Administracinė byla Nr. eI3-4354-764/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06396-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
2025 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Provestum“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Provestum“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo nagrinėti patikslintų pareiškėjos UAB „Provestum“ pelno mokesčio deklaracijų nuo 2020 metų priėmimo klausimą.
Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 19 d. pareiškėja ir UAB „Parket Trade“ sudarė susitarimą dėl mokestinių nuostolių perkėlimo (toliau – Susitarimas Nr. 1), pagal kurį UAB „Parket Trade“ perdavė, o pareiškėjas perėmė 2020 m. mokestinių nuostolių sumą 257 646 Eur. 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėja ir UAB „Parket Trade“ sudarė susitarimą dėl Susitarimo Nr. 1 pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, pagal kurį Susitarimas Nr. 1 papildomas nauja nuostata, teigiančia kad „Šiame susitarime nurodyti mokestiniai nuostoliai t. y. 257 646 Eur mokestinių nuostolių už 2020 m., mokestinių nuostolių perėmėjui laikomi perduoti 2021 m. gruodžio 9 d.“. Nors Susitarimas Nr. 1 atitikimo Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 56-1 str. keliamus reikalavimus, Susitarimas Nr. 1 faktiškai liko neįgyvendintas, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) savo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 331-1398540 neleido Bendrovei pasinaudoti perimtais mokestiniais nuostoliais. Mokesčių administratorius pakeitė savo poziciją dėl mokestinių nuostolių perdavimo reikalavimo (PMĮ 56 – 1 str. 1 d. komentaro 2 ir 3 punktas buvo pakeistas pagal VMI 2024 m. balandžio 5 d. raštą Nr. (18.10-31-1 Mr)-R-1293, 4 Priedas), pagal kurią pareiškėjos ir UAB „Parket Trade“ sudarytas Susitarimas Nr. 1 būtų mokesčio administratoriaus patvirtintas. 2024 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja ir UAB „Parket Trade“ sudarė susitarimą dėl Susitarimo Nr. 1 pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, pagal kurį tame tarpe šalys susitarė, kad mokestiniai nuostoliai yra perduodami atlygintinai. t. y. už 3 864,69 Eur kainą. Kainos mokėjimui UAB „Parket Trade“ išrašė sąskaitą-faktūrą Serija PARD Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja patikslino savo pelno mokesčio deklaracijas. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VAVMI) atmetė pareiškėjos patikslintas pelno mokesčio deklaracijas nurodydama, kad: „Pagal MAĮ 68 str. 4 d. 4 punktą, pelno mokesčio deklaraciją patikslinti ir joje mokėtiną mokestį gali perskaičiuoti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius, jeigu deklaracija yra tikslinama vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 dalimi. Paminėtina, kad ir MAĮ komentare yra pažymėta, kad einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas tik tiek, kiek tai yra susiję su kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktimi ištiestosios rankos principui ir minėtų lengvatų taikymo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu atveju taikomos PMĮ 56-1 straipsnio 6 dalies nuostatos, o ne PMĮ 40 straipsnio 2 dalies (kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktis ištiestosios rankos principo) taikymas, pareiškėja mano, kad tokia ūkinė operacija ir lieka nuostolių perkėlimo ūkine operacija, o ne pardavimu. Todėl, šiuo konkrečiu atveju galioja standartinis einamųjų ir trejų praėjusių kalendorinių metų senaties terminas“.
Teigia, jog pareiškėja, siekdama teisėtomis priemonėmis pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 str. 4 d. 4 p. numatyta išimtimi patikslinti pelno mokesčio deklaraciją ir joje mokėtiną mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 d., su UAB „Parket Trade“ sudarė susitarimą dėl Susitarimo Nr. 1 pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, pagal kurį mokestiniai nuostoliai yra perduodami atlygintinai bei išrašė sąskaitą-faktūrą. Kadangi pareiškėja ir UAB „Parket Trade“ yra tarpusavyje susiję asmenys, dėl to tokiam susitarimui dėl Susitarimo Nr. 1 pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija yra taikomas PMĮ 40 str. 2 d. numatytas kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktis ištiestosios rankos principas. Dėl ko tikslinti susijusias mokestines deklaracijas galima ne trejus, bet penkerius metus. Be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Susitarimas Nr. 1 yra vis dar galiojantis nuo jo sudarymo momento, tačiau nebuvo įvykdytas tik dėl mokesčių administratoriaus veiksmų – t.y. kaip pasirodė, laikino nesutikimo priimti pakoreguotas pareiškėjos pelno mokesčio deklaracijas. Šiuo metu mokesčių administratorius yra kardinaliai pakeitęs savo oficialią poziciją (kaip minėta aukščiau, PMĮ 56 - 1 str. 1 d. komentaro 2 ir 3 punktas buvo pakeistas pagal VMI 2024 m. balandžio 5 d. raštą Nr. (18.10-31-1 Mr)-R-1293) ir tokios koreguotos mokesčių deklaracijos būtų be klausimų priimtos. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjui nusprendus pasinaudoti teise perimti ankstesnio mokestinio laikotarpio nuostolius iš susijusio asmens – UAB „Parket Trade“ – su šių nuostolių apskaičiavimu ir deklaravimu susiję mokestiniai teisiniai santykiai negali būti pripažinti pasibaigusiais. Pagal MAĮ 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir įvertinti visą situaciją, kuri šiuo atveju susidarė būtent dėl mokesčių administratoriaus veiksmų.
Atsakovė VAVMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja per Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS) pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma – PLN204) už 2020 m., kuri buvo atmesta, nes buvo pateiktas dokumentas, kurio teikimui ir / ar tikslinimui suėjęs senaties terminas. 2024 m. rugsėjo 27 d. Mokesčių administratoriui per Mano VMI portalą buvo pateiktas pareiškėjos paaiškinimas dėl pelno mokesčio deklaracijos tikslinimo su papildomais dokumentais. Atsakovė įvertinusi pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. raštą / paklausimą, 2024 m. spalio -11 d. raštu Nr. (7.1 Mr) 46-7624 pareiškėjai per Mano VMI portalą išsiuntė atsakymą, kuriuo informavo, kad prašymas nėra tenkinamas. Pareiškėja buvo informuota, kad patikslinta 2020 m. pelno mokesčio deklaracija, pagal pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. pateiktą paaiškinimą dėl galimybės pateikti patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį, ilgesnį nei einamieji ir 3 praėję mokestinai metai, bet ne daugiau, kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, kai tikslinama dėl sandorių kainodaros taikant PMĮ 40 str. 2 dalį, negali būti priimta. Mokestinių nuostolių perkėlimas yra susijęs su atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių prievolių dydžiu, todėl, VMI nuomone, taikoma bendra (3 metų) MAĮ 68 straipsnyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, kaip ir bet kurių kitų ribojamų dydžių atskaitymų pripažinimo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad nuostoliai perkeliami už atlygį. Išimtys, kada mokesčių mokėtojas bei mokesčių administratorius mokestį gali apskaičiuoti ir / ar perskaičiuoti už einamuosius ir 5 ar 10 praėjusius kalendorinius metus, numatytos MAĮ 68 straipsnio 4 bei 6 dalyse. Nuostolių tarp grupės įmonių perleidimui taikomos PMĮ 56-1 straipsnio nuostatos, pagal kurias toks nuostolių perleidimas ir lieka nuostolių perkėlimu, o ne pardavimu. Atsižvelgiant į tai, pateiktu atveju yra netaikomos PMĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakymas buvo grindžiamas šiomis nuostatomis. VMI, vadovaudamasi MAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, rengia apibendrintus atitinkamų mokesčių įstatymų paaiškinimus (komentarus), siekdama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai geriau suprastų atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatas bei mokesčių administravimo procedūras. Tačiau MAĮ 12 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apibendrintas mokesčių įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia tik kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. MAĮ 66 straipsnis nustato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja pateikdamas patikslintą deklaraciją.
Teigia, jog mokestinių nuostolių perkėlimą tarp vienetų grupės vienetų reglamentuoja PMĮ X-1 skyrius. Siekiant pasinaudoti PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti vieno vieneto mokestinius nuostolius kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam vienetui, vienetai turi atitikti PMĮ nustatytus reikalavimus. PMĮ 56-1 straipsnis nenustato jokio (specialaus) termino, iki kada vienetai gali pasinaudoti galimybe perkelti atitinkamo laikotarpio mokestinius nuostolius. Kadangi mokestinių nuostolių perkėlimas yra susijęs su atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių prievolių dydžiu (perkeltais mokestiniais nuostoliais mažinamas juos perėmusio vieneto apmokestinamasis pelnas), todėl, nesant specialių taisyklių, taikoma bendra MAĮ 68 straipsnyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi, mokesčių mokėtojas dėl savo iniciatyva perskaičiuotų mokestinių nuostolių tikslinti pelno mokesčio deklaraciją gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Pagal MAĮ 68 str. 4 d. 4 punktą, pelno mokesčio deklaraciją patikslinti ir joje mokėtiną mokestį gali perskaičiuoti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius, jeigu deklaracija yra tikslinama vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 dalimi. Paminėtina, kad ir MAĮ komentare yra pažymėta, kad einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų senaties terminas taikomas tik tiek, kiek tai yra susiję su kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktimi ištiestosios rankos principui ir minėtų lengvatų taikymo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu atveju taikomos PMĮ 56-1 straipsnio 6 dalies nuostatos, o ne PMĮ 40 straipsnio 2 dalies (kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktis ištiestosios rankos principo) taikymas, mano, kad tokia ūkinė operacija ir lieka nuostolių perkėlimo ūkine operacija, o ne pardavimu. Todėl, šiuo konkrečiu atveju galioja standartinis einamųjų ir trejų praėjusių kalendorinių metų senaties terminas.
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo nagrinėti patikslintų pareiškėjos UAB „Provestum“ pelno mokesčio deklaracijų nuo 2020 metų priėmimo klausimą.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja per EDS pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma – PLN204) už 2020 m., kuri buvo atmesta, nes buvo pateiktas dokumentas, kurio teikimui ir / ar tikslinimui suėjęs senaties terminas.
2024 m. rugsėjo 27 d. Mokesčių administratoriui per Mano VMI portalą buvo pateiktas pareiškėjos paaiškinimas dėl pelno mokesčio deklaracijos tikslinimo su papildomais dokumentais.
Atsakovė įvertinusi pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. raštą / paklausimą, 2024 m. spalio 11 d. raštu Nr. (7.1 Mr) 46-7624 pareiškėjai per Mano VMI portalą išsiuntė atsakymą, kuriuo informavo, kad prašymas nėra tenkinamas. Pareiškėja buvo informuota, kad patikslinta 2020 m. pelno mokesčio deklaracija, pagal pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 27 d. pateiktą paaiškinimą dėl galimybės pateikti patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį, ilgesnį nei einamieji ir 3 praėję mokestinai metai, bet ne daugiau, kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, kai tikslinama dėl sandorių kainodaros taikant PMĮ 40 str. 2 dalį, negali būti priimta.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo nagrinėti patikslintų pareiškėjos UAB „Provestum“ pelno mokesčio deklaracijų nuo 2020 metų priėmimo klausimą.
Mokestinių nuostolių perkėlimą tarp vienetų grupės vienetų reglamentuoja PMĮ X-1 skyrius. Siekiant pasinaudoti PMĮ 56-1 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti vieno vieneto mokestinius nuostolius kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam vienetui, vienetai turi atitikti PMĮ nustatytus reikalavimus. PMĮ 56-1 straipsnis nenustato jokio specialaus termino, iki kada vienetai gali pasinaudoti galimybe perkelti atitinkamo laikotarpio mokestinius nuostolius. Kadangi mokestinių nuostolių perkėlimas yra susijęs su atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių prievolių dydžiu (perkeltais mokestiniais nuostoliais mažinamas juos perėmusio vieneto apmokestinamasis pelnas), todėl, nesant specialių taisyklių, taikoma bendra MAĮ 68 straipsnyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis.
Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Mokesčių mokėtojas dėl savo iniciatyva perskaičiuotų mokestinių nuostolių tikslinti pelno mokesčio deklaraciją gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus.
Pagal MAĮ 68 str. 4 d. 4 punktą, pelno mokesčio deklaraciją patikslinti ir joje mokėtiną mokestį gali perskaičiuoti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius, jeigu deklaracija yra tikslinama vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 dalimi.
Teismo vertinimu, mokestinių nuostolių perkėlimas yra susijęs su atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių prievolių dydžiu, todėl nagrinėjamu atveju taikoma bendra MAĮ 68 straipsnyje nustatyta mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, kaip ir bet kurių kitų ribojamų dydžių atskaitymų pripažinimo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad nuostoliai perkeliami už atlygį.
Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu atveju taikomos PMĮ 56-1 straipsnio 6 dalies nuostatos, o ne PMĮ 40 straipsnio 2 dalies (kontroliuojamųjų sandorių kainų atitiktis ištiestosios rankos principo) taikymas, konstatuotina, kad tokia ūkinė operacija ir lieka nuostolių perkėlimo ūkine operacija, o ne pardavimu. Todėl, šiuo konkrečiu atveju galioja standartinis einamųjų ir trejų praėjusių kalendorinių metų senaties terminas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų ir neturi būti įpareigota iš naujo nagrinėti patikslintų pareiškėjos UAB „Provestum“ pelno mokesčio deklaracijų nuo 2020 metų priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tad nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Provestum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
