Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-51-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00836-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.11.3; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7679-1173/2023 pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. N. (toliau – ir atsakovas) 6546,92 Eur skolą, kurią sudaro: 3500,00 Eur kreditas, 2526,92 Eur palūkanos, 315,00 Eur kompensacinės palūkanos, 205,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6546,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 147,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3500,00 Eur negrąžintą kreditą, 2526,92 palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6026,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 135,33 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas netenkino atsakovo 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

4. Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes ir pripažinęs, jog vartojimo sutartis su atsakovu dėl vartojimo kredito suteikimo nutraukta teisėtai, nes skolininkas nevykdė savo pagrindinių savo pareigų pagal sutartį, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210, 6.874 straipsniuose išdėstytą teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo). Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu: mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais, kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

5. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikoma ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

6. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procento dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinės palūkanos (0,05 procento × 365 d.).

7. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nors LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra išaiškinęs, kad šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti kompensuojamąsias palūkanas, vadovaujasi Sutarties Specialiųjų sąlygų norma, nustatančia 74,76 procentų dydžio metinės palūkanų normos taikymą. Šis palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų norma, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas savo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-567/2020). Kadangi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvi, teismas pripažino, kad Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

8.1. Teismas nurodė, kad nors atsakovo pareiga mokėti 18,25 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško skolos grąžinimo yra numatyta Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose, tačiau teismui pripažinus kompensuojamųjų palūkanų taikymą nustatančią Sutarties sąlygą prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, teismas taikė ne netesybų mažinimo institutą, bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamas teisines pasekmes, t. y. šią Sutarties sąlygą laikė negaliojančia nuo Sutarties sudarymo, todėl jos netaikė.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 315,00 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos 3500,00 Eur sumos, taikant 0,05 procento palūkanų normą už 180 dienų, laikė teisiškai nepagrįstu, todėl atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 315,00 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje patenkinti, priteisti žyminį mokestį – 22,00 Eur.

10. Apeliantė, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie taikytinas palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanas, atliekančios kompensuojamąją, bei dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditoriaus teisę šių palūkanų reikalauti kartu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė 315,00 Eur kompensacinių palūkanų. Teismas suklydo padarydamas išvadą, jog ieškovė priteisti kompensuojamąsias palūkanas prašo vadovaudamasi Sutarties Specialiųjų sąlygų norma, nustatančia 74,76 procentų dydžio metinės palūkanų normos taikymą, nes ieškinyje aiškiai nurodoma, jog ieškovė 315,00 Eur kompensacines palūkanas prašo priteisti remiantis Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiose sąlygose numatyta atsakovo pareiga mokėti 18,25 procentų kompensacines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo. Nurodo, kad šiuo atveju yra taikoma Vartojimo kredito sutarties sąlyga numatanti, kad sutarties nutraukimo atveju yra mokamos 18,25 procentų kompensacinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos grąžinimo (vėluojant mokėti įmokas ir dėl šiuos priežasties nutraukus vartojimo kredito sutartį). Nurodė, kad ieškovė nesinaudojo netesybų mažinimo institutu (kaip nurodo pirmosios instancijos teismas), tačiau rėmėsi konkrečia šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nuostata. Taigi pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti kompensacines palūkanas remdamasis klaidinga vartojimo kredito sutarties sąlyga.

11. Nurodo, kad pagal LAT išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą, kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 315,00 Eur kompensacines palūkanas remdamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra – kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (LAT 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Apeliantė, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, tvirtina, kad ieškovei priteistinos 0,05 procentų kompensacinės palūkanos už 180 dienų (3500 x 0,05 x 180).

12. Apeliantė papildomai nurodo, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki šios dienos (2023 m. spalio 6 d.) atsakovas vėluoja grąžinti skolą 66 dienas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai (2023 m. rugsėjo 18 d.) vėlavimas buvo 48 dienos, todėl, jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo priteisti kompensacines palūkanas už visas 180 dienų, jos turi būti priteistinos bent už faktiškai pradelstas grąžinti skolą dienas (nuo bylos iškėlimo teisme dienos).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 315,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. sausio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3500,00 Eur kreditas 720 kalendorinių dienų laikotarpiui (iki 2025 m. sausio 26 d.), o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir periodinėmis įmokomis grąžinti kreditą ir mokėti Sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2023 m. liepos 28 d. Sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. N. ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ 3500,00 Eur negrąžintą kreditą, 2526,92 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6026,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 315,00 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė 315,00 Eur kompensacinių palūkanų ir klaidingai nurodė, kad ieškovė prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas vadovaujantis Sutarties Specialiųjų sąlygų norma, nustatančia 74,76 procentų dydžio metinės palūkanų normos taikymą, nors ieškinyje aiškiai nurodoma, jog kompensacines palūkanas prašė priteisti remiantis Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiose sąlygose numatyta atsakovo pareiga mokėti 18,25 procentų kompensacines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo. Nurodo, kad ieškovė nesinaudojo netesybų mažinimo institutu (kaip nurodo pirmosios instancijos teismas), tačiau rėmėsi konkrečia šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų nuostata. Akcentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pavyzdžiui CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pavyzdžiui CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (LAT 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). LAT praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (LAT 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

20. LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

21. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

24. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 315,00 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Minėta, kad netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų galima reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (LAT 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 315,00 Eur kompensacinių palūkanų nepriteisimo yra pagrindas pakeisti.

25. Nagrinėjamu atveju proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę Sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuota už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki Sutarties nutraukimo dienos. Kadangi pagal bylos duomenis atsakovo prievolių vykdymas buvo uždelstas daugiau nei 180 dienų, ieškovei iš atsakovo priteistina 315,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų (3500 Eur x 0,05 procentai x 180 dienos).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Apibendrinęs išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies (96,87 procentai), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 142,40 Eur (147,00 Eur x 96,87 procentai /100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o valstybei - 12,86 Eur (13,28 Eur x 96,87 procentai /100) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

27. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7679-1173/2023 pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3500,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 2526,92 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 92 ct) palūkanų, 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6341,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 142,40 Eur (vieno šimto keturiadešimt dviejų eurų 40 ct) žyminį mokestį, ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,86 Eur (dvylika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (lėšų gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5662).

Atsakovo M. N. 2023 m. rugpjūčio 23 d. prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis netenkinti“.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės kreditai”, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė