Civilinė byla Nr. e2S-64-425/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02184-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4898-477/2023, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. V. patikslintą ieškinį byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S., dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023 m. gegužės 25 d. buvo gautas J. V. pradinis ieškinys atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S., dėl 1 300 Eur skolos, 325 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pateiktame procesiniame dokumente nurodė, jog ieškovo J. V. ieškinys yra nepagrįstas dalyje dėl 300,00 Eur skolos priteisimo bei 325,00 Eur palūkanų, nes yra pateiktas siekiant nepagrįstai praturtėti ir pasipelnyti iš atsakovės N. S. neturint tam jokio teisinio pagrindo.
3. Ieškovas 2023 m. spalio 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti tas pačias sumas kaip ir pradiniu ieškiniu, papildomais ieškinio reikalavimais ieškovas siūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus, nepripažinti paskolos sutarčių vartojimo sutartimis bei nepripažinti, kad ieškovas yra verslininkas. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat dėstė aplinkybes apie, jo nuomone, neteisingai išspręstą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų civilinę bylą Nr. e2-100-420/2023, kurioje ieškovo reikalavimas atsakovei N. S. buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo (apelianto) J. V. patikslintą ieškinį bei nutarė civilinę bylą nagrinėti pagal ieškovo 2023 m. gegužės 25 d. pateiktą ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo patikslintas ieškinys iš esmės yra analogiško turinio kaip ir pradinis ieškinys, o patikslintame ieškinyje pareikšti papildomi reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi jie nesukelia jokių materialių teisinių padarinių.
6. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai, t. y. 1) teisingam ir greitam ieškinio išnagrinėjimui, teismui pasiūlyti atsakovei N. S. pateikti į bylą visus turimus pakvitavimus apie atsakovės prievolių pagal paskolos sutartis ieškovo J. V. naudai grąžinimą; 2) nepripažinti, jog 2017-02-28 paskolos sutartis 2-21 (455,00 Eur) bei 2017-03-14 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (845,00 Eur) yra vartojimo sutartys, nes tai yra atsakovės N. S. išsigalvojimai; 3) nepripažinti, jog ieškovas J. V. yra verslininkas, nes atsakovė N. S. nepateikė rašytinių dokumentų, negali būti savarankiški bylos nagrinėjimo dalykai, nes jų patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
7. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023 priimto sprendimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas jį gali skųsti apeliacine tvarka.
8. Kartu nurodyta, jog ieškovo patikslintas ieškinys iš esmės yra analogiško turinio kaip ir pradinis ieškinys, todėl konstatavus, kad patikslintame ieškinyje pareikšti papildomi reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, ieškovo patikslintą ieškinį atsisakytina priimti visa apimtimi ir civilinė byla nagrinėtina pagal pradinio ieškinio reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas J. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat 2023 m. spalio 21 d. atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, nes jame yra nurodytas neteisingas reikalavimas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra šališka, neteisinga bei prieštarauja įstatymui, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pateiktų duomenų, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.
9.2. Apeliantas pabrėžia, jog jam abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo kilo jau po to, kai civilinės bylos Nr. e2-100-420/2023 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo priėmimo, kuriame pirmosios instancijos teismas apeliantą be jokio teisinio pagrindo įvardijo verslininku, o toje byloje esamą 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai modifikavo į vartojimo sutartį. Kartu apeliantas pabrėžia, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog nėra pagrindo pripažinti apeliantą verslininku.
9.3. Kartu apeliantas nurodo, jog dėl civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023 priimto neteisingo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo apeliantui teko 2023 m. spalio 21 d. pateikti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, jog Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-100-420/2023 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai nėra šios civilinės bylos dalykas, vertina kritiškai, kadangi abiejų bylų ginčo aplinkybės yra susijusios bei reikšmingos. Ne gana to, apeliantas pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikęs ir prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, kadangi 2017-03-01 paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (880,00 Eur) nurodyta paskolos grąžinimo data 2018-03-01 yra vėliausia, todėl ir pastarąją skolos prievolę atsakovė N. S. turėjo pareigą ieškovo J. V. naudai įvykdyti vėliausiai, tai yra paskutinėje eilėje (CK 6.55 straipsnis). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė.
10. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą atsakovė N. S. prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad sutinka su teismo priimta nutartimi, mano, kad ši nutartis yra teisinga, teisėta ir visiškai pagrįsta, todėl turi būti palikta galioti, o ši civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo J. V. pradinį ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Pirmiausia pastebėtina tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas į bylą yra pateikęs du atskiruosius skundus, kurių sudarymo data yra 2023-10-21 ir 2023-10-23, bei kurie abu yra priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl 2023-10-16 pirmosios instancijos teismo nutarties siuntė kaip apelianto 2023-10-23 atskirąjį skundą (2023-11-08 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų raštas), taip pat, kad pats apeliantas 2023-10-23 atskirajame skunde dėsto reikalavimą 2023-10-21 atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu, o atsakovė pateiktame atskirajame skunde??? nenurodo jokių prieštaravimų dėl 2023-10-21 apelianto atskirojo skundo palikimo nenagrinėtu, sprendžia, kad ieškovas J. V., turėdamas pakankamą teisinę patirtį, faktiškai reiškia 2023-10-21 atskirojo skundo atsisakymą, dėl ko 2023-10-21 pateiktas atskirasis skundas paliekamas nenagrinėtas, o civilinė byla nagrinėjama pagal 2023-10-23 ieškovo atskirąjį skundą (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškovo J. V. ieškinį ir nutarta civilinę bylą nagrinėti toliau pagal pateiktą ieškovo pirminį ieškinį. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovas nekeitė pradiniame ieškinyje nurodytų reikalavimų dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat nesuformulavo reikalavimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo, o tik nurodė papildomus reikalavimus, kurie negali būti savarankiški bylos nagrinėjimo objektai.
14. Nors atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutikti neturi pagrindo.
15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė tik tokius papildomus reikalavimus - 1) teisingam ir greitam ieškinio išnagrinėjimui, teismui pasiūlyti atsakovei N. S. pateikti į bylą visus turimus pakvitavimus apie atsakovės prievolių pagal paskolos sutartis ieškovo J. V. naudai grąžinimą; 2) nepripažinti, jog 2017-02-28 paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) (455,00 Eur) bei 2017-03-14 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (845,00 Eur) yra vartojimo sutartys, nes tai yra atsakovės N. S. išsigalvojimai; 3) nepripažinti, jog ieškovas J. V. yra verslininkas, nes atsakovė N. S. nepateikė rašytinių dokumentų. Tai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyti ieškovo prašymai nėra savarankiški materialiniai reikalavimai, dėl ko iš esmės nei ieškinio pagrindas, nei dalykas patikslintu ieškiniu nėra keičiami. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia sutikti su apelianto atskirtojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Vien tai, kad ieškovas turi savo nuomonę apie tai, kaip turėtų elgtis bei kokius procesinius sprendimus priimti bylą nagrinėjantis teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino patikslinto ieškinio turinį, atsakovo formuluojamus reikalavimus bei taikė procesinės teisės nuostatas.
16. Pastebėtina, kad pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
17. Kartu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
18. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmiau ieškovo patikslintame ieškinyje keliami papildomi reikalavimai, kurie nebuvo numatyti pradiniame ieškinyje, nėra savarankiški materialiniai reikalavimai, todėl faktinis ir realus tokių reikalavimų nagrinėjimas nesukurtų pagrindo spręsti dėl realaus subjektinių teisių gynimo. Kartu pastebėtina ir tai, jog pirmiau aptarti papildomi reikalavimai yra labiau susiję su civilinės bylos nagrinėjimo turiniu, įrodinėtinomis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kas taip pat nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant savarankiškus materialinius patikslinto ieškinio reikalavimus.
19. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo turinį apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi ir tai, jog nors ieškovo pateiktame atskirajame skunde yra itin daug dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo šališkumui, tačiau jokie realūs ar konkretūs duomenys apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą nėra nurodyti, o vien ta aplinkybė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas yra priėmęs apeliantui nepalankių procesinių sprendimų ir kitose bylose, savaime nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant galimą teisėjo šališkumą.
20. Pažymėtina tai, kad viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad egzistuoja bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrindai. Nė vieno iš pagrindų nenurodė bei jo nepagrindė ir pats apeliantas. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad subjektyvi apelianto nuomonė turėtų būti pagrindu konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Papildomai pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad teismo priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Taip pat šališkumo nepatvirtina ir kitose byloje priimti procesiniai sprendimai ar jų keitimas/ panaikinimas instancine tvarka. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo reiškęs nušalinimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią apeliacinio proceso ribas, taip pat į aplinkybes, jog atskirasis skundas yra paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, o civilinė byla toliau nagrinėjama pagal pradinį ieškinį, kartu įvertindamas tai, kad teismo nutartys, kuriomis atsisakoma sustabdyti bylos vykdymą, yra neskundžiamos, o Lietuvos teisinė sistema įtvirtina išnagrinėtos bylos revizavimo galimybę tik instancine bei proceso atnaujinimo tvarkomis, sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su kita jau išnagrinėta civiline byla bei joje priimto procesinio sprendimo kvestionavimu, o taip pat aplinkybės, susijusios su nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo aspektais, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas bei išeina už nagrinėjimo ribų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pirmiau išdėstytų atskirojo skundo aplinkybių nepasisako ir jų nenagrinėja.
23. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas nuostatas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti procesinius dokumentus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia teismo nutartį bei 2023-10-21 atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti šiuos įrodymus, kadangi vienas iš prašomų prijungti dokumentų yra susijęs su apelianto minima kita civiline byla, kurios nagrinėjimas nėra šios civilinės bylos dalykas, o kitas – paties apelianto rengtas 2023-10-21 atskirasis skundas, kurį jis prašo palikti nenagrinėtu. Taigi šių įrodymų, kurie nėra susiję su patikslinto ieškinio atsisakymo priimti aplinkybėmis, prijungimas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priimti ieškovo J. V. atsisakymą nuo 2023 m. spalio 21 d. atskirojo skundo ir šį atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
