Administracinė byla Nr. I2-10282-631/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01276-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. I. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas I. I. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Almatoje 2025 m. kovo 3 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, neaiškus, todėl neteisėtas bei naikintinas. Paaiškina, kad yra Kirgizijos pilietis, nuolat gyvena Kirgizijoje ir dirba tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal darbo specifiką, veža krovinius į Europos Sąjungos šalis, tad šiam darbui reikalinga Šengeno viza, be kurios pareiškėjas faktiškai praras darbą bei jo šeima liks be pragyvenimo šaltinio. Teigia, kad krovinius į ES šalis veža apie 15 metų, turėjo Šengeno vizą, niekada nedalyvavo jokioje politinėje veikloje, nepažeidinėja įstatymų, todėl pareiškėjui visiškai neaišku, dėl ko yra baudžiamas.
Remdamasis administracinėje teisėje galiojančiu vienu iš privalomųjų – lygybės principu, pareiškėjas teigia, kad atsakovas pasielgė visiškai priešingai, nenustatė juridinių faktų viseto, pakankamumo, nepatikrino informacijos, dėl ko padarė neteisingą išvadą. Atsakovas iš neteisingų argumentų/įrodymų nusprendė pareiškėjui – Kirgizijos (skunde nurodyta su klaida – Kazachstano) piliečiui, apsunkinti gyvenimą, neleisti vykdyti savo darbinių funkcijų (b. l. 1-11).
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, atsakovė) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2025 m. vasario 12 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė kelionės tikslą - kita; „Pokupka auto“ (įrašyta rusų kalba), („automobilio pirkimas - lietuvių kalba) (23 p.), papildomos informacijos apie buvimo tikslą nenurodė (24 p.); numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2025 m. vasario 25 d., išvykimo – 2026 m. vasario 14 d.; Pareiškėjas Konsulatui pateikė Kirgizijos Respublikos piliečio pasą, šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos išrašą, medicinos draudimo poliso kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją.
Konsulas, patikrinęs pareiškėjo duomenis Vizų informacinėje sistemoje nustatė, kad Šengeno informacinėje sistemoje national/LT Lietuva yra paskelbusi informaciją, kad pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. balandžio 18 d.
2025 m. kovo 3 d. LR generalinio konsulato Almatoje konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
2025 m. kovo 3 d. LR generalinio konsulato Almatoje konsulinis pareigūnas, remdamasis savo N.VIS sistemoje priimtu Sprendimu atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, surašė Sprendimą atsisakyti išduoti vizą Nr.LTU-30-00213317; šiame Sprendime konsulinis pareigūnas surašė tapačias aplinkybes ir motyvus, kurie buvo nurodyti 2025-03-03 N.VIS sistemoje priimtame Sprendime atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
Atsakovės teigimu, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apie sprendimą atsisakyti išduoti vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui (b. l. 16-22).
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Almatoje 2025 m. kovo 3 d. sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje Kirgizijos Respublikos pilietis (pareiškėjas) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2026 m. vasario 14 d.
Užsienietis pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodydamas, kad kelionės tikslas yra automobilio pirkimas. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kelionės sveikatos draudimą, vizų kopijas, pažymą iš darbovietės, liudijimo kopiją, licencijos kopiją, pažymą ir išrašą iš banko, prašymo kopiją, asmens tapatybės kortelės kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, santuokos ir gimimo liudijimų kopijas.
Patikrinus pareiškėjo duomenis Vizų Informacinėje sistemoje, paaiškėjo, kad Šengeno Informacinėje sistemoje national/LT, Lietuva yra paskelbusi informaciją, kad pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimas galioja iki 2026 m. balandžio 18 d.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, informaciją, gautą nagrinėjant paraišką, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, (toliau – ir Vizų kodeksas), Šengeno sienų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentu (EB) Nr. 2016/399, (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu).
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT.
Įstatymo 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalis nustato, kokius dokumentus turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, tarp jų: prašymo formą pagal 11 straipsnį, kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį, pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus, o tuo atveju, kai VIS veikia pagal VIS reglamento 48 straipsnį – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje išdėstytus standartus, leidžia paimti jo pirštų atspaudus pagal 13 straipsnį, kai taikoma, sumoka vizos mokestį pagal 16 straipsnį, patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą, kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu, kaip numatyta 15 straipsnyje.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas (d papunktis: konsulas ar centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis). Dėl to, kad anksčiau buvo atsisakyta išduoti vizą neturi būti automatiškai atsisakoma nagrinėti naują prašymą išduoti vizą. Naujas prašymas vertinamas remiantis visa turima informacija (Vizų kodekso 21 straipsnio 9 dalis).
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį atsisakoma išduoti vizą, jei prašymą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių.
Vizų kodekse nustatyta sistema reikalauja suderinti vienodų vizų išdavimo sąlygas ir dėl to atsisakymo išduoti tokias vizas pagrindai valstybėse narėse nesiskiria.
Išanalizavus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies kontekstą matyti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos negali atsisakyti išduoti vienodą vizą remdamosi kitu pagrindu nei numatytieji šiame kodekse (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C?84/12, 45 ir 47 punktus). Kaip matyti, valstybės narės kompetentingos institucijos negali atsisakyti išduoti vienodą vizą remdamosi kitu pagrindu nei numatytieji šiame kodekse
Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjc0LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3274-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3274-662/2016">A-3274-662/2016</a>). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MTkxLTUwMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5191-502/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5191-502/2019">A-5191-502/2019</a>). Nagrinėdamos prašymus išduoti vizą, nacionalinės valdžios institucijos turi plačią diskreciją, kiek tai susiję su Vizų kodekse nurodytų atsisakymo pagrindų taikymo sąlygomis ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Koushkaki, C?84/12, 60 punktas; ESTT 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo El Hassani, C?403/16, 36 punktas; ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo R. N. N. S. ir K. A., C?225/19, C?226/19, 49 punktas). Todėl atliekant šios diskrecijos teisminę kontrolę turi būti patikrinta tik tai, ar ginčijamas sprendimas grindžiamas pakankamai svariais faktais, ir įsitikinta, kad jame nepadaryta akivaizdžios klaidos (ESTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo Fahimian, C?544/15, 45 ir 46 punktai; ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo R. N. N. S. ir K. A., C?225/19, C?226/19, 49 punktas).
Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, patikrinus pareiškėją Vizų Informacinėje sistemoje, paaiškėjo, kad Šengeno Informacinėje sistemoje Lietuva yra paskelbusi informaciją, kad draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. balandžio 18 d.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė automobilio pirkimą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė atitinkamus dokumentus: kelionės sveikatos draudimą, vizų kopijas, pažymą iš darbovietės, liudijimo kopiją, licencijos kopiją, pažymą, išrašą iš banko, prašymo kopiją, asmens tapatybės kortelės kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, santuokos ir gimimo liudijimų kopijas. Prašyme išduoti Šengeno vizą pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad yra vedęs, darbdavys – „VIP EXPRESS“, Kirgizija.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTg0Ni03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-846-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-846-756/2020">eAS-846-756/2020</a>). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Nagrinėjamu atveju Ambasada, priimdama Sprendimą, vadovavosi Šengeno Informacinėje sistemoje Lietuvos paskelbta informaciją, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ambasada, vadovaudamasi Šengeno Informacinėje sistemoje Lietuvos paskelbta informacija, pagrįstai laikė pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus dokumentus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasada pagrįstai nustatė, kad viena (kelios) Šengeno erdvės šalys (šiuo atveju – Lietuva) laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Teismas daro išvadą, kad į bylą pateikta informacija, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (esamas įrašas informacinėje sistemoje), Ambasadai yra pakankamas pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Taigi, teismas sutinka su Ministerijos pozicija, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Šengeno vizą jam išduoti atsisakyta pagrįstai.
Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai.
Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą. Taigi, Ambasada priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas padarė pagrįstą išvadą bei priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodytas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindas, Sprendimo apskundimo tvarka.
Teismas daro išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 1401 straipsnio 3 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo I. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
