Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla. Nr. eI3-1027-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02891-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.5.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Rūtos Miliuvienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Subačienei,

atsakovės atstovei K. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infra būstas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo akto, (duomenys neskelbtini)“ Nr. A51-69510/21(2.14.3.8E-AD25)“ (toliau – Aktas); 2) įpareigoti Administraciją priimti sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Infra būstas“ atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti Administraciją grąžinti pareiškėjos sumokėtą 69 383,70 Eur dydžio savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką į pareiškėjos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, AB; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,1553 ha ploto kitos pagrindinės naudojimo paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuriame pareiškėja planuoja statyti daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – Pastatas). Teigia, kad 2020 metais buvo pradėta statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūra, tačiau šis dokumentas dar nėra gautas. Nurodo 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikusi prašymą Nr. E348-532/20 dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų (toliau – Prisijungimo sąlygos) išdavimo. Administracija 2020 m. gruodžio 9 d. išdavė Prisijungimo sąlygas Nr. 20/19403 (dokumento registracijos data – 2020 m. gruodžio 10 d.; dokumento registracijos Nr. A51-156609/20(2.9.4.9E-INF), kuriose nurodė pareiškėjos kaip statytojos (nekilnojamojo turto vystytojos) įsipareigojimus: „iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti, susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo sutarčių pagrindu, Savivaldybės vardu, suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis patvirtintais (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektiniais pasiūlymais (užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė)“.

Teigia, jog, nesutikdama su Prisijungimo sąlygomis, pareiškėja 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė Administracijai prašymą panaikinti Prisijungimo sąlygas ir pateikti raštą, kad Pastatui nėra išduodamos Prisijungimo sąlygos, pagrindiniu šio prašymo motyvu nurodant: „reikalaujama įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa visiškai nesusijusi su (duomenys neskelbtini) sklypu. (duomenys neskelbtini) g. yra nutolusi apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) sklypo. Per (duomenys neskelbtini) g. nėra nei privažiavimo, nei priėjimo iki sklypo. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai reikalauja rekonstruoti gatvės atkarpą, kuri nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) sklypu ir įvažiavimu į jį. Susisiekimo sąlygose privaloma nurodyti įvažiavimą į sklypą ir iš statytojo prašyti įrengti tas kelio dangas ir šaligatvius, kurie privalomi numatomam sklype pastatui funkcionuoti, sudarant jungtį tarp esamų gatvių ir sklypo gatvės raudonųjų linijų ribose“.

Nurodo, kad Administracija 2021 m. sausio 22 d. raštu „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1940“ Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF) pripažino savo klaidą ir pranešė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti Prisijungimo sąlygas. Pareiškėja teigia, kad nors Administracija panaikino Prisijungimo sąlygas, tačiau minėtame rašte nurodė, kad Pastato statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms bus taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujo Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos ir pažymėjo, kad pareiškėja privalės arba teikti pasiūlymą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei siekiama suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus jos elementus, arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 patvirtinta Kompensacijos savivaldybių plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika (toliau – Metodika), pateikti prašymą apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (toliau – Įmoka). Rašte taip pat nurodyta, kad prašymas apskaičiuoti Įmoką turės būti pateiktas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą padavimo.

Pareiškėjos teigimu, nesutikdama su 2021 m. sausio 22 d. rašto „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1940“ Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF) dalimi, kurioje pareiškėjai numatytas įsipareigojimas teikti prašymą apskaičiuoti Įmoką, ji 2021 m. vasario 17 d. rašte nurodė su Administracijos vertinimu, pagal kurį jai reikia pateikti prašymą dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo ir sumokėti šią įmoką, nesutinkanti, teigė atitinkanti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo kriterijų, pagal kurį nustatoma, kada Įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 10 punkte numatytą išimtį, kai Įmoka nėra mokama (kai Administracija arba kiti Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros valdytojai iki Įstatymo įsigaliojimo yra nurodę, kad prisijungimui prie jų valdomų infrastruktūrų sąlygų nereikia). Teigia, jog Administracija 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) pareiškėjos prašymo netenkino, atsisakė atleisti pareiškėją nuo Įmokos mokėjimo, neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus ir nurodė, kad pareiškėja privalo sumokėti Įmoką ar (ir) sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, kurie galios tą dieną, kai bus pateiktas prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėja teigia, kad, nesutikdama su minėtu atsakymu, Administracijos direktoriui pateikė 2021 m. balandžio 8 d. skundą „Dėl 2021 m. kovo 9 d. atsakymo Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. kovo 9 d. raštą ir įpareigoti Administraciją priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo Įmokos. Nurodo, kad Administracija 2021 m. gegužės 6 d. raštu „Dėl 2021 m. kovo 9 d. atsakymo Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF)“ pareiškėjos prašymo netenkino.

Pareiškėjos teigimu, siekdama išspręsti kilusį nesutarimą dėl Įmokos neteisminiu keliu, ji 2021 m. birželio 10 d. pateikė pakartotinį prašymą „Dėl atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos“ atleisti pareiškėją nuo Įmokos planuojamam Pastatui. Administracija 2021 m. birželio 22 d. atsakyme „Dėl atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos“ Nr. A51-54027/21(2.9.4.9E-INF) pažymėjo, kad pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu jau pasisakyta ankstesniame Administracijos atsakyme.

Siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėja pateikė prašymą išduoti statybos leidimą pagal pastato techninį projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. KERN-14-2021 (toliau – Projektas), tačiau Administracija statybos leidimo neišdavė, nurodydama, kad Įstatymo nuostatomis nėra apskaičiuota ir sumokėta Įmoka ir kad pareiškėja privalo ją sumokėti. Pareiškėja nurodo kategoriškai nesutikusi ir nesutinkanti su Administracijos reikalavimu sumokėti Įmoką, tačiau, siekdama nestabdyti Pastato statybos proceso (nesumokėjus Įmokos, statybą leidžiantis dokumentas nebūtų išduotas), neturėjo kitos išeities kaip Įmoką sumokėti (statybą leidžiančio dokumento išdavimo tikslu). Pareiškėja teigia nutarusi sumokėti Įmoką vien tam, kad sumažintų galimus nuostolius ir atitiktų formalius reikalavimus gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Nurodo 2021 m. liepos 1 d. Administracijai pateikusi prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (atleidimo)“, kuriame nurodžiusi, kad nagrinėjamu atveju Įmoka neturi būti skaičiuojama ir taikoma, ir kad pareiškėja turi būti atleista nuo įmokos mokėjimo. Tačiau, nepaisydama pareiškėjos argumentų, Administracija Aktu nustatė pareiškėjai 69 383,70 Eur Įmoką Pastatui.

Pareiškėja nurodo pateikusi Administracijai 2021 m. rugpjūčio 6 d. informacinį raštą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo akto (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodžiusi, kad Akte nurodytos įmokos sumokėjimas nereiškia ir negali būti laikomas ar aiškinamas kaip pareiškėjos sutikimas su Aktu ir jame numatyta prievole sumokėti Įmoką ir dar kartą akcentavusi, jog nesutinka su Aktu, reikalavimu sumokėti Įmoką, taip pat paaiškino, kad Įmoką pervedė tik siekdama nestabdyti statybos proceso ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir kad Aktą ketina skųsti administracinės kompetencijos teismui.

Teigia 2021 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pavedimu sumokėjusi Administracijai 69 383,70 Eur sumą pagal skundžiamą Aktą ir pateikusi pakartotinį prašymą išduoti statybos leidimą Pastato statybai.

Pareiškėjos įsitikinimu, Aktas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, atsakovė turėtų priimti naują sprendimą – atleisti pareiškėją nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

Vadovaujasi Įstatymo 15 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475, Tvarkos aprašo 10 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 8 dalimi ir teigia, kad Administracija, priimdama Aktą, klaidingai įvertino pareiškėjos situaciją ir be pagrindo netaikė Tvarkos apraše numatytos išimties, kai statytojas (vystytojas) yra atleidžiamas nuo Įmokos. Mano, kad Administracija turėjo priimti sprendimą, atleidžiantį pareiškėją nuo Įmokos, o ne Aktą, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota Įmoka ir numatoma pareiga sumokėti ją į nurodytą Administracijos sąskaitą.

Tvarkos aprašo 10 punktu ir teigia, kad atsakovė, pripažindama klaidą, kad pareiškėjai Prisijungimo sąlygų nereikia, turėjo visas galimybes sprendimą panaikinti Prisijungimo sąlygas priimti iki Įstatymo įsigaliojimo, tačiau to nepadarė - 2021 m. sausio 22 d. raštu pripažino, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Prisijungimo sąlygos buvo išduotos nepagrįstai, tačiau nurodė, kad pareiškėjai kyla pareiga sumokėti Įmoką, nes sprendimas priimtas po Įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėja mano, kad statybos leidimo gavimo procesas prasidėjęs dar iki Įstatymo įsigaliojimo; pareiškėja prašymą dėl Prisijungimo sąlygų pateikė iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. lapkričio 27 d.); Prisijungimo sąlygos, kuriose per klaidą nustatytas nepagrįstas reikalavimas, buvo išduotos iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. gruodžio 9 d.); pareiškėja prašymą panaikinti Prisijungimo sąlygas pateikė iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. gruodžio 14 d.); Administracija Prisijungimo sąlygas išdavė iki Įstatymo įsigaliojimo ir tai padarė nepagrįstai; Administracija savo iki Įstatymo įsigaliojimo (2020 m. gruodžio 9 d.) padarytą klaidą ištaisė po Įstatymo įsigaliojimo (2021 m. sausio 22 d.), nors turėjo visas galimybes tai padaryti anksčiau (iki Įstatymo įsigaliojimo).

Mano, kad dėl to pareiškėjai neturi kilti neigiamos materialinės teisinės pasekmės (prievolė mokėti Įmoką) dėl to, kad Atsakovė padarė klaidą ir ją ištaisė tik po Įstatymo įsigaliojimo. Tuo pačiu mano, kad situacija turi būti vertinama pareiškėjos naudai, t. y. laikant, kad sprendimas, jog Prisijungimo sąlygos nėra reikalingos, buvo priimtas iki Įstatymo įsigaliojimo, ir kad pareiškėjai prievolė teikti prašymą dėl Įmokos apskaičiavimo ir ją sumokėti neatsirado, nes pareiškėja visus su Prisijungimo sąlygų išdavimu ir jų panaikinimu susijusius veiksmus atliko iki Įstatymo įsigaliojimo - padarė viską, kas nuo jos priklauso, kad atsakovės sprendimas (kad prisijungimo sąlygos nėra reikalingos) būtų priimtas dar iki Įstatymo įsigaliojimo.

Pareiškėjos vertinimu, Administracija, atsižvelgdama į tai, kad atleidimas nuo Įmokos yra siejamas būtent su tuo, kad sprendimas, jog prisijungimo sąlygų nereikia, turi būti priimtas iki Įstatymo įsigaliojimo, galėjo 2020 m. gruodžio 9 d. Prisijungimo sąlygas išduoti sąmoningai (tikslingai) ir šią klaidą taip pat sąmoningai (tikslingai) ištaisyti tik po Įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2021 m. sausio 22 d. Teigia, kad Administracijos klaida (galimai – tyčinis veikimas) yra akivaizdi – atsakovė vėliau priėmė sprendimą, kuriuo panaikino savo pačios išduotas Prisijungimo sąlygas. Pareiškėja mano, kad ji elgėsi taip, kaip šioje situacijoje buvo būtina elgtis kiekvienam rūpestingam ir atidžiam statytojui (vystytojui): prašymas išduoti prisijungimo sąlygas pateikė likus daugiau nei 1 mėnesiui iki Įstatymo įsigaliojimo, apie klaidingai išduotas Prisijungimo sąlygas operatyviai - per 5 kalendorines dienas nuo jų išdavimo, pranešė atsakovei, pateikdama 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą panaikinti Prisijungimo sąlygas, teikė raštus, skundą, kuriuose detaliai išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, pagrindžiančius kad Administracija klaidingai taiko Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatą. Mano, kad pareiškėjai negali tekti Administracijos kaip viešojo administravimo subjekto padarytos klaidos neigiamos pasekmės.

Mano, kad pareiškėjai kartu su 2020 m. lapkričio 27 d. prašymu išduoti Prisijungimo sąlygas pateikus visus reikalingus duomenis, juos įvertinusi atsakovė turėjo visas sąlygas ir galimybes dar iki Įstatymo įsigaliojimo nustatyti, kad prisijungimo sąlygos nagrinėjamu atveju apskritai nėra reikalingos. Po minėto prašymo pateikimo šie duomenys nesikeitė. Atsakovė Prisijungimo sąlygas nepagrįstai išdavė ne dėl kokių nors domenų, dokumentų ar informacijos iš pareiškėjos pusės trūkumo. Pareiškėjos duomenys buvo teisingi, išsamūs ir pakankami priimti sprendimą, kad prisijungimo sąlygos nagrinėjamu atveju apskritai nėra reikalingos, nepaisant to, atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. išdavė Prisijungimo sąlygas, kuriose nurodytas nepagrįstas reikalavimas pareiškėjai rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą, kuri niekaip nesusijusi su Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir įvažiavimu į jį. Jeigu atsakovė nebūtų padariusi klaidos, sprendimas, kad prisijungimo sąlygų nereikia, būtų priimtas dar 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. tą dieną, kai per klaidą buvo išduotos Prisijungimo sąlygos, arba bet kurią kitą dieną iki 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.). Mano, kad atsakomybė ir neigiamos pasekmės už viešojo administravimo subjekto padarytą klaidą ir nesavalaikį sprendimo priėmimą 2021 m. sausio 22 d. turi tekti pačiam klaidą padariusiam subjektui, o ne statytojui (vystytojui), kuris visus veiksmus iš savo pusės atliko be jokių trūkumų.

Tuo pačiu mano, kad net ir priėmus nepagrįstą sprendimą, atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos teisę ir interesą būti atleistai nuo Įmokos, galėjo „paskubėti“ ir sprendimą (kad prisijungimo sąlygų nereikia) priimti dar iki Įstatymo įsigaliojimo. Teigia, kad atsakovė 2021 m. sausio 22 d. rašte pripažino, kad 2020 m. gruodžio 9 d. išduodant Prisijungimo sąlygas, buvo padaryta, klaida. Tai, pareiškėjos manymu, reiškia ir pripažinimą, kad pagrįstas sprendimas turėjo būti priimtas iki Įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2020 m. gruodžio 9 d. arba kitą dieną, bet ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 14 d.

Nurodo, kad Prisijungimo sąlygose nurodyto reikalavimo pagrįstumas ar nepagrįstumas nėra šio ginčo dalykas, tačiau pareiškėjai neturi kilti neigiamos pasekmės už pavėluotą atsakovės klaidos ištaisymą, nes atleidimo nuo Įmokos taikymas negali priklausyti nuo to, ar Administracija iš karto priima pagrįstą sprendimą (iki Įstatymo įsigaliojimo), ar šis sprendimas priimamas vėliau, t. y. ištaisius klaidą (jau po Įstatymo įsigaliojimo). Mano, kad pareiškėjai taikytina Tvarkos aprašo 10 punkte numatyta išimtis ir ji turi būti atleidžiama nuo Įmokos.

Pareiškėjai teigia, kad Akto turinys lakoniškas, ribotas ir nemotyvuotas, jame nenurodomos aplinkybės, susijusios su Prisijungimo sąlygų išdavimu per klaidą ir jų panaikinimo klausimais, preziumuojant, kad sprendimas pagrįstai yra priimtas 2021 m. sausio 22 d. ir kad pareiškėjai kyla pareiga mokėti Įmoką.

Teigia, kad Aktu taip pat pažeidžiami pareiškėjos teisėti lūkesčiai būti atleistai nuo Įmokos mokėjimo. Nurodo, kad 69 383,70 Eur – didelė suma, kurios pareiškėja nebuvo įtraukusi į planuojamus Pastato statybos kaštus. Ši suma yra pareiškėjos nuostoliai, kuriuos ji yra priversta patirti dėl Administracijos padarytos klaidos ir manipuliavimo teisės aktų nuostatomis.

Nurodo visiškai atitinkanti Tvarkos aprašo 10 punkte numatytus reikalavimus, t. y. siekiant pasinaudoti atleidimu nuo Įmokos mokėjimo, procesas dėl statybos leidimo yra pradėtas bei laikoma, kad sprendimas (jog prisijungimo sąlygų nereikia) yra gautas dar iki Įstatymo įsigaliojimo dienos. Tuo pačiu teigia, kad Aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nesilaikyta viešojo administravimo subjektui numatytos pareigos priimame administraciniame sprendime numatyti teisinį ir faktinį pagrindą bei sprendimo motyvus. Akte yra nurodyti tik šie duomenys: (i) mokėtojas; (ii) planuojamas statyti statinys; (iii) įmokos suma; (iv) įmokos dydžio pagrindimas (apskaičiavimas); (v) rekvizitai bankinio pavedimo atlikimui. 73. Akto lydraštyje nurodyta; (i) Akto apskundimo tvarka; (ii) teisės aktų pavadinimai (o ne konkrečios šių aktų nuostatos), kuriais vadovaujantis pareiškėjai buvo apskaičiuota Įmoka. Akto turinyje nėra nurodytos nei faktinės aplinkybės, nei konkrečios teisinės nuostatos, nei motyvai, nei šių nuostatų ryšys su pareiškėjos faktine situacija. Lakoniškas ir neišsamus Akto turinys neatitinka jam kaip administraciniam sprendimui keliamų esminių reikalavimų, pareiškėjai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Administracija jai numatė pareigą sumokėti nurodyto dydžio Įmoką, kai pagal minėtą teisinį reguliavimą egzistuoja visos sąlygos ją nuo šios Įmokos atleisti.

Mano, kad Administracija, priimdama Aktą, privalėjo įvertinti tarp jos ir pareiškėjos dar iki Akto priėmimo kilusį ginčą dėl pareigos mokėti Įmoką, tarpusavio apsikeitimą raštais, skundą Administracijos direktoriui, ypač atidžiai ir išsamiai pagrįsti savo poziciją dėl to, kad pareiškėjai priklauso pareiga sumokėti Įmoką. Pažymi, kad teisės aktai, kuriais vadovautasi priimant Aktą, ir šio Akto apskundimo tvarka yra nurodyta ne pačiame Akte, o jo lydraštyje, kas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimams.

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėja ir teigia, kad atsižvelgdama į pareiškėjos 2021 m. liepos 1 d. prašymą Nr. A926-399/21 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo/atleidimo“, Administracija priėmė Aktą, kuriuo pareiškėjai nustatė 69 383,70 Eur Įmoką Pastatui. Teigia, kad, sutikdama su Aktu, t. y. sutikdama, kad jos atveju Įmoka taikytina bei sutikdama su Akte nurodyta konkrečia įmokos suma, apskaičiuota pagal pareiškėjos prašyme pateiktus duomenis, pareiškėja sumokėjo Įmoką.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 25 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad pareiškėja prašymą dėl, jos nuomone, nepagrįstai išduotų Prisijungimo sąlygų panaikinimo pateikė 2020 m. gruodžio 14 d., dvidešimties darbo dienų terminas suėjo 2021 m. sausio 14 d., todėl pareiškėjos teiginius dėl atsakovės ne laiku priimto sprendimo laiko nepagrįstais.

Akcentuoja, kad Prisijungimo sąlygų panaikinimas šiuo atveju nereiškia klaidos pripažinimo. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama sąlygas, privalo vadovautis Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Tiek keliai ir gatvės, tiek pėstiesiems skirti šaligatviai (pėsčiųjų takai) laikytini sudedamąja kelio dalimi (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis); vadovaujantis šia nuostata, jie privalo jungtis į bendrą tinklą, taip užtikrinant susisiekimo galimybę. Ši nuostata nuo 2020 m. nekito, kito tik savivaldybės infrastruktūros planavimo, finansavimo procedūrų reglamentavimas, t. y. tiek 2020 m. siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti išspręstas reikalingos infrastruktūros klausimas, tiek 2021 m. siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti išspręstas infrastruktūros klausimas (jungimasis į gatves ir kt.). Iki 2021 m. šis klausimas galėjo būti sprendžiamas keliais būdais, pavyzdžiui, statytojui laukiant kol miesto infrastruktūrą savivaldybė įrengs, susitarimų pagrindu, o esant statytojo pageidavimui ir paramos sutartimi. Įsigaliojus Įstatymui statytojas gali Įstatymo nustatyta tvarka sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ir projektuoti, įrengti teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūra už tai gauti kompensaciją Įstatymo nustatyta tvarka, arba gali sumokėti savivaldybės infrastruktūros įmoką (įmokos kaupiamos specialiose sąskaitose ir panaudojamos Įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės infrastruktūrai įrengti).

Teigia, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas 2021 m. sausio 13 d. Administracijos sąlygų rengimo darbo grupės pasitarime. Mano, kad pareiškėja, pateikusi prašymą gruodžio mėn. viduryje, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad gruodžio mėn. antroji pusė yra ir šventinis laikotarpis, kai dalis darbo dienų yra šventinės - nedarbo dienos. Nurodo, kad 20 darbo dienų terminas viešojo administravimo subjektui priimti administracinį sprendimą baigėsi 2021 m. sausio 14 d., t. y. jau įsigaliojus Įstatymui (įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.). Pažymi, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, gauna itin didelį kiekį įvairių prašymų, dėl kurių privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šiuo atveju pareiškėja mano, kad jos prašymas turėjo būti išnagrinėtas išimties tvarka teikiant jai pirmenybę.

Atkreipia dėmesį į tai kad, manydama, jog yra pažeidžiamos jos teisės ar interesai, pareiškėja galėjo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą, tačiau to nedarė, todėl mano, jog pareiškėja nelaikė, kad buvo pažeistos jos teisės ir (ar) teisėti interesai.

Pabrėžia nesutinkanti su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovė 2021 d. sausio 22 d. raštu pripažino savo klaidą, nes iš rašto turinio nėra galimybės daryti tokios išvados. Mano, kad tai subjektyvi pareiškėjos nuomonė, siekiant sukurti neigiamą Administracijos įvaizdį.

Teigia, jog pati pareiškėja teigia, jog, nesutikdama su Prisijungimo sąlygomis, 2020 m. gruodžio 14 d. ji pateikė prašymą panaikinti Prisijungimo sąlygas ir pateikti raštą, kad pastatui nėra išduodamos Prisijungimo sąlygos.

Administracija, išnagrinėjusi prašymą dėl Prisijungimo sąlygų išdavimo, 2021 m. sausio 22 d. rašte Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1940“ nurodė, jog įvertinus faktą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo jungtis suplanuota nuo servitutinio kelio, esančio žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo, ir prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų nereikia, priimtas sprendimas panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad pati pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Atsakovę dėl Prisijungimo sąlygų išdavimo ir jos buvo išduotos. Akcentuoja, kad pareiškėja nesikreipė su pirminiu prašymu, kad būtų priimtas sprendimas, kad sąlygos konkrečiu atveju neišduotinos. Mano, kad pareiškėjai netiko Prisijungimo sąlygų turinys, o konkrečiau – jose nustatytas įpareigojimas, todėl buvo pateiktas prašymas panaikinti Prisijungimo sąlygas, o darbo grupėje įvertinus prašymą, jos buvo panaikintos. Administracija laikosi kategoriškos pozicijos, kad Prisijungimo sąlygų panaikinimas nėra klaidos pripažinimas ar klaidos įrodymas.

Vadovaujasi Įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies 4, 6 punktais 14 straipsnio 1, 4 dalimis, 15 straipsnio 1-4 dalimis, Tvarkos aprašo (redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 10 punktu ir teigia, kad tam, jog statytojai (vystytojai) būtų atleisti nuo įmokos jie: 1) arba iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2021 m. sausio 1 d.) turi būti pradėję statybos leidimo gavimo procedūrą, tačiau jo dar nėra gavę ir yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu arba kitų infrastruktūros valdytojų sprendimu gavę prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų sąlygas, jomis vadovaujasi bei prisiima jose numatytas atsakomybes; 2) arba iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2021 m. sausio 1 d.) yra pradėję statybos leidimo gavimo procedūrą, tačiau jo dar nėra gavę ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija arba kiti Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros valdytojai sprendimu yra nurodę, kad prisijungimui prie jų valdomų infrastruktūrų sąlygų nereikia.

Teigia, kad nors pareiškėja skunde nurodo, kad ji dar 2020 metais buvo pradėjusi statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrą, Administracija su tokiu vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad statybos leidimo gavimo procedūros (proceso) pradžia yra tada, kai statybos (techninis) projektas (ar kiti dokumentai) yra pateikti ir priimti „Infostatybos“ duomenų bazėje, neatsižvelgiant į tai, kad pvz., jis buvo tenkintas ar ne, ar būtų pateikta be susisiekimo komunikacijų sąlygų, ar su jomis (Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis). Pabrėžia, kad tai turėjo būti padaryta iki Įstatymo įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.).

Nurodo, kad pareiškėja prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pirmąkart pateikė tik 2021 m. liepos 22 d., tai yra procesus dėl statybos leidimo gavimo pradėjo inicijuoti praėjus pusei metų nuo Įstatymo įsigaliojimo, todėl neįgyvenimo sąlygos iki Įstatymo įsigaliojimo dienos būti pradėjusiai statybos leidimo gavimo procedūrą.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi ir teigia, kad siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėja pateikė prašymą išduoti statybos leidimą pagal pastato techninį projektą Nr. KERN-14-2021, tačiau Administracija, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, pareiškėjos prašymą atmetė ir jokio statybos leidimo neišdavė, kadangi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis nėra apskaičiuota ir sumokėta infrastruktūros plėtros įmoka ir kad pareiškėja privalo ją sumokėti.

Paaiškina, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo pateiktas pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jis buvo priimtas, tačiau nebuvo patenkintas, kadangi atitinkamos institucijos pateikė savo pastabas. Pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2021 m. rugsėjo 21 d. gautas trečiąkart, jis registruotas 2021 m. rugsėjo 21 d. Todėl pareiškėja neįgyvenimo sąlygos iki Įstatymo įsigaliojimo dienos būti pradėjusiai statybos leidimo gavimo procedūrą. Mano, kad vien šios vienintelės sąlygos neįgyvendinimas sąlygoja tai, kad pareiškėja nebūtų atitikusi atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos sąlygų ir nebūtų atleista.

Pabrėžia kad neegzistavo visi nurodyti juridiniai faktai, suponuojantys pareiškėjos atleidimą nuo Įmokos, todėl nuo šios įmokos pareiškėja ir negalėjo būti atleista. Nurodo, kad 2021 m. vasario 17 d. raštu pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintas teisinis reguliavimas ir argumentai, kodėl ji negali būti atleista.

Pastebi, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybei 2021 m. liepos 1 d. pateikė prašymą Nr. A926-399/21 dėl Įmokos apskaičiavimo. Pažymi, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Aprašo redakcija. Vadovaujasi šios redakcijos Aprašo 10 punktu ir teigia, kad egzistuoja trys kumuliatyvios sąlygos, kurioms visoms egzistuojant, subjektas yra atleidžiamas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Pirma, subjektas iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2021 m. sausio 1 d.) yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas. Pabrėžia, kad gautos sąlygos turi būti tokios, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą. Antra, subjektas įgyvendina gautas projektavimo sąlygas. Trečia, subjektas iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo ir jos jai buvo išduotos iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2021 m. sausio 1 d.). Jose buvo numatyta plėtoti susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą („suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis patvirtintais (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektiniais pasiūlymais“). Teigia, jog galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėja atitiko pirmąją Aprašo 10 punkto sąlygą, tačiau pareiškėja 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl išduotų Prisijungimo sąlygų panaikinimo (mano, kad turėdama tikslą nespręsti jos vystomam statiniui reikalingos infrastruktūros klausimų), o Administracija, išnagrinėjusi prašymą 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF) panaikino Susisiekimo sąlygas, atsižvelgiant ir į tai, kad įsigaliojo Įstatymas leidžiantis spręsti infrastruktūros klausimus ir kitu būdu (statytojui sumokant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką).

Taigi, nors pareiškėja atitiko Tvarkos aprašo 10 punktą, tačiau pati savo iniciatyva kreipėsi dėl Prisijungimo sąlygų panaikinimo, pati ir nulėmė, kad jos atitikimas buvo panaikintas. Kadangi Prisijungimo sąlygos buvo panaikintos, tai savaime sąlygoja, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 10 punkto pirmosios sąlygos; savaime pareiškėja neatitinka ir antrosios sąlygos, kadangi nesant išduotoms prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygoms, jos savaime negali būti įgyvendinamos.

Papildomai akcentuoja, kad kai pareiškėja 2020 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą dėl išduotų Prisijungimo sąlygų panaikinimo, ji taip pat prašė „pateikti raštą, kad projektuojamam daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) nėra išduodamos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos“. Kitaip tariant, Pareiškėja siekė, jog būtų deklaruota, kad jos atžvilgiu toje situacijoje pastatui nėra išduodamos Prisijungimo sąlygos. Jeigu tenkinamas toks prašymas, tokiu atveju taip pat subjektas neatitiktų Tvarkos aprašo 10 punkte išdėstytų sąlygų, nes viena iš sąlygų yra ta, kad iki 2021 m. sausio 1 d. imtinai (t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo dienos) turėjo būti išduotos prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygos ir jose buvo numatyta plėtoti susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą.

Vadovaujasi Metodikos 2 punktu ir teigia, kad atsakovė negalėjo apskaičiuoti įmokos anksčiau, nei pareiškėja pateikė prašymą šią įmoką apskaičiuoti, o pirminį prašymą pateikė tik 2021 m. liepos 1 d.

Mano, kad pareiškėja neatitiko Tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintų sąlygų, kurioms esant gali būti atleidžiama nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Teigia, kad Tvarkos aprašo 10 punktas buvo numatytas siekiant išvengti atvejų, kai statytojas turėtų prisidėti prie infrastruktūros du kartus. Tokia situacija galėjo susidaryti statytojams, kurie buvo pradėję statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras iki Įstatymo įsigaliojimo ir prisiėmę įsipareigojimus sutarčių pagrindu (pavyzdžiui, jei Pareiškėja būtų vykdžiusi 2020 m. išduotas sąlygas), nes Įstatymas nenumatė atleidimo/įmokos nemokėjimo atvejų, kai statytojas kitais pagrindais (sutarčių, paramos ar kt.) jau prisidėjo prie infrastruktūros plėtros, todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir numatė Tvarkos aprašo 10 punktą, kad statytojai tokių situacijų atveju nuo Įmokos būtų atleidžiami. Pareiškėjos aiškinimas, kad ji niekaip neturi prisidėti prie infrastruktūros plėtros, t. y. nei pagal iki 2021 m. galiojusį reglamentavimą, nei pagal nuo 2021 m. galiojantį reglamentavimą, yra pagrįstas išimtinai jos interesų atžvilgiu ir paremtas selektyviu bei nesisteminiu situacijos ir reglamentavimo vertinimu.

Teigia, kad pareiškėja nustatyta tvarka 2021 m. liepos 1 d. Savivaldybei pateikė prašymą Nr. A926-399/21 dėl Įmokos apskaičiavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“, pateiktame prašyme buvo nustatyti trūkumai ir 2021 m. liepos 30 d. pareiškėja pateikė patikslintą prašymo formą, kurios pagrindu 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo išsiųstas Aktas.

Vadovaujasi Įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad Metodikos 2 priede yra pateikiama Įmokos apskaičiavimo akto forma, kurią nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu. Taigi, atsakovė negali daryti įtakos formai ir ją iškreipti (keisti). Vadovaujasi Metodikos 5 punktu ir teigia, kad atsakovės veiksmai šiuo atveju apsiriboja: (i) patikrinimu, ar prašymas, dokumentai ir informacija atitinka reikalavimus; (ii) įmokos apskaičiavimu; (ii) subjekto informavimu ir apskaičiavimo akto pateikimu.

Teigia, kad Akte pateikta visa informacija, kurią privaloma pateikti pagal nustatytus formos reikalavimus, o pareiškėjos argumentai, kad Akte būtų pateikiama jos išvardinta informacija, visiškai neatitinka esamo teisinio reguliavimo ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai Įmokos apskaičiavimo akto formai ir jos turiniui. Tuo pačiu atsakovė nurodo nesuprantanti, kokių teisės aktų pagrindu pareiškėja turėjo lūkestį ir tikėjosi, kad pateikus prašymą dėl infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo (Metodikos 1 priedas), atsakovė taip pat spręs klausimą ir dėl infrastruktūros plėtros įmokos atleidimo. Metodikoje nėra įtvirtinta, kad pateikus prašymą apskaičiuoti įmoką taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo Įmokos. Akcentuoja, kad prašymo pavadinimas savaime suponuoja tai, kad yra prašoma apskaičiuoti Įmoką, ką atsakovė ir padarė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai atidžiai įsigilinus ir išanalizavus esamą teisinį reguliavimą, neturėjo kilti lūkestis, jog, pateikus prašymą apskaičiuoti Įmoką, Administracija spręs ir dėl atleidimo nuo Įmokos. Pareiškėjos pareigą mokėti infrastruktūros plėtros įmoką nustato ne atsakovė, o Įstatymas ir kiti teisės aktai (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis ir kt.).

Teigia, kad pareiškėja dar iki prašymo paskaičiuoti Įmoką pateikimo kėlė klausimą dėl atleidimo nuo Įmokos ir jai buvo pateikti atsakymai, kuriuose nurodyti teisės aktai, susiję su nagrinėjama situacija.

Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja savavališkai pakeitė Metodikoje nustatytą prašymo apskaičiuoti Įmoką formą – pavadinime vietoje „Prašymas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“, pareiškėja nurodė pavadinimą „Prašymas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo/atleidimo“. Atsakovės nuomone, pareiškėja tokiu būdu siekė nepagrįstai sukurti sau lūkestį, kad, pateikusi tokį prašymą, pareiškėja galimai bus atleista nuo įmokos. Vadovaujasi Metodikos 6 punktu ir daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog priimdama Aktą, atsakovė privalėjo taip pat išspręsti klausimą dėl atleidimo ar dėl kilusio ginčo yra nepagrįsti.

Teigia, jog apskundimo tvarka yra formalus reikalavimas. Šiuo atveju apskundimo tvarka buvo nurodyta lydraštyje ir teigia, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjai ji buvo aiški, nes pareiškėja ja pasinaudojo. Nurodo, kad Metodika nesuteikia teisės ir (ar) galimybės atsakovei daryti pakeitimus įmokos apskaičiavimo akto formoje, pvz., papildomai įtraukti punktą dėl apskundimo tvarkos. Visgi, atsakovė suvokdama, kad pareiškėja, turi teisę būti informuota apie Akto apskundimo tvarką, šią informaciją (apskundimo tvarką) pateikė lydraštyje. Tokiu būdu mano, kad buvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, išlaikyti formos reikalavimai ir pareiškėja informuota apie apskundimo tvarką.

Teigia, kad nors pareiškėja prašo panaikinti Aktą, tačiau jo panaikinimas savaime nesuponuos fakto, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo infrastruktūros plėtros įmokos. Akto panaikinimas bus tik apskaičiavimo ir jo rezultato – sumos, kurią privalėjo sumokėti ir šiuo atveju sumokėjo pareiškėja, panaikinimas. Mano, kad atsižvelgus į visus atsiliepime išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo panaikinti Aktą. Pareiškėja, vadovaudamasi Metodika, pateikė atsakovei prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos paskaičiavimo, atsakovė paskaičiavo įmoką ir pateikė pareiškėjai Aktą. Tuo atveju, jeigu pareiškėja nebūtų pateikusi prašymo apskaičiuoti, Aktas nebūtų sudarytas ir nebūtų pateiktas pareiškėjai, kadangi Akto sukūrimas (sudarymas) yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, ar yra pateiktas prašymas apskaičiuoti įmoką, ar nėra. Šiuo atveju pati pareiškėja prašė apskaičiuoti įmoką, taigi nėra aišku, kokiu pagrindu ji prašo šį Aktą panaikinti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra panaikintas 2021 m. sausio 22 d. raštas Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF), kuriuo pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas. Pažymi, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 13 d. skundu prašė panaikinti Administracijos 2021 m. kovo 9 d. raštą Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl rašto „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijos sąlygų Nr. 20/1941 ir įpareigoti Administraciją priimti sprendimą, numatantį, kad pareiškėja atleidžiama nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, per vieną mėnesį nuo gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja minėto rašto neapskundė.

Teigia, kad pareiškėjos atleidimas nuo Įmokos yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, ar pareiškėja atitinka atleidimo sąlygas, tačiau pareiškėja šių sąlygų neatitiko, todėl negalėjo būti atleista nuo infrastruktūros plėtros įmokos. Nepripažinus, kad pareiškėja atitinka atleidimo nuo Įmokos sąlygas, antrasis Pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas. Pareiškėja neginčija Administracijos raštų/sprendimų, kuriais buvo nurodoma, kad pareiškėja neatitinka atleidimo nuo Įmokos, tačiau ginčija tik Aktą, kuris tėra įmokos paskaičiavimas, kuris, be kita ko, buvo vykdomas būtent dėl to, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl Įmokos paskaičiavimo.

Mano, kad pareiškėjos veiksmai, kai nebuvo ginčyta aplinkybė, kad pareiškėja neatitinka atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos, jos prašymas atsakovei dėl įmokos paskaičiavimo ir įmokos sumokėjima galėtų (o ir turėtų) būti vertinami kaip sutikimas konkliudentiniais veiksmais (pripažinimas), kad ji turi pareigą sumokėti Akte nurodytą sumą ir šią pareigą įvykdė. Pareigos pripažinimas ir jos įvykdymas reiškia, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos ir kad jos pateiktas skundas yra visiškai nepagrįstas. Tuo atveju, jeigu pareiškėja buvo įsitikinusi, kad ji turi būti atleista nuo Įmokos mokėjimo, ginti savo teisę ji turėjo iki prašymo apskaičiuoti Įmoką pateikimo ir pačios Įmokos sumokėjimo. Šiuo atveju pareiškėja sumokėjo, konkliudentiniais veiksmais sutiko su esama pareiga sumokėti, taigi nebeliko jos teisės ar teisėto intereso pažeidimo, todėl negali būti tenkinamas antrasis pareiškėjos reikalavimas, kadangi tai neatitiktų nei Aprašo 10 punkto, nei Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies, nei kitų teisės aktų nuostatų.

Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją grąžinti pareiškėjos Administracijai sumokėtą 69 383,70 Eur dydžio Įmoką yra išvestinis reikalavimas iš antrojo reikalavimo, kadangi tik pripažinus, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo Įmokos, ji įgytų teisę reikalauti, kad jai būtų grąžinta sumokėta Įmoka. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neturėjo būti atleista nuo Įmokos, todėl neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad jai būtų grąžinta sumokėta Įmoka, todėl mano, kad ir trečiasis pareiškėjos reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Papildomai pažymi, kad patenkinus pareiškėjos reikalavimus ar jų dalį būtina įvertinti, ar nebus sukurta situacija, kai pareiškėja neturės Akto (jei būtų tenkintas pirmasis reikalavimas), sprendimo dėl atleidimo nuo įmokos, tačiau turės galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, kas prieštarautų imperatyviai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies normai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjant bylą nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuriame pareiškėja planuoja statyti gyvenamąjį namą.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą Nr. E348-532/20 dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo. Administracija 2020 m. gruodžio 9 d. išdavė Prisijungimo sąlygas, kuriose nurodė, kad „iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti, susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo sutarčių pagrindu, Savivaldybės vardu, suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis patvirtintais (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektiniais pasiūlymais (Užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė). Susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo ir įrengimo sutartys turi būti pasirašytos iki statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pridėtos prie statinio projekto“.

Pareiškėja 2020 m. gruodžio 14 d. prašymu prašė panaikinti Prisijungimo sąlygas su reikalavimu suprojektuoti ir rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą. Tuo pačiu nurodė, kad vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais numatomas privažiavimas į sklypą numatytas per privačius sklypus, kuriems suformuotas kelio servitutas, todėl prašė pateikti raštą, kad projektuojamam daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) nėra išduodamos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, nes žemės sklypo dalis, iš kurio yra numatomas privažiavimas, nėra valdoma Vilniaus miesto savivaldybės ir / arba nurodyti, kad privažiavimas numatytas pagal detalaus plano sprendinius tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių esantį privažiavimą.

Administracija 2021 m. sausio 22 d. rašte Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1940“ nurodė pareiškėjai, kad jos prašymas dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų Nr. 20/1940 pakeitimo išnagrinėtas Administracijos Sąlygų rengimo darbo grupės 2021 m. sausio 13 d. pasitarime ir priimtas sprendimas panaikinti Prisijungimo sąlygas. Tuo pačiu pažymėjo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymas ir pranešė pareiškėjai, kad jos atveju statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroms bus taikytinos ir Įstatymo nuostatos. Papildomai pranešė, kad vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi pareiškėja turės teikti pasiūlymą dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, jei siekiama suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus arba vadovaujantis Metodika turės teikti prašymą apskaičiuoti įmoką (pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą). Vadovaujantis Metodika, prašymas apskaičiuoti įmoką turi būti pateikiamas prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Pareiškėja pateikė Administracijai 2021 m. vasario 17 d. raštą, kuriame nurodė nesutinkanti su Administracijos pateiktu Įstatymo aiškinimu, pagal kurį pareiškėjai turės būti taikoma Įstatyme numatyta Įmoka, ir prašė pakeisti rašte pareiškėjai numatytą įpareigojimą dėl kreipimosi apskaičiuoti Įmoką ir kitų susijusių aspektų, numatant, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomos Tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos ir pareiškėja turi būti atleista nuo Įmokos mokėjimo.

Administracija 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) pareiškėjos prašymo netenkino.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 8 d. skundu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydama panaikinti Administracijos 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti Administraciją priimti sprendimą, numatantį, kad pareiškėja yra atleidžiama nuo Įmokos.

Administracija 2021 m. gegužės 6 d. rašte Nr. A51-40247/21(3.3.10.4E-AD24) nurodė, kad Administracijos 2021 m. kovo 9 d. atsakymas Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pasekmių. Pakartotinai pažymėjo, kad pareiga mokėti Įmoką ar (ir) sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį kyla iš minėtame atsakyme pateiktoje informacijoje nurodytų teisės aktų, t. y. savivaldybė nurodydama šią informaciją, nesukuria pareiškėjai naujų pareigų, nesukelia teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos skundo nepatenkino.

Pareiškėja 2021 m. birželio 10 d. rašte Nr. A50-17889/21, be kita ko, nurodė, kad rengiasi teikti prašymą Pastato statybos leidimui gauti į IS „Infostatyba“ ir prašė pakartotinai apsvarstyti pateiktą prašymą ir jame išdėstytus argumentus ir priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo Įmokos projektuojamam Pastatui.

Administracija 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. A51-54027/21(2.9.4.9E-INF), atsakydama į pareiškėjos kartotiną prašymą, pranešė, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi priimtas sprendimas pareiškėjos prašymo nenagrinėti, kadangi dėl to paties klausimo pareiškėjai 2021 m. gegužės 6 d. raštu Nr. A51-40247/21(3.3.10.4E-AD24) pateiktas atsakymas.

Pareiškėja 2021 m. liepos 1 d. prašymą Nr. A926-399/21 „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo/atleidimo“, kuriame, be kita ko, nurodė mananti, kad šiuo atveju Įmoka neturi būti skaičiuojama ir taikoma bei prašė atleisti nuo įmokos.

Pareiškėja 2021 m. liepos 30 d. pateikė pataisytą prašymą Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo/atleidimo“, kuriame nurodė mananti, kad šiuo atveju Įmoka neturi būti skaičiuojama ir taikoma bei prašė atleisti nuo įmokos.

Administracija 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė Aktą, kuriame apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 69 383,70 Eur infrastruktūros įmokos sumą, kurią pareiškėja sumokėjo Administracijai 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Pažymėtina tai, kad pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Administracija pareiškėjos prašymas buvo atmestas. Pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 6 d. registruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo nepatenkintas. Kitas pareiškėjos prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistruotas 2021 m. rugsėjo 21 d., statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2021 m. spalio 8 d.

Ginčas byloje kilo dėl Akto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos bei grąžinti pareiškėjos Administracijai sumokėtą 69 383,70 Eur dydžio savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

Pagal Akto priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba, be kita ko, tvirtina Įmokos tarifą (tarifus) (4 punktas); nustato Įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada Įmoka nemokama arba mokama dalimis (6 punktas).

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Įmoką sudaro šios dalys: 1) savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo finansavimas; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansavimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą (kvadratiniais metrais) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo. Pastato rekonstravimo atveju Įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto Įmokos tarifo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Įmokos dalis, skirta žemės paėmimui visuomenės poreikiams finansuoti, apskaičiuojama žemės paėmimui visuomenės poreikiams reikalingas lėšas proporcingai pagal žemės sklypo (jo dalies) plotą padalijant žemės sklypų savininkams (savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojams), kurių poreikiams teritorijų planavimo dokumente numatyta savivaldybės infrastruktūra ir kuriai pastatyti (įrengti) reikalinga paimti žemę visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal to paties straipsnio 4 dalį Įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi Įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.

Pagal Įstatymo 15 straipsnį Įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (1 dalis). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas šių statinių statybai ar rekonstrukcijai: 1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; 2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius; 3) savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams (2 dalis). Nuo Įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta Įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta Įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi (3 dalis). Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai Įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis (4 dalis). Statybą leidžiančio dokumento neišdavimo atveju Įmoka grąžinama savivaldybės infrastruktūros plėtros mokėtojui raštu pateikus prašymą savivaldybei. Įmoka grąžinama per 3 mėnesius nuo prašymo grąžinti Įmoką pateikimo. Prašyme nurodoma Įmokos mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinama įmokėta Įmoka (5 dalis).

Įmokos apskaičiavimo tvarką, kuria vadovaudamasis savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius (toliau – organizatorius) apskaičiuoja įmoką, nustato Metodika. Pagal Metodikos 2 punktą Įmoką apskaičiuoja organizatorius, gavęs statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio rekonstruojamo į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojo (vystytojo) (toliau – mokėtojas) prašymą apskaičiuoti Įmoką (pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą) (toliau – prašymas). Mokėtojas prašymą pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Prašymas su dokumentais ir informacija, nurodytais Metodikos 3 ir 4 punktuose, gali būti teikiamas organizatoriui tiesiogiai, paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis. Metodikos 3 punkte įtvirtinti duomenys, kurie privalo būti nurodyti prašyme, o 4 punkte – su prašymu pateikiami dokumentai ir informacija.

Organizatorius įvertina, ar gautas prašymas, dokumentai ir informacija atitinka Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus (Metodikos 5 punktas). Kai prašymas, kiti dokumentai ir informacija atitinka Metodikos 3 ir 4 punktų reikalavimus, organizatorius per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos apskaičiuoja įmoką ir informuoja jį prašyme nurodytu būdu, pateikdamas Metodikos 2 priede nustatytos formos Įmokos apskaičiavimo aktą. Dėl objektyvių, nuo organizatoriaus valios nepriklausančių priežasčių, kurios objektyviai kliudė per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo organizatoriui apskaičiuoti Įmokos dydį, organizatorius gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, apie tai mokėtojo pasirinktu informavimo būdu per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos informuodamas mokėtoją ir nurodydamas termino pratęsimo priežastis (Metodikos 6 punktas). Kai prašymas, kiti dokumentai ar informacija neatitinka Metodikoje nustatytų reikalavimų ar nepakanka duomenų Įmokai apskaičiuoti, organizatorius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja apie tai mokėtoją jo pasirinktu informavimo būdu, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo informavimo dienos terminą trūkumams pašalinti ir (ar) papildomai informacijai pateikti. Kai mokėtojas per nustatytą terminą pašalina trūkumus ir (ar) pateikia papildomą informaciją, laikoma, kad prašymas pateiktas dieną, kai gautas pirmasis prašymas. Kai trūkumų neįmanoma ištaisyti, jie per nustatytą terminą nepašalinami ar nepateikiama prašoma papildoma informacija, prašymas nenagrinėjamas ir apie tai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, skirto mokėtojui ištaisyti trūkumus, pabaigos, mokėtojo pasirinktu informavimo būdu informuojamas mokėtojas (Metodikos 7 punktas). Organizatorius, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, statinio projektu, kai pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas privalomas, Metodikos 3 ir 4 punktuose nurodyta informacija ir dokumentais, apskaičiuoja Įmoką ir parengia Įmokos apskaičiavimo aktą (pagal Metodikos 2 priede pateiktą formą) (Metodikos 8 punktas). Metodikos 9 punkte įtvirtinta formulė, pagal kurią organizatorius apskaičiuoja Įmokos dydį. Metodikos 1 priedu patvirtinta prašymo forma, o 2 priedu – Įmokos apskaičiavimo akto forma.

Pagal Tvarkos aprašą Įmoka visais atvejais, jeigu nėra priimtas atskiras tarybos sprendimas dėl įmokos mokėjimo dalimis, yra sumokama iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (6 punktas). Nuo Įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos (įskaitant ir statytojų (vystytojų) žemės, kurioje yra pastatyta ir įrengta savivaldybės infrastruktūra, ir kuri yra kartu perduodama infrastruktūros valdytojui su kartu įrengta infrastruktūra, vertę (apskaičiuojant pagal tą pačią tvarką kaip ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams)) ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą (8 punktas). Atleisti statytoją (vystytoją) nuo įmokos sumos, lygios esamos savivaldybės infrastruktūros, nenumatytos teritorijų planavimo dokumente, praplėtimo išlaidų sumai, ir atidėti jam įmokos (įmokos ir esamos infrastruktūros praplėtimo išlaidų skirtumo) sumokėjimo terminą iki statytojo (vystytojo) žemės sklype statomo statinio statybos užbaigimo tuo atveju, jeigu tokios savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikis nustatomas prisijungimo prie esamos savivaldybės infrastruktūros projektavimo sąlygų rengimo metu (81 punktas). Nuo įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kurie iki Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo dienos yra gavę Vilniaus miesto savivaldybės prisijungimo prie miesto susisiekimo komunikacijų ar savivaldybės kontroliuojamų inžinerinių tinklų valdytojų išduotas projektavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta plėtoti (suprojektuoti ir įrengti) susisiekimo ir/ar inžinerinę infrastruktūrą, ir jas įgyvendina, tačiau prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą iki 2021 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė arba pateiktas prašymas nebuvo priimtas (10 punktas). Nuo Įmokos sumos, lygios perduoto savivaldybei neatlygintinai sklypo rinkos vertei, nustatytai savivaldybės nuosavybės teisių į tokį sklypą registravimo Nekilnojamojo turto registre dieną, atleidžiami statytojai, kurie po 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė žemės sklypo perdavimo neatlygintinai (paramos turtu) sutartį su savivaldybe ir ją įvykdė, tačiau iki paramos sutarties sudarymo momento teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą statybai, kurios vykdymo tikslu buvo pertvarkomas (-i) statytojui nuosavybės teise priklausantis (-ys) žemės sklypas (-ai) atidalijant iš jo (jų) savivaldybės inžinerinei infrastruktūros plėtrai neatlygintinai perduotiną (-us) žemės sklypą (-us) (18 punktas).

Pažymėtina tai, kad šioje byloje nekeliamas ginčas dėl Administracijos 2021 m. sausio 22 d. rašto Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF), 2021 m. kovo 9 d. rašto Nr. A51-21119/21(2.9.4.9E-INF), 2021 m. gegužės 6 d. rašto Nr. A51-40247/21(3.3.10.4E-AD24), 2021 m. birželio 22 d. rašto Nr. A51-54027/21(2.9.4.9E-INF) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas apie šiuos administracinius sprendimus nepasisakys.

Kaip minėta, pareiškėja pirmą kartą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Pastatui pateikė 2021 m. liepos 22 d., todėl pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir 15 straipsnį ji laikytina Įmokos mokėtoja.

Nors pareiškėja siekia panaikinti Aktą, kuriuo jai buvo apskaičiuota įmoka, kurią jį sumokėjo, jos argumentai iš esmės susiję ne su Akto teisėtumu ir pagrįstumu, o su pareiškėjos manymu, jog ji turėjo būti atleista nuo įmokos mokėjimo. Nors pareiškėja nesutiko, kad ji nagrinėjamuoju atveju privalo mokėti Įmoką, tačiau aptartų Administracijos sprendimų, kuriais buvo netenkinti pareiškėjos prašymai bei skundai, susiję su jos atleidimu nuo įmokos, pareiškėja neskundė, teikė prašymą dėl įmokos apskaičiavimo, ką atsakovė padarė skundžiamu Aktu bei, kaip minėta, Įmoką sumokėjo, kadangi priešingu atveju pagal aptartą teisinį reglamentavimą jai nebūtų buvę teisinio pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be kurio pareiškėja negalėtų vykdyti Pastato statybų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja prašymą apskaičiuoti įmoką pateikė laisva valia, neverčiama ir neraginama. Aktas priimtas kaip pareiškėjos prašymo apskaičiuoti Įmoką rezultatas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl Įmokos apskaičiavimo, prašymo pavadinime po pasvirojo brūkšnio tikslingai įrašė žodį „atleidimo“, grafoje „kita informacija, kuri mokėtojo nuomone, gali turėti reikšmės įmokos dydžio apskaičiavimui“ nurodė Administracijos 2021 m. sausio 22 d. raštą Nr. A51-6220/21(2.9.4.9E-INF), 2021 m. gegužės 6 d. rašto Nr. A51-40247/21(3.3.10.4E-AD24) bei išreiškė prašymą atleisti nuo Įmokos, prie prašymo pridėjo bendruosius statinių rodiklius, pastato aukštų planus, suvestinį inžinierinių tinklų planą, sklypo sutvarkymo planą, pastato 1 aukšto komercinių patalpų aprašymo planą, pastato ir kitų inžinierinių statinių lentelę. Kaip matyti, atsakovei visų pareiškėjos duomenų pakako Įmokai Akte apskaičiuoti. Nors, kaip minėta, pareiškėja, įterpdama žodį „atleidimo“ papildė prašymo pavadinimą, atsakovė iš esmės pagrįstai sprendė, kad prašymas, dokumentai ir informacija atitinka Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, nes vien formalus pavadinimo neatitikimas negalėtų būti pagrindas taikyti Metodikos 7 punkto nuostatą ir įpareigoti pareiškėją šalinti prašymo trūkumus.

Nors Įmokos mokėtojas pagal Metodikos 3.8 papunktį gali nurodyti kitą informaciją, kuri, mokėtojo nuomone, gali turėti reikšmės įmokos dydžio apskaičiavimui, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad organizatoriui (šiuo atveju – Administracijai) nėra pareigos į tai atsižvelgti apskaičiuojant įmokos dydį, nes šiuo atveju įmokos dydžiui apskaičiuoti pakako kitų pareiškėjos pateiktų duomenų bei dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja negalėjo turėti lūkesčio, jog prašymo grafoje „kita informacija, kuri mokėtojo nuomone, gali turėti reikšmės įmokos dydžio apskaičiavimui“ nurodžiusi prašymą atleisti nuo įmokos, šis jos prašymas bus patenkintas, kadangi tiek prašymo forma, tiek dokumentai pagal Metodikos reikalavimus skirti Įmokos dydžiui apskaičiuoti, o ne spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo Įmokos.

Teismas sprendžia, jog panaikinus Aktą vertinant, kad jis priimtas neatsižvelgus į formalius pareiškėjos prašymo trūkumus, susiklostytų situacija dėl pareiškėjai išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo bei su juo susijusių vykdomų Pastato statybų legalumo. Pažymėtina tai, kad iš viešai internete prieinamos informacijos ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad dauguma pareiškėjos statomame daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), butų jau yra parduoti.

Nors pareiškėja skunde kelia Akto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams klausimus, t. y. kad Akte nenurodyti teisinis ir faktinis pagrindas, kas, pareiškėjos nuomone, neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, teismas su šia pareiškėjos pozicija nesutinka. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Aktas yra Metodikos 2 priede patvirtintos formos, taigi atitinka šiuo atveju tiek formos, tiek turinio reikalavimus. Pareiškėja nekelia ginčo dėl to, kad ji nesupranta Akto turinio ar kad įmoka apskaičiuota pritaikius ne Metodikoje įtvirtintą formulę, ar kad Akto turinys neatitinka pareiškėjos pateiktos informacijos ir dėl to netinkamai apskaičiuotas įmokos dydis ir pan. Aplinkybė, kad Akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, nes Aktas, kaip minėta, atitinka Metodikos 2 priedo reikalavimus, o apskundimo tvarka buvo nurodyta pareiškėjai lydraštyje, kuriuo buvo siunčiamas skundžiamas Aktas. Aplinkybė, kad pareiškėja šia tvarka pasinaudojo, tik patvirtina tai, kad Akto apskundimo tvarka jai buvo išaiškinta ir suprantama.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo panaikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą, kuriuo ji prašo įpareigoti Administraciją grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą 69 383,70 Eur dydžio įmoką. Be to, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai išduotas 2021 m. spalio 8 d., byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų panaikintas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kada pareiškėjai galėtų būti grąžinta jos sumokėta Įmoka.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją priimti sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo įmokos daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), susijęs su viešojo administravimo subjekto neveikimu. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių pareiškėja nekelia ginčo dėl Administracijos neveikimo, nes pareiškėja kreipėsi į Administraciją dėl atleidimo nuo įmokos, tačiau Administracija jos prašymų netenkino. Taigi pareiškėja nekelia ginčo dėl Administracijos neveikimo, t. y. kad pastaroji pareiškėjai neatsakė ar vilkino sprendimų priėmimą. Nors pareiškėjos netenkina Administracijos priimti sprendimai dėl pareiškėjos prašymų, susijusių su atleidimu nuo įmokos, pareiškėja nekelia ginčo dėl minėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl Administracijos neveikimo, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Likusi pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėja UAB „Infra būstas“ prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl UAB „Infra būstas“ atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Likusią pareiškėjos UAB „Infra būstas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana Butrimienė

Rūta Miliuvienė

Violeta Petkevičienė