Administracinė byla Nr. eI2-14414-535/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Y. H. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2025-06-09 sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti Departamento 2025-06-09 sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi; 3) panaikinti Departamento 2025-06-10 sprendimą (toliau – Sprendimas2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-06-10 iki 2027-12-09 (toliau kartu – Sprendimai); 4) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimus – 2025-06-09 ir 2025-06-10 sprendimus panaikinti, ir priimti naują sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, galiojęs nuo 2022-09-12 iki 2025-07-12. 2025-03-12 Departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Kreipdamasis tiek dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tiek dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, nurodė savo darbinę patirtį (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje inžinieriaus konstruktoriumi. Atsakovas vertindamas tas pačias, su juo susijusias, faktines aplinkybes, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmuoju atveju, išdavė leidimus laikinai gyventi, antruoju atveju, pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ne tik, kad atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, tačiau panaikino dar galiojantį leidimą laikinai gyventi bei uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-06-10 iki 2027-12-09. Atsakovas Sprendimus priėmė motyvuodamas tuo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, todėl neva asmuo gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybų tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Departamento Sprendimais, nes nustatytos aplinkybės faktiškai neatitinka susiklosčiusios situacijos, o priimdamas Sprendimus Departamentas pažeidė jam kaip viešojo administravimo subjektui tenkančią pareigą įvertinti visas aplinkybes.
Teigia, kad atsakovas Sprendimuose išimtinai formaliai remiasi 2025-05-27 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvada Nr. 18-6006 (toliau – VSD išvada), dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir tokią išvadą padaro tik dėl to, nes jis 2005 – 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, todėl gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo.
Atsakovo Sprendimai priimti formaliai, t. y. neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, nepateikiant pagrįstų argumentų, įrodymų ir motyvų dėl tokio sprendimo priėmimo, todėl yra neproporcingi ir neteisėti, priimti pažeidus Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, be kita ko, proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo.
Pareiškėjas teigia, kad nei VSD išvadoje, nei atsakovo Sprendimuose, vertinant jo realią galimą grėsmę valstybės saugumui, nevertinamos svarbios aplinkybės, turinčios lemiamą įtaką priimant Sprendimus.
Jis praeityje dirbo ne karinėje ar sukarintoje struktūroje, o Baltarusijos valstybės įmonėje, vykdančioje sunkiosios technikos ir autobusų gaminimą. Automobilių gamykloje dirbo inžinieriumi konstruktoriumi. Jo darbo pareigos niekaip nebuvo susijusios su Baltarusijos žvalgybos ar saugumo užduočių vykdymu. Pagal užimamas pareigas, net nedalyvavo sprendimų, priimamų organizuojant (duomenys neskelbtini) automobilių gamyklos veiklą. Iš esmės, jis vykdė funkcijas, kurias būtų vykdęs bet kurioje automobilių gamykloje, bet kurioje demokratinėje šalyje, t. y. jis ruošė projektinius brėžinius sunkiosios technikos ir autobusų gamybai.
Atsakovas jo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja išimtinai su buvusia darboviete, tačiau nevertino informacijos, ar eitos pareigos (inžinieriaus konstruktoriaus) reikalavo aukštos kvalifikacijos, t. y. turėti specialų karinį pasirengimą ar turėti žvalgybinės praktikos patirties ir pan.
Jo darbas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje buvo trumpalaikis. Kadangi jis universitete Baltarusijoje studijavo nemokamai, todėl vos tik baigus studijas, jam buvo pateiktas Baltarusijos Respublikos įmonių / gamyklų sąrašas, kuriose jis turi būti paskirtas dirbti. Jis pasirinko po studijų įsidarbinti (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje. (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje dirbo ne ilgą laiką, t. y. laikotarpiu nuo 2005 - 2010 m. Pažymi ir tai, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje iki A. L. jėga užgrobiant valdžią Baltarusijoje po 2020 m. rugpjūčio 8-9 d. vykusių prezidento rinkimų.
Jam dirbant (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje žvalgybos ir saugumo agentai nebuvo pradėję tokio masto žvalgybos bei žmonių persekiojimo, kokia, tikėtina iš pasirodančios ribotos ir Baltarusijos valdžios ypatingai saugomos informacijos, yra dabar. Be to, paprastai žvalgybos ir saugumo agentai ilgai tiria verbuojamus žmones, jų socialinius ryšius, elgseną, vertina jų patikimumą ir ištvermę ir toks tyrimas gali tęstis net kelerius metus, todėl tikėtina, kad jis niekada net nebuvo specialiųjų tarnybų agentų akiratyje, ypač vertinant aplinkybę, kad jis pats nutraukė darbo santykius (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, dėl per mažo mokamo darbo užmokesčio.
Viso darbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje metu, su juo nebandė susisiekti jokios Baltarusijos Respublikos valdžios struktūros (pvz. saugumo tarnybos). Minėtu laikotarpiu bendravo tik su savo tiesioginiais vadovais darbo vietoje. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuo pat darbo santykių nutraukimo, niekas iš buvusių bendradarbių (gamyklos vadovų ir / ar kitų bendradarbių) nebandė susisiekti su juo jokiais klausimais, o jis savo ruožtu taip pat nei bandė susisiekti, nei susisiekė, nei bendravo su buvusiais bendradarbiais.
Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. pradėdamas dirbti (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje inžinieriaus konstruktoriaus pareigose, niekaip negalėjo numatyti, kad po 2020 m. (praėjus 10 m. po darbo santykių su (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla nutraukimo) prezidento rinkimų, jo šalyje prasidės protestai, vyks susirėmimai tarp protestuotojų ir specialiųjų policijos pajėgų.
Paaiškina, kad nuo 2022-03-09 dirbo UAB,,(duomenys neskelbtini)” projektuotoju-technologu, t. y. užima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vadovaujančias pareigas, todėl abejotina, kad juo gali susidomėti Baltarusijos Respublikos žvalgybų tarnybos. Pažymi, kad Lietuvos valstybės institucijos nuo atvykimo į Lietuvą nėra užfiksavę jo padarytų nusižengimų ar kitos veiklos keliančios grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Jo biografija aiškiai rodo, kad jis negali kelti grėsmės. Jis yra privatus asmuo, norintis taikiai ir ramiai gyventi su savo šeima toli nuo Baltarusijos Respublikos režimo.
2022-02-24 Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus rezoliuciją Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, iš esmės paskelbiant Baltarusiją teroristine valstybe, jis nedirbo nei (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, nei Baltarusijos Respublikoje apskritai. Pareiškėjas nei pasirinkdamas profesiją, nei pagal ją dirbdamas Baltarusijos valstybės įmonėje negalėjo numatyti, kokia politinė situacija susiklostys Pasaulyje po kelerių metų ir kokį neigiamą vaidmenį šioje situacijoje atliks Baltarusija.
Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto dėl šeiminių priežasčių. Atsakovas Sprendimuose nurodo, skirtingą jo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, t. y. viename iš Sprendimų teigiama, kad buvo fiksuoti 55 Lietuvos Respublikos sienos kirtimai, kitame – 14, todėl atsakovas vertino, kad jo ryšiai su Baltarusijos Respublika yra nenutrūkę, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad jo šeimos nariai vis dar gyvena Baltarusijos Respublikoje (motina), jis yra pažeidžiamas būtent dėl Baltarusijos Respublikoje gyvenančių šeimos narių, kadangi Baltarusijos tarnybos gali daryti poveikį per jo artimuosius.
Nesutinka su šiais atsakovo teiginiais, kadangi kaip matyti iš atsakovo pateiktos informacijos, jis viso labo tik 7 kartus nuo 2022 m. iki Sprendimų priėmimo, kirto Lietuvos Respublikos sieną. Atsakovas nevertino aplinkybių, susijusių su vykimu į Baltarusijos Respubliką. Pirmą kartą gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jo sutuoktinė su sūnumi buvo likę gyventi Baltarusijos Respublikoje, todėl pirmasis jo vizitas buvo šeimos aplankymas per Naujuosius metus. Kiti apsilankymai buvo susiję su įgaliojimo parengimu ir išdavimu sutuoktinei, kad ji, likusi su nepilnamečiu vaiku Baltarusijos Respublikoje, galėtų atlikti su vizos gavimu susijusius veiksmus.
Kita svarbi ir atsakovo nevertinta aplinkybė, susijusi su išvykimais į Baltarusijos Respubliką yra tėčio sunki liga, t. y. tėčiui buvo diagnozuotas vėžys, paskirtas gydymas, įvairios procedūros ir operacijos. Dėl šios priežasties, siekiant padėti Baltarusijos Respublikoje likusiems tėvams, jis vyko į Baltarusijos Respubliką. Nepaisant visų dėtų pastangų, tėtis (duomenys neskelbtini) mirė.
Pareiškėjas teigia, kad visi vizitai Baltarusijos Respublikoje buvo išimtinai susiję su šeiminiais įsipareigojimais, t. y. sunkia tėčio liga. Esamoje situacijoje netgi negalima vertinti, kad jis dažnai lankėsi Baltarusijos Respublikoje, t. y. viso labo nuo 2022 metų buvo išvykęs tik 7 kartus. Atsakovas nevertinto, kad kelionių metu, jis neturėjo kontaktų su Baltarusijos institucijomis (pvz. policija, pasienio tarnybomis). Jam nebuvo vykdomos apklausos ar specialūs patikrinimai, viso labo tik standartiniai patikrinimai pasienio teritorijoje.
Pareiškėjas nurodo, kad siekia sukurti aukštą integracijos lygį Lietuvoje. Atsakovas Sprendimuose nurodo, kad jis su šeima nėra pasiekę aukšto integracijos lygio Lietuvoje, kadangi nėra ankščiau gyvenę Lietuvoje (tik nuo 2022 m.). Jis kartu su šeima stengiasi integruotis Lietuvoje, t. y. sūnus lankė Klaipėdos lopšelį – darželį, o šiais metais baigė ir pirmąją klasę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, žmona dirba uždaroje akcinėje bendrovėje. Kartu su žmona svarstė galimybę įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau dėl Baltarusijos piliečiams taikomų draudimų, to padaryti negalėjo. 2025 m. vasario mėn. jis išlaikė teorijos ir vairavimo egzaminus Lietuvoje, kad galėtų pasikeisti turimą Baltarusijos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos. Kartu su žmona internetu išklausė lietuvių kalbos kursus. Su sūnumi mokėsi lietuvių kalbos pagal mokyklos programą, ketino pasamdyti lietuvių kalbos korepetitorių ir tobulinti lietuvių kalbos žinias tam, kad galėtų ateityje gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Ilgalaikių ir tamprių ryšių su Baltarusijos Respublika jis nepalaiko, t. y. neturi nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Todėl akivaizdu, kad jo gyvenimas Lietuvoje negali būti siejamas išimtinai tik su ekonomine nauda, kaip nurodo atsakovas.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis apklausos metu išreiškė tik paviršutinišką nuomonę dėl Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, t. y. vengė vienareikšmiško vertinimo, nepateikė savo asmeninės pozicijos politikos kontekste bei kalbėjo abstrakčiai.
Apklausos metu jis nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams bei, kad Krymas priklauso Ukrainai. Nurodė, jog patiria stresą dėl Baltarusijos Respublikos režimo. Jis nepalaiko nei užsienio, nei vidaus politikos, kurią vykdo Baltarusijos Respublikos valdžia, kas taip pat lėmė sprendimą išvažiuoti iš Baltarusijos Respublikos. Jis visiškai ir besąlygiškai sutinka su Lietuvos Respublikos oficialia pozicija karo Ukrainoje klausimu. Jis nori gyventi laisvai ir suteikti ramų gyvenimą savo sūnui bei sutuoktinei Lietuvoje.
Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės, taip pat nėra pateiktas išsamus, realus jo elgesio vertinimas. Sprendimuose apsiribojama tik tariamosioms išvadomis, be pagrįstų motyvų ar įrodymų.
Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas mano, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būtų pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumo interesams. Atsakovas Sprendimuose remiasi hipotetiniu, faktinėms aplinkybėmis nepagrįstu vertinimu, kad jo buvusi darbinė veikla gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, taip pat ta aplinkybe, kad vykdamas į Baltarusiją lankyti šeimos gali kelti papildomas rizikas, nes sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Atsakovas Sprendimuose nenurodė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad jis yra lojalus Baltarusijos Respublikos režimui, kad bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis. Jo biografiniai faktai apie darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje ir kelionės į Baltarusiją sunkiai gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau net ir šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų su juo susijusių duomenų.
Pažymi, kad kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, ši aplinkybė atsakovo nebuvo vertintina kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, tačiau nutraukus ryšius su Baltarusija ir praėjus dar daugiau laiko po neva keliančių grėsmę darbo santykių nutraukimo, šį aplinkybė tapo lemiama atsakovui priimant Sprendimus panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi bei atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Aptaria VSD išvadoje išdėstytą informaciją ir konstatuotą vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas nurodo, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėtų sprendimų proporcingumą.
Aptaria nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti siejamas su užsieniečio atliktomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apklausos duomenys ir duomenys apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys apie pareiškėjo Lietuvos valstybinės sienos kirtimus patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Baltarusija nėra nutrūkę. Pareiškėjas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla nutraukė dėl ekonominių, o ne politinių priežasčių, pareiškėjas nėra Baltarusijos opozicijos dalyvis, apie protestus prieš Baltarusijos režimą pareiškėjas tik skaitė. Pareiškėjas apklausoje nurodė, kad pasienyje specialiųjų tarnybų darbuotojai išsiveda žmones, tačiau pareiškėjas specialiųjų tarnybų nebuvo sulaikytas ar apklaustas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjas Baltarusijos specialiųjų tarnybų nėra laikomas Baltarusijos režimui nelojaliu asmeniu. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Baltarusijoje gyvena jo motina. Baltarusijos specialiosios tarnybos gali paveikti pareiškėją per Baltarusijoje gyvenančius jo šeimos narius.
Ginčijami Departamento Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktiką analogiškose. Pareiškėjo darbo pobūdis strateginę reikšmę turinčioje įmonėje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).
Ginčijami Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, su pareiškėju susijusios aplinkybės ir, kad ginčijami Sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui - užtikrinti valstybės saugumą.
Atsakovas mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>, 2019-10-16 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTMyMi01MjAvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5322-520/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5322-520/2019">eA-5322-520/2019</a> ir kt.). Pažymi, kad sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai yra laikomi grėsme viešai tvarkai o ne valstybės saugumui (Šengeno konvencijos 96 straipsnio 2 dalis).
Nurodo, kad pareiškėjo atsakymai į Departamento klausimyno klausimus apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo priklausomybę nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai. Minėti atsakymai tėra pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas Departamentui, bet ne viešai pareiškėjo reiškiamos pažiūros.
Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į LVAT praktiką, VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimant ginčijamus Sprendimus Departamentas savarankiškai įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamų Sprendimų proporcingumą. Ginčijami Sprendimas atitinka LVAT praktiką.
Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog leidimai laikinai gyventi pareiškėjo žmonai ir sūnui buvo išduoti šeimos susijungimo pagrindu, panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, jo žmonai ir sūnui išduoti leidimai laikinai gyventi taip pat buvo panaikinti.
Nurodo, kad ginčijami Sprendimai nėra susiję su bendrąja prevencija. Ginčijami Sprendimai nėra priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama jo realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjo vertinimą, ginčijami sprendimai yra proporcingi.
Atsakovas mano, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus,
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad Departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Paaiškina, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2025-05-27 raštu Nr. 18-6006 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas 2025-02-26 pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad 2005–2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje.
Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos.
Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad Y. H., dirbdamas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
VSD vertina, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Pažymi, kad atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, aplinkybė, kad anksčiau VSD neįžvelgdavo grėsmės nacionaliniam saugumui dėl asmenų, dirbusių Baltarusijos strateginėse įmonėse, gyvenimo šalyje, nėra reikšminga. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika, nesieja ilgalaikiai ryšiai, pareiškėjas apklausos metu išreiškė tik paviršutinišką nuomonę dėl Baltarusijos Respublikos vykdomos politikos, taip pat jo šeimos nariai vis dar gyvena Baltarusijoje – visos šios aplinkybės kelia kontržvalgybinių rizikų.
Pareiškėjo asmeninis interesas likti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
VSD vertina, kad priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, uždraust atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-06-10 iki 2027-12-09, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2025-03-12 Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir kartu su prašymu pateikė 2025-02-26 užpildytą Klausimyną, kuriame nurodė, kad 2005-2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje.
Departamentas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo darbo Baltarusijoje pobūdį ir požiūrį į aktualią geopolitinę situaciją, 2025-05-29 atliko asmens apklausą.
Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, kurioje dirbo, nes po studijų ten gavo paskyrimą, o darbo sutartį nutraukė dėl prato mokėti mažo atlyginimo ir, pasitaikius galimybei, pakeitė darbą, gavęs pasiūlymą iš draugo. Apie 2020 m. vykusius masinius protestus Baltarusijoje skaitė, nei pats, nei jo giminaičiai iš Baltarusijos valdžios poveikių priemonių nepatyrė. Sprendimui atvykti dirbti ir gyventi į Lietuvą padarė įtaką ir 2020 m. įvykiai Baltarusijoje, ir sumažėjusios darbo apimtys, nes sumažėjo užsakymų. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaria Baltarusijos režimui ir Rusijos vykdomai politikai. Smerkia Rusijos veiksmus, yra prieš karą. Paaiškino, kad Rusija turi daug poveikio Baltarusijai ir Baltarusijoje viskas priklauso nuo Rusijos. Jam tai kelia stresą, todėl jis nežiūri žinių. Teigė, jog į Baltarusiją važiuodavo pas tėvus, o dabar likusi tik mama, nes tėvas 2024 m. lapkričio mėn. mirė. Paaiškino, kad vykdamas į Baltarusiją kiekvieną kartą patiria stresą, nes mato, kaip pasienyje specialiųjų tarnybų darbuotojai išsiveda žmones, tačiau jo niekas nieko neklausinėjo, nesiūlė. Karo tarnybos nėra atlikęs, nes mokėsi aukštosiose mokyklose ir buvo atidėtas šaukimas.
Departamentas patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjui anksčiau Lietuva buvo išdavusi keturias Šengeno vizas, galiojusias nuo 2015-11-20 iki 2016-05-21, nuo 2016-08-19 iki 2017-08-18, nuo 2017-12-08 iki 2018-12-07, nuo 2019-03-29 iki 2020-03-28, buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021-09-09 iki 2022-03-08, išduoti du leidimai laikinai gyventi - pirmasis leidimas laikinai gyventi išduotas 2022-03-09, galiojo iki 2022-09-20, pastarasis leidimas laikinai gyventi išduotas 2022-09-12, galioja iki 2025-07-12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, asmuo Lietuvoje dirba nuo 2021-09-28.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo šeimos nariams yra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjo sutuoktinei V. H., ir nepilnamečiui vaikui A. H., leidimai laikinai gyventi išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo pagrindu).
Departamentas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis nustatė, kad leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, buvo fiksuota 14 Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo atvejų - pareiškėjas atvykdavo į Lietuvos Respubliką ir išvykdavo į Baltarusijos Respubliką, Rusijos Federaciją (fiksuoti 7 išvykimai, kurie vidutiniškai trukdavo 6 dienas arba 2 savaites). Departamentas, vertindamas pareiškėjo sienos kirtimus, sprendė, kad pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusijos Respubliką.
Departamentas vertindamas šeiminius ryšius, nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena ir dirba pareiškėjo sutuoktinė - Baltarusijos pilietė V. H., gimusi (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kuriai nuo 2022-10-24 išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (asmens sutuoktinis dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas). Šiuo metu asmens sutuoktinė V. H. turi leidimą laikinai gyventi, išduotą nuo 2022-10-24 iki 2025-07-12. Taip pat Lietuvoje gyvena asmens nepilnametis vaikas - Baltarusijos pilietis A. H., gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (nepilnamečio asmens šeimos narys dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi ar jį turi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas), galiojantį nuo 2022-10-28 iki 2025-07-12. Mokinių registro duomenimis, pareiškėjo nepilnametis vaikas yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) mokykloje. Minėtų šeimos narių gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota nuo 2024-12-20. Asmens sutuoktinė ir vaikas 2025-03-12 Departamentui pateikė prašymus pakeisti turimus leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.
VSD 2025-05-27 Departamentui pateikė išvadą Nr. 18-6006, kurioje nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
VSD pateiktoje išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla yra viena didžiausių valstybės įmonių, gaminančių transporto mašinas, sunkvežimius, kranus, puspriekabes ir specialius furgonus Rytų Europoje. 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla buvo įtraukta į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą už represijas prieš darbuotojus, dalyvavusius masiniuose protestuose prieš A. L. autoritarinį režimą po prieštaringai vertinamų 2020 m. prezidento rinkimų, nuo 2023 m. kovo mėn. taikomos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų.
VSD išvadoje nurodė, kad turimais duomenimis, asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į tai, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Departamentas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, ginčijamais Sprendimais panaikino leidimą laikinai gyventi, atitinkamai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-06-10 iki 2027-12-09.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas Sprendimus panaikinti.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus ar turimus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, darbo šalyje laikotarpį ar kitas aplinkybes.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nu, kad leidimas laikinai panaikinamas kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024-06-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus Valstybės saugumo departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), bei darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga Valstybės saugumo departamentui pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2006-10-18 sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99), LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDYwMy02MjkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4603-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4603-629/2019">eA-4603-629/2019</a>, 2021-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyMS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3521-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3521-968/2021">eA-3521-968/2021</a>). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019-11-26 sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008-04-24 sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTAzLTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2103-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2103-415/2023">A-2103-415/2023</a>;; 2023-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjAwNi01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2006-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2006-520/2023">eA-2006-520/2023</a>; 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk0OS04MTUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1949-815/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1949-815/2023">eA-1949-815/2023</a>; 2024-02-02 nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi VSD 2025-05-27 išvada Nr. 18-6006. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje (Baltarusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėse) gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Baltarusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo praeityje atlikti veiksmai VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pareiškėjas prieš 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje, esant kitokiai geopolitinei situacijai, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į aktualų geopolitinį kontekstą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su VSD ir Departamento padarytomis išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
LVAT praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA0OS03NTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1049-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1049-756/2017">eA-1049-756/2017</a>; 2017-06-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>).
Teismas pažymi, kad iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes. Vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas 2022 m. kovo mėn. darbo pagrindu. Lietuvoje gyvenantiems asmens šeimos nariams leidimai laikinai gyventi išduoti pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi pagrindu, taip pat 2022 m. Taigi tiek pareiškėjas, tiek jo šeimos nariai anksčiau Lietuvoje nėra gyvenę, todėl vertintina, kad jie nėra pasiekę aukšto integracijos lygio Lietuvoje. Siekis gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad asmens šeimos nariai gyvena šioje valstybėje, todėl darė išvadą, kad asmens ryšiai su Lietuva, nelaikomi atsveriančiais grėsmės valstybės saugumui svarbą. Kadangi asmens sutuoktinei ir asmens nepilnamečiui vaikui leidimai laikinai gyventi išduoti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi pagrindu, todėl pareiškėjo žmonai ir sūnui išduoti leidimai laikinai gyventi taip pat buvo panaikinti.
Departamentas, vertindamas pareiškėjo sienos kirtimus, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusijos Respubliką. Nors pareiškėjo išvykimai į Baltarusiją buvo trumpalaikiai, tačiau tai rodo, kad asmens ryšiai su kilmės valstybe yra nenutrūkę, todėl asmuo gali būti paveiktas priešiško Lietuvai režimo. Asmuo ir pats nurodė, kad tebeturi ryšių Baltarusijoje (gyvena asmens mama), todėl atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, darė išvadą, kad asmuo yra pažeidžiamas būtent dėl Baltarusijoje gyvenančių asmens šeimos narių, nes atitinkamos Baltarusijos tarnybos gali daryti poveikį asmeniui per jo artimuosius. Kaip nurodė VSD pateiktoje išvadoje, asmens periodiškas vykimas į Baltarusiją kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog darbo minėtoje gamykloje nesirinko, nes po studijų gavo paskyrimą. Asmuo darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) automobilių gamykla nutraukė dėl finansinių priežasčių (dėl mažo atlyginimo), o asmuo ir pats neieškojo galimybių iš minėtos gamyklos išeiti, nes perėjo dirbti į kitą įmonę, kai gavo pasiūlymą iš draugo. Paaiškino, kad jo sprendimą išvykti iš Baltarusijos įtakojo ne tik 2020 m. įvykę masiniai protestai Baltarusijoje, tačiau po to, klientai nebenorėjo investuoti, sumažėjo užsakymų, todėl nusprendė pabandyti išvažiuoti dirbti kitur. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis rinkimuose nedalyvavo, kad smerkia Rusijos veiksmus, yra prieš karą, ir nuolat akcentavo, jog patiria stresą dėl Baltarusijos režimo, dėl Baltarusijos pareigūnų veiksmų, kuriuos patyrė kiti žmonės, tačiau ši pozicija buvo paremta jo skaityta informacija, nes kaip asmuo nurodė nei jis, nei jo artimieji nepatyrė jokių poveikio priemonių. Todėl atsižvelgiant į darbo (duomenys neskelbtini) automobilių gamykloje laikotarpį ir darbo santykių nutraukimo priežastis, taip pat, kad asmuo išreiškė paviršutinišką nuomonę apie Baltarusijos politiką, t. y. vengė vienareikšmio vertinimo, nepateikė savo asmeninės pozicijos politikos kontekste, kalbėjo abstrakčiai, kad atvykimas dirbti ir gyventi į Lietuvos Respubliką daugiausia nulemtos ekonominių priežasčių, vertino, kad asmuo gali būti laikomas lojaliu ir patikimu Baltarusijos režimui asmeniu, o tai, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui, kelia kontržvalgybinių rizikų.
Teismas, įvertinęs ginčijamų Sprendimų turinį, konstatuoja, kad jie yra grindžiami aktualiu teisiniu reguliavimu, juose įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teismo vertinimu, Departamento surinkta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Toks vertinimas darytinas atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą. Sutiktina, kad yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčijamų Sprendimų turinį, daro išvadą, kad Sprendimuose yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamų Sprendimų turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai, Sprendimai yra individualizuoti, pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais, juose nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimai atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimai buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl Departamento 2025-06-09 sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, Departamento 2025-06-09 sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Departamento 2025-06-10 sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-06-10 iki 2027-12-09 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Iš esmės nepatenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, t. y. įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą – 2025-06-09 ir 2025-06-10 sprendimus panaikinti, ir priimti naują sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi bei panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Y. H. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė
