Civilinė byla Nr. e2S-79-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04176-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-10582-1105/2023, kuria patenkintas pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį O. D.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti vienam mėnesiui leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti O. D. (toliau – ir pacientas), kuris nuo 2023 m. spalio 23 d. 21.05 val. buvo priverstinai hospitalizuotas dviem paroms. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad O. D. 2023 m. spalio 23 d. savo tėvų buvo atvežtas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę dėl fizinio siautėjimo. O. D. yra informuotas apie priverstinio hospitalizavimo būtinumą bei jo teises gydymo įstaigoje. Pareiškėjos atstovo teigimu, suinteresuotajam asmeniui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl kyla reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei, aplinkinių sveikatai, savo bei aplinkinių turtui. Taip pat nurodė, kad O. D. yra ūmios psichozės būsenoje, kuri nėra įtakota alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo, savo būklės atžvilgiu išlieka nekritiškas, gydytis kategoriškai atsisako, todėl netaikant jokio gydymo pastarojo būklė tik blogės.
2. Suinteresuotas asmuo O. D. teismo posėdyje nurodė, kad supranta dėl ko dalyvauja teismo posėdyje, tačiau nenori būti gydomas, nes yra visiškai sveikas. Ligoninėje atsidūrė, nes jo mama prie jo lenda, nori nuteikti jį ir prieš tėtį. 2023 m. spalio 23 d. mama rado namuose netvarką, dėl to susinervino ir supyko. Namuose jokių daiktų jis nelaužė ir nemėtė, nebuvo agresyvus, upėje nesimaudė, rūbus sušlapo, nes suprakaitavo ir plovėsi rankas.
3. Suinteresuoto asmens O. D. atstovas advokatas Irmantas Tumas prašė atmesti prašymą dėl O. D. priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Nurodė, kad byloje nėra pateiktų įrodymų apie tai, kad 2023 m. spalio 23 d. O. D. namuose laužė daiktus, buvo neadekvatus ar agresyvus, šoko maudytis upėje bei kad jis serga kažkokia psichine liga. Pats O. D. išreiškia nesutikimą, kad jis aplamai serga kažkokia tai liga, jis nurodo, kad yra visiškai sveikas, todėl gydytis nepageidauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido O. D. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vieną mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 23 d. 21.05 val.
5. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytus argumentus, į pareiškime nurodytą Psichiatrų komisijos išvadą, kurioje yra motyvuotas paciento gydymo būtinumas, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad pacientas dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei ar sveikatai, sprendė, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo O. D. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartį.
7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, kad 2023 m. spalio 23 d. būdamas namuose jis būtų tyčia laužęs kilnojamuosius daiktus ar plaukęs Nevėžio upėje bei kad jis dėl savo elgesio gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas tik jo motinos skundas dėl elgesio 2023 m. spalio 23 d. vakare, bet toks skundas, apelianto manymu, nėra teisėta įrodinėjimo priemonė. Pažymėjo, kad neteisėtas priverstinis hospitalizavimas giliai jį pažemino ir įskaudino.
8. Pareiškėja VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepimo į suinteresuoto asmens O. D. atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
10. Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutarties, kuria leista apeliantą priverstinai hospitalizuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. spalio 23 d. apeliantas buvo priverstinai hospitalizuotas. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Apeliantas su gydymu nesutiko.
12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, jog 2023 m. spalio 23 d. būdamas namuose jis būtų tyčia laužęs kilnojamuosius daiktus ar plaukęs Nevėžio upėje bei kad jis dėl savo elgesio gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.
13. CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
14. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Taigi asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).
15. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti. Viena šios priemonės įgyvendinimo išraiškų laikytina Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio prievartinį asmens, sergančio sunkia psichikos liga, hospitalizavimą, nuostatos, pagal kurias toks asmuo gali būti hospitalizuojamas prievarta tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog 2023 m. spalio 23 d. O. D. buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, lydimu policijos pareigūnų, iš savo namų ir pristatytas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Pagrindas pacientą išvežti buvo jo neadekvatus elgesys. Nustatyta, kad pacientas savo namuose mėtė daiktus pro langą, sulaužė visas šluotas, iškvietus greitąją medicinos pagalbą bandė pabėgti, plaukė per Nevėžio upę. Greitajai medicinos pagalbai iškvietus policiją, pacientas buvo ištrauktas iš vandens ir pristatytas į ligoninę. 2023 m. spalio 24 d. vykusio gydytojų (psichiatrų) konsiliumo metu nustatyta, kad O. D. buvo ūmios psichozės būsenoje, buvo nekritiškas savo būklės atžvilgiu, kas rodė esant realią grėsmę tiek paties paciento, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, apelianto hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas neturėjo jokio psichikos sutrikimo ir dėl nepagrįstai taikyto gydymo pratęsimo, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei išsamiai motyvavo išvadą, kad buvo reali grėsmė, jog O. D. savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo paties, aplinkinių sveikatai bei saugumui. Bylos nagrinėjimo metu teismas neturėjo jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Tokių įrodymų negauta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 178 straipsnis). Vien paties apelianto teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas ir jo pratęsimas nebuvo reikalingas, pats savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą pratęsti priverstinį apelianto hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
19. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė aktualias kklausimo išsprendimui teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį leisti pacientą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti ligoninėje vieną mėnesį, kurios naikinti ar a keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
