos teismingumas negali būti nustatomas pagal CPK 30 straipsnio 4 dalies taisykles.
5.3. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 9 d. priėmė pareikštą ieškinį, nors jo priėmimo metu buvo atskleista aplinkybė, kad atsakovas gyvena Klaipėdoje, o ieškinys ieškovės gyvenamosios vietos apylinkės teismui reiškiamas CPK 30 straipsnio 4 dalies pagrindu.
5.4. Negana to, atsakovui įstatyme nustatyta tvarka ieškinys ir jo priedai buvo įteikti, atsiliepimo atsakovas nepateikė, dėl bylos teismingumo pretenzijų nepareiškė.
5.5. Apibendrindama ieškovė pabrėžia, kad šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo reikalavimą priteisti išlaikymą, pareikštą CK 3.72 straipsnio 2 dalies pagrindu, vertinti kitaip, nei išlaikymo prievolę nepilnamečiams vaikams, tėvams ar kitiems šeimos nariams, ir tokiam ieškinio reikalavimui taikyti kitas teismingumo taisykles, nei taikoma visiems reikalavimams dėl išlaikymo priteisimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo perduotas nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad ieškinys pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismui perduotas nepagrįstai, kadangi ji reiškia reikalavimą ne tik dėl santuokos nutraukimo, tačiau ir dėl išlaikymo priteisimo, dėl ko turi teisę reikšti ieškinį ir pagal ieškovės gyvenamąją vietą.
9. Nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog pagal bendrąją procesiniuose įstatymuose įtvirtintą teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), tačiau įstatymo leidėjas CPK 30 straipsniu nustatė ir atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, kartu prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo bei nurodo, kad yra iš dalies nedarbinga. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išlaikymo reikalavimas yra išvestinis iš santuokos nutraukimo reikalavimo, todėl ieškinio teismingumas nėra alternatyvus.
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją, pirmiausia pažymi tai, kad CPK 30 straipsnio 4 dalyje nėra įtvirtintų jokių ribojimų, siaurinančių išlaikymo sąvokos apimtį ar nustatantį tik konkrečių asmenų išlaikymo klausimo nagrinėjimą. Kartu reikšminga ir tai, jog šiame straipsnyje, kaip ir likusiuose CPK IV skyriaus nuostatose, nėra įtvirtinta, jog alternatyvaus teismingumo nuostatos yra taikomos tik tais atvejais, kai ieškovas reiškia vieną CPK 30 straipsnyje numatytą ieškininį reikalavimą ir yra nebetaikomos, jei reiškiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vienas yra aptariamame straipsnyje numatytas klausimas.
12. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika taip pat neįtvirtina išlaikomo asmens diferencijavimo bei nesusieja su išimtinai savarankiško reikalavimo reiškimu. Kaip pagrįstai nurodoma ir atskirajame skunde, teisinėje literatūroje taip pat toks skirtumas bei išskyrimas nėra įtvirtintas. Taigi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, jog ieškinys pirmosios instancijos teisme jau buvo priimtas, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nėra teisėtos ir pagrįstos.
13. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį civilinę bylą perduoti pagal teismingumą, padaręs išvadą, kad išlaikymo reikalavimas yra išvestinis iš santuokos nutraukimo reikalavimo, netinkamai taikė CPK 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl išdėstyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
