G. J., A. V. ir V. M. pagal BK 284 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-350/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09407-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir D. V.

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

nukentėjusiajam V. M. ir jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjui advokatui Valentinui Račui,

nuteistajam G. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjo advokato Valentino Račo apeliacinį skundą (toliau – Pareiškėjas) dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis),

G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

A. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš G. J. ir A. V. nukentėjusiajam V. M. 23,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš G. J. ir A. V. nukentėjusiajam V. M. po 1150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteista iš G. J. ir A. V. po 24,97 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. J. ir A. V., 2020 m. vasario 29 d., laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 01.20 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose ir teritorijoje prie įėjimo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: vartodami necenzūrinius žodžius ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sukėlė konfliktinę situaciją, A. V. sudavus vieną smūgį ranka į krūtinę ir vieną smūgį delnu į kairiąją veido pusę nukentėjusiajam V. M. ir sukėlus V. M. fizinį skausmą, G. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu V. M. į kaktą, vieną smūgį kumščiu į viršugalvį ir vieną smūgį kumščiu į kairiąją veido pusę, tuo padarydamas V. M. poodines kraujosruvas kaktoje, odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiame momenyje – nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą.

II. Apeliacinio skundu argumentai

2. Nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjas atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį, nes neįrodyta, jog nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde gausiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, BK nuostatos.

2.1. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistųjų kaltumą yra grindžiamos išimtinai tik akivaizdžiai nedidele tų baudžiamojoje byloje esančių duomenų dalimi, kurie galėtų pagrįsti nuteistųjų kaltę. Kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie tokias pirmosios instancijos teismo išvadas neigia, liko neaptarti ir visiškai neįvertinti bei nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistųjų kaltumą padarytos ne išnagrinėjus ir įvertinus visų įrodymų visumą, o vertinant tik atskirus duomenis, kurie, kaip minėta, grindžia nuteistųjų tariamą kaltumą.

2.2. Nurodo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pirmosios instancijos teismui daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Mano, jog iš byloje esančių duomenų, negalima daryti išvados, jog egzistuoja BK 284 straipsnyje numatyti požymiai ir nuteistųjų tiesioginė tyčia, tai yra elementarus išimtinai nuteistųjų ir nukentėjusiojo asmeninis konfliktas, kurį savo elgesiu inicijavo būtent nukentėjusysis V. M..

2.3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas pagal nuteistųjų pareiškimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, šioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto V. M. atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad šis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, buvo pradėtas pagal nuteistųjų pareiškimus, kurie pateikti 2020 m. kovo 3 d. (A. V.) ir 2020 m. kovo 5 d. (G. J.), nukentėjusysis pareiškimą pateikė vėliau, t. y., 2020 m. kovo 6 d., neaišku iš kur sužinojęs apie tai, kad policijoje yra pateikti nuteistųjų pareiškimai. Be to, kaip įrodymai pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nustatyti nuteistiesiems padaryti sužalojimai. Šie duomenys, anot pareiškėjo, yra svarbūs vertinant nenuoseklią, nelogišką ir prieštaringą pirmosios instancijos teismo poziciją analizuojant įvykį ir jo padarinius abejoms konflikto šalims bei, atitinkamai, kvalifikuojant abiejų konflikto pusių atliktas veikas bei taikant BK 284 straipsnį.

2.4. Pirmosios instancijos teismo liko visiškai neįvertintos nuteistųjų ir nukentėjusiojo, kaip tiesioginių konflikto dalyvių, pozicijos ir netinkamai vertintas restorano „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas (kaip vienintelis nors ir nedidelės dalies įvykio, įrodymas).

2.5. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Iš tos pačios vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad žodinis konfliktas perėjo į fizinį konfliktą A. V. pradėjus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį – suduodant smūgį į krūtinę bei vieną smūgį į veidą, po ko V. M. stumia A. V. į kavinės vidų“, nėra teisinga ir neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Iš vaizdo įrašo matoma, jog nuteistoji A. V. smūgio į krūtinę nukentėjusiajam nesudavė. Veiksmas, kurį atliko A. V., nėra ir negali būti traktuojamas kaip smūgis į krūtinę. Juo labiau, kad jokių sužalojimų šioje kūno dalyje nukentėjusiajam nebuvo nustatyta, pats nukentėjusysis ne kartą minėjo bylos nagrinėjimo metu, kad A. V. atliktais veiksmai jam nebuvo sukeltas net fizinis skausmas.

2.6. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, kurį patvirtino restorano „(duomenys neskelbtini)“ administratorė G. P., kuomet jis apgadino restorano „(duomenys neskelbtini)“ turtą (sulaužytos restorano „(duomenys neskelbtini)“ tualeto durys, kurias sulaužė ir, atvykęs kitą dieną, atsiprašė bei sutvarkė nukentėjusysis V. M.). Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kas vyksta iš karto po to, kuomet nukentėjusysis įstumia nuteistuosius į restorano patalpas, kurios nėra filmuojamos, nustatyti nepavyko, kadangi nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų tiesiogiai konflikto nestebėjo (keli liudytojai matė konflikto pasekmes tiek nuteistiesiems, tiek ir nukentėjusiajam). Nors sveikatos sutrikdymo mastas jiems nesiskiria, nuteistiesiems padarytus sužalojimus objektyviai galima vertinti kaip gausesnius ir stipresnius nei nukentėjusiajam (ypač po to, kuomet teismo paskirtos kompleksinės medicininės ekspertizės išvadoje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskleistas nukentėjusiojo planas dar ir pasipelnyti iš susidariusios situacijos, kuomet šis sakė netiesą apie sužalotus dantis).

2.7. Be to, nėra įvertinama, kad tariamų nuteistojo G. J. smūgių sudavimo metu, kas matosi ir vaizdo įraše, šis nuteistasis rankose laiko telefoną. Kyla klausimas, kaip šis, turėdamas rankoje telefoną, galėtų nukentėjusiojo nurodytu metu suduoti šiam tris smūgius ir padaryti sužalojimus. Nevertinti ir G. J. padaryti sužalojimai, kuriuos patvirtina aukščiau nurodyta specialisto išvada. Nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis G. J. neneigia, kad tarp jų kilo konfliktas, kuris prasidėjo po to, kai nukentėjusysis įstūmė nuteistuosius į restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Tačiau, įvertinus tiek G. J. parodymus, kurie taip pat viso proceso metu buvo nuoseklūs, faktą, kad nukentėjusiojo teigimu jam suduotų smūgių metu kaltinamasis G. J. rankoje laiko telefono aparatą, pirmosios instancijos teismo išvados, kurios iš esmės grindžiamos išimtinai nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrįstos.

2.8. Nurodo, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis G. J. iššaukiančiai nesielgė; kai jį, tariamai, vadino „(necenzūrinis žodis)“, kiti šventės dalyviai to negirdėjo; kai jį lauke tariamai taip vadino kaltinamoji A. V., negirdėjo net kitas kaltinamasis G. J.. O po įvykio, kuomet jis išvažiavo, šventė vyko toliau, galimai grojo muzika, apie bet kokius požymius, kad kaltinamųjų veiksmai visų pirma būtų nukreipti į nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, nukentėjusysis neužsiminė (tai nebuvo nurodoma ir jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu).

2.9. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog „<...> šiuo atveju, iš dalies specialistų išvadomis bei ekspertizės aktu nustatyta, kad po šio įvykio V. M. buvo padaryti sekantys sužalojimai – poodines kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaktoje ir kairėje momeninėje srityje ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti ranka nuo trijų ar keturių trauminių poveikių. Nes, nei vienoje iš byloje esančių specialisto išvadų, nei pirmosios instancijos teismo paskirtos kompleksinės medicininės ekspertizės išvadoje nėra konstatuojama, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka. O iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis G. J. tuo metu, kai kaltinamasis teigia, kad jam buvo suduoti smūgiai, rankoje laikė telefono aparatą.

2.10. Teigia, jog liudytojų parodymai, kurie leido pirmosios instancijos teismui daryti analizuojamas išvadas, nuosprendyje išvis nedetalizuojami (nenurodomi nei liudytojai, nei kokie jų parodymai leidžia pirmosios instancijos teismui daryti skunde cituotas išvadas). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog liudytojų parodymai ir vaizdo įraše matomas taksi automobilio vairuotojas, kuris nebuvo apklaustas, neleidžia daryti išvados, jog kilo BK 284 straipsnyje įtvirtinti nusikaltimo padariniai, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

2.11. Mano, kad liudytojų nurodomi nepatogumai akivaizdžiai nesiekė tokio pavojingumo aplinkiniams laipsnio, jog būtų traktuojami kaip pakankami pripažinti nuteistuosius padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes, anot pareiškėjo, galima pagrįstai konstatuoti, jog byloje nėra nustatytas vienas iš būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių – padarinių, todėl nuteistieji negalėjo būti pripažinti kaltais padarę šią nusikalstamą veiką.

2.12. Pirmosios instancijos išvada, jog „Be jokios abejonės kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka – dėl įvykio buvo iškviesta policija, greitoji pagalba“, mano, kad valstybės įstaigų savo tiesioginių funkcijų vykdymas nėra ir negali būti traktuojamas kaip visuomenės rimties ir viešosios tvarkos sutrikdymas BK 284 straipsnio taikymo prasme. Darant tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas nutylėjo, kad bendruoju pagalbos numeriu pirmoji paskambino nuteistoji A. V., nes būtent jai, įvertinus aukščiau aptartą specialisto išvadą, buvo padaryti pagal savo pobūdį sunkiausi sužalojimai. A. V. ir jos skambučio pradžios data ir laikas – 2020 m. vasario 29 d., 01.19 val., t. y., anksčiau nei nukentėjusiojo, kuris skambino 2020 m. vasario 29 d., 01.22 val. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo logiką, šių padarinių atsiradimą, visų pirma, sąlygojo nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių nuteistajai buvo padaryti atitinkami sužalojimai, dėl kurių ši kreipėsi į nurodytas valstybės įstaigas.

2.13. Anot pareiškėjo, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarymas būtent kaltinamosios A. V. veiksmais nėra nustatomas. O ir nukentėjusysis, kaip minėta, net du kartus bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl A. V. suduoto smūgio delnu, jis net nepajuto fizinio skausmo. To atsiradimas priskiriamas G. J. veiksmams, o tokia pozicija faktiškai grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo teismui teiktų akivaizdžiai neteisingų parodymų apie jam padarytus dantų sužalojimus. Pirmosios instancijos teismo paskirtos kompleksinės medicininės ekspertizės išvadoje nukentėjusiajam sužalojimų veido – burnos srityje, dantenose nustatyta nebuvo. Kaip ir nebuvo nustatyti 24, 25, 27 dantų šaknų lūžiai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymais byloje beatodairiškai pasitikėti nebuvo pagrindo.

2.14. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2021 m. vasario 10 d. nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ prokurorės daroma išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamiesiems padaryti sužalojimai tyčiniais V. M. veiksmais. Šis nutarimas buvo paliktas galioti tiek aukštesniojo prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek ir aukštesniojo teismo. Nuteistųjų skundus nagrinėję ikiteisminio tyrimo teisėjas ir aukštesnysis teismas tokias prokurorės nutarime daromas išvadas pripažino pagrįstomis. Šioje byloje, esant tam pačiam įvykiui ir lygiai tiems patiems duomenims apie šias įvykio aplinkybes, tiek prokurorė, tiek ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas daro priešingą išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiam padaryti sužalojimai yra padaryti būtent nuteistųjų veiksmais. Mano, toks dvigubų standartų taikymas, vertinant tą pačia situaciją, tų pačių duomenų kontekste, nėra leistinas ir priimtinas, ir, galų gale, yra neteisingas.

2.15. Nurodo, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybės, jei jau sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamųjų veiksmais, manytina, kad byloje turėjo būti taikomas BK 28 straipsnis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu abu nuteistieji nuosekliai nurodė, kad visos šventės metu būtent nukentėjusysis įvairiais būdais provokavo konfliktą – elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Įvertinus tiek nukentėjusiojo elgesį, tiek ir jo kūno sudėjimą bei faktą, kad būtent jis jau buvo pradėjęs aktyvius veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu, anot pareiškėjo, tai leido kaltinamajam G. J. tai įvertinti kaip realią, akivaizdžią grėsmę tiek kaltinamosios A. V., tiek ir jo sveikatai. Ir tolimesni veiksmai, kokie jie bebūtų, buvo atlikti būtinosios ginties ribose.

2.16. Teigia, jog šiuo atveju šios ribos nebuvo peržengtos, daugiau nei pagrįstai patvirtina byloje esantys duomenys apie tiek nukentėjusiajam, tiek ir nuteistiesiems nustatytus sužalojimus. Kaip jau kelis kartus minėta, nors sveikatos sutrikdymo mastas nesiskiria, nuteistiesiems padarytus sužalojimus objektyviai galima vertinti kaip gausesnius ir stipresnius nei nukentėjusiajam.

3. Teismo posėdyje nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjas advokatas Valentinas Račas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas Raimundas Gargasas, atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama šių skundų ribų.

6. Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų veika nagrinėjamu atveju atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio sudėtį, nes nebuvo sukelti šio straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai.

7. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8. Nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamas konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas, kilo viešoje vietoje – Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, kuriame vyko A. L. jubiliejaus šventė, o konflikto dalyviai, tiek nukentėjusysis V. M., tiek nuteistieji A. V. ir G. J. dalyvavo toje šventėje. A. V. ir G. J. pobūvyje dalyvavo kaip pora, o iki šio pobūvio nei jie V. M., nei V. M. jų nepažinojo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad prie restorano, lauke besikalbant V. M. ir G. J., prie V. M. priėjusi A. V. atliko smurtinį veiksmą ranka – sudavė smūgį ar pastūmė pastarąjį į krūtinę, o po to delnu sudavė į veidą. Tuo metu G. J. stovėjo prie atidarytų restorano durų, o V. M. stovėjo toliau. Po A. V. smūgių V. M. pastarasis stūmė A. V., ir kartu G. J., į restorano vidų. Konflikto dalyviams pasišalinus iš kameros filmuojamos zonos matyti, kad tarpduryje vyksta stumdymasis, kad G. J. laiko dešinę ranką, kurioje turi telefoną, iškeltą virš galvos, trumpam į kameros filmavimo zoną išeina A. V., kuri atlieka panašų į stūmimo veiksmą. Po to restorano durys užsidaro.

9. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kas nors be šiame konflikte dalyvavusių asmenų būtų matę tolesnius įvykius restorano koridoriuje, tačiau akivaizdu, jog konfliktas ten tęsėsi ir V. M. ten buvo sužalotas, po ko kraujuojantis jis užlipo į antrame restorano aukšte esančią banketinę salę, kur jį sužalotą matė ir daugiau pobūvyje dalyvavusių asmenų.

10. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos įrodymų visetą vietoje, kur buvo sužalotas V. M., jokių kitų asmenų nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. M. restorano koridoriuje galėjo sužaloti ne nuteistieji, o koks nors trečias asmuo ar asmenys.

11. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti V. M. parodymais, kad smūgius į galvos sritį, kur pagal teismo medicinos specialisto išvadą jam buvo nustatyti sužalojimai, padarė G. J..

12. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje nekelia abejonių aplinkybė, kad fizinį smurtą naudoti prieš nukentėjusįjį pradėjo būtent A. V.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad betarpiškai prieš A. V. veiksmus V. M. bendravo tik su G. J., o į A. V. jis atkreipė dėmesį tik šiai priėjus prie jo ir pradėjus smurtinius veiksmus. Ši aplinkybė vertinama kaip V. M. užpuolimas, nuo kurio jis turėjo teisę gintis, o šis V. M. veiksmas pirmiausia pasireiškė A. V. rankų laikymu aukščiau alkūnių ir jos stūmimu į patalpos vidų.

13. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamus veiksmus A. V. atliko viešoje vietoje – gatvėje, kur ne tik galėjo būti pašaliniai asmenys, bet, nagrinėjamoje situacijoje, priešais įėjimą į restoraną stovėjo taksi automobilis, kuriame buvo jo vairuotojas G. G., kuris, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, su policijos pareigūnu apie šį įvykį bendravo praėjus trims mėnesiams ir jo detalizuoti nebegalėjo, tačiau nurodė, jog vykusį konfliktą matė. Tokiais savo veiksmais A. V. aiškiai pademonstravo agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, tiek V. M., tiek aplinkinius turintį šokiruoti veikimą ir toks A. V. elgesys vertinamas kaip įžūlus, padarytas tiesiogine tyčia, ir sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką.

14. Toliau fizinio smurto vartojimas V. M. atžvilgiu buvo tęsiamas restorano patalpose, kur smūgiais į galvos sritį V. M. sužalojo G. J.. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmas restorano patalpose vyko betarpiškai po aptarto A. V. panaudoto smurto prieš V. M. lauke, ką įrodo vaizdo įraše užfiksuotas restorano durų, konflikto dalyviams įėjus į vidų prieš durims visiškai užsidarant, judėjimas. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo įvykių restorano patalpose vertinti kaip naujo konflikto, ir tai vertintina kaip A. V. pradėto fizinio smurto prieš V. M. tęsinys, o G. J., pradėjęs pats vartoti smurtą prieš V. M., tapo šio A. V. pradėto daryti nusikaltimo bendrininku ir taip pat smurtaudamas prieš V. M. elgėsi įžūliai, todėl ir šioje vietoje būtent V. M., o ne nuteistieji, laikytinas asmeniu, turėjusiu teisę į būtinąją gintį. Dėl to aplinkybė, kad šioje konflikto stadijoje ir nuteistieji galimai patyrė tam tikrus sužalojimus, jų atsakomybės niekaip nešalina.

15. Apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad G. J. negalėjo padaryti V. M. sužalojimų dešine ranka, kadangi jis, prieš pasišalinant iš vaizdo kameros fiksuojamos vietos, rankoje laikė telefoną, nustatytos aplinkybės, kad būtent jis padarė sužalojimus V. M. galvos srityje, niekaip nepaneigia, kadangi šiuos sužalojimus jis galėjo padaryti tiek kita ranka, tiek ir ranka, kurioje laikė telefoną, tiek ir po to, kai telefoną, pavyzdžiui, įsidėjo į kišenę, ir tai jokios reikšmės sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo neturi.

16. Betarpiškai po sužalojimo V. M. užlipo į kavinės antrą aukštą, kur jį kruviną pamatė šventėje buvę asmenys. Akivaizdu, kad toks vaizdas negalėjo nešokiruoti šventėje dalyvavusių asmenų, nesukelti jiems išgąstį ar kitokias neigiamas emocijas. Šioje situacijoje nėra jokio pagrindo netikėti šventę suorganizavusios A. L. parodymais, jog jos gimtadienio šventė buvo sugadinta ir akivaizdu, jog tai buvo padaryta išimtinai dėl viešoje vietoje nuteistųjų, kurie taip pat buvo šventės dalyviai, kito šventės dalyvio V. M. sužalojimo. Šiame kontekste apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ne visi liudytojais apklausti šventės dalyviai dėl aptariamo įvykio patyrė neigiamas emocijas, veikos kvalifikavimo klausimo sprendimui yra visiškai nereikšminga. Apeliacinio skundo teiginys, kad nagrinėjamas konfliktas įvyko šventei jau baigiantis, kai dalis svečių jau buvo išvykę ar ruošėsi išvykti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad dėl nuteistųjų veiksmų renginys nutrūko yra visiškai nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog šventė buvo dar nepasibaigusi, kad joje dar dalyvavo nemažai žmonių, ką įrodo ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad neužilgo po aptariamo konflikto iš restorano į lauką buvo išėjęs nemažas būrys žmonių ir jie nesiskirstė.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamųjų veiksmais visuomenės rimties sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė tuo, jog dėl įvykio buvo iškviesta policija, greitoji pagalba yra nepagrįsta, tačiau šiame nuosprendyje šios aplinkybės grindžiamos ir tuo, jog įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, kavinę buvę asmenys dėl šio įvykio patyrė išgąstį – liudytoja A. L. nurodė, kad dėl įvykio buvo sutrikusi, išsigandusi, buvo sugadinta jos gimtadienio šventė, liudytoja V. B. nurodė, kad dėl įvykio buvo išsigandusi, iš liudytojų parodymų matyti, kad kavinėje kilo šurmulys, šventėje dalyvavę asmenys aiškinosi konflikto kaltininkus, jo priežastis.

18. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma neginčijama aplinkybė, kad pasibaigus konfliktui V. M., užlipęs į restorano antrą aukštą, sugadino tualeto duris, tačiau ši aplinkybė taip pat jokios reikšmės sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą jokios reikšmės neturi.

19. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji A. V. ir G. J., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarka, todėl jų veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistuosius išteisinti ar jų atžvilgiu bylą nutraukti, nėra jokio teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas.

20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis V. M. naudojosi atstovo advokato paslaugomis, už kurias, pagal byloje pateiktą pinigų priėmimo kvitą, sumokėjo 300 eurų. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė šias nukentėjusiojo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistųjų. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Raimundas Gargasas nukentėjusįjį atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašomos priteisti 300 eurų atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos, todėl prašymas tenkinamas ir iš nuteistųjų G. J. ir A. V. nukentėjusiajam priteisiama po 150 eurų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų G. J. ir A. V. gynėjo advokato Valentino Račo apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. J. ir A. V. nukentėjusiajam V. M. po 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė