Dėl įsakymo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-3712-1064/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01138-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. G. ir jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Danguolei Milkevičiūtei,

viešame nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 14 d. įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos vidaus audito skyriaus vedėjui V. G. skyrimo (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras Įsakymu jam skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo teigimu, išvada dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada) buvo pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė Išvados 3.4 dalyje nurodytą tarnybinį nusižengimą, susijusį su 2021 metais pradėtu ir nebaigtu (duomenys neskelbtini) vidaus auditu, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Šios Išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo Išvadoje konstatuotų pažeidimų ar netinkamo (nerūpestingo) neveikimo sudėties, todėl Įsakymas yra naikintinas.

4. Pareiškėjo vertinimu, išvada, kad pareiškėjas atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas visada siekė ir to reikalavo iš skyriaus darbuotojų, kad užduotys būtų atliekamos laiku ir kokybiškai, o užduočių terminai, tik esant pagrįstoms priežastims būtų koreguojami.

5. Pareiškėjo nuomone, išvada, kad 2021 m. nustatytais terminais neatliktas (duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo auditas yra nepagrįsta, nes pagal su Sveikatos apsaugos ministru suderintą Vidaus audito skyriaus 2021 m. veiklos planą šio audito užbaigimas buvo numatytas 2022 metais.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio audito procedūros nebuvo užbaigtos ir dėl to, kad jį atlikusi auditorė pateikė netinkamą (nekokybišką) ataskaitos projektą, tačiau pareiškėjas inicijavo vidaus audito ataskaitoje padarytų klaidų ištaisymo procesą.

7. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje nurodytu teiginiu, kad jis pažeidė Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.V-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo, patarėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ (toliau – ir Aprašymas) 9 punktą, nes teikė pavedimus per DVS Kontora posistemę „Užduotys“, taip pat per MS Teams programą ir nenustatyta nei vieno atvejo, kad koks nors iš audituojamųjų asmenų gautas raštas nepasiektų skyriaus darbuotojų. Be to, vidaus auditų metu surinkta medžiaga ir kita informacija buvo vertinama ir analizuojama darbinių pasitarimų metu.

8. Pareiškėjo vertinimu, Išvados teiginiai, kad jis pažeidė Aprašymo 10 punktą, yra nepagrįsti, nes vykdydamas skyriaus vedėjo pareigas jis sudaro metinius ir ilgalaikius planus, kuriuos koreguoja pagal poreikį. Visa vidaus auditų vykdymo veikla yra organizuota taip, kad skyriaus darbuotojai gauna raštiškus pavedimus per DVS Kontora posistemę „Užduotys“ su nurodytais užduočių atlikimo terminais, o užduočių atlikimui ir rezultatų pateikimui yra naudojama MS Teams platforma. Pagal vidaus auditą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pareiškėjas neturi teisės už vidaus auditorius atlikti jų darbo – už juos parašyti vidaus audito ataskaitų projektus, atlikti už juos vidaus auditoriams priskirtas procedūras ir veiksmus.

9. Pareiškėjo teigimu, Išvados teiginiai, kad jis pažeidė Aprašymo 11 punktą, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas tiek vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui, tiek prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.

10. Pasisakydamas dėl Išvados teiginio, kad jis pažeidė Aprašymo 12 punktą, pareiškėjas paaiškino, kad visada vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus. Skyriaus metinius ir ilgalaikius planus, metines ataskaitas (teikiamos Finansų ministerijai ir sveikatos apsaugos ministrui), pavedimus, peržiūros išvadas, skyriaus nuostatus ir pareigybių aprašymus rengia pats, o vidaus auditorių rengiamiems darbo dokumentams ir ataskaitų projektams nustato parengimo terminus ir juos kontroliuoja, taip pat organizuoja vidaus auditų vykdymo ir parengtų ataskaitų projektų aptarimus.

11. Pareiškėjas taip pat nurodo nepažeidęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-235 patvirtintos Vidaus audito metodikos (toliau– Metodika) 78.2 papunkčio, nes atliko vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų, jų surinktos informacijos ir parengtų ataskaitos projektų peržiūrą, taip pat surašė peržiūros išvadas, kurių forma ir turinys atitinka normos reikalavimus, ir Metodikos 78.3 papunkčio reikalavimų, nes patikrinti atliktą auditą galėjo tik turėdamas dokumentų visumą, o jų iš darbuotojos nebuvo gavęs.

12. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu, kad R. J. atlikto vidaus audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados, ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą audito procedūrą, todėl darytina išvada, kad neigiamas pasekmės sukėlė būtent Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. neveikimas, nes (duomenys neskelbtini) vidaus auditą atlikusi auditorė laiku nepateikė ir nevykdė raštiškų pavedimų dėl vidaus audito dokumentų įkėlimo į MS Teams programą ar jų pateikimo (perdavimo) skyriaus vedėjui, todėl nebuvo galima vertinti atlikto darbo kokybės. Be vidaus audito dokumentų (darbo dokumentų ir vidaus audito įrodymų) pareiškėjas negalėjo teikti konkrečių pastabų ir pasiūlymų, organizuoti jų aptarimą, taigi, vidaus audito procedūrų neužbaigimo pasekmes sukėlė ne pareiškėjo neveikimas, bet vidaus auditorės pareigų neatlikimas ir konkrečių pavedimų (užduočių) nevykdymas.

13. Pareiškėjas nurodė 2021 m. lapkričio mėnesį konsultavęsis su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe dėl (duomenys neskelbtini) vidaus audito ir suprato, kad keisti (kai kuriuos punktus išbraukti) vidaus audito plane ir programoje nurodytus tikslus nėra tinkamas sprendimas. Kadangi dėl 2021 m. antrojoje pusėje atsiradusių papildomų darbų (neplanuotų vidaus auditų), nebuvo galimybės surasti papildomo laiko (duomenys neskelbtini) vidaus audito procedūrų užbaigimui, todėl šio vidaus audito užbaigimas buvo perkeltas į 2022 metus ir tai suderinta su Sveikatos apsaugos ministru. Tai reiškia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už vidaus audito ataskaitos nepateikimą, nors 2021 m. tai net neturėjo būti daroma, ir tai buvo suderinta su atsakingais asmenimis.

14. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties (elementų), t. y. neteisėtų veiksmų, tyčios, kilusios žalos, priežastinio ryšio, todėl Įsakymas yra naikintinas.

15. Pareiškėjo vertinimu, Išvadoje yra pateikiamos tik prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar manipuliatyvus teorinis vertimas, kaip pareiškėjas turėjo elgtis, ar ką turėjo atlikti, nors norminiai teisės aktai to imperatyviai nenustato, todėl tai vertintina kaip siekis politiškai susidoroti.

16. Pareiškėjo teigimu, pažeidžiant nustatytą tvarką ir neįgalioto (nekompetentingo) ūkio subjekto parengta Išorinio vertinimo ataskaita negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems skyriaus darbuotojams.

17. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovės teigimu, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

19. Atsakovė pažymėjo, kad Išvadoje (2.1 punktas) buvo nurodyta, jog Komisija, vadovaudamasi Tarnybiniu? nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punktu, 2022 m. sausio 25 d. surašė pranešima? DVS Nr. BR-21 apie tarnybini? nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) ir informavo, kad pareiškėjas įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą. Komisija, įvertinusi abu tyrimo objektus: Išorinio audito ataskaitoje konstatuotus trūkumus bei tai, kad 2021 m. nustatytais terminais neatliktas (duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo auditas, Pranešimu pareiškėjui pranešė, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. savo veiksmais/neveikimu galimai pažeidė penkiolika konkrečių teisės normų (2.4 punktas), tiesiogiai reglamentuojančių pareiškėjo tarnybines pareigas.

20. Atsakovė nurodė, kad Išvadoje konstatuoti septyni teisės normų pažeidimai, susiję su antruoju Komisijos atlikto tyrimo objektu, t. y. netinkamu pareiškėjo pareigų atlikimu, kai 2021 m. nustatytais terminais nebuvo baigtas (duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo auditas ir po 2021 m. kovo - gegužės mėnesiais atliktų audito procedūrų nebuvo įstaigai pateikta atlikto audito galutinė ataskaita.

21. Dėl šių įtarimų, susijusių su 2021 metais pradėtu ir nebaigtu (duomenys neskelbtini) vidaus auditu, Komisija nustatė (Išvados 3.4.13 punktas), kad pareiškėjas pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą; Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo, patarėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ 9, 10, 11, 12 punktus; Metodikos 78.2, 78.3 p. p., todėl pareiškėjo skundo teiginys, kad Išvadoje nėra nurodyta nė viena imperatyvi bei konkreti pareiškėjui nustatyta pareiga, kurią jis pažeidė ar įvykdė netinkamai, atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Atsakovė nurodė, kad Komisija, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinko informaciją ir gavo pareiškėjo paaiškinimus, kaip faktiškai nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigas reglamentuojančios nuostatos buvo vykdomos, kaip jas suvokė ir įgyvendino pats pareiškėjas. Komisija nustatė ir pareiškėjo paaiškinimais bei kitais tyrimo metu surinktais įrodymais pagrindė faktines aplinkybes: 2021 metais numatytas atlikti (duomenys neskelbtini) auditas pradėtas 2021 m. kovo 12 d., jo pabaigos data buvo nustatyta 2021 m. gegužės 14 d. Auditą buvo pavesta atlikti Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei R. J., kurios parengti dokumentų projektai el. laiškais buvo teikiami skyriaus vedėjui V. G. nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.

23. Parengti (duomenys neskelbtini) vidaus audito ataskaitos projektas ir darbo dokumentai, buvo su trūkumais, atliktos ne visos programoje numatytos procedūros, nebuvo pateikta vidaus audito dokumentų byla ir elektroniniai dokumentai nebuvo įkelti į MS Teams grupės „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamas direktorijas, užbaigti peržiūros procedūrą nebuvo galimybių; Į MS Teams programą ataskaitos projektas ir darbo dokumentai buvo įkelti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau tolimesnės eigos nurodyti dokumentai 2021 metais neturėjo.

24. Atsakovės teigimu, pareiškėjas, turėdamas pareigą priskirtos kompetencijos ribose atlikti skyriaus vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų ir surinktos informacijos peržiūrą, organizuoti pasitarimus atliekamam dokumentų aptarimui, turėdamas pareigą teikti vidaus auditoriams pastabas ir pasiūlymus, prireikus duoti pavedimus, nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nesiėmė veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto (duomenys neskelbtini) vidaus audito tęsimo ir/ar užbaigimo numatytais terminais 2021 metais, nesiėmė priemonių, jei pateiktus vidaus audito dokumentų projektus vertino kaip nepilnus ir nekokybiškai parengtus. Nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., kai dokumentai pareiškėjui buvo įkelti į MS Teams posistemę, iki 2021 m. gruodžio 31 d. audito procedūros buvo sustabdytos, auditą atlikusi auditorė pastabų, dokumentų peržiūros rezultato ir kitų pavedimų, susijusių su audito atlikimu, negavo, todėl 2021 metais nebuvo atliktas (duomenys neskelbtini) vidaus auditas, nebuvo pasiekti vidaus audito metu iškelti tikslai, nepateikta atlikto audito nei audituotai įstaigai, (duomenys neskelbtini), nei atsakovei.

25. Dėl šių priežasčių, atsakovė darė išvadą, kad kilusios neigiamos pasekmės (neparengta galutinė audito ataskaita 2021 metais), yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusios su pareiškėjo tarnybinių pareigų savalaikiu neatlikimu. Pareiškėjo paaiškinimuose apsiribojama teiginiais, kad pateikti R. J. atlikto vidaus audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai valstybės tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą (duomenys neskelbtini) audito procedūrą, darytina išvada, kad neigiamas pasekmės sukėlė pareiškėjo neveikimas.

26. Atsakovė nurodė, kad dėl vidaus audito rezultatų už 2020 metus galutinės ataskaitos pateikimo 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu, o 2021 m. gruodžio 21 d. raštu į atsakovę kreipėsi audituota įstaiga, o tai patvirtina, jog įstaiga buvo užtikrinta, kad vidaus audito procedūros yra baigtos, ir kad galutinės (duomenys neskelbtini) audito ataskaitos parengimas buvo svarbus ir aktualus dar 2021 metais. Tai aktualu tiek atsakovei, tiek (duomenys neskelbtini), vertinant faktą, kad 2021 m. gegužės mėnesį keitėsi atsakovei pavaldžios įstaigos ((duomenys neskelbtini)) vadovas. (duomenys neskelbtini) audito atlikimo pabaigos terminas buvo perkeltas į kitus kalendorinius metus (2022 m.), tačiau tai nereiškia, kad toleruotina situacija, jog vidaus audito procedūros būtų tęsiamos neapibrėžtą laiką. Tai paneigtų vidaus audito tarnybos tikslus.

27. Atsakovės teigimu, tarnybinio nusižengimo metu buvo įvertinta ir pareiškėjo kaltė, jos forma, o vertinimo rezultatas aprašytas Išvadoje (3.4.11 punktas). Komisija nustatė, kad pareiškėjas aiškiai žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus vidaus audito veikloje, ir savo, kaip Vidaus audito skyriaus vadovo statusą ir atsakomybę audito procese. Komisija nenustatė, kad teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimas neveikimu pasireiškė tyčine kaltės forma, tačiau buvo nustatytas aplaidus neatsargumas, t. y. pareiškėjas kilusių neigiamų pasekmių nenumatė, nors pagal savo einamas pareigas, darbinę patirtį, žinodamas aplinkybę, kad 2021 m. keitėsi audituojamos įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo ir galėjo numatyti, kad įstaigos veiklos audito rezultatai svarbūs tiek ministrui, tiek audituotai Ministerijai pavaldžiai įstaigai ((duomenys neskelbtini)).

28. Atsakovės teigimu, Sutarties dėl išorinio vidaus audito objektu nebuvo Aprašo 2 punkte nurodyti tikslai, nebuvo vertinama Ministerijos Vidaus audito skyriaus, kaip tarnybos, veikla apskritai, o buvo vertinamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus auditas. Tuo tarpu Komisijos Išvadoje buvo pateiktas siūlymas taikyti atsakomybę pareiškėjui, dėl pažeidimų, susijusių su 2021 metais pradėtu ir nebaigtu (duomenys neskelbtini) vidaus auditu.

29. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

30. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 14 d. įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos vidaus audito skyriaus vedėjui V. G. skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos aplinkybės

31. Bylos medžiaga nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija arba Ministerija) buvo gautas (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2021 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. Nr. 02-1236 „Dėl vidaus audito ataskaitos” dėl nepateiktos galutinės atlikto (duomenys neskelbtini) vidaus audito ataskaitos (DVS Nr. 9-31369).

32. Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės 2021 m. gruodžio 29 d. pavedimu „Dėl Vidaus audito skyriaus atliktų auditų” (DVS Nr. 17-99) Ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėjai buvo pavesta iki 2022 m. sausio 7 d. susipažinti su (duomenys neskelbtini) atlikto audito ataskaitos nepateikimo aplinkybėmis bei pateikti išvadas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

33. Ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėjos 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. BR-5 „Dėl pavedimo” buvo nurodyta, kad yra pagrindas atlikti Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. galimo tarnybinių pareigų pažeidimo tyrimą.

34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, susipažinęs su rašte Nr. BR-5 nurodytomis aplinkybėmis, 2022 m. sausio 13 d. inicijavo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. ir sudarė tyrimo komisiją.

35. Komisija, atlikusi tyrimą, 2022 m. vasario 9 d. pateikė ministrui išvadą Nr. BR-119 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“.

36. Komisija Išvadoje nurodė, kad tarnybinio pažeidimo objektu yra:

a) V. G. galimas pareigų pažeidimas, padarytas atliekant VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus audito procedūras, kuris paaiškėjo po išorinio audito ataskaitoje pateiktų išvadų dėl Vidaus audito skyriaus vykdyto VšĮ (duomenys neskelbtini) audito ir jo pagrindu parengtos 2021 m. kovo 5 d. veiklos vidaus audito ataskaitos Nr. VAA-2 vertinimo;

b) V. G. galimas pareigų pažeidimas, padarytas 2021 metais atliekant (neatlikus) (duomenys neskelbtini) vidaus auditą. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 02-1236 informavo, kad po 2021 m. kovo - gegužės mėnesiais atlikto audito nėra pateikta atlikto audito galutinė ataskaita.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra tik „b“ punkte nurodytas pažeidimas ir jo pagrindu paskirta nuobauda.

38. Tirdama šį pažeidimą Komisija nustatė, kad 2021 metais buvo numatyta atlikti (duomenys neskelbtini) auditą, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 12 d., o pabaigos data – 2021 m. gegužės 14 d. Auditą pavesta buvo pavesta atlikti Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei R. J. Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės parengti atliekamo audito dokumentų projektai (vidaus audito ataskaitos projektas ir darbo dokumentų projektai) el. laiškais skyriaus vedėjui V. G. buvo teikiami iki 2021 m. gegužės 28 d. Vidaus audito skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. suformuotomis DVS užduotimis, Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei buvo pavesta 2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. gegužės 14 d. laikotarpiu atlikto (duomenys neskelbtini) audito parengtus dokumentus sukelti į MS Teams grupėje „(duomenys neskelbtini)“ esančias direktorijas „Pradinė informacija“, „Darbo dokumentai“, “Ataskaita”. Vykdant šį pavedimą į MS Teams programą ataskaitos projektas ir darbo dokumentai (trys iš keturių dokumentų, kurie buvo numatyti parengti pagal vidaus audito programą) buvo įkelti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau jokios tolimesnės eigos nurodyti dokumentai 2021 metais nebeturėjo.

39. Ministerijos Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planas buvo patikslintas (DVS 2021-09-15 Nr. BR-420). Antrą kartą planas patikslintas (DVS 2021-12-30 Nr. BR-562), perkeliant (duomenys neskelbtini) vidaus audito pabaigos terminą į 2022 metus.

40. Komisija taip pat nustatė, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas V. G., turėdamas pareigą, vadovaudamasis jam teisės aktų priskirta kompetencija, atlikti skyriaus vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų ir surinktos informacijos peržiūrą, organizuoti pasitarimus dokumentų aptarimui, turėdamas pareigą teikti vidaus auditoriams pastabas ir pasiūlymus, prireikus duoti pavedimus, nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų patalpinimo MS Teams programoje) nesiėmė jokiu veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto (duomenys neskelbtini) vidaus audito tęsimo ir/ar užbaigimo nustatytais terminais 2021 metais. Jis, suprasdamas, kad, kaip skyriaus vedėjas, iš esmės turi dvi priemones vidaus auditų kokybei užtikrinti – skyriaus darbuotojams (vidaus auditoriams) teikti pastabas ir pasiūlymus darbinių pasitarimų metu, ar surašyti į Peržiūros išvadas, taip pat nepasirašyti parengto vidaus audito ataskaitos projekto ir reikalauti ir laukti, kad klaidos būtų ištaisytos, niekaip nereagavo į pateikus vidaus audito dokumentų projektus.

41. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendė, kad dėl tokio V. G. neveikimo 2021 metais nebuvo atliktas (duomenys neskelbtini) vidaus auditas, nebuvo pasiekti vidaus audito metu iškelti tikslai, nepateikta atlikto audito ataskaita (išvados ir rekomendacijos) nei pačiai audituotai įstaigai, (duomenys neskelbtini), nei Ministerijai. Kadangi dėl vidaus audito rezultatų už 2020 metus galutinės ataskaitos pateikimo 2021 m. gruodžio mėn. į Ministeriją kreipėsi pati įstaiga ((duomenys neskelbtini)), Komisija darė išvadą, jog įstaigai ataskaitos parengimas buvo svarbus ir aktualus dar 2021 metais. Tai, Komisijos nuomone, sudarė pagrindą išvadai, kad kilusios neigiamos pasekmės (neparengta ataskaita) tiesiogiai priežastiniu ryšiu yra susijusios su V. G. tarnybinių pareigų neatlikimu laiku. Nors V. G. paaiškinimuose nurodoma, kad R. J. atlikto vidaus audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados, ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą audito procedūrą, todėl Komisija sprendė, kad neigiamas pasekmės sukėlė būtent V. G. neveikimas.

42. Komisijos nuomone, vien faktas, kad (duomenys neskelbtini) audito atlikimo pabaigos terminas buvo perkeltas į kitus (2022) kalendorinius metus, savaime nereiškia, kad ministras sutinka ir toleruoja vidaus audito procedūrų tęsimą neapibrėžtą laiką, nes pagal Metodikos 12 punktą, metiniame skyriaus veiklos plane numatytas atlikti vidaus auditas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais buvo pradėtas, bet neužbaigtas ir kurio vykdymas bus tęsiamas ateinančiais kalendoriniais metais, turi būti įtrauktas į ateinančių metų metinį skyriaus veiklos planą, todėl jo perkėlimas tik patvirtino audito poreikį.

43. Komisijos vertinimu, V. G. neveikimas pasireiškė aplaidaus neatsargumo forma, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

44. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija konstatavo, kad V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodoma, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo, patarėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ 9 punktą, kuriame nurodoma, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją; 10 punktą, kuriame nurodoma, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas; 11 punktą, kuriame nurodoma, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją; 12 punktą, kuriame nurodoma, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus; Metodikos 78.2 p. p., kuriame nurodyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka darbo dokumentų ir vidaus audito ataskaitos projekto peržiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka vidaus audito tikslus, vidaus audito planą ir vidaus audito programą, ar, atliekant vidaus audito procedūras, įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankama, patikima, svarbi ir naudinga informacija (vidaus audito įrodymai), ar ji dokumentuota ir pagrindžia vidaus audito ataskaitos projekte išdėstytus pastebėjimus, išvadas, rekomendacijas, ar vidaus audito ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka Metodikos reikalavimus; Metodikos 78.3 p. p., kuriame nurodyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlikęs darbo dokumentų peržiūrą, peržiūros išvadoje (kuri gali būti kaip žyma kiekviename darbo dokumente arba kaip atskiras skyriaus vedėjas parengtas bendras visų darbo dokumentų peržiūros dokumentas) nurodo darbo dokumento peržiūros datą ir surašo peržiūros rezultatus.

45. Komisija, atsižvelgdama į tai, siūlė pripažinti, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas V. G. padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su 2021 metais pradėtu ir nebaigtu (duomenys neskelbtini) vidaus auditu, ir siūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

46. Ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu bei 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 17.1 papunkčiu ir 18 punktu bei atsižvelgęs į Komisijos Išvadą, 2022 m vasario 14 d. Įsakymu pripažino, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas V. G. padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgdamas į Išvadoje nustatytas aplinkybes ir nurodytas pažeistas teisės normas, į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, kilusias pasekmes bei kaltės laipsnį, skyrė Vidaus audito skyriaus vedėjui V. G. tarnybinę nuobaudą – pastabą, laikydamas Išvadą neatskiriama Įsakymo sudėtine dalimi.

Dėl tarnybinio nusižengimo

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2605-492/2021; kt.). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo – teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYzLTYyOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-263-629/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-263-629/2022">eA-263-629/2022</a>.

48. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą tiek dėl procedūros, tiek dėl išvados turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Skunde pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėto dokumento (išorės audito) pagrindu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šio išorės audito medžiaga buvo aktuali vertinant tik VšĮ (duomenys neskelbtini) vidaus audito procedūras. Tuo tarpu tyrimas dėl nagrinėjamoje byloje aktualios (duomenys neskelbtini) audito ataskaitos buvo pradėtas kito dokumento pagrindu – gavus (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. 02-1236.

51. Kadangi pareiškėjo nurodomas tyrimo pagrindas (išorės auditas) nagrinėjamo pažeidimo ((duomenys neskelbtini) vidaus audito ataskaitos nepateikimas) aspektu yra neaktualus, o (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. 02-1236 kaip pagrindo pradėti tyrimą pareiškėjas nekvestionuoja, taip pat neginčija kitų su nuobaudos paskyrimu susijusių procedūrinių aspektų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie patvirtintų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros neteisėtumą.

52. Pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties (ne)buvimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teikdamas paaiškinimus Komisijai dėl (duomenys neskelbtini) vidaus audito pareiškėjas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vidaus audito pradžia buvo 2021 m. kovo 12 d., o 2021 m. gruodžio 31 dienai buvo parengti tik trys iš keturių programoje nurodytų darbo dokumentų, todėl parengtas ataskaitos projektas nevisiškai atitinka vidaus audito planui ir programai.

53. Pareiškėjas taip pat Komisijai nurodė, kad, pasibaigus (duomenys neskelbtini) vidaus audito plane ir programoje nustatytiems procedūrų terminams, darbo dokumentai ir kita vidaus audito metu surinkta informacija (vidaus audito byla) nebuvo pateikta, o elektroniniai dokumentai nebuvo įkelti į MS Teams grupėje „(duomenys neskelbtini)“ esančias direktorijas „Pradinė informacija“, „Darbo dokumentai“.

54. Pareiškėjas paaiškino, kad į MS Teams programą ataskaitos projektas ir darbo dokumentai (trys iš keturių dokumentų, kurie buvo numatyti parengti pagal vidaus audito programą) buvo įkelti 2021 m. rugpjūčio 4 d.

55. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Metodikos 39 punkto nuostatas Vidaus audito skyrius audituojamojo subjekto vadovui pateikia vidaus audito ataskaitos projektą pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Skyriaus vardu toks ataskaitos projektas (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas, nes parengtas ataskaitos projektas nevisiškai atitiko vidaus audito planui ir programai, o audito procedūros nebuvo užbaigtos.

56. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal Metodikos 78.2 punkto nuostatas atlikdamas peržiūrą jis turi įvertinti, ar vidaus audito metu surinkta pakankama, patikima, svarbi ir naudinga informacija (vidaus audito įrodymai), ar ji dokumentuota ir pagrindžia vidaus audito ataskaitos projekte išdėstytus pastebėjimus, išvadas, rekomendacijas, tačiau, kadangi, nebuvo pateikta vidaus audito dokumentų byla ir elektroniniai dokumentai nebuvo įkelti į MS Teams grupės „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamas direktorijas, užbaigti peržiūros procedūrą nebuvo galimybių.

57. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. rugsėjo 15 d. tikslindamas Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planą jis manė, kad bus galima (duomenys neskelbtini) vidaus audito procedūras užbaigti 2021 m., joms skiriant papildomą laiką, tačiau dėl papildomų darbų (vidaus auditų) tokios galimybės neliko, todėl (duomenys neskelbtini) audito procedūros buvo perkeltos į 2022 m.

58. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, tarp šalių nėra ginčo, jog 2021 metų veiklos plane buvęs (duomenys neskelbtini) vidaus auditas 2021 metais atliktas nebuvo, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad: a) buvo vėluojama atlikti auditą; b) jis yra kaltas dėl to, kad auditas nebuvo atliktas 2021 metais.

59. Pasisakydamas dėl pirmojo aspekto teismas pažymi, kad savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu argumentuodamas, kodėl negalima laikyti, kad buvo vėluojama atlikti (duomenys neskelbtini) vidaus auditą, pareiškėjas painioja priežastį su pasekme. Pareiškėjo teigimu, kadangi (duomenys neskelbtini) vidaus audito atlikimas buvo perkeltas į 2022 metus, o vėliau visai užbrauktas iš veiklos plano, laikytina kad šio audito nebaigus atlikti 2021 metais pažeidimo (vėlavimo) nebuvo. Teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, ir pareiškėjas to neginčija, kad (duomenys neskelbtini) vidaus auditą perkelti į 2022 metų veiklos planą buvo prašoma būtent todėl, kad jo nesuspėta atlikti 2021 metais. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ne pažeidimas išnyko (ar jo nebuvo), nes buvo pratęsti terminai, bet terminai buvo pratęsti būtent dėl pažeidimo neatlikus audito laiku.

60. Kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė, laiku neatlikus audito, nepriklausomai, ar vėlavimo priežastys susijusios su kokiu nors pažeidimu, ar ne, jis turi būti perkeliamas į kitus metus (Metodikos 12 punktas), taigi pats faktas, kad (duomenys neskelbtini) vidaus auditas buvo perkeltas į 2022 metus, nepatvirtina, jog nebuvo vėluojama atlikti šio audito, ir kad pažeidimų nėra.

61. Pažymėtina ir tai, kad vėlavimą patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: paties pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. el. laiškas specialistei, atlikusiai auditą (užduotis Nr. 156), kurioje pats pareiškėjas nurodo, kad: “atsižvelgiant į tai, kad baigėsi (duomenys neskelbtini) auditui nustatyti terminai ir nėra pateikta nei ataskaita, nei ataskaitos projektas ar visi darbo dokumentai”, 2022 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) centro rašte nurodytas audito atlikimo laikotarpis (2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. gegužės 14 d.), veiklos plane nurodytas vidaus audito atlikimo terminas (35 d. d.) ir paties pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. paaiškinimas, kuriame rašoma, kad: „pasibaigus (duomenys neskelbtini) vidaus audito plane ir programoje numatytiems procedūrų terminams darbo dokumentai ir kita vidaus audito metu surinkta informacija (vidaus audito byla) nebuvo nei pateikta dokumentų byla nei elektroniniai dokumentai įkelti į MS Teams grupėje „(duomenys neskelbtini)“ esančias direktorijas „Pradinė informacija“, „Darbo dokumentai“.

62. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo tiek objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, jog (duomenys neskelbtini) vidaus auditą buvo vėluojama atlikti, tiek ir subjektyvus pareiškėjo supratimas apie tai, kad šio audito atlikimas nevyksta nustatytais terminais. Teismo posėdžio metu paklausus pareiškėjo, ar jis ėmėsi kokių nors priemonių dėl darbuotojos, kuri laiku neįkeldavo dokumentų ar nepadarydavo kitų, su (duomenys neskelbtini) vidaus auditu susijusių užduočių, pareiškėjas nekvestionavo paties vėlavimo fakto, o tik nurodė, kad nėra tokio tipo žmogus, kuris rašytų skundus dėl darbuotojų; kad ta pati darbuotoja netinkamai atlikdavo ir su 2021 m. antrame pusmetyje suplanuotu auditu susijusias užduotis, todėl jei jis būtų reikalavęs užbaigti (duomenys neskelbtini) vidaus auditą, būtų nebuvęs padarytas nei vienas iš auditų; kad neatlikus (duomenys neskelbtini) vidaus audito 2021 m. pirmame pusmetyje, jis tikėjosi rasti galimybę jį užbaigti 2021 m. antrame pusmetyje, tačiau tam sutrukdė neplanuotai atsiradę kiti darbai.

63. Pasisakydamas dėl pareiškėjo kaltės dėl vėlavimo atlikti (duomenys neskelbtini) vidaus auditą, be jau nurodytų aplinkybių teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas dėl šio audito su skyriaus darbuotoja bendravo parašydamas jai 2021 m. gegužės 24 d. el. laiškus (užduotys Nr. 155 ir 156), gegužės 28 d. el. laišką (užduotis Nr. 157), kuriuose ragino pateikti dokumentus ir atvykti į darbą.

64. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo kviečiamas darbuotoja, gavusi jo rašytą 2021 m. gegužės 24 d. el. laišką, į darbovietę neatvyko ir reikiamų dokumentų neatsiuntė. Nepaisant to, iš bylos medžiagos nematyti, jog dėl to pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų. Jokių veiksmų jis nesiėmė ir po to, kai 2021 m. rugpjūčio 4 d. darbuotoja įkėlė dokumentus per MS teams, nors ir laikė, kad įkelti dokumentai yra nepakankami, neišsamūs ar turi kitų trūkumų.

65. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. elektroninio laiško J. G., pareiškėjas pripažįsta, kad jam pateiktas vidaus audito ataskaitos projektas neatitinka vidaus audito programos, nes neatsakyta ar paviršutiniškai atsakyta į daugelį klausimų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas tokias pastabas būtų pateikęs auditą atlikusiai darbuotojai po to, kai ji 2021 m. rugpjūčio mėnesį įkėlė dokumentus į sistemą.

66. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis.

67. Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo, patarėjo ir vyriausiųjų specialistų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją; 10 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas; 11 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją; 12 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.

68. Metodikos 78.2 papunktyje nustatyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka darbo dokumentų ir vidaus audito ataskaitos projekto peržiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka vidaus audito tikslus, vidaus audito planą ir vidaus audito programą, ar, atliekant vidaus audito procedūras, įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankama, patikima, svarbi ir naudinga informacija (vidaus audito įrodymai), ar ji dokumentuota ir pagrindžia vidaus audito ataskaitos projekte išdėstytus pastebėjimus, išvadas, rekomendacijas, ar vidaus audito ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka Metodikos reikalavimus; 78.3 papunktyje nustatyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlikęs darbo dokumentų peržiūrą, peržiūros išvadoje (kuri gali būti kaip žyma kiekviename darbo dokumente arba kaip atskiras skyriaus vedėjas parengtas bendras visų darbo dokumentų peržiūros dokumentas) nurodo darbo dokumento peržiūros datą ir surašo peržiūros rezultatus.

69. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad (duomenys neskelbtini) vidaus auditas būtų atliktas 2021 metais. Priešingai, pareiškėjas buvo pasyvus tiek negavęs reikalingų dokumentų 2021 m. gegužės mėnesį, tiek gavęs neišsamius dokumentus 2021 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. jis neteikė pavaldžiai darbuotojai nei pastabų (dokumentų peržiūros rezultatų), nei pavedimų pateikti papildomus duomenis, jei gautųjų neužteko pastaboms pateikti. Pabrėžtina ir tai, kad skyriaus vadovo reikalavimas, kad jam pavaldūs darbuotojai, atliekantys auditą, tinkamai ir laiku pateiktų audito dokumentus ir audito rezultatus, niekaip nepažeidžia auditorių savarankiškumo ir nepriklausomumo, nes šios vadovo pareigos apsiriboja administracinio pobūdžio veikla ir nedaro įtakos paties audito turiniui. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad jis neturi teisės daryti įtakos audito rezultatams, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už administracinio pobūdžio funkcijų netinkamą vykdymą.

70. Toks pareiškėjo elgesys, konkrečiai, jo neveikimas, kaip pagrįstai nurodyta Išvadoje, neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo pažeidimo faktą.

71. Nors pareiškėjas įrodinėjo, kad neatlikus audito 2021 metais žala nebuvo padaryta, nes jis buvo perkeltas į 2022 metus, o vėliau apskritai išbrauktas iš metinio plano, teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) vidaus audito atlikimas 2021 metais nebūtų buvęs aktualus. Kaip jau buvo minėta, neatlikus pirmiau nurodyto audito 2021 metais, jis privalėjo būti perkeltas į kitus metus, taip ir buvo padaryta, ir tai netiesiogiai patvirtina, kad auditas vis dar tebebuvo reikšmingas. Aplinkybė, kad 2022 metais, nesulaukus audito pabaigos, (duomenys neskelbtini) vidaus auditas buvo išbrauktas iš veiklos plano, reiškia ne tai, kad vėlavimo (žalos) nebuvo, o tai, kad būtent vėlavimas lėmė, jog pats auditas prarado prasmę ar aktualumą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, (duomenys neskelbtini) vidaus audito atlikimas būtent 2021 metais (už 2020 metus) buvo aktualus dėl įstaigos vadovo pasikeitimo, o 2022 metais dalis reikalingų duomenų buvo gauta iš išorinių auditų, todėl ir buvo nuspręsta vidaus audito nebetęsti.

72. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo neveikimas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (laiku neatliktas (duomenys neskelbtini) vidaus auditas), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir valstybės tarnautojo kaltė (neatsargumas).

73. Įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismo vertinimu, ši nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta.

74. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

75. Netenkinus skundo, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova